2015-12-09 Nr. AB-23884-3-61-3-04841-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1367-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04841-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja F. I. prašo panaikinti kultūros viceministro Romo Jarockio 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S2-2571 „Dėl doc. dr. F. I. skundo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti naują sprendimą: įpareigoti Kultūros ministeriją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus bei ištirti pareiškėjos 2015 m. liepos 30 d. visą skundą bei priimti administracinius sprendimus pagal visus prašyme išdėstytus punktus; panaikinti Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. B-159 „Dėl F. I. vartotojo teisių apribojimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; pripažinti pareiškėjos kaip žmogaus vartotojo teisių bei teisėtų interesų pažeidimus bei priteisti iš Kultūros ministerijos neteisėtais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti 50 000 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja teismui skundžia Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. B-159 „Dėl F. I. vartotojo teisių apribojimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo vadovaudamasis Nacionalinės bibliotekos vartotojų aptarnavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. B-92 „Dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojų aptarnavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vartotojų aptarnavimo taisyklės), 35.5 punktu, įsakė už Vartotojų aptarnavimo taisyklių 33.1, 34.12 punktų pažeidimą, t. y. elgesio viešoje vietoje, Nacionalinės bibliotekos darbuotojų įžeidinėjimą, triukšmavimą viešoje vietoje ir trukdymą dirbti kitiems Nacionalinės bibliotekos paslaugų vartotojams, apriboti vartotojos F. I. teisę lankytis Nacionalinėje bibliotekoje ir naudotis jos teikiamomis paslaugomis iki 2016 m. sausio 28 d.

Nustatyta, kad pagal Bibliotekų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos nacionalinė biblioteka (toliau – ir Biblioteka) yra pagrindinė visiems vartotojams prieinama mokslinė Lietuvos Respublikos biblioteka. Pagal Bibliotekų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, bibliotekos vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo ir kitais įstatymais, steigimo dokumentais bei kitais teisės aktais. Bibliotekos direktorius pagal jam suteiktus įgaliojimus, vadovaudamasis Vartotojų aptarnavimo taisyklių 35.5 punktu, nustatančius, kad už šių taisyklių pažeidimus Generalinio direktoriaus įsakymu gali būti terminuotam arba visam laikui apribota teisė naudotis Nacionalinės bibliotekos paslaugomis. Nustatyti Vartotojų aptarnavimo taisyklių 33.1 ir 34.12 punktų pažeidimai, t. y. vartotojas privalo laikytis šių taisyklių, elgesio viešoje vietoje, asmens higienos reikalavimų, pagarbiai elgtis su kitais vartotojais ir bibliotekos darbuotojais bei draudžia skaityklose naudotis mobiliojo ryšio telefonais įjungus garsą, valgyti, triukšmauti ir kitaip trukdyti kitiems vartotojams. Pagal Bibliotekų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, vartotojas – asmuo, šio įstatymo bei naudojimosi biblioteka taisyklių nustatyta tvarka įgijęs teisę naudotis bibliotekos paslaugomis, pagal to paties straipsnio 8 dalį, viešoji biblioteka – visiems vartotojams prieinama biblioteka, kaupianti ir sauganti universalų teritorijos (apskrities, savivaldybės), kurioje ji yra, bendruomenės poreikius tenkinantį dokumentų fondą, teikianti gyventojams informacijos ir viešosios interneto prieigos paslaugas, vykdanti kraštotyros, sociokultūrinės edukacijos, skaitymo skatinimo, informacinio raštingumo ir kitas su bibliotekų veikla susijusias neformaliojo švietimo programas ir projektus.

Įvertinęs paminėtas Bibliotekos įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Biblioteka nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir Bibliotekos susiklostę santykiai dėl Bibliotekos teikiamų vartojimo paslaugų pareiškėjai. Konstatuota, kad pareiškėjos ginčijamas Įsakymas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi Įsakymas grindžiamas vidiniais Bibliotekos ir vartotojos santykiais, kurie yra susiformavę dėl, pareiškėjos teigimu, neteisėtai apribotų vartotojų teisių pažeidimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šį reikalavimą atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Dėl pareiškėjos prašomo panaikinti Kultūros viceministro Romo Jarockio 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S2-2571 bei reikalavimo priimti naują sprendimą, įpareigoti Kultūros ministeriją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ištirti pareiškėjos 2015 m. liepos 30 d. visą skundą bei priimti administracinius sprendimus pagal visus prašyme išdėstytus punktus, teismas pažymėjo, kad iš 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto matyti, kad pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 1 d. skunde nurodyti žmogaus ir vartotojų teisių pažeidimai nepasitvirtino ir naikinti Įsakymo pagrindo nėra. Teismas vertino, kad šiuo raštu iš esmės pareiškėjai nesukeliamos jokios neigiamos teisinės pasekmės.

Bibliotekų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Kultūros ministerija atlieka bibliotekų valstybinio valdymo institucijos funkcijas, be kita ko, vykdo bibliotekų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, viešųjų paslaugų teikimo administravimą. Taigi, ginčijamu raštu viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkciją įgyvendindamas kultūros viceministras išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir į jį atsakė. Pažymėtina, kad pareiškėjai apribotos teisės naudotis Bibliotekos teikiamos paslaugomis terminuotai, t. y. iki 2016 m. sausio 28 d. Įvertinęs visumą anksčiau nustatytų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad toks raštas nelaikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu teisės aktu dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl šį reikalavimą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Be to, kaip išvestinį iš šio reikalavimo atsisakyta priimti ir reikalavimą įpareigoti Kultūros viceministrą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei ištirti pareiškėjos 2015 m. liepos 30 d. visą skundą bei priimti administracinius sprendimus pagal visus prašyme išdėstytus punktus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti jos kaip žmogaus ir vartotojo teisių bei teisėtų interesų pažeidimus negali būti laikomas atskiru savarankišku materialiniu reikalavimu. Tai galėtų būti vertinama kaip skundo argumentai, grindžiant, pareiškėjos vertinimu, neteisėtus Bibliotekos ar Kultūros ministerijos veiksmus. Be to, pagal ABTĮ 15 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo bei šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai prisikirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad administraciniai teismai nenagrinėja reikalavimų pripažinti tam tikrus faktus ar juos vertinti, pripažinti tam tikrus veiksmus neteisėtais, jeigu skundu nėra siekiama išspręsti konkretų administracinio pobūdžio ginčą (2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-484/2010).

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, atsisakyta priimti ir pareiškėjos reikalavimą priteisti iš Kultūros ministerijos neteisėtais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti 50 000 Eur, atsisakius priimti kitus pareiškėjos suformuluotus reikalavimus, reiškiamus Kultūros ministerijos atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad Biblioteka nėra viešojo administravimo subjektas, taigi ir jos priimti sprendimai bei kultūros viceministro atsakymas, kuris grindžiamas viešųjų paslaugų teikimu, nelaikytinas valstybinio administravimo subjektų vykdoma veikla, kilusia iš viešojo administravimo teisinių santykių.

III. Pareiškėja F. I. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28–31), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja teigia, kad teismas nurodė neteisingą pareiškėjos reikalavimą. Pagrindinis reikalavimas buvo priimti skundą ir panaikinti Kultūros ministerijos, kaip centrinio viešojo administravimo subjekto, neteisėtą sprendimą bei atlyginti neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarytą žalą. Reikalavimas dėl bibliotekos generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymo panaikinimo buvo išvestinis, todėl neužkirto kelio priimti skundą nagrinėjimui (ABTĮ 2 str. 17 d.). Dėl Kultūros ministerijos neteisėtų veiksmų teismo nutartyje nepasisakyta visiškai.

Kultūros ministerija pareiškėjos skundo neišnagrinėjo, tik pateikė formalų raštą, sukėlusį pareiškėjai teisines pasekmes, žalą ir galimą grėsmę pareiškėjos teisių pažeidimams ateityje. Padarytos žalos pobūdį ir dydį pareiškėja nurodė skunde. Kultūros ministerija siekia išvengti pareigos kontroliuoti jai pavaldžią instituciją, be to, įstatymai draudžia skundą persiųsti institucijai, dėl kurios pateiktas skundas. Nepagrįsta ir neteisėta teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti skundą, pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Ginčas byloje kilo dėl kultūros viceministro 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S2-2571, kuriuo atsakyta į pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B-159 „Dėl F. I. vartotojo teisių apribojimo“. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Kultūros ministerijos neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 50 000 Eur suma.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Bibliotekų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Kultūros ministerija atlieka bibliotekų valstybinio valdymo institucijos funkcijas, be kita ko, vykdo bibliotekų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, viešųjų paslaugų teikimo administravimą. Nustatyta, kad ginčijamu raštu viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkciją įgyvendindamas kultūros viceministras išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir į jį atsakė. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas yra viešojo administravimo dalis (ABTĮ 2 str. 1 d.), kurį atlikdama Kultūros ministerija veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks raštas nelaikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu teisės aktu dėl teisės viešojo administravimo srityje. Reikalavimas įpareigoti Kultūros ministeriją atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti raštą, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju siejamas su Kultūros ministerijos veiksmais atsakant į pareiškėjos skundą, todėl minėti reikalavimai taip pat priimtini nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.). Vadovaujantis paminėtais argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimus dėl Kultūros ministerijos rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei priteisti neturtinę žalą pareiškėjai naikintina.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Bibliotekos generalinio direktoriaus įsakymo, atskirajame skunde jų iš esmės neginčija ir pati pareiškėja, todėl pritariant skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytai argumentacijai minėtu klausimu šioje nutartyje dėl jo plačiau nepasisakoma, pažymint, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz. 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1060-602/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį. Kadangi pareiškėjos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos F. I. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti kultūros viceministro 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S2-2571 ir įpareigoti Kultūros ministeriją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus bei priteisti iš Kultūros ministerijos neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Perduoti šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė