2019-04-10 Nr. AB-8993-3-62-3-00815-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3194-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00815-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už neatitinkančias teisės aktų kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas neatitiko minimalių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kadangi pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinę kančią, diskomfortą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 16, kurios plotas buvo 20,20 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 15, kurios plotas – 16,46 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 9 d. ir nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 21 d. – kameroje Nr. 25, kurios plotas – 34,83 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos. Atsakovo atstovas paaiškino, jog minėtais laikotarpiais minimalus gyvenamųjų patalpų plotas teisės aktų keliamus reikalavimus atitiko. Duomenų dėl pareiškėjo dvasinių išgyvenimų, kančių ar pažeminimų bausmės atlikimo metu nebuvo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su laikymo sąlygų pažeidimais, į Sveikatos priežiūros tarnybą ir Psichologinę tarnybą nesikreipė. Atsakovo atstovas prašė taikyti 3 metų senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo T. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, atlyginimo.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN patyrė laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. gegužės 8 d. t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo prašymą tenkino, pareiškėjo skundo reikalavimui pritaikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. atmetė nepagrįstą. Teismas, spręsdamas skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, reikšmingomis ir analizuotinomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikė laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, jo teiginiai dėl per mažo gyvenamojo ploto atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su laikymo sąlygų pažeidimais, į Sveikatos priežiūros tarnybą ir Psichologinę tarnybą nesikreipė. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl kitų sveikatos sutrikimų, t. y. 15 kartų jam buvo nustatyti apsvaigimai (duomenys neskelbtini), 29 kartus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu teismas nenustatė.

9. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde (b. l. 93) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma išreikalauti iš atsakovo informaciją, kokiose kamerose pareiškėjas kalėjo nuo 2006 m. ir kiek jose buvo asmenų.

11. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas jo argumentus įvertino netinkamai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad į kameras nepatekdavo pakankamai dienos šviesos. Anot pareiškėjo, nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti taikomas ne 3 metų, o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog skaičiuojant pareiškėjui tekusį minimalų kamerų plotą, turėjo būti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 106) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino tinkamai, bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pažymi, jog yra pateikęs visus ginčo išsprendimui reikšmingus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo T. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas skundžiamu sprendimu daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikė ieškinio senatį ir ginčui aktualiu laikotarpiu pripažino laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

16. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas T. V., pabrėždamas, jog teismas be pagrindo pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, vertindamas pareiškėjui tekusį minimalų kameros plotą neišskaičiavo sanitarinio mazgo užimamo ploto ir neįvertino aplinkybės, kad į kameras nepatekdavo pakankamai dienos šviesos.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018 ir kt.).

20. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

21. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog vertinant pareiškėjui tekusį minimalų kameros plotą, turėjo būti išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

24. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

25. Šiuo atveju per visą laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. nenustatyta, jog pareiškėjui tekęs minimalus kamerų plotas būtų buvęs mažesnis nei 3 kv. m.

26. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas išlieka aktualus klausimas, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktą (pakeistas 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85) numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojančioje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkto redakcijoje išliko iš esmės tokios pačios normos.

27. Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno tokiose kamerų tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 4 d. – kameroje Nr. 16, kurios plotas buvo 20,20 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. – kameroje Nr. 15, kurios plotas – 16,46 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 9 d. ir nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 21 d. – kameroje Nr. 25, kurios plotas – 34,83 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos. Taigi pareiškėjui laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, teko ne mažiau nei 3,6 kv. m. Atsižvelgus į minėtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkto nuostatas ir įvertinus byloje esančius duomenis, be kita ko, duomenis apie kamerų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotus bei jose įrengtas miegamąsias vietas, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus kamerų tipo patalpų ploto.

28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš atsakovo informaciją, kokiose kamerose pareiškėjas kalėjo nuo 2006 m. ir kiek jose buvo asmenų, teisėjų kolegija pažymi, kad minėta informacija (kiek tai susiję su ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.) yra pateikta į bylą kartu su atsakovo atsiliepimu pirmosios instancijos teismui.

29. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo kamerų tipo patalpose vertintini kaip deklaratyvūs ir abstraktūs, nes pareiškėjas minėtų teiginių nedetalizuoja, į bylą nepateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas skundėsi dėl netinkamo apšvietimo, nepateikta atsakingų institucijų sprendimų, kuriuose būtų nustatyti atitinkami pažeidimai.

30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan