2023-05-17 Nr. AB-10183-3-62-3-01913-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-480-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01913-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. liepos 20–26 d. jis buvo laikomas LAVL gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, kurioje nebuvo užuolaidų. Pareiškėjas ne kartą prašė pareigūnų pakabinti užuolaidas, bet jo prašymų nebuvo paisoma. Dėl to, kad nebuvo užuolaidų, palatoje pasidarydavo labai karšta (tiesioginiai saulės spinduliai; pareiškėjas nudegė), taip pat jį per langą galėjo stebėti kiti asmenys (einant į dušą, tekdavo persirengti palatoje; jis sulaukė komentarų iš jį pastebėjusių moterų, jautėsi pažemintas). Be to, jam nebuvo tinkamai atsakyta (2022 m. liepos 1 d. raštas Nr. 7-282) į jo 2022 m. birželio 9 d. skundą dėl to, jog jis negalėjo gauti privačių konsultacijų su psichiatrais, t. y. patalpoje būdavo pareigūnai, jų vaizdo registratoriai viską užfiksuodavo, pareigūnai juokdavosi iš pareiškėjo, todėl jis negalėjo atvirai išsikalbėti. Pareiškėjo taip pat netenkino gautas atsakymas (2022 m. liepos 4 d. raštas Nr. 70(6)-2476) į jo skundą dėl to, kad dantisto patalpose buvo didelis karštis (užfiksuota 31,6 laipsnio temperatūra), dėl to jis patyrė nepatogumų, tokiomis sąlygomis buvo sudėtinga užtikrinti įrankių sterilumą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad laikymo sąlygos LAVL atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato užuolaidų įrengimo palatose. Tarp pastatų yra 35 m atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte – nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose esantys daiktai ir asmenys nėra matomi. Nenustatyta, kad pareiškėjas buvo pasikreipęs į medicinos personalą dėl nudegimų nuo saulės ir kitų asmenų stebėjimo per langus.

5. Atsakovas pažymėjo, kad LAVL vykdo suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę priežiūrą ir elgesio kontrolę, įskaitant ir buvimą sveikatos priežiūros specialistų konsultacijų vietose, o šiuo atveju nėra duomenų, kad įstaigoje dirbantys pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė pareiškėjo priežiūros organizavimo procedūrą ir jo teisę į gydymą. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, I sektoriuje, stomatologo kabinete yra įrengtas kondicionierius, ant visų langų sumontuotos žaliuzės arba roletai, be to, skyrius aprūpintas dviem nešiojamaisiais ventiliatoriais. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl oro temperatūros reikalavimų nesilaikymo, nepaaiškino, kokiu būdu ir kada jis šiuos neatitikimus nustatė.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Departamentas) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustatyta, kad į pareiškėjo skundus buvo atsakoma netinkamai.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 3 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo S. J. skundą, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

9. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, nei Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011) nėra numatyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos, roletai ar kt. Be to, bylos duomenys, t. y. pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. skundas dėl palatos Nr. 309 ir LAVL 2022 m. spalio 19 d. raštas Nr. 7-482 patvirtina, kad gyvenamosios patalpos Nr. 309 užuolaidos pareiškėjui atvykus buvo skalbiamos, todėl, kaip nurodė pats pareiškėjas, jos pakabintos tik 2022 m. liepos 26 d. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad tarp pastatų yra 35 m atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, per langus kamerų tipo patalpose esantys daiktai ir asmenys nėra matomi. Nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į LAVL su skundais dėl to, jog jį kameroje stebi kiti asmenys arba kad jam neužtikrinamas privatumas. Pareiškėjas skunde nedetalizavo jo nurodytų aplinkybių apie neužtikrinamą privatumą, tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis buvimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos skundo argumentus atmetė.. Teismas taip pat nurodė, kad iš medicininių dokumentų nenustatyta, kad dėl nudegimų nuo saulės pareiškėjas kreipėsi į medicinos personalą. Teismo vertinimu, lango stiklui blokuojant saulės ultravioletinius spindulius, įdegti ar nudegti neįmanoma.

10. Teismas akcentavo, kad LAVL administracija, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2022 m. liepos 1 d. rašte Nr. 7-282 nurodė nenustačiusi, kad LAVL dirbantys pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė pareiškėjo priežiūros organizavimo procedūrą, jo teisę į gydymą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto 2022 m. liepos 1 d. rašto, taip pat nenustatė neteisėtų LAVL pareigūnų veiksmų (2022 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 2S2252). Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į Saugaus elgesio taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135, 27 punktą, į tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad jį į asmens sveikatos priežiūros padalinio patalpas atvedę pareigūnai dalyvavo konsultacijose, neprašant medicinos darbuotojui, yra pagrindas konstatuoti atsakovo (jo atstovo) neteisėtus veiksmus.

11. Teismas pažymėjo, jog byloje esanti LAVL Turto valdymo skyriaus 2022 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 8-4146 patvirtina, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus odontologo kabinete yra įrengtas kondicionierius, ant visų langų sumontuotos žaliuzės arba roletai, taip pat skyrius aprūpintas dviem ventiliatoriais. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti šiais atsakovo pateiktais oficialiais duomenimis, o nustatyti 2022 m. liepos mėnesį minėtame kabinete buvusią situaciją nėra realios galimybės. Teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

12. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti vaizdo registratorius jo skundo argumentams išsiaiškinti ir pagrįsti, nes, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs fizinių nepatogumų, emocinę depresiją, LAVL, tačiau jis nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas pateikė LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas per visą buvimo LAVL laikotarpį nenurodė, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl šių nepatogumų sutriko sveikata.

14. Teismas, įvertinęs LAVL padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (psichiatro konsultacijos vyko trumpą laiko tarpą), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs. Teismas taip pat nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nustatytos aplinkybės, atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.

15. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 2,55 Eur, nes pareiškėjas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

III. 16. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisės aktai nenumato užuolaidų įrengimo patalpose, ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis, skaitydamas knygą prie praviro lango, nudegė kūną. Pareiškėjas pakartoja, kad dėl to, jog konsultacijose su gydytoju dalyvaudavo pareigūnai, jis negalėjo išsakyti turimų nusiskundimų, gauti tinkamą gydymą, nusirengti. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl vaizdo įrašų išreikalavimo.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

19. Atsakovas apžvelgia ginčui aktualią teismų praktiką ir pakartoja savo poziciją, jog pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo S. J. reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmestas, apsiribota pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, kad jis buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis: 2022 m. liepos 20–26 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 309 nebuvo užuolaidų (dėl to buvo karšta, neužtikrintas privatumas, atsirado nudegimai), netinkamai atsakyta į jo skundus dėl pareigūnų dalyvavimo konsultacijose pas psichiatrą (pareiškėjas negalėdavo laisvai kalbėti, pareigūnai iš jo juokdavosi), karščio stomatologo kabinete, skundą tenkino iš dalies.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl pareigūnų dalyvavimo per konsultacijas pas psichiatrą pripažino pagrįstomis, nes nebuvo duomenų apie medicinos darbuotojo prašymą dėl pareigūnų dalyvavimo (Saugaus elgesio taisyklių 27 p. pažeidimas), tačiau atmetė kitus nusiskundimus, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumatė užuolaidų įrengimo palatoje, palatoje Nr. 309 užuolaidos buvo įrengtos, bet ginčui aktualiu laikotarpiu jos buvo išneštos skalbti, be to, dėl pastatų išsidėstymo ir aukščio bei ant langų įrengtų grotų pareiškėjo privatumas negalėjo būti pažeistas, nėra duomenų apie jo nudegimus nuo saulės, odontologo kabinete buvo įrengtas kondicionierius, kt.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą (2 000 Eur) pakartoja nusiskundimus dėl užuolaidų neįrengimo (nurodo, kad jis nudegė, sėdėdamas prie praviro lango) bei pareigūnų dalyvavimo, atvykus pas gydytoją. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo dėl vaizdo įrašų išreikalavimo.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pareiškėjas prašymą išreikalauti vaizdo įrašus iš pareigūnų registratorių siejo su savo argumentais dėl to, kad jis teikė skundus pareigūnams žodžiu ir kad pareigūnai dalyvavo per konsultacijas su psichiatru. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatė tiek tai, kad pareiškėjas teikė skundus dėl užuolaidų nebuvimo palatoje, tiek tai, kad pareigūnai dalyvavo per pareiškėjo apsilankymus pas gydytoją (atsakovas iš esmės pats patvirtino pastarąją aplinkybę). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias dar aplinkybes patvirtintų / paneigtų pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuota medžiaga. Deklaratyvus pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje yra pakankamai duomenų teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išreikalauti pareiškėjo pageidaujamus duomenis, pažeidė proceso teisės normas.

27. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

28. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo palatose įrengti užuolaidas, apeliaciniame skunde pažymėjo, jog LAVL 2022 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 7-398 užsiminė apie Higienos normos HN 47:2011 42 punktą.

30. Higienos normos HN 47:2011 42 punkte įtvirtinta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.

31. Taigi, pirmosios instancijos išvada, kad teisės aktai, įskaitant Higienos normą HN 47:2011, nenustato, jog kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos, roletai ar kt., nepaneigia pareiškėjo pretenzijų, jog palatoje Nr. 309 jis nebuvo apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių, nors jam tokia apsauga turėjo būti užtikrinta.

32. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, palatoje Nr. 309 užuolaidų nebuvo 2022 m. liepos 20–26 d. Pagal atsakovo pateiktus dokumentus (žr., pvz., LAVL 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. 7-482), užuolaidos buvo skalbiamos nuo nežinomos datos iki 2022 m. liepos 28 d. Byloje nėra paaiškinimų apie tai, kodėl vieną savaitę (mažiausiai) palatoje Nr. 309 nebuvo užtikrinta paciento apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja Higienos normos HN 47:2011 42 punkte įtvirtintų pareiškėjo teisių pažeidimą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas neišreiškė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl privatumo užtikrinimo. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus nudegimus nuo saulės, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra patvirtinti byloje esančiais įrodymais.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad LAVL direktorius 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. 7-282 atsakė į pareiškėjo 2022 m. birželio 9 d. skundą dėl pareigūnų veiksmų per sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas. Pareiškėjas 2022 m. birželio 9 d. skunde nurodė, jog nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. jis buvo atvykęs į LAVL 6–7 kartus psichiatro konsultacijoms, per visas konsultacijas dalyvavo tretieji asmenys – pareigūnai, todėl jis negalėjo atvirai išsakyti savo problemų, pasikonsultuoti.

35. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu konstatavo (ir atsakovas neginčijo), kad pareigūnų veiksmai pasiliekant patalpoje per medicinos darbuotojų konsultacijas, nesant medicinos darbuotojų prašymo, neatitinka Saugaus elgesio taisyklių 27 punkto nuostatos, jog, medicinos darbuotojui paprašius, pataisos pareigūnas privalo pasilikti ir užtikrinti medicinos darbuotojo saugumą suimtojo (nuteistojo) priėmimo asmens sveikatos priežiūros padalinio patalpoje metu, reikalavimų. Taigi, LAVL pozicija, išdėstyta atsiliepime į skundą ir 2022 m. liepos 1 d. rašte Nr. 7-282, jog LAVL pareigūnai šiuo aspektu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepagrįsta.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia pretenzijų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl tinkamo temperatūros užtikrinimo ir sąlygų stomatologo kabinete, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

38. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

40. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

41. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytus pažeidimus (pareiškėjui 7 dienas neužtikrinta apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių; per 6–7 kartus vykusias konsultacijas pas psichiatrą dalyvavo pareigūnai (be medicinos darbuotojo prašymo), tai apsunkino galimybę pasikonsultuoti su psichiatru), jų mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog LAVL sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o ne apsiribojama pažeidimo pripažinimu.

43. Pareiškėjas prašo priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių ir kriterijų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, bei netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl to, kad per konsultacijas pas psichiatrą be teisinio pagrindo dalyvavo pareigūnai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjui priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (100 Eur) nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisių ir pareigų perėmėja), 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (100 Eur) nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė