2018-06-27 Nr. AB-12260-3-61-3-04513-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-431-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04513-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 53.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikvaldas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikvaldas“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Rikvaldas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Rikvaldas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-241/05-2015) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) perduoti pareiškėjui antrojo segmento žvejybos pajėgumus atitinkančius žvejybinio laivo „Birvėta“ pajėgumus ir įtraukti į Žvejybos laivų rejestrą (toliau – ir Rejestras) pareiškėjui priklausantį laivą „Birvėta“.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V1-29 nuspręsta 2015 m. kovo 25 d. vykdyti aukcioną, skirtą suteikti teisę naudoti Tarnybos valdomus žvejybos pajėgumus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 3IN-G-511-415 „Dėl laisvo žvejybos pajėgumo aukciono“ informavo, kad didžioji dalis planuojamo aukcione parduoti žvejybos pajėgumo atsirado dėl to, kad stojimo į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) metu užfiksuotas ir Lietuvai priskirtas pajėgumas buvo didesnis negu realus žvejybos laivyno pajėgumas; stojimo į ES metu į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą buvo įtraukiami užregistruoti Jūrų laivų registre (toliau – ir Registras) laivai, tačiau dalis jų nepradėjo vykdyti žvejybos (negavo žvejybos klasės ir t. t.), todėl ir susidarė žvejybos pajėgumo padidėjimas.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs žvejybinis laivas „Aitvaras“ TJO Nr. 7646671 nuo 2002 m. kovo 19 d. buvo įtrauktas į Rejestrą kaip žvejybinis laivas, registravimo Nr. 671. Žvejybinis laivas „Aitvaras“ 2004 m. balandžio 5 d. dėl jo supjaustymo į metalo laužą buvo išregistruotas iš Registro. Pareiškėjas pagal 2004 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-8808 įsigijo iš UAB „Baltijos žiedas“ žvejybinį laivą „Birvėta“, kurį perėmė 2004 m. balandžio 13 d. Pareiškėjas 2005 m. sausio 11 d. pateikė Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašymą Nr. 5-01-11 dėl laivo „Aitvaras“ išbraukimo iš Žvejybos laivų rejestro ir tokio pat tipo ir galingumo laivo „Birvėta“ įtraukimo į Rejestrą.

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu iš Tarnybos valdomų antrojo segmento žvejybos pajėgumų perduoti pareiškėjui 191 GT žvejybos laivo bendrąją talpą ir 224 kW žvejybos laivo pagrindinio variklio galią, t. y. pajėgumus, kurie atitinka pareiškėjo nuosavybėje buvusio žvejybinio laivo „Birvėta“ pajėgumus, bei rezervuoti pareiškėjui galimybę įregistruoti antrajame segmente žvejybos laivą. Tarnyba 2015 m. birželio 26 d. sprendime Nr. R18-918 (10.18) „Dėl žvejybos laivo „Aitvaras“ žvejybos pajėgumo“ (toliau – ir Tarnybos raštas) nurodė, jog pareiškėjui priklausęs žvejybinis laivas „Aitvaras“ nebuvo įregistruotas Rejestre nuo 2004 m. gegužės 1 d., todėl šio laivo savininkas neturėjo teisės per 24 mėn. atkurti išregistruoto laivo pajėgumo.

Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Tarnybos rašto, skundą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina pridedamų dokumentų kopijos, iš kurių aišku, kad pareiškėjo laivo „Aitvaras“ pajėgumai buvo įtraukti, nustatant Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumus, stojant į ES. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Sprendimu jį atmetė.

1.2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija pareiškėjo skundą atmetė konstatavusi, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Departamentas sprendimu Nr. R18-1026(10.6) nusprendė neregistruoti pareiškėjo žvejybos laivo „Birvėta“ Rejestre, o pareiškėjas šio Departamento sprendimo neskundė; Tarnyba nėra įgalinta nagrinėti ir vertinti Departamento anksčiau atliktų veiksmų atsisakant registruoti laivą Rejestre vietoj kito laivo, taigi ir Komisija negali pasisakyti, ar pagrįstai laivas „Birvėta“ 2005–2007 m. nebuvo įregistruotas Rejestre ar įpareigoti Tarnybą įtraukti minėtą laivą į Rejestrą. Taip pat argumentuota, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas, Departamentui atsisakius registruoti laivą, vėliau būtų siekęs įregistruoti ar įregistravęs vietoje laivo „Aitvaras“ laivą „Birvėta“ Rejestre, jog pastarajam būtų išduota licencija kaip Lietuvos Respublikos žvejybos laivui, o vėliau – kad laivas būtų įtrauktas į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir jam išduotas žvejybos laivo liudijimas. Pažymėta, kad, vadovaujantis Tarnybos turimais ir pateiktais duomenimis, nei laivas „Birvėta“, nei laivas „Aitvaras“ nuo 2004 m. gegužės 1 d. nebuvo įregistruoti nei Rejestre, nei šiuo metu esančioje laivų duomenų sistemoje.

1.3. Pareiškėjo nuomone, Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas. Komisijos išvada, kad Departamento ir Tarnybos sprendimai patvirtina, jog laivas „Aitvaras“ buvo išregistruotas iš Registro, todėl tai reiškia, kad šio laivo pajėgumai nepateko ir į Rejestrą, padaryta nenurodant tai patvirtinančių teisės aktų, neatskleidžiant jų esmės, nesiremiant konkrečiais sprendimais. Tai, jog Departamento pateikta informacija nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), patvirtina ir aplinkybės, kuriomis 2015 m. liepos 8 d. buvo organizuojamas laivų pajėgumų aukcionas: Tarnyba įvykdė uždarą aukcioną, kuriame buvo suteikiama teisė naudoti Tarnybos valdomus žvejybos laivų pajėgumus (žvejybos laivo bendrosios talpos – 473 GT ir žvejybos laivo galios – 1 067 kW). Pasak žemės ūkio ministrės, šių pajėgumų didžioji dalis atsirado stojimo į ES metu. Iki šiol Tarnyba nėra pateikusi šių pajėgumų kilmės dokumentų. Šių pajėgumų būtų visiškai užtekę 2007 m. įtraukti į Rejestrą pareiškėjui priklausantį laivą „Birvėta“. Komisija priėmė Sprendimą, remdamasi abstrakčiu Tarnybos tvirtinimu, kad žvejybinis laivas „Aitvaras” buvo išregistruotas iš Rejestro 2004 m. balandžio 5 d. Ši, pati reikšmingiausia, faktinė aplinkybė nėra patvirtinta jokiu tiesiogiai laivo išregistravimą iš Rejestro patvirtinančiu dokumentu.

1.4. Pareiškėjas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto dėl laivo išregistravimo iš Rejestro priėmimo savininkui turėjo būti raštu pranešta apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą individualaus administracinio akto kopiją. Kadangi tokio individualaus administracinio akto pareiškėjas iki 2004 m. gegužės 1 d. nėra gavęs, tai patvirtina išvadą, kad stojimo į ES metu žvejybinio laivo „Aitvaras“ pajėgumai nebuvo išbraukti iš Rejestro. Kitais atvejais laivų savininkai gaudavo pranešimus apie laivo išregistravimą iš Rejestro. Apie žvejybinio laivo „Aitvaras“ išregistravimą iš Registro 2004 m. balandžio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 1010 patvirtintą Žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisykles (toliau – ir Registravimo taisyklės) šio registro tvarkymo įstaiga (Lietuvos saugios laivybos administracija) per 5 darbo dienas turėjo pranešti Departamentui, nurodydama laivo pavadinimą, išregistravimo datą ir laivo savininką. Lietuvos saugios laivybos administracija 2005 m. lapkričio 29 d nurodė, kad informacijos apie išregistruotą laivą „Aitvaras“ Departamentui neteikė. Taigi Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgdama tik į deklaratyvų, formaliai pateiktą Tarnybos tvirtinimą, kad apie žvejybinio laivo „Aitvaras“ išregistravimą iš Registro 2004 m. balandžio 5 d. Lietuvos saugios laivybos administracija yra tinkamai informavusi. Šis faktas nėra patvirtintas jokiais rašytiniais dokumentais.

1.5. Pareiškėjo teigimu, žvejybinis laivas „Aitvaras“ į Rejestrą pateko 2002 m. kovo 19 d., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 99/99 „Dėl Žvejybos laivų registravimo tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą. Todėl laivo „Birvėta“ įrašymas Rejestre vietoj laivo „Aitvaras“ neprieštaravo 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (toliau – ir Reglamentas Nr. 2371/2002) (t. y. nuostatai, kad valstybės narės tvarko įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš jo sistemą taip, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai pašalinant iš laivyno be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus (Lietuvos Respublikai ir kitoms tuo metu įstojusioms naujoms valstybėms narėms 2004 m. gegužės 1 d. žvejybos pajėgumas, išreikštas tonažu (GT04) ir galia (kW04), buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų įrašymus į laivyną, kurie remiasi atitinkamos valstybės narės administraciniu sprendimu, priimtu tarp 2001 m. gegužės 1 d. ir 2004 m. balandžio 30 d.) (2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 916/2004, OJ L 163, 30.4.2004, p. 81-82).

1.6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos teiginys, jog ji negali pasisakyti, ar pagrįstas laivo „Birvėta“ atsisakymas įregistruoti į Rejestrą, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi dėl 2015 m. birželio 26 d. sprendimo, skunde nurodė argumentus, pagrindžiančius išvadą, kad stojimo į ES metu laivo „Aitvaras“ pajėgumai buvo įtraukti, nustatant Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumus, stojant į ES. Pareiškėjas aiškiai įvardijo, kad būtent šiuos argumentus Komisija savo sprendime ir turėjo vertinti, nes Tarnyba, priėmusi Tarnybos raštą, pažeidė pareiškėjo interesus.

2. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovas nurodė, kad kadangi laivas „Aitvaras” išregistruotas iš Registro 2004 m. balandžio 5 d., šio laivo pajėgumai pagal talpą (GT) ir variklio galią (kW) nepateko į Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumus stojant į ES, t. y. pagal 2004 m. balandžio 5 d. galiojusių Registravimo taisyklių 9.3. punktą žvejybos laivo savininkai arba įgalioti asmenys privalėjo pateikti pasikeitusius pagrindinius laivo duomenis (tarp kurių pagal Registravimo taisyklių 7.1.6. punktą yra laivo registracijos Registre data, numeris ir kodas) per 15 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo kartu su pasikeitimus patvirtinančiais dokumentais, tačiau per nustatytą terminą pareiškėjas to nepadarė, pažeisdamas Registravimo taisyklių nuostatas, ir tik 2005 m. sausio 11 d. (t. y. daugiau nei po 8 mėn.) pateikė prašymą dėl laivo „Aitvaras“ išbraukimo iš Rejestro ir laivo „Birvėta“ įregistravimo vietoje anksčiau minėto laivo. Be to, pagal Registravimo taisyklių 11.3. punktą žvejybos laivas išregistruojamas iš Rejestro, kai laivas išregistruojamas iš Registro, vadinasi 2004 m. balandžio 5 d., išregistravus laivą „Aitvaras“ iš Registro, jis turėjo būti išregistruotas ir iš Rejestro. Apie žvejybos laivo įregistravimą ar išregistravimą iš Registro šio registro tvarkymo įstaiga (t. y. Lietuvos saugios laivybos administracija) per 5 darbo dienas turėjo pranešti Departamentui, nurodydama nustatytus Registravimo taisyklėse duomenis. Tačiau kokiu būdu (raštu, el. paštu ar žodžiu) Registravimo taisyklėse nenustatyta, todėl traktuotina, kad Departamentas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie laivo „Aitvaras“ išregistravimą iš Registro. Tokiu būdu, žvejybos laivas „Birvėta“ negalėjo būti įregistruotas Rejestre vietoje laivo „Aitvaras“, nes būtų viršytas Lietuvos žvejybos laivyno atskaitos lygis (vadinamosios lubos, angl. ceiling), nustatytas pagal 2004 m. gegužės 1 d. duomenis.

2.2. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas 2007 m. prašė pakartotinai įregistruoti laivą „Birvėta“, kurio talpa yra 191 GT, o variklių galia – 224 kW, laivo ilgis – 31,62 m. Žuvininkystės departamentas vertino, ar pareiškėjo laivo įtraukimas į antrąjį segmentą (pagal Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V1-6, (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą, vadovaujantis Reglamento Nr. 2371/2002 10 straipsnio, Komisijos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 916/2004, Komisijos 2003 m. gruodžio 30 d. reglamento (EB) Nr. 26/2004 nuostatomis) neviršytų nustatyto pajėgumų atskaitos lygio, tačiau neregistravo pareiškėjo žvejybos laivo „Birvėta“ Rejestre, tiesiogiai vadovaudamasis ES reglamentų nuostatomis.

2.3. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde klaidingai teigia, kad Reglamente Nr. 2371/2002 nustatyta, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai pašalinant iš laivyno be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus. Reglamento Nr. 2371/2002 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės narės tvarko įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš jo sistemą taip, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai pašalinant iš laivyno be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus. Tačiau tai, kad bendri Lietuvos žvejybos laivyno žvejybos pajėgumai pareiškėjo prašymo pateikimo metu buvo mažesni nei atskaitos lygiai duotuoju laikotarpiu, nereiškė, jog Departamentas galėjo „neišnaudotus“ žvejybos pajėgumus (t. y. skirtumą tarp Lietuvos žvejybos laivyno atskaitos lygio ir laivyne įregistruotų laivų žvejybos pajėgumų) (šiuo atveju – dalį jų) suteikti laivui „Birvėta“. Šie „neišnaudoti“ žvejybos pajėgumai yra atkuriami vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, kuris numatė, jog be viešosios paramos išregistruoto laivo savininkas turi teisę per 48 mėn. atstatyti išregistruoto laivo licencijoje atitinkančius žvejybos pajėgumus bei įregistruoti Rejestre kitą (-us) nauju pavadinimu laivą (-us). Tokių laivų nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos antrajame segmente buvo trys, kurių žvejybos pajėgumai sudarė 344 GT ir 555 kW, tačiau laivų savininkai (valdytojai) vietoj jų įregistravo naujus laivus, vadovaudamiesi Taisyklių 24 punktu ir išnaudodami jiems „priklausančius“ žvejybos pajėgumus. Pareiškėjui priklausančio laivo „Birvėta“ įtraukimas į Rejestrą būtų viršijęs šiuos apribojimus, o tai pažeistų ES teisės aktus.

2.4. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iki 2013 m. liepos 1 d., kol neįsigaliojo naujos redakcijos Žuvininkystės įstatymas, nei viename teisės akte nebuvo įtvirtinta, jog žvejybos pajėgumas yra ūkio subjekto nuosavybė. Tai buvo teisė per 24 mėn. (nuo 2007 m. liepos 5 d. šis terminas pratęstas iki 48 mėn.) prašyti atkurti išregistruoto laivo žvejybos pajėgumus bei įregistruoti kitą laivą ar laivus. 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Žuvininkystės įstatymas, kuriame įtvirtinta žvejybos pajėgumo nuosavybė, tačiau tas žvejybos pajėgumas, kurį iki minėto įstatymo įsigaliojimo pradėjo valdyti Tarnyba, negali būti sugrąžinamas ūkio subjektams, nes teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios pasibaigusiems teisiniams santykiams, t. y. tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Laisvas žvejybos pajėgumas, kurį valdė ūkio subjektai minėto įstatymo įsigaliojimo metu, šiuo metu priklauso tiems ūkio subjektams nuosavybės teise. Po 2013 m. liepos 1 d. Tarnyba jokio papildomo laisvo žvejybos pajėgumo nepradėjo valdyti ir nenusavino ūkio subjektų nuosavybės. Taip pat 2015 m. liepos 8 d. įvykus žvejybos pajėgumų aukcionui, Tarnyba laisvų pajėgumų neturi ir jų nevaldo.

2.5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Komisiją ir Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Departamento veiksmus atsisakyti įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre neteisėtais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 priėmė sprendimą administracinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti Departamento veiksmus atsisakant įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre neteisėtais nutraukti (kita skundo dalis buvo atmesta). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1330/2009 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-241/05-2015) bei administracinę bylą nutraukė.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Komisiją ir Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Departamento veiksmus atsisakyti įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre neteisėtais, taip pat įpareigoti Departamentą per 5 darbo dienas įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 priėmė sprendimą administracinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti Departamento veiksmus, atsisakant įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre, neteisėtais, nutraukti, o kitą skundo dalį atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1330/2009 nutarė palikti nepakeistą minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

5. Taigi, teismas akcentavo, kad pareiškėjas, dar kartą prašydamas Tarnybos (kuri perėmė Departamento teises ir pareigas (žr. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. 3D-864 „Dėl Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Laukystos žuvų veislyno reorganizavimo sąlygų ir reorganizavimo komisijos sudėties patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 3D-259 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“) perduoti pareiškėjui antrojo segmento žvejybos pajėgumus, atitinkančius žvejybinio laivo „Birvėta“ pajėgumus, ir įtraukti į Rejestrą pareiškėjui priklausantį laivą „Birvėta“, iš esmės inicijuoja tokį patį ginčą, kuris buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008. Vadinasi, Komisijos Sprendimas naikintinas, nes Komisija veikė ultra vires, neatsižvelgė į įsiteisėjusius teismų sprendimus, priimtus dėl to paties dalyko, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

III. 6. Pareiškėjas UAB „Rikvaldas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir vertindamas (iš esmės tik išvardydamas) faktines aplinkybes, nepriėmė jokio galutinio procesinio sprendimo dėl jų.

6.2. Šiuo atveju nebuvo analizuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1330/2009. Šiais sprendimais pareiškėjo skundas buvo netenkintas tik dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, o vėliau į teismą, buvo netinkamai suformulavęs savo prašymą, tačiau iš esmės buvo nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintini. Taigi, klausimas, kuris nagrinėtas skundžiamame Komisijos Sprendime, minėtais teismų sprendimais nebuvo išspręstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartyje nurodyti argumentai taip ir liko neįgyvendinti, o pareiškėjo teisės neapgintos. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o pareiškėjo skundas privalėjo būti išnagrinėtas visiškai, priimant tinkamą procesinį sprendimą, kadangi būtent kreipdamasis į teismą dar kartą, pareiškėjas tinkamai suformulavo savo prašymą.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dar kartą prašydamas Tarnybos perduoti pareiškėjui antrojo segmento žvejybos pajėgumus, atitinkančius žvejybos laivo „Birvėta“ pajėgumus, ir įtraukti į Rejestrą pareiškėjui priklausantį laivą „Birvėta“, iš esmės inicijuoja tokį patį ginčą, kuris buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008.

7.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijai priėmus 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 20007/04-4R-259, kuriuo buvo panaikintas Departamento 2007 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. R 18-798(10.6) ir Departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, Departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2007 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R18-1026(10.6) priėmė naują sprendimą, kurio pareiškėjas neginčijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 3R-326(AG-241/05-2015), kuriuo pareiškėjo UAB „Rikvaldas“ skundas dėl Žuvininkystės tarnybos 2015 m. birželio 26 d. rašto Nr. R18-918 (10.18) „Dėl žvejybos laivo „Aitvaras“ žvejybos pajėgumo“ atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iš esmės toks pat pareiškėjo keliamas ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008, Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-241/05-2015) panaikino bei administracinę bylą nutraukė.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 (apeliacinės instancijos teismo administracinė byla Nr. A662-1330/2009) tarp jo ir atsakovo kilęs ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas tik dėl to, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, o vėliau ir į teismą, netinkamai suformulavo savo prašymą, todėl šiuo atveju, tinkamai suformulavęs savo prašymą, pareiškėjas ir kreipėsi į Komisiją bei teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 teismai iš esmės nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintini, tačiau pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo apgintos.

11. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti administracinę bylą tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje yra nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Vienas iš galimų bylos nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai nustatoma, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 103 str. 2 p.). Iš ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto formuluotės matyti, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo tarp pareiškėjo ir atsakovo – Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 (apeliacinės instancijos teismo administracinė byla Nr. A662-1330/2009) – tarp pareiškėjo ir Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. 3D-864 „Dėl Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Laukystos žuvų veislyno reorganizavimo sąlygų ir reorganizavimo komisijos sudėties patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 136-5950), nuo 2010 m. balandžio 1 d. pakeistas Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimas į Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (1 p.) bei patvirtinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatai (2 p.). Taigi nuo 2010 m. balandžio 1 d. tas pats Žuvininkystės departamentas tapo Žuvininkystės tarnyba, kuri perėmė visas Departamento teises ir pareigas Lietuvos žuvininkystės politikos įgyvendinimo, žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo, jų naudojimo kontrolės jūrų vandenyse organizavimo ir vykdymo, taikomųjų žuvininkystės srities tyrimų organizavimo srityse. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad 2008–2009 m. kilęs ir nagrinėtas ginčas ir šiuo metu nagrinėjamas ginčas kilo tarp tų pačių šalių.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 2007/04-4R-259 (kuriame nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Departamento atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2007 m. rugsėjo 12 d. prašymą įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre bei išduoti licenciją Lietuvos Respublikos žvejybos laivui (2007 m. spalio 4 d. rašto Nr. R18-798(10.6) „Dėl žvejybos laivo įregistravimo“) ir Departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjo prašymą bei priimti teisės aktais ir faktais pagrįstą sprendimą) dalies, kurioje nenurodytas įpareigojimas Departamentui įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre, pakeitimo ir įpareigojimo Departamentui per 5 darbo dienas įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“, registro (identifikavimo) Nr. P-431 (0000320713), Rejestre ir Departamento veiksmų atsisakyti įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“, registro (identifikavimo) Nr. P-431 (0000320713), Rejestre pripažinimo neteisėtais, bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Departamento veiksmai, atsisakant įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“, registro (identifikavimo) Nr. P-431 (0000320713), Rejestre buvo neteisėti, nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, kad Komisija 2007 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. 2007/04-4R-259 pagrįstai nurodė, jog atsisakymas įregistruoti laivą „Birvėta“ pagal pareiškėjo prašymą yra nepagrįstas faktais ir nacionalinės teisės (Žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V1-6 (toliau – ir Taisyklės)) normomis. Todėl teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog Departamento 2007 m. spalio 4 d. raštas Nr. R18-798(10.6) (atsisakymas įregistruoti laivą „Birvėta“ pagal pareiškėjo prašymą) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei priimti teisės aktais ir faktais pagrįstą sprendimą. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti Komisijos priimto sprendimo, įpareigojant Departamentą per 5 darbo dienas įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“, registro (identifikavimo) Nr. P-431 (00000320713), Žvejybos laivų rejestre. Dėl reikalavimo pripažinti, kad Departamento veiksmai, atsisakant įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“, registro (identifikavimo) Nr. P-431 (0000320713), Rejestre buvo neteisėti, teismas pažymėjo, jog toks pripažinimas negali būti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio, patenkinus tokį reikalavimą, pareiškėjo teisės nebūtų apgintos, todėl bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti Departamento veiksmus atsisakyti įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“, registro (identifikavimo) Nr. P-431 (0000320713), Žvejybos laivų rejestre neteisėtais, nutraukė.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1330/2009 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje iš esmės nagrinėjo Departamento 2007 m. spalio 4 d. rašto Nr. R18–798(10.6) „Dėl žvejybos laivo įregistravimo“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tačiau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylos dalį nutraukė bei skundą atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

17. Taigi, iš aptartų teismų sprendimų bei bylos medžiagos turinio matyti, kad administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 (apeliacinės instancijos teismo administracinė byla Nr. A662-1330/2009), viena vertus, buvo nagrinėjamas Komisijos 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 2007/04-4R-259 dalies, kuria Departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre bei išduoti licenciją Lietuvos Respublikos žvejybos laivui bei priimti teisės aktais ir faktais pagrįstą sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas, pasisakant, kad Komisija, nustačiusi, jog Departamento atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą nepagrįstas faktais ir nacionalinės teisės normomis (neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų), pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei priimti teisės aktais ir faktais pagrįstą sprendimą ir neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo prašymą – įpareigoti Departamentą įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre.

Kita vertus, vertindami Komisijos 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 2007/04-4R-259 teisėtumą ir pagrįstumą, teismai pasisakė ir dėl Departamento atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2007 m. rugsėjo 12 d. prašymą įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre bei išduoti licenciją Lietuvos Respublikos žvejybos laivui (2007 m. spalio 4 d. rašto Nr. R18-798(10.6) „Dėl žvejybos laivo įregistravimo“) esmės, nurodydami, kad Departamentas šiame atsisakyme tik abstrakčiai nurodė, jog laivo „Birvėta“ įtraukimas į žvejybos laivyną viršytų žvejybos pajėgumus, tačiau nenurodė, kiek jų pats Departamentas valdo ir kiek valdo pajėgumų atstatymo teisę turinčių laivų savininkai, ar po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą yra gauta laivų savininkų žvejybos pajėgumų atsisakymų, nevertino, ar įregistravus žvejybos laivą „Birvėta“, būtų viršytas vienam iš segmentų nustatytas pajėgumų atskaitos lygis pagal Taisyklių 14 punktą ir pan. (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendime) bei kad Departamentas šį atsisakymą priėmė pažeisdamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, jis įstatymo nustatytu būdu yra nemotyvuotas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, negali būti laikomas pagrįstu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartyje).

Tačiau pabrėžtina, kad teismai minėtose bylose iš esmės nevertino ir nepasisakė, ar atsakovas (tuo metu – Departamentas) turėjo teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti įregistruoti pareiškėjo laivą „Birvėta“ į Rejestrą ir ar toks pareiškėjo prašymas iš esmės yra pagrįstas. Konstatavimas, kad viešojo administravimo subjekto (atsakovo) sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, šiuo atveju nereiškė, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo (Departamento) kilęs ginčas buvo išspręstas iš esmės, juo labiau, kad atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2007 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R18-1026(10.6) „Dėl žvejybos laivo įregistravimo“ dar kartą nurodė, kad neturi galimybės įregistruoti laivą „Birvėta“ Rejestre (Komisijos byla (b. l. 28–29)), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šį sprendimą būtų skundęs Komisijai ar teismui.

18. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008 (apeliacinės instancijos teismo administracinė byla Nr. A662-1330/2009) iš esmės nebuvo išnagrinėtas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl pareiškėjo žvejybos laivo „Birvėta“ įregistravimo Rejestre, perduodant pareiškėjui antrojo segmento žvejybos pajėgumus atitinkančius žvejybinio laivo „Birvėta“ pajėgumus, kuris yra keliamas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjui neskundus Departamento 2007 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. R18-1026(10.6) „Dėl žvejybos laivo įregistravimo“, kuriuo netenkintas jo prašymas įregistruoti žvejybos laivą „Birvėta“ Rejestre bei išduoti licenciją Lietuvos Respublikos žvejybos laivui, jis turėjo teisę kreiptis į Tarnybą 2015 m. su pakartotiniu prašymu perduoti pareiškėjui iš Tarnybos valdomų antrojo segmento žvejybos pajėgumų: žvejybos laivo bendrąją talpą – 191 GT, žvejybos laivo pagr. variklio galią – 224 kW (pajėgumai, atitinkantys žvejybinio laivo „Birvėta“ pajėgumus), taip pat rezervuoti pareiškėjui galimybę įregistruoti antrajame segmente žvejybos laivą (Komisijos byla (b. l. 6)), o šio prašymo pagrindu priimtus sprendimus (nagrinėjamoje byloje skundžiamus Tarnybos ir Komisijos sprendimus) skųsti teismui, siekdamas, kad tarp jo ir atsakovo kilęs ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės ir apgintos jo galbūt pažeistos teisės ir teisėti interesai.

19. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-326(AG-241/05-2015) panaikinti bei administracinę bylą nutraukti dėl to, kad iš esmės toks pat pareiškėjo keliamas ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-2552-426/2008.

20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, nevertino faktinių bylos aplinkybių iš esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą administracinę bylą nutraukti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikvaldas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius