91bb3cd8-a5cc-4d79-8dc7-4cd78029eb9d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-658/20122-55-3-02797-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.2 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Å erno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ praÅ¡ymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

M. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „DNB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ra“, D. K., V. K. dėl 2006-12-20 kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, 2006-12-11 buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. M. ir J. M.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A.

M. pareikštu ieškiniu prašė:

1) pripažinti 2006-12-20 kreditavimo sutartį Nr. 4221-06IL niekine kaip ir taikyti restitucijÄ ; pripažinti, kad 2006-12-20 kreditavimo sutarties Nr. 4221-06IL Bendrųjų nuostatų 43,44 ir 46.1 punktai negaliojantys ab initio, o 2006-12-20 kreditavimo sutartis Nr. 4221-06IL nebuvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai ir buvo vykdoma; panaikinti 2006-12-20 kreditavimo sutarties Nr. 4221-06IL Bendrosios dalies 50., 50.1, 50.2, 50.3, 50.4 punktus, kaip pažeidžiančius ieÅ¡kovo teises ir darančius ieÅ¡kovui žalÄ ;

2) pripažinti 2006-12-11 buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti restitucijÄ ;

3) pripažinti, kad 2006-11-06 UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 666:2006 (V) yra nepagrįsta bei atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra reikšmingai neteisinga;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo naudai patirtÄ turtinę žalÄ Â 235 973,39 Lt ir neturinę žalÄ 6 760 714 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui AB „DNB bankas“ imtis veiksmų parduodant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ varžytynių.Atsakovas AB „DNB bankas“ pateiktu praÅ¡ymų prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ A.

M. per 7 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti 36 000 Lt dydžio banko garantijÄ arba Å¡iÄ sumÄ Ä¯neÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nuostoliams, galintiems atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui, o ieÅ¡kovui nepateikus garantijos ar neįneÅ¡us atitinkamos sumos į teismo depozitinę sÄ skaitÄ â€“ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad dėl ilgo teisminio bylos nagrinėjimo jis negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iÅ¡ varžytinių pardavus bankui įkeistÄ turtÄ .

Bankas yra kredito įstaiga, todėl jis skolina pinigus ir už tai gauna palÅ«kanas, o pinigų negavimas už įkeistÄ turtÄ reiÅ¡kia negautas pajamas, t. y. negautas palÅ«kanas, kurios pagal CK 6.210 straipsnį sudaro 5 procentus. Kadangi bankui įkeisto turto rinkos vertė 720 000 Lt, todėl bankas patirs 36 000 Lt dydžio nuostolius. Pažymėjo, kad pagrindas taikyti galimų atsakovo atlyginimo užtikrinimÄ yra prasta ieÅ¡kovo turtinė padėtis, ieÅ¡kovas neturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti padengti banko patirti nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino atsakovo AB „DNB bankas“ praÅ¡ymo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimÄ , įvertino tai, kad pats atsakovas pakankamai ilgÄ laikÄ delsė ginčo turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių, pateikė tik prielaidomis pagrįstÄ varžytino turto vertę, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, atsakovo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ .

Atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant atsakovo veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , teismas laikė, jog atsakovas nenurodė tikslių ir pagrįstų argumentų, susijusių su galimų nuostolių atsiradimu, neįrodė preliminaraus nuostolių dydžio. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis yra ribota, jam yra atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, o įpareigojus ieÅ¡kovÄ pateikti 36 000 Lt dydžio banko garantijÄ arba Å¡iÄ sumÄ Ä¯neÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , tikėtina, jog bÅ«tų stipriai suvaržyti ieÅ¡kovo interesai.

Taigi teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog atsakovas neįrodė, egzistuojančio priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl konkretaus turto areÅ¡to. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas AB „DNB bankas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantas detaliai nurodė galimų nuostolių grėsmę, tinkamai pagrindė nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo pagrindus.Apelianto nesinaudojimas priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonėmis negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, ribojanti apelianto teisę į nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Apeliantas nesiėmė priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių, nes bendrosios kompetencijos teisme buvo nagrinėjama civilinė bylÄ dėl skolos iÅ¡ skolininkų A.

M. ir D. K. priteisimo bei dėl A. M. sudaryto turto dovanojimo sandorio panaikinimo. Å i byla buvo baigta nagrinėti tik 2011-11-11 (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2A-89/2011), t. y. jau po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas nurodydamas tik preliminarų nuostolių dydį nepakankamai jį motyvavo ir pagrindė yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja teismų suformuotai praktikai, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ . Skirdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones teismas nebÅ«tinai turi turėti įrodymų, jog ateityje neiÅ¡vengiamai atsiras tam tikro dydžio nuostoliai.

Teismui pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl skoliniam įsipareigojimui užtikrinti įkeisto turto dabartinės nepakankamos vertės nėra. Ženkliai mažesnė nei paskolos suma įkeisto turto vertė yra pagrindinis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų motyvas ir argumentas. Todėl, apelianto manymu, abiems ginčo Å¡alims pripažįstant Å¡iÄ aplinkybę, teismas nepagrįstai reikalavo papildomų įrodymų Å¡iai Å¡alių pripažįstamai aplinkybei įrodyti.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos asmens, finansiÅ¡kai nepajėgaus atlyginti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nevertino, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieÅ¡kinio reikalavimams, ar jos atitinka ieÅ¡kinyje dėstomÄ pozicijÄ .

IeÅ¡kovas siekia panaikinti ne tik savo skolinius įsipareigojimus, bet ir savo teises į butÄ , kurio priverstinis pardavimas iÅ¡ varžytynių yra uždraustas. Todėl nesuprantama, kodėl, siekiant sumažinti visų procese dalyvaujančių Å¡alių nuostolius (skaičiuojamas palÅ«kanas ir netesybas dėl paskolos negrÄ Å¾inimo), pagal teismo nutartį negali bÅ«ti realizuotas turtas, dėl kurio iÅ¡saugojimo savo nuosavybėje ieÅ¡kovas neturi jokio intereso. Vykdant teismo sprendimÄ (hipotekos teismo nutartį), realizavus įkeistÄ turtÄ ir patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, visada bus galimybė taikyti restitucijÄ ne natÅ«ra, o ekvivalentu pinigais.

Byloje kol kas nėra pateikta pozicija, kad toks restitucijos bÅ«das pažeistų kurio nors iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų teises. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, netaikęs ir nevertinęs Å¡ių ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , neturėjo pagrindo Å¡iuos principus taikyti, atmesdamas apelianto praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas A.

M. praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. AtsiliepimÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais esminiai argumentais:Apeliantas neįrodė egzistuojant pagrindui taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutÄ . Atskirajame skunde nepateikta jokių svarių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Be to, Å¡iuo metu ieÅ¡kovas yra pradėjęs procedÅ«ras atnaujinti civilinį procesÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutarties Nr. 38/2009 ir 2009 m. birželio 26 d. nutarties Nr. 38V/2009.

Todėl Å¡ių hipotekos teismo nutarčių pagrindu grindžiami apelianto reikalavimai yra neteisėti.Apeliantas nutyli faktÄ , kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje Nr. 2A-89/2011 yra nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir apelianto santykiai dėl buto dalies pardavimo nutrÅ«ko 2008 m. birželio mėnesį, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas patyrė žalÄ dėl to, kad apeliantas nepateikė įstatymus atitinkančių dokumentų buto pardavimui, kas tik patvirtina, jog ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , nes apeliantas nevykdė pareigų, numatytų įstatymuose ir kreditavimo sutartyje.Ä®keisto ginčo turto per mažos vertės nustatymas yra vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų, todėl apeliantas, pateikdamas juridinės galios neturinčiÄ informacijÄ apie ginčo buto rinkos vertę, prieÅ¡tarauja pats sau, kad ieÅ¡kovo reikalavimai nebus patenkinti, bei nesusieja nuostolių kompensavimo mechanizmo, jog nuostolius privalės kompensuoti atsakovai ar tretieji asmenys.

Atsižvelgiant į ginčo turto vertės sumažėjimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavo papildomų įrodymų iÅ¡ apelianto. Apelianto pateikti turto vertės sumažėjimÄ patvirtinantys dokumentai privalo atitikit teisės aktų reikalavimus. Apeliantas taip pat turi aiÅ¡kiai nurodyti tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , kuris turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bei reikalauti nuostolių atlyginimo ne iÅ¡ nukentėjusiojo ieÅ¡kovo, o iÅ¡ kitų atsakovų ar trečiųjų asmenų.Pirmosios instancijos teismas tiek taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimÄ Ä¯vertino ir taikė ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus.

IeÅ¡kovas prieÅ¡tarauja restitucijos taikymui ekvivalentu pinigais, nes egzistuojantis reikÅ¡mingas skirtumas tarp ginčo buto realios rinkos pardavimo kainos ir suteikto kredito sumos.Apelianto veiksmai, ieÅ¡kovo nuomone, turėtų bÅ«ti suprasti kaip bandymas piktnaudžiauti procesu, pastatant ieÅ¡kovÄ Ä¯ sudėtingesnę padėtį civiliniame procese, apsunkinant galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 146 str. 1 d.).

Nustatydamas galimybę pareikalauti iÅ¡ asmens, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva Å¡ios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , įstatymų leidėjas siekė, jog bÅ«tų garantuojama ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas, praÅ¡ymų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sÄ Å¾iningumas bei Å¡ių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimÄ , gali bÅ«ti įpareigojamas esant Å¡ioms sÄ lygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, praÅ¡ančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).

Apeliantas praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ imtis veiksmų parduodant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ varžytynių, grindžia tuo, jog įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių draudimas trukdo jam atgauti suteiktÄ kreditÄ , o tai didina jo finansinius nuostolius, susidarančius palÅ«kanų forma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp ieÅ¡kovų praÅ¡ymu byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir apelianto nurodomų nuostolių, susidarančių negautų palÅ«kanų forma, bei kad taikius nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ bÅ«tų stipriai suvaržyti ieÅ¡kovo interesai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė praÅ¡ymÄ taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 12 str., 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio apelianto praÅ¡ymo. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimÄ realių (o ne hipotetinių) nuostolių atsiradimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.).

Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).Apelianto nurodytų galimų nuostolių (jo teigimu, dėl turto realizavimo apribojimo negali atgauti paskolintų lėšų, o dėl negautų piniginių lėšų jis negali vykdyti finansinės veiklos – skolinti pinigų nefinansinėms korporacijoms ir namų Å«kiams už atitinkamo dydžio palÅ«kanas, iÅ¡ kurios gautų papildomas pajamas palÅ«kanų forma), atsiradimo tikimybė neturi objektyvaus pagrindo; apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad realiai yra galimybė artimiausiu metu parduoti apeliantui įkeistÄ ginčo butÄ už apelianto nurodytÄ kainÄ (720 000 Lt – rinkos vertė, 500 000 Lt – priverstinio pardavimo vertė), ir tokiu bÅ«du gauti pinigines lėšas, kurias galėtų sėkmingai investuoti į finansinius sandorius.

Ä®statyme numatyta teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ sietina su galimybe padengti galimus nuostolius bÅ«tent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (CPK 146 str. 1 d.). Apeliantas tikėtinai neįrodė nuostolių, kurie tikėtinai atsiras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akivaizdžios galimybės (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo apelianto teiginių dėl pajamų palÅ«kanų forma negavimo sieti iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal Bankų įstatymo 2 str. 1 p. bankas yra verslo subjektas, kuris verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę. Manytina, kad apeliantas, tapdamas ieÅ¡kovo kreditoriumi įvertino ir prisiėmė rizikÄ , kad kontrahentui tapus nemokiu patirs vienokiu ar kitokiu bÅ«du susidariusius nuostolius. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutartis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į ginčo butÄ buvo priimta 2009 m. birželio 26 d.

Iki praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjamoje byloje pateikimo teismui dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 13 d., apeliantas nesiėmė jokių veiksmų dėl ginčo buto pardavimo iÅ¡ varžytynių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstai atsižvelgė ir įvertino Å¡iÄ aplinkybę. Apelianto teiginiai, kad jis nesiėmė priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų pagal minėtÄ hipotekos teisėjo nutartį, nes teismuose vyko ginčas pagal apelianto ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ir atsakovui D.

K. dėl skolos pagal ginčo kredito sutartį priteisimo ir dovanojimo sandorių nuginčijimo, yra nepagrįsti. Apelianto minimoje civilinėje byloje, ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo, taip pat nebuvo sustabdytas įsiteisėjusios hipotekos teisėjo nutarties vykdymas ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su ginčo butu ar varžytynių sustabdymu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat įvertina aplinkybę, kad taikius apelianto nuostolių, tikėtinų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , tačiau ieÅ¡kovui galimai neturint galimybių sumokėti užstatÄ arba pateikti banko garantijÄ , ir tuo pagrindu panaikinus byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos ginčo buto realizavimui, t. y. turtas galimai bÅ«tų parduotas tretiesiems asmenims nelaukiant kol teismas iÅ¡nagrinės ieÅ¡kinį ir priims sprendimÄ byloje, o tai prieÅ¡tarautų teisingumo bei protingumo principams.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kurio nagrinėjimo metu teismas yra paskyręs laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, apeliantas turės teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme (CPK 146 str. 2 d.). IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 146 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                          Rimvydas Norkus                                                                                        Donatas Å ernas                                                                                                             Dalia Vasarienė                  Â