2022-06-01 Nr. AB-14444-3-61-3-00364-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-136-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00364-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“ pripažinimo netekusiu galios“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-30 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 ir administracinės procedūros nutraukimo“; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių, remiantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 50 straipsnio 1 dalimi perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją, įtraukiant ir pripažįstant pareiškėjo vidaus reikalų sistemoje tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpį pareiškėjo socialinio draudimo senatvės pensijos stažu; 4) įpareigoti VSDFV pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą, 2019 m. birželio 6 d. prašymą, 2019 m. birželio 7 d. prašymą – patikslinimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. VSDFV buvo pateiktas skundas patikslinti 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP2-110526 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. V.“, įskaitant į tarnybos stažą ir socialinio draudimo senatvės pensijos stažą pareiškėjo vidaus reikalų sistemoje tarnybos laikotarpius: Minsko aukštojoje TSRS VRM mokykloje mokymosi / tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį; vykdant nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. tarnybines pareigas palaikant viešąją tvarką Olimpinių žaidynių metu Minsko mieste, būnant TSRS VRM mokyklos klausytoju iki 1980 m. rugsėjo 1 d. ir gaunant 40 rub. 80 kap. algą; einamųjų metų nuo 1980 m. rugpjūčio 2 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. atostogų laikotarpį.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. balandžio 19 d. skundas buvo persiųstas VSDFV Vilniaus skyriui ir VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (10.l) VPE_SP5-918 mokymosi / tarnybos nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį įskaitė į pareiškėjo tarnybos ir socialinio draudimo senatvės pensijos, o mokymosi / tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpis, kai pareiškėjas buvo Minsko aukštosios TSRS VRM mokyklos klausytoju, neįskaitytas į socialinio draudimo senatvės pensijos stažą ir tarnybos stažą. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 panaikino 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. VSDFV pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 sprendimo 2 ir 3 punktus; įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. mokymosi / tarnybos ir kartu atliekamos tarnybos nepertraukiamą tęstiną stažą į pareiškėjo faktinį tarnybos stažą ir į socialinio draudimo senatvės pensijos stažą; išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą Nr. GP-1049 ir kitus skundus, prašymus. Pažymėjo, kad gavo VSDFV 2020 m. sausio 3 d. Nr. (6.5) I-30 sprendimą „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 ir administracinės procedūros nutraukimo“.

5. Pareiškėjas nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 teiginys, kad 2019 m. balandžio 19 d. skundas yra kartotinis, jog 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu yra išspręstas klausimas dėl neįskaitymo nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. mokymosi laikotarpį į socialinio draudimo senatvės pensijos stažą yra nepagrįstas, nes 2019 m. balandžio 19 d. skunde prašoma perskaičiuoti ne tik socialinio draudimo stažą, bet ir tarnybos stažą. t. y. įskaityti į tarnybos ir socialinio draudimo senatvės stažą, kuris yra įrašytas pareiškėjo darbo knygelėje. Pažymėjo, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius nesivadovavo darbo knygelėje esančiais įrašais.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu dalis mokymosi / tarnybos laikotarpio yra perskaičiuota ir įskaityta į tarnybos ir senatvės stažą pagal naują teisinį reguliavimą, tai ir laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. privalėjo būti taip pat išnagrinėtas pagal naują teisinį reguliavimą.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendime Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 konstatuota, jog: „Įvertinus J. V. kartu su 2019 m. balandžio 19 d. skundu pateiktų dokumentų duomenis, nustatyta, kad duomenys šiuose dokumentuose nesudaro pagrindo iš naujo spręsti dėl 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. gegužės 30 d. laikotarpio įskaitymo į stažą“, o tai, pareiškėjo teigimu, leido teigti, kad VSDFV Vilniaus skyrius nagrinėjo pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl ginčo nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpio Vidaus reikalų sistemos tarnybos aspektu, o tai įrodė, kad pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundas nėra kartotinis.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2019 m. liepos 4 d. prašymą „Dėl administracinės bylos Nr. I-3990-596/2019 proceso tvarkos nagrinėjimo pageidavimo“ ir „Dėl siunčiamo atsiliepimo į I. M. skundą administracinėje byloje Nr. 1-2599-789/2019 laikyti mano 2019 m. birželio 14 d. skundo priedu“. Nurodė, kad teismas 2019 m. liepos 4 d. prašymą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. atsiliepimu į I. M. skundą, kaip pareiškėjo 2019 m. birželio 14 d. skundo priedą, prijungė prie administracinės bylos Nr. 1-3990-596/2019. Akcentavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. atsiliepime į I. M. skundą, yra aiškiai ir vienareikšmiškai pateikta VSDFV Vilniaus skyriaus teisinė pozicija, taikant galiojusio iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pensijų įstatymo nuostatas, kad į socialinės draudimo pensijos stažą, skiriant socialinės draudimo pensijas, įskaitomas TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos mokymosi laikotarpis, būnant klausytoju. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimas į I. M. skundą yra aktualus, nes VSDFV priešingai / skirtingai traktuoja ir taiko Pensijų įstatymo nuostatas pareiškėjo atžvilgiu, nes pareiškėjui į socialinio draudimo pensijos stažą nebuvo įskaitytas mokymosi laikas, dėl to jam skirta ir mokama sumažinta pensija. Pareiškėjas akcentavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą įskaityti I. M. mokymosi laiką į socialinio draudimo stažą vadovaujantis Pensijų įstatymo pagrindu, o pareiškėjo atveju, atsakovas remiasi poįstatyminiu aktu – Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai).

9. Pareiškėjas nurodė, kad yra galiojantis ir nepanaikintas įrašas dėl nepertraukiamo tarnybos stažo VRM sistemoje pareiškėjo darbo knygelėje. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius nebuvo niekur pasisakęs, kad darbo knygelėje įrašai dėl pareiškėjo nepertraukiamo tarnybos stažo vidaus reikalų sistemoje nuo 1975 m. sausio 8 d. iki 1993 m. kovo 22 d., kurios mokymosi / tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpis TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje yra sudedamoji dalis pareiškėjo faktinės tarnybos vidaus reikalų sistemoje, yra neteisėti arba negaliojantys. Pabrėžė, kad dėl įrašų neteisėtumo / teisėtumo darbo knygelėje VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendime ir VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendime visai nėra nieko nurodyta.

10. Pareiškėjas teigė, kad net Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba garantavo senatvės pensiją, įskaitant į bendrą socialinio draudimo pensijai skirti stažą ir stažą vidaus reikalų darbuotojų laiką už ištarnautus metus, įskaitant ir mokymosi laiką visų valstybių aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose policijos, milicijos, karo ir vidaus reikalų tarnybos mokyklose, nepriklausomai kokioje valstybėje mokosi ir tarnavo TSRS VRM sistemoje. Nurodė, kad iki 1990 m. kovo 11 d. arba iki 1990 m. kovo 21 d. Lietuvos teritorijoje dar galiojo TSRS VRM įsakymai, kuriuose aiškiai ir vienareikšmiškai VRM mokyklų klausytojai, kursantai yra prilyginami prie VRM darbuotojų ir nieko nesiskiria nuo VRM darbuotojų, todėl pareiškėjo nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. įgytas tarnybos stažas, kai jis buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos klausytoju, privalėjo būti įskaitytas į VRM tarnybos ir socialinio draudimo senatvės stažą, nes šis tarnybos stažas įgytas iki 1994 m. gruodžio 31 d., t. y., iki Pensijų įstatymo priėmimo įsigaliojimo. Pareiškėjo teigimu, neįskaičius nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. tarnybos stažo (nors pareiškėjo darbo knygelėje įrašais minimas tarnybos stažas yra įskaitytas ir pripažintas tarnybos stažu) į socialinio draudimo senatvės stažą, yra pažeistas įstatymo negaliojimo atgal principas.

11. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 20 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo nuo 2017 m. spalio 16 d. Pareiškėjo darbo knygelėje įrašyta, kad jis nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1993 m. kovo 22 d. tarnavo vidaus reikalų sistemoje 18 metų 2 mėnesius 14 dienų. Pagal Lietuvos ypatingojo archyvo 2009 m. sausio 9 d. pateiktą tarnybos lapo kopiją pareiškėjas nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 2 d. buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos klausytoju. Nuo 1980 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos paieškos skyriaus inspektoriumi. Skiriant pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2017 m. spalio 16 d. į stažą neįskaitytas mokymosi laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 2 d., kai pareiškėjas buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos klausytoju, vadovaujantis Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis.

13. Atsakovas pažymėjo, kad senatvės pensijos, paskirtos iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuotos vadovaujantis nuo šios datos įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45, 46, 48 straipsniuose nustatyta tvarka. Perskaičiuojant pensijas nuo 2018 m. sausio 1 d., asmens stažo ir draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenys buvo atnaujinti atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, turėtas po pensijos skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybos lape yra įrašai, kad laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. pareiškėjas buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos klausytoju. Po šios mokyklos baigimo laikotarpiu nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. buvo paliktas TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos žinioje, vykdė tarnybines pareigas, susijusias su 1980 metais vykusiomis Olimpinėmis žaidynėmis Minsko mieste. Nuo 1980 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos paieškos skyriaus inspektoriumi. Įvertinus papildomus duomenis apie tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (tarnybinių pareigų vykdymas Olimpinių žaidynių metu), VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“ senatvės pensija buvo perskaičiuota nuo 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į papildomą stažo laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d.

15. VSDFV Vilniaus skyrius akcentavo, kad tiek pagal pareiškėjo pensijos byloje esančių dokumentų duomenis, tiek pagal naujai pateiktų su 2019 m. balandžio 19 d. skundu dokumentų duomenis, pareiškėjas 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. gegužės 30 d. laikotarpiu buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos klausytojas. Dėl pareiškėjo mokymosi TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpio neįskaitymo į stažą VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP1-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“, kuriuo laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (tuo pačiu ir laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d.) nebuvo įskaitytas į stažą. Pažymėjo, kad pareiškėjas aukščiau minėto sprendimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neskundė VSDFV.

16. Atsakovas paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs pateiktus duomenis apie tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (tarnybinių pareigų vykdymas Olimpinių žaidynių metu) ir vadovaudamasis Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, 2019 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo nusprendė apskaičiuoti pareiškėjui 422,18 Eur dydžio senatvės pensiją nuo 2019 m. gegužės 1 d., įskaitant į stažą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (tarnybinių pareigų vykdymas Olimpinių žaidynių metu), ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ jau buvo nuspręsta mokymosi TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., į kurį įskaitytinas ir 2019 m. balandžio 19 d. skunde minimas 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. gegužės 30 d. laikotarpis, neįskaityti į stažą.

17. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355, kurį pareiškėjas prašė panaikinti, nebuvo ir neturėjo būti vertinamas laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d., kuriuo pareiškėjas buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos klausytojas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. (6.5) I-30, priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355, „įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. <...> laikotarpį <...> į socialinio draudimo senatvės stažą“ ir „išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus“.

20. VSDFV paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. VSDFV pateikė skundą „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. V. Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo“, kuriuo, be kita ko, prašė įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – ir stažas) „mokymosi Minsko aukštojoje TSRS VRM mokykloje nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpį“, „laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., vykdant tarnybines pareigas palaikant viešąją tvarką Olimpinių žaidinių metu Minske“ ir „einamųjų metu atostogos laikotarpį nuo 1980 m. rugpjūčio 2 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d.“. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriuos VSDFV persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV Vilniaus skyriui. VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs kartu su 2019 m. balandžio 19 d. skundu pareiškėjo pateiktų dokumentų duomenis – įrašus pareiškėjo tarnybos lape – nustatė, kad mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpiu olimpinių žaidynių metu Minske nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui senatvės pensija paskirta iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir kad 2019 m. balandžio 19 d. kartu su skundu jis pateikė papildomus vidaus reikalų tarnybos laiką įrodančius duomenis už laikotarpį, buvusį iki pensijos paskyrimo, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 50 straipsnio nuostatomis, 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 nusprendė perskaičiuoti, t. y. apskaičiuoti naujo 422,18 Eur dydžio, senatvės pensiją nuo 2019 m. gegužės 1 d., įskaitant į stažą laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (tarnybinių pareigų vykdymas olimpinių žaidynių metu). Taigi, pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundo reikalavimai įskaityti į stažą „laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., vykdant tarnybines pareigas palaikant viešąją tvarką Olimpinių žaidinių metu Minske“ ir, tame tarpe, „einamųjų metu atostogos laikotarpį nuo 1980 m. rugpjūčio 2 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d.“ buvo įvykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (6.5) I-30 dalyje nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį, nes dėl šio laikotarpio neįskaitymo į stažą VSDFV Vilniaus skyrius jau buvo priėmęs sprendimą 2017 metais (VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614, nuo 2017 m. spalio 16 d. skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, buvo nuspręsta laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (taigi ir laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d.) neįskaityti į jo stažą). Todėl VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (6.5) I-30 dalimi „Dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355“ J. V. 2019 m. gruodžio 4 d. prašymo reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 atmetė kaip nepagrįstą.

22. VSDVF pažymėjo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo senatvės pensijos dydžio tikslinimo (perskaičiavimo) pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio nuostatas VSDFV Vilniaus skyrius vertino tik 2019 metais papildomai pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo tarnybinių pareigų vykdymą, t. y. apie tarnybą olimpinių žaidynių metu (1980 m. gegužės 31 d. – 1980 m. rugsėjo 1 d.). Duomenys apie kitus pareiškėjo darbo, mokymosi, tarnybos ir kt. laikotarpius, kurie jau buvo įvertinti 2017 metais priimant sprendimą dėl senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo, 2019 metais iš naujo nebuvo (ir neturėjo būti) vertinami, tad pareiškėjo skundo teismui teiginiai, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs papildomai gautus dokumentus, „likusi didesnė mokymosi / tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1990 m. gegužės 3 d. laikotarpio dalys privalėjo būti taip pat įvertinta pagal naują teisinį reglamentavimą“, t. y. vertinti iš naujo, buvo neteisingi.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo reikalavimas įskaityti į stažą 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3990-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02156-2019-9), o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV iš esmės išnagrinėti 2019 m. balandžio 19 d. skundą – Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-873-821/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02936-2019-5), nutraukė pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. skundo nagrinėjimą dalyje „įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. <...> laikotarpį <...> į socialinio draudimo senatvės stažą“ ir „išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d.“, kartu paaiškinant, kad visi pareiškėjo VSDFV pateikti skundai ir prašymai VSDFV yra išnagrinėti ir dėl jų yra priimti atitinkami VSDFV sprendimai.

24. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jo 2019 m. balandžio 19 d. skundo dalykas ir pagrindas (yra pateikti nauji dokumentai ir nurodytas dalykas – tarnyba) yra naujesni 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymo atžvilgiu (paskirti senatvės pensiją bei buvo pateikti dokumentai: tarnybos kortelė, diplomas ir darbo kortelė). Pareiškėjo teigimu, VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 ir panaikinęs savo paties priimtą 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-918 visiškai skirtingai antrą kartą išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą, priėmė sprendimą, kuris pablogino pareiškėjo teisinę padėtį. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius viršijo savo įgaliojimus panaikindamas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-918, nes joks įstatymas nesuteikia teisės VSDFV Vilniaus skyriui panaikinti savo paties sprendimą, tik VSDFV gali panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą. Teigė, kad VAĮ 3 straipsnio 14 punkte nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, padėties. Pažymėjo, kad nors šis punktas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai nėra įsigalioję, nes yra apskųsti teismui, todėl VAĮ 3 straipsnio 14 punktas pareiškėjo atžvilgiu galiojo.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Teismas, spręsdamas dėl ginčo, vadovavosi aktualiomis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

27. Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355, teismas pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, pensijos dydis yra tikslinamas, jeigu pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV pateikė 2019 m. balandžio 19 d. skundą ir papildomus dokumentus. VSDFV Vilniaus skyrius, įvertino visus pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus ir iš pateikto tarnybos lapo nustatė, kad laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. pareiškėjas buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos klausytoju. Po šios mokyklos baigimo laikotarpiu nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. buvo paliktas TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos žinioje, vykdė tarnybines pareigas, susijusias su 1980 metais vykusiomis Olimpinėmis žaidynėmis Minsko mieste. Nuo 1980 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos paieškos skyriaus inspektoriumi.

28. Įvertinus papildomus duomenis apie tarnybos vidaus reikalų sistemoje už laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (tarnybinių pareigų vykdymas Olimpinių žaidynių metu) ir tai, kad pareiškėjui senatvės pensija paskirta iki 2017 m. gruodžio 31 d., VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 pirma dalimi senatvės pensija buvo perskaičiuota nuo 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į papildomą stažo laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundo reikalavimai įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą „laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., vykdant tarnybines pareigas palaikant viešąją tvarką Olimpinių žaidinių metu Minske“ ir „einamųjų metu atostogos laikotarpį nuo 1980 m. rugpjūčio 2 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d.“ buvo įvykdyti 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355. Pažymėta, jog pareiškėjas neginčijo aukščiau minėto sprendimo dalies, kurioje jam perskaičiuota senatvės pensija.

29. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 antra dalimi atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį. Vadovaujantis Taisyklių 60.3 papunkčiu, asmens prašymas nenagrinėjamas, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Pažymėta, kad pareiškėjas pateikdamas 2019 m. balandžio 19 d. skundą nepateikė jokių papildomų, naujų dokumentų dėl aukščiau minėto laikotarpio, kurie VSDFV Vilniaus skyriui buvo nežinomi ir nebuvo vertinti priimant 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23614, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. privalėjo būti taip pat išnagrinėtas pagal naują teisinį reguliavimą.

30. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį, nes VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614 jau buvo nuspręsta mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Minsko aukštosios mokykloje laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., į kurį įskaitytinas ir 2019 m. rugsėjo 19 d. skunde minimas 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. gegužės 30 d. laikotarpis, neįskaityti į stažą.

31. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 trečia dalimi laikė netekusiu galios VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas, pripažindamas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą netekusiu galios, viršijo savo įgaliojimus. Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis. Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas nagrinėjamu atveju veikė pagal savo kompetenciją, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestas kaip nepagrįstas.

32. Teismas nustatė, kad VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-30 pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog VSDFV, priimdamas 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (6.5) I-30 dalyje, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi priimdamas sprendimą (Pensijų įstatymas, Nuostatai), taip pat nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, atsakė į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymo argumentus bei padarė išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 antra dalimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą nagrinėti kaip kartotinį.

33. VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (6.5) I-30 dalimi pareiškėjo prašymo reikalavimų „įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. <...> laikotarpį <...> į socialinio draudimo senatvės stažą“ ir „išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus“ nagrinėjimą nutraukė. Tokį sprendimą VSDFV priėmė vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, nustačius aplinkybę, kad pareiškėjo reikalavimas įskaityti į stažą laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-3990-596/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02156-2019-9), o reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus – Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-4805-821/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02936-2019-5).

34. Teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP2E-110526 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. V.“ ; 2) panaikinti VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3235 „Dėl įrodymų pateikimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-110526“ dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą ir įgytų apskaitos vienetų skaičius, įskaityti į tarnybos stažą, socialinio draudimo senatvės pensijos stažą mokymosi laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą byloje Nr. I-3990-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02156-2019-9), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui (administracinė byla Nr. A-873-602/2021).

35. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti VSDFV 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.(6.5) I-4513 ir 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3235 ir tenkinti jo skundą; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti iš esmės 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą byloje Nr. I2-873-821/2020 (senas bylos Nr. I-3990-596/2019) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02936-2019-5), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui (administracinė byla Nr. A-1192-756/2021).

36. Nustatytos faktinės aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (6.5) I-30 dalyje, vadovaudamasis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nutraukė pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. skundo reikalavimų: įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. mokymosi ir kartu atliekamos tarnybos nebetraukiamą tęstinį tarnybos stažo laikotarpį į pareiškėjo faktinį tarnybos stažą ir į socialinio draudimo senatvės stažą, nes yra sudedamoji dalis pareiškėjo tarnybos stažo vidaus reikalų sistemoje; išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus, nagrinėjimą.

37. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 ir VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. (6.5) I-30 yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nebuvo pagrindo jų naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Taigi, teismas konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 ir VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. (6.5) I-30 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimus dėl aukščiau minėtų VSDFV sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.

38. Teismas, atmetęs pareiškėjo reikalavimus panaikinti sprendimus, atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių, remiantis Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją, įtraukiant ir pripažįstant pareiškėjo vidaus reikalų sistemoje tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpį pareiškėjo socialinio draudimo senatvės pensijos stažu bei įpareigoti VSDFV pagal VAĮ išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą, 2019 m. birželio 6 d. prašymą, 2019 m. birželio 7 d. prašymą – patikslinimą.

III. 39. Pareiškėjas J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas) ir VSDFV 2020 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-30 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 ir administracinės procedūros nutraukimo“ (toliau – ir VSDFV sprendimas).

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu panaikino savo anksčiau 2019 m. gegužės 9 d. priimtą sprendimą, kurį galėjo panaikinti tik aukštesnis viešojo administravimo subjektas – VSDFV, vadovaujantis Valstybinės socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir teismų praktika. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas teigti, jog VSDFV Vilniaus skyrius viršijo savo įgaliojimus, nes joks įstatymas, tame tarpe Pensijų įstatymas, Valstybinis socialinio draudimo įstatymas, specialus VAĮ, nekalbant apie bet kokį poįstatyminį (vidinį) aktą, nesuteikė VSDFV Vilniaus skyriui jokių įstatyminių įgaliojimų panaikinti savo paties priimtą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neatsakė į klausimą ar atsakovas kompetentingas 2 kartus skirtingai išnagrinėti tą patį skundą ir pabloginti pareiškėjo padėtį bei panaikinti nauju sprendimu savo paties anksčiau priimtą 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, apsiribodamas sprendime tik Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, įvardinat šios normos taikymo bendrą prasmę.

41. Pareiškėjas teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas panaikino jo teisę skųsti 2019 m. gegužės 9 d. atsakovo sprendimą, kuris yra nustatęs jam teises ir pareigas, todėl mano, kad tai yra proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas tarnyba, viršijant įgaliojimus (VAĮ 3 str. 4 d.).

42. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes nagrinėdamas bylą, sprendžiant, ar yra pagrindas atsakovui perskaičiuoti pareiškėjo senatvės / invalidumo pensiją remiantis papildomai pateiktais dokumentais, įgaliota institucija privalo atlikti vertinimą ne tik apsiribodama dokumentų informacija, kurią atsakovas įvertino 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo metu, bet taip pat vertindama dokumentus, pateiktus su 2019 m. balandžio 19 d. skundu ir su 2020 m. vasario 2 d. skundu.

43. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, kadangi skundo dalyką ir pagrindą teismui suformuluoja pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, kad teismui vienareikšmiškai aiškiai suformulavo ir pateikė skundo dalyką – panaikinti visą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.

44. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismui pritarus VSDFV subjektų nepagrįstiems sprendimams, neįskaityti tarnybos vidaus reikalų sistemoje nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpį į pensijos stažą, neatsižvelgiant į Nuostatų 6.4.1 punkto reikalavimą (darbo knygelės įrašai patvirtinti įsakymai dėl priėmimo ir atleidimo iš tarnybos) ir Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, 2 priedo 2.5 papunkčio reikalavimą, pažeidė ABTĮ 147 straipsnį – materialinės teisės normas. O tai yra pagrindas teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

45. Pareiškėjo tvirtinimu, jo 2019 m. balandžio 19 d. skundas nėra ir negali būti kartotiniu, nes pateikti nauji dokumentai, t. y. pateiktas naujas pagrindas. Be to, pareiškėjo reikalavimas ginčo nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpį įskaityti į tarnybos ir senatvės stažą, yra savarankiškas reikalavimas, bet ne išvestinis. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad atmetus pareiškėjo reikalavimus panaikinti VSDFV sprendimus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas. Pažymi, kad net, jeigu nurodytas teismo teiginys būtų teisėtas, ko nėra, mano, kad teismas privalėjo nepatenkinti trečiojo suinteresuoto asmens sprendimo dėl procedūros nutraukimo, o turėjo panaikinti ir palikti nenagrinėtu arba palikti nenagrinėtu, nes pats teismas sprendime konstatuoja, jog šis pareiškėjo reikalavimas jau anksčiau administracinėse bylose buvo nagrinėjamas. Taigi ir šiuo atveju teismas, nepalikęs pareiškėjo reikalavimą nenagrinėtą, pažeidė ir procesines ABTĮ 105 straipsnio 4 dalies normas.

46. Atsakovas VSDFV pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

47. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl aukščiau minėtų sprendimų panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti. VSDFV Vilniaus skyrius pritaria teismo sprendimui, kuris yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų normomis, todėl mano, kad remiantis skundo motyvais, nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. VSDFV nuomone, pareiškėjas nepateikia argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo ir VSDFV sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614 jau buvo nuspręsta mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., į kurį įskaitytinas ir 2019 m. rugsėjo 19 d. skunde minimas 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. gegužės 30 d. laikotarpis, neįskaityti į stažą. Teismas įvertino, kad pareiškėjas pateikdamas 2019 m. balandžio 19 d. skundą nepateikė jokių papildomų, naujų dokumentų dėl minėto laikotarpio, kurie VSDFV Vilniaus skyriui buvo nežinomi ir nebuvo vertinti priimant 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23614. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas, pripažindamas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą netekusiu galios, viršijo savo įgaliojimus. Teismas padarė išvadą, kad VSDFV sprendimo dalyje, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nutraukė pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. skundo reikalavimų: 1) įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. mokymosi ir kartu atliekamos tarnybos nebetraukiamą tęstinį tarnybos stažo laikotarpį į pareiškėjo faktinį tarnybos stažą ir į socialinio draudimo senatvės stažą, kuri yra sudedamoji dalis pareiškėjo tarnybos stažo vidaus reikalų sistemoje; 2) išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus, nagrinėjimą. Teismo vertinimu, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų.

52. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, jog VSDFV Vilniaus skyrius viršijo savo įgaliojimus panaikindamas savo priimtą sprendimą, be to, atsakovas neįvertino visų naujų pareiškėjo pateiktų dokumentų su skundais. Pareiškėjas teigia, kad jis teismo prašė panaikinti visą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, o pareiškėjo reikalavimas laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. įskaityti į tarnybos ir senatvės stažą, yra savarankiškas reikalavimas, bet ne išvestinis, kuris teismo nepagrįstai atmestas, atmetus pareiškėjo reikalavimus panaikinti VSDFV sprendimus.

53. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ nuo 2017 m. spalio 16 d. iki gyvos galvos paskirta 317,94 Eur valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, neįskaitant laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., nes šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Minsko aukštosios mokyklos klausytojas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SPE2-110526 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. V.“ pareiškėjui senatvės pensija pagal Pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsnius perskaičiuota ir nuo 2018 m. sausio 1 d. nuspręsta mokėti naujai apskaičiuotą 389,59 Eur dydžio senatvės pensiją. Pareiškėjas VSDFV pateikė 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SPE2-110526. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“ nuo 2019 m. gegužės 1 d. apskaičiavo pareiškėjui naujo dydžio – 422,18 Eur senatvės pensiją, atsižvelgiant į 37,5898 metų įgytą stažą ir įgytus 61,35 apskaitos vienetus; nusprendė, kad laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. į stažą neįskaitytinas.

55. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą, kuriame nutarė apskaičiuoti pareiškėjui nuo 2019 m. gegužės 1 d. naujo dydžio – 422,18 Eur senatvės pensiją, atsižvelgiant į 37,5898 metų įgytą stažą ir įgytus 61,35 apskaitos vienetus; atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ jau buvo nuspręsta mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Minsko aukštosios mokykloje laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., į kurį įskaitytinas ir 2019 m. rugsėjo 19 d. skunde minimas 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. gegužės 30 d. laikotarpis, neįskaityti į stažą; laikė netekusiu galios VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“.

56. Pareiškėjas pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą VSDFV, kuriame prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą; įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. mokymosi ir kartu atliekamos tarnybos nebetraukiamą tęstinį tarnybos stažo laikotarpį į pareiškėjo faktinį tarnybos stažą ir į socialinio draudimo senatvės stažą, nes yra sudedamoji dalis pareiškėjo tarnybos stažo vidaus reikalų sistemoje; išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus bei prašymus. VSDFV sprendimu pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėjo prašymo reikalavimų „įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. <...> laikotarpį <...> į socialinio draudimo senatvės stažą“ ir „išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus“ nagrinėjimą nutraukė.

57. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą nustatė, kad pareiškėjas VSDFV pateikė 2019 m. balandžio 19 d. skundą ir papildomus dokumentus. Įvertinęs papildomus duomenis apie tarnybos vidaus reikalų sistemoje už laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (tarnybinių pareigų vykdymas Olimpinių žaidynių metu) ir tai, kad pareiškėjui senatvės pensija paskirta iki 2017 m. gruodžio 31 d., VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo pirma dalimi senatvės pensija buvo perskaičiuota nuo 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į papildomą stažo laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundo reikalavimai įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą „laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., vykdant tarnybines pareigas palaikant viešąją tvarką Olimpinių žaidynių metu Minske“ ir „einamųjų metu atostogos laikotarpį nuo 1980 m. rugpjūčio 2 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d.“ buvo įvykdyti VSDFV sprendimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas neginčijo aukščiau minėto sprendimo dalies, kurioje jam perskaičiuota senatvės pensija.

58. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. senatvės pensijų, paskirtų iki 2017 m. gruodžio 31 d., dydžių tikslinimą (perskaičiavimą) reglamentuoja Pensijų įstatymo 50 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis. Duomenis apie iki 1994 m. sausio 1 d. turėtą darbo užmokestį galima pateikti tik tuo atveju, jeigu 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis), t. y. naujo dydžio senatvės pensija, pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis, pirmos dienos (Pensijų įstatymo 50 str. 2 d.).

59. Taisyklių 60.3 papunktyje nustatyta, kad asmens prašymas nenagrinėjamas, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos VAĮ 14 str. 5 d. 4 p.).

60. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimo antra dalimi atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį. Teisėjų kolegija, dėl šios VSDFV sprendimo dalies, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 60.3 papunkčiu, įvertino, jog pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. balandžio 19 d. skundą nepateikė jokių papildomų, naujų dokumentų dėl aukščiau minėto laikotarpio, kurie VSDFV Vilniaus skyriui buvo nežinomi ir nebuvo vertinti priimant 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23614, todėl pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. privalėjo būti taip pat išnagrinėtas pagal naują teisinį reguliavimą.

61. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. PE_SP1-23614 nustatyta, kad „laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. neįskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nes šiuo laikotarpiu J. V. buvo TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Minsko aukštosios mokyklos klausytojas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas, jog VSDFV Vilniaus skyrius būtų įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą ir įgytų apskaitos vienetų skaičius, įskaityti į tarnybos stažą, socialinio draudimo senatvės pensijos stažą mokymosi laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje, visų pirma turėjo ginčyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą įstatymuose nustatyta tvarka, tuo pačiu reikšdamas ir reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atlikti prašomus veiksmus, susijusius su atitinkamų laikotarpių į pareiškėjo stažą įskaitymu. Visgi, pareiškėjas nepasinaudojo Pensijų įstatymo 44 straipsnyje nustatyta galimybe skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23614 VSDFV. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą kaip kartotinį, nes, kaip minėta, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614 jau buvo nuspręsta mokymosi TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Minsko aukštosios mokykloje laiko nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., į kurį įskaitytinas ir 2019 m. rugsėjo 19 d. skunde minimas 1976 m. rugsėjo 1 d. – 1980 m. gegužės 30 d. laikotarpis, neįskaityti į stažą.

62. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimo trečia dalimi laikė netekusiu galios VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE_SP5-918 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo J. V.“. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis teisiniu reglamentavimu ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas nagrinėjamu atveju veikė pagal savo kompetenciją, todėl pareiškėjo teiginys, jog atsakovas, pripažindamas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą netekusiu galios, viršijo savo įgaliojimus, atmestinas, kaip nepagrįstas.

63. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas VSDFV sprendimą nustatė, kad VSDFV, priimdamas sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi priimdamas sprendimą (Pensijų įstatymas, Nuostatai), taip pat nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, atsakė į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymo argumentus bei padarė išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimo antra dalimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą nagrinėti kaip kartotinį. VSDFV sprendimo dalimi pareiškėjo prašymo reikalavimų „įskaityti nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. <...> laikotarpį <...> į socialinio draudimo senatvės stažą“ ir „išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus“ nagrinėjimą nutraukė, vadovaudamasis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi ir nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimai įskaityti į stažą laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. ir reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išnagrinėti ir atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. ir kitus skundus ir prašymus yra priimti ir nagrinėjami teismuose.

64. Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:

64.1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP2E-110526 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. V.“; 2) panaikinti VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3235 „Dėl įrodymų pateikimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-110526“ dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą ir įgytų apskaitos vienetų skaičius, įskaityti į tarnybos stažą, socialinio draudimo senatvės pensijos stažą mokymosi laiką nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-873-815/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą;

64.2. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VSDFV 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.(6.5) I-4513 ir 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3235 ir tenkinti jo skundą; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti iš esmės 2019 m. balandžio 19 d. skundą dalyje dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1192-756/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

65. Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo ir VSDFV pateiktais paaiškinimais ir nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai padarė išvadą, kad VSDFV sprendime yra pateiktas tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas, nurodyti pagrindiniai faktai ir įrodymai, sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog VSDFV sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nenustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimai, kurie turėtų būti vertinami kaip esminiai ir pakankami VSDFV sprendimą pripažinti neteisėtu ir naikintinu. VSDFV sprendimu teisingai nustatė faktines aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų ir taikė tinkamas teisės nuostatas.

67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas. Su šiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-209-552/2016). Pirmosios instancijos teismas sprendime atsakė į visus pagrindinius (esminius) pareiškėjo skundo argumentus, juos atitinkamai išanalizuodamas pagal ginčui aktualias teisės normas.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Alenas Piesliakas