Legislator Case Law & Legislation
91bf3dd0-3f40-413b-bef8-2a2547332134 AI generated

91bf3dd0-3f40-413b-bef8-2a2547332134 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 91bf3dd0-3f40-413b-bef8-2a2547332134
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nutraukti ieÅ¡kovės V. G. ir atsakovo A. G. santuokÄ dėl atsakovo kaltės; nepilnametės dukters U. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove – V. G.;

Legislator headnote

AI generated

91bf3dd0-3f40-413b-bef8-2a2547332134 · Å iaulių apygardos teismas: priteisti atsakovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl 50 000 Lt dydžio kompensacijos, mano, kad ieÅ¡kovė apskritai neturi teisės į jokiÄ kompensacijÄ , kadangi finansiÅ¡kai neprisidėjo prie namų valdos įsigijimo ir iÅ¡laikymo, mokant kredito įmokas. Atsakovas tai pat teigia, kad ieÅ¡kovei V. G. siekiant gauti kompensacijÄ už turtÄ , ji turėtų tinkamai ir pagrįstai įrodyti, kad prisidėjo prie Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo, remonto ar iÅ¡laikymo savo lėšomis, kurių dydis bÅ«tų lygus tam tikrai praÅ¡omos priteisti nuosavybės daliai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                 Pranešėja: B. Simonaitienė                                                      Civilinė byla Nr. 2A-598-372/2013Teisėja:

A. Monstavičienė                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-05450-2012-1                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.;75.8.;78.2.1.;                                                                                                                                          121.;121.21.(S)                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 5 d.Å iauliai          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),        teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-489-79/2013 pagal ieÅ¡kovės V. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė padalijimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.        Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė            IeÅ¡kovė V.

G. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) nutraukti ieÅ¡kovės V. G. ir atsakovo A. G. santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) po ištuokos palikti ieškovei ,,G.“ pavardę;

3) nepilnametės dukters U. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove – V. G.;

4) iÅ¡ atsakovo A. G. dukrai priteisti 500 Lt iÅ¡laikymÄ periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukters pilnametystės;

5) nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarkÄ : kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį A. G. bendrauja su dukra savo gyvenamojoje vietoje, penktadienį pasiima dukrÄ iÅ¡ vaikų darželio ir parveža jÄ Ä¯ V. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 15 val.; kitÄ laikÄ dukra rÅ«pinasi ir kartu su ja gyvena mama V. G.;

6) priteisti ieÅ¡kovei sodo valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), 0,0830 ha dydžio žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbini), sodo namelį, kurio baigtumas 74 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 138000Lt vertės;

7) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 30656 piniginę kompensacijÄ už jai atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 6 mėnesių terminÄ kompensacijos sumokėjimui;

8) ieÅ¡kovei priteisti: automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 4300 Lt vertės, Å¡aldiklį - 450 Lt vertės, komodÄ - 200 Lt vertės, ½ dalį EASTCON puodų rinkinio - už 228,85 Lt vertės, sofÄ -lovÄ - 150 Lt vertės, stalo įrankių komplektÄ - 120 Lt vertės, virtuvės kombainÄ - 200 Lt, skalbimo maÅ¡inÄ - 800 Lt, dujinę viryklę, sekcijÄ - 450 Lt vertės;

9) atsakovui priteisti: automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) 900 Lt vertės, miegamojo baldus - 700 Lt vertės, žoliapjovę - 700 Lt, dviratį - 250 Lt, stalo įrankių komplektÄ - 150 Lt, ½ dalį EASTCON puodų rinkinį - 228,85 Lt, grotuvÄ - 150 Lt, kompiuterį - 50 Lt, kompiuterio stalÄ - 100 Lt, mikrobangų krosnelę - 50 Lt, Å¡aldytuvÄ - 600 Lt vertės;

10) pripažinti SEB banko kreditÄ pagal 2009-04-30 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria atsakovo ir ieÅ¡kovės prievole;

11) įpareigoti ieÅ¡kovę per vienÄ mėnesį grÄ Å¾inti atsakovui jo sumokėtas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos SEB bankui įmokas pagal 2009-04-30 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygas;

12) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.         IeÅ¡kovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl atsakovo kaltės, t. y., kai atsakovas panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę vaiko akivaizdoje. Jie kartu nebendrauja ir nebetvarko bendro Å«kio, gyvena atskirai, nebesirÅ«pina vienas kitu, ir nebesiekia santykių pagerėjimo. Nurodė, kad atsakovas gera valia dukrai iÅ¡laikymo neteikia. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgytas Å¡is nekilnojamasis turtas: 2009-05-12 buvo nupirktas už 170 000 litų 0,0830 ha žemės sklypas esantis (duomenis neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 37100 vidutinės rinkos vertės, sodo namelis, kurio baigtumas yra 74 procentai, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 96300 litų vidutinės rinkos vertės, grynais buvo sumokėta 90 000 litų, iÅ¡ banko pasiskolino 80 000 litų, už žemės sklypÄ ir sodo namelį Å¡alys sumokėjo 170 000 litų.

Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgytas šis kilnojamasis turtas: automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1998-01-20, už 4300 litų, automobilis Audi 80 už 900 litų, žoliapjovė už 700 litų, dviratis už 250 litų, įrankių lagaminas už 150 litų, puodų rinkinys Eastcon už 2700 litų, miegamojo komplektas už 700 litų, grotuvas už 150 litų, kompiuteris už 50 litų, kompiuterio stalas už 100 litų, staliukas už 20 litų, virtuvės įranga- šaldytuvas, dujinė plytelė, mikrobangų krosnelė ir spintelės už 550 litų, virtuvės stalas ir 4 kėdės už 170 litų, skalbimo mašina už 800 litų, šaldikliai už 450 litų, komoda už 200 litų, elektrinis radiatorius už 80 litų, lyginimo lenta už 20 litų, lygintuvas (laidynė) už 70 litų, įrankių lagaminas už 15 litų, sekcija už 450 litų, kompiuteris už 900 litų, sofa- lova už 150 litų, virtuvinis kombainas už 200 litų.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad kartu su atsakovu turi 77464 Lt kreditÄ SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).                      Atsakovo A. G. atstovas advokato padėjėjas S. Å . nurodė, kad su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Teismui pateiktu atsiliepimu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:

1) nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes - ,,G.“ ir ,,G.“;

3) nepilnametės dukters U. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi U. G. tokiÄ tvarkÄ :

a) atsakovas A. G. turi teisę antrÄ jį ir ketvirtÄ jį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimti su savimi nepilnametę dukrÄ U. G. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 18 val.;

b) atsakovas kiekvienÄ kalendorinę vasarÄ 30 dienų terminui turi teisę pasiimti su savimi nepilnametę dukrÄ U. G.;

c) atsakovas turi teisę pasiimti su savimi nepilnametę dukrÄ U. G., kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 23 d. 12 val. iki sekančių metų sausio 3 d. 18 val.;

5) priteisti atsakovui visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 0,0830 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelį, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra nekilnojamojo turto vertė 170 000 Lt;

6) priteisti atsakovui automobilį Audi 80 už 900 Lt, žoliapjovę - 700 Lt; dviratį - 250 Lt; stalo įrankių komplektÄ - 150 Lt; miegamojo baldus - 700 Lt; staliukÄ - 20 Lt; virtuvės įrangÄ - 720 Lt; sekcijÄ - 450 Lt; sofÄ -lovÄ - 150 Lt; komodÄ - 100 Lt; skalbimo maÅ¡inÄ - 600 Lt, neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį - 900 Lt;

7) priteisti ieÅ¡kovei automobilį Renault Scenic už 4448,85 Lt, puodų rinkinį - Eastcon 2700 Lt, Å¡aldiklį - 450 Lt, elektrinį radiatorių - 80 Lt, lyginimo lentÄ - 20 Lt, lygintuvÄ (laidynę) - 70 Lt, fotoaparatÄ - 150 Lt, stalo įrankių komplektÄ - 150 Lt, virtuvės kombainÄ - 200 Lt, grotuvÄ - 150 Lt, kompiuterį - 50 Lt, kompiuterio stalÄ - 100 Lt;

8) priteisti atsakovui prievolę pagal SEB banko kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 77464,85 Lt skolÄ ;

9) priteisti ieÅ¡kovės ir atsakovo dukrai U. G. 300 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. G.;

10) priteisti atsakovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl 50 000 Lt dydžio kompensacijos, mano, kad ieÅ¡kovė apskritai neturi teisės į jokiÄ kompensacijÄ , kadangi finansiÅ¡kai neprisidėjo prie namų valdos įsigijimo ir iÅ¡laikymo, mokant kredito įmokas. Atsakovas tai pat teigia, kad ieÅ¡kovei V. G. siekiant gauti kompensacijÄ už turtÄ , ji turėtų tinkamai ir pagrįstai įrodyti, kad prisidėjo prie Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo, remonto ar iÅ¡laikymo savo lėšomis, kurių dydis bÅ«tų lygus tam tikrai praÅ¡omos priteisti nuosavybės daliai.

Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės pageidavimais priteisti kilnojamÄ jį turtÄ - namų apyvokos daiktus, buitinę technikÄ , baldus ir kita. Jo teigimu, ieÅ¡kovė akivaizdžiai klaidina teismÄ , nurodydama nerealiai maÅ¾Ä automobilio ,,Renault Scenic“ kainÄ (900 Lt), taip akivaizdžiai siekdama gauti didesnę dalintino turto dalį.        IeÅ¡kovė su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.       Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartį su banku yra solidarios (CK 3.109 str.).

Pažymėjo, jog santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iÅ¡ sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kreditorius neprieÅ¡taravo, kad bankui įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise bÅ«tų priteistas tik ieÅ¡kovei arba tik atsakovui, ar bÅ«tų padalintas ieÅ¡kovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise kitokiomis dalimis. Tačiau bankas prieÅ¡tarauja, kad bankui įkeistas turtas (visÄ ar jo dalį) bÅ«tų priteistas nepilnamečiam vaikui, kaip iÅ¡laikymas turtu ir/ar Å¡iam turtui nustatyta uzufrukto teisė.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė        Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

1) santuokÄ , tarp atsakovo A. G. ir ieÅ¡kovės V. G. įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovei paliko ,,G.“ pavardę;

2) nekilnojamÄ jį turtÄ Å¾emės sklypÄ (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) 0,0830 ha, esantį (duomenys neskelbtini), pastatÄ -sodo namelį (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) nebaigtÄ statyti, rinkos kaina 138000 Lt įregistruotÄ V. G. ir A. G. vardu kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę padalijo po ½ idealiÄ jÄ dalį kiekvienam ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka Å¡io turto tenka po 69000 Lt;

3) kreditorinį įsiskolinimÄ kreditoriui AB SEB pagal 2009-04-30 bÅ«sto kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kurio likutis 2013-03-27 dienai buvo 22194,38 Eur nustatė solidaria V. G. ir A. G. prievole;

4) padalino V. G. ir A. G. kilnojamÄ jį turtÄ ir priteisė:

a) V. G. automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4300 Lt, Å¡aldiklį - 450 Lt, elektrinį radiatorių - 80 Lt, lyginimo lentÄ - 20 Lt, lygintuvÄ - 70 Lt, komodÄ - 200 Lt, įrankių lagaminÄ - 150 Lt, sekcijÄ - 450 Lt, kompiuterį - 900 Lt, sofÄ -lovÄ - 150 Lt, virtuvės kombainÄ - 200 Lt, puodus ,,Eastcon“ - 2700 Lt, viso kilnojamo turto už 9670 Lt;

b) A. G. priteisė automobilį AUDI 80 už 900 Lt, žoliapjovę - 700 Lt, dviratį - 250 Lt, stalo įrankių komplektÄ -150 Lt, miegamojo baldus - 700 Lt, staliukÄ - 20 Lt, grotuvÄ - 150 Lt, kompiuterį - 50 Lt, kompiuterio stalÄ - 100 Lt, virtuvės įrangÄ - 550 Lt, virtuvės stalÄ ir 4 kėdės - 170 Lt, skalbimo maÅ¡inÄ - 800 Lt, viso kilnojamo turto už 4540 Lt;

5) nepilnamečio vaiko U. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina V. G. ;

6) nustatė atsakovui A. G. tokiÄ bendravimo su dukra U. G. tvarkÄ : kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį- penktadienį A. G. pasiima dukrÄ iÅ¡ vaikų darželio iki 17 val. ir grÄ Å¾ina V. G. sekmadienį iki 17 val. A. G. kiekvienÄ kalendorinę vasarÄ 30 dienų turi teisę pasiimti su savimi dukrÄ U. G., suderinęs šį laikÄ su motina V. G.. Kiekvienų porinių metų gruodžio 23 dienÄ nuo 12 val. A. G. pasiima dukrÄ U. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jÄ motinai V. G. sekančių metų sausio 3 d. iki 18 val.;

7) priteisė iÅ¡ A. G. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai U. G. po 400 Lt periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį nuo 2013-04-22 iki jos pilnametystės. Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motinÄ V. G.;

8) priteisė iš A. G. 1350,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

9) priteisė iÅ¡ V. G. ir A. G. po 13,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. LikusiÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.        Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡klausęs liudytojos parodymus, sprendė, kad abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s ir pagarbÅ«s ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimas nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , todėl vadovaudamasis CK 3.61 str. 2 d. pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.         Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus sprendė, kad patenkinti Å¡alių reikalavimÄ priteisiant vienam kuriam visÄ nekilnojamÄ turtÄ â€“ sodo namelį ir žemės sklypÄ nėra pagrindo.

Teismas įvertino tai, kad Å¡alių dalijamas sodo namelis nėra gyvenamoji patalpa, jo baigtumas 74 proc., todėl ieÅ¡kovės motyvÄ , kad jai bus geros sÄ lygos gyventi su vaiku laikė nepagrįstu.      Teismo nuomone, nors ieÅ¡kovė ir atsakovas nenurodė, kad nekilnojamas turtas bÅ«tų dalijamas po ½ idealiÄ jÄ dalį, tačiau laikė, kad tai bÅ«tų alternatyvus Å¡alių, tuo pačiu ir vaiko teisėtų interesų gynimo bÅ«das, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.      Teismas nurodė, kad Å¡alys nepateikė įrodymų už kokias sumas įgyti jų kilnojami daiktai, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė mažino praÅ¡omo dalinti turto vertę, todėl teismas, dalindamas Å¡alių įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ rėmėsi pradine kilnojamųjų daiktų verte pagal pateiktÄ pirmÄ jį ieÅ¡kinį.       Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendė, kad 400 Lt dydžio iÅ¡laikymas kas mėnesį, visapusiÅ¡kai patenkins nepilnamečio vaiko poreikius. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl materialinio iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:         1) Teismas pažeidė LR CPK 377 str., 42 str., 141 str. nuostatas, kurios numato Å¡alies teisę iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , nes priėmęs ieÅ¡kovės V.

G. patikslintus ieÅ¡kinius nagrinėjo ir sprendime pasisakė tik dėl pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų.         2) Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir be jokių argumentų ir įrodymų pripažino ir ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Taip pat byloje nenustatyta, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas teismo argumentas, kad santuoka iÅ¡iro ir dėl ieÅ¡kovės kaltės.       3) Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nekilnojamas turtas – sodo namelis, kurio baigtumas 74 proc., nėra gyvenamoji patalpa ir turtÄ priteisė lygiomis dalimis. Apeliantė mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė LR CK 3.84 str. 2 d. 1 p. nuostatas. Be to, teismas padalindamas sodo namelį lygiomis dalimis neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė su dukra negalės ramiai gyventi viename name kartu su atsakovu, nes pastarasis naudoja smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę.        4) Apeliantės nuomone, teismas, padalindamas kilnojamÄ jį turtÄ , pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatas, nes savo nuožiÅ«ra padalijo nelygiomis dalimis turtÄ , neatsižvelgdamas į teismų praktikÄ dėl dalinamo turto vertės nustatymo santuokos nutraukimo bylose.        5) Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui kas mėnesį tik 400 Lt pablogino vaiko padėtį, nes atsakovas paskutinio teismo posėdžio metu sutiko dukros iÅ¡laikymui mokėti kas mėnesį po 500 Lt.

Teismas nemotyvavo, kodėl ieÅ¡kovė turi teikti didesnį iÅ¡laikymÄ dukrai nei atsakovas (minimali alga – 1000 Lt, atsakovui priteista mokėti 400 Lt, tuomet ieÅ¡kovei tektų skirti 600 Lt).                Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė ir įvertino visas paskutinių ieÅ¡kovės reikalavimų pateiktas esmines bylos aplinkybes ir vertino bÅ«tent paskutinio procesinio dokumento reikalavimus.

Atsakovo nuomone, teismas tinkamai pritaikė ir materialinės teisės normas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimÄ , kadangi abu sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu kaltino vienas kitÄ neiÅ¡tikimybe, santuokinių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo manymu, Å¡ioje byloje abiejų sutuoktinių kaltė turėtų bÅ«ti preziumuojama pagal CK 3.60 str. 3 d. Atsakovas sutinka su teismo pozicija dėl sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo.

IeÅ¡kovė byloje neįrodinėjo jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių bylÄ nagrinėjantis teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Å iuo metu ieÅ¡kovė su nepilnamete dukra gyvena kartu su kitu asmeniu, atskirai nuo tėvų ir nuo atsakovo. Nurodė, jog neprieÅ¡tarauja dėl teismo priteisto 400 Lt dydžio iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai  Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).         Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė V. G. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai.

       Dėl nekilnojamojo turto  CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v.

J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalinimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui priteisiama atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).

Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v.

A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad Å¡alims priklausantis nekilnojamasis turtas negali bÅ«ti dalinamas natÅ«ra. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Apeliantė nurodo, kad teismas nesprendė, ar su smurtautoju atsakovu įmanoma gyventi viename bÅ«ste. Kolegija pripažįsta, kad sprendime Å¡i aplinkybė neiÅ¡nagrinėta, tačiau jÄ galima iÅ¡spręsti apeliacine tvarka.

Byloje teismui buvo pateiktas Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis, kuriuo atsakovui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (1 t., b. l. 30-31). Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-08-03 atsakovas panaudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtÄ , tačiau leistinų ir neginčijamų įrodymų, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ ieÅ¡kovę daugiau kartų, byloje nėra.

Kolegijos nuomone, nekilnojamÄ jį turtÄ sodo namÄ su žemės sklypu padalinus pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ , bÅ«tų pažeisti atsakovo interesai, pažeistas prioritetinis santuokinio turto padalijimo natÅ«ra principas, nes santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sodo namÄ su žemės sklypu priteisus ieÅ¡kovei, o atsakovui - piniginę kompensacijÄ , faktiÅ¡kai atsakovas liktų visiÅ¡kai be gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtine nuosavybę esantį nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis, pagrįstai atsižvelgė ir į Å¡alių kreditoriaus interesus Å¡ioje byloje, kadangi pareiga mokėti paskolÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ sodo namÄ su žemės sklypu Å¡alims iÅ¡lieka solidari.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisėtai ir vadovaudamasis įstatymu laikėsi sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo, kadangi ieÅ¡kovė byloje neįrodinėjo jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esant nesklandumams Å¡alims naudojantis padalintu nekilnojamuoju turtu, Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl vaiko iÅ¡laikymo Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Paprastai laikoma, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Paskirstant nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau Å¡iuo atveju privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia suma vaiko iÅ¡laikymui bÅ«tų optimali ir protinga.   IÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Taigi jei bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymui iÅ¡laikymÄ priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004 ).     Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama bÅ«tinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti iÅ¡silavinimÄ , profesinį pasirengimÄ , bÅ«ti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatÄ , sudaryti sÄ lygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultÅ«riniu bei dvasiniu požiÅ«riu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Taigi turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kaip matyti iš teismui pateiktos U. G. poreikių lentelės, apeliantė kiekvienam mėnesiui skaičiuoja būsto išlaidas (2 t., b.l.17). Kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio išlaidos negali būti įskaitomos į vaiko poreikių skaičiuotę. Taip pat pripažintina, kad vaikas neprivalo atlyginti močiutės būsto išlaidų (2 t., b.l.3-9). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko išlaikymui iš atsakovo skyrė 400 Lt.

Abu vaiko tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, todėl 800 Lt periodinė kasmėnesinė iÅ¡moka tokio amžiaus vaikui turi bÅ«ti pakankama. Å alių dukrai yra tik 5 metai. Jokių specialių poreikių ji neturi (pvz., nebÅ«tinos iÅ¡laidos gydymui, reabilitacijai). Per bylos nagrinėjimo laikÄ apeliante pateikė tik vienÄ Ä¯rodymÄ apie vaiko susirgimÄ (2 t., b.l.114). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas sutiko mokėti po 500 Lt vaiko iÅ¡laikymui. Teismo posėdžio protokole yra užfiksuota atsakovo pozicija mokėti po 300 Lt (2 t., b.l.137).

Dėl protokolo ieÅ¡kovė pastabų nerašė (CPK 171straipsnis), todėl darytina iÅ¡vada, kad jame užfiksuoti atsakovo paaiÅ¡kinimai yra pagrįstai laikytini įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis).                                                                                                  Dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai   CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, yra jo neiÅ¡tikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti. NeiÅ¡tikimybė, kaip viena iÅ¡ santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiÅ¡kia ne tik lojalumo pareigos pažeidimÄ , bet ir faktÄ , kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryÅ¡ių.   Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę) tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė tai, jog Å¡alys nesiėmė priemonių iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nesistengė gyventi darniai, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo abipusio supratimo, lojalumo vienas kitam, Å¡eimoje nebebuvo pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo, nuostatos kartu tinkamai rÅ«pintis nepilnamete dukra, spręsti bendrai svarbius Å¡eimos gyvenimo klausimus.

IeÅ¡kovė kaltina atsakovÄ tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu, o atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė pati iÅ¡provokuodavo netinkamÄ atsakovo elgesį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-08-03 atsakovas panaudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtÄ , tačiau leistinų ir neginčijamų įrodymų, kad fizinis smurtas buvo panaudotas daugiau kartų byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad fizinis smurtas Å¡eimoje netoleruotinas ir nepateisinamas, tačiau su tuo, kad atsakovo panaudotas smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovę lėmė Å¡alių santuokos nutraukimÄ , teisėjų kolegija nesutinka.

Aplinkybė, jog atsakovas vienÄ kartÄ pavartojo smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, kai Å¡alys konfliktavo ilgÄ laikÄ iki ieÅ¡kovės išėjimo iÅ¡ namų, negali bÅ«ti vertinama kaip priežastis santuokai iÅ¡irti dėl abiejų Å¡alių kaltės. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovės pateiktų iÅ¡ atsakovui priklausančio telefono R. J., R. J. mamai siųstų trumpųjų žinučių turinio matyti, kad atsakovas A. G., bÅ«damas santuokoje, pripažino meilę kitai moteriai (2 t., b. l. 156-181).

Atsakovo A. G. neiÅ¡tikimybės faktÄ patvirtina ir 2012-08-08 TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinys (2 t., b. l. 85-86). Kolegijos vertinimu, toks atsakovo ilgesys, kai jis bÅ«damas santuokoje vieÅ¡ai pripažįstÄ meilę kitai moteriai, nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu ir parodo sutuoktinio pareigų pažeidimÄ . Tuo tarpu jokių patikimų įrodymų, kad dėl ieÅ¡kovės kaltės bÅ«tų atsiradęs pagrindas pripažinti jÄ kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nepateikta.

Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, yra jo neiÅ¡tikimybė. Atsižvelgusi į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo A.

G. kaltės. Dėl kilnojamojo turto        Apeliantė V. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padalindamas kilnojamÄ jį turtÄ , pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatas, nes savo nuožiÅ«ra nelygiomis dalimis padalijo sutuoktinių kilnojamÄ jį turtÄ . Teisėjų kolegijos nuomonė, ieÅ¡kovės pozicija dėl per neva mažai ieÅ¡kovei atitekusio kilnojamojo turto yra visiÅ¡kai nepagrįsta. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovei V.

G. teko didesnė turto dalis ir taip pat vadovaujantis Å¡alių interesų pusiausvyra jai atiteko didesnė bÅ«tent jos praÅ¡yto turto dalis. Nekilnojamojo turto kainas nurodė pati ieÅ¡kovė, su nurodytomis turto kainomis sutiko (2 t., b. l. 81-82). Atsakovas su ieÅ¡kovės nurodytomis nekilnojamojo turto kainomis sutiko, už ieÅ¡kovei atitekusiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį kompensacijos atsakovas neprašė.       Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų       Tenkinant iÅ¡ dalies apeliacinį skundÄ , kolegija iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ (CPK 93 straipsnis).

IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ Â turėjo sumokėti 1223,00 Lt, tačiau žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 189). Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimÄ santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 144 Lt žyminis mokestis, likusi 1079 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei. Atsakovas pateikė įrodymus, kad advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 1600,00 Lt (2 t., b. l. 202). Vertindama atsakovo turėtas iÅ¡laidas, kolegija vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėta suma yra protinga ir sÄ Å¾ininga. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ keturių apeliacinio skundo reikalavimų buvo tenkintinas tik vienas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos 1200 Lt iÅ¡laidos advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, n u t a r i a :         Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti ir santuokÄ , sudarytÄ tarp atsakovo A. G. ir ieÅ¡kovės V. G., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. G. kaltės.        LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ V.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1079 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.          Priteisti iš A. G. (a. k (duomenys neskelbtini) 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.          Priteisti iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G. (a. k (duomenys neskelbtini) 1200 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                                                    Danutė Burbulienė                                                                                                                                        Vytautas Kursevičius                                                                                                                 Birutė Simonaitienė