2026-05-27 Nr. AB-11175-3-64-3-00373-2026-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-816-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00373-2026-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2026 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės; panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punkte patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjui skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą skundžiamos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą; įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų) normas arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas); pripažinti atsakovą / darbdavį, apgavikę, esminiai pažeidusią Lietuvos Respublikos Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnis) ir persekiojimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148-1 straipsnis) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindu, t. y. kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka bei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Taip pat už piktnaudžiavimą procesu paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Teismas apžvelgė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas skundo reikalavimus, atitinkamai dėl atsakovo 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies panaikinimo, dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ ir dėl 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. P1-970 panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą skundui paduoti (pareiškėjo skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateiktas 2026 m. vasario 5 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašo. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ nuostatas, pareiškėjas teismui privalo pagrįsti, jog įstatymo nustatytas terminas skundui Regionų administraciniame teisme pareikšti nebuvo praleistas, o jį praleidęs, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino atnaujinimo, kartu pateikdamas svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklaususias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą, bet ir kitus skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, vertino, kad šiuo atveju yra praleisti terminai skundui dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nėra pagrindo juos atnaujinti, todėl pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog pareiškėjas į Regionų administracinį teismą su tapačiais reikalavimais jau kreipiasi ne pirmą kartą. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymų panaikinimo; Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025 nutarta pareiškėjo skundą atsisakyti priimti; Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11522-952/2025 nutarta pareiškėjo skundą atsisakyti priimti; Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12334-931/2025 nutarta atmesti pareiškėjo P. V. prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025 nurodoma, kad „remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą (keturiais atvejais dar nepriimtas galutinis procesinis sprendimas, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neišnagrinėti pareiškėjo atskirieji skundai – administracinė byla Nr. eAS-599-1188/2025; administracinė byla Nr. eAS-583-1047/2025; administracinė byla Nr. eAS-573-821/2025; administracinė byla Nr. eAS-538-492/2025; dviem atvejais jau priimtos įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, palikusios galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu – administracinė byla Nr. eAS-458-1188/2025 bei administracinė byla Nr. AS-75-662/2025, taip pat Regionų administraciniame teisme priimta ir įsiteisėjo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti – administracinė byla Nr. eI3-8753-631/2025).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusioje Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 konstatuota, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą (panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą), bet ir kitus skundo reikalavimus (įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d.

įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“), kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti. Palyginus Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 pareiškėjo reikštus reikalavimus, skundo dalyką bei pagrindą, argumentus, pareiškėjo dėstomus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių su šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo dalyku, pagrindu bei argumentais, pripažintina, kad jie yra analogiški, t. y. pareiškėjas nenurodo nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą.

Nors paprastai skundą laikius nepaduotu arba neatnaujinus skundo padavimo termino asmeniui išlieka teisė paduoti skundą pakartotinai, tačiau tai darydamas asmuo privalo atitinkamai arba pašalinti tuos trūkumus, dėl kurių skundas laikytas nepaduotu, arba nurodyti naujas, nevertintas ankstesnėse teismo nutartyse, termino praleidimo aplinkybes. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, 2025 m. kovo 7 d. kreipdamasis su skundu į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu iš naujo spręsti skundo termino atnaujinimo klausimą, turint omenyje kad įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, neatnaujinus termino skundui paduoti.“.

Teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas „pripažinti atsakovę/darbdavį, apgavikę, esminiai pažeidusią Konstitucijos/įstatymų/moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – savavaldžiavimą (BK 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.)“ nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl šį skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atskirosios nutarties priėmimo / pranešimo prokurorui klausimas yra procesinis, sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, todėl toks reikalavimas negalėtų būti savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku.

Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su objektyvia tikrove, bet ir su etikos bei moralės principais, yra neteisingi bei neatitinka faktinių aplinkybių, teismas nurodė, jog jis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, dėl to šį reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Pažymėjo, kad prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu teisme nagrinėjant konkretų klausimą kyla pagrįstų abejonių dėl ją nagrinėjant taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas nurodė, kad iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš viešojo administravimo srityje priimtų administracinių sprendimų, o iš veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, teismas šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Nustatęs atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindus, teismas nesprendė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-763-1188/2025, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 5 d. yra nagrinėjama ar išnagrinėta pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 221 byla (1 – pagal apeliacinį skundą, 220 – pagal atskiruosius skundus), nuolat inicijuodamas naujus teismo procesus dėl tų pačių teisės aktų panaikinimo, piktnaudžiauja administraciniu procesu, įvertinęs pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį (adm. b. Nr. eI3-8753-631/2025, Nr. eI3-11346-952/2025, Nr. eI3-11522-952/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, Nr. eI3-14523-621/2025 – visose bylose pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti, nutartys dėl pareiškimo atsisakymo apskųstos atskiraisiais skundais), teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, todėl paskyrė jam 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), taip pat pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, taikė netinkamas teisės nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais bei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vieni iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.); skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėjas nurodo, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją, taip pat ir administracinių teismų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, ir bylose dėl pareiškėjo pateiktų skundų, ne kartą konstatuota, kad bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo administraciniai teismai nesprendžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, kurią, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, kaip galima suprasti iš jo skundo turinio, sieja ne su viešojo administravimo srityje priimtais administraciniais sprendimais, o su veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl baudos pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas administraciniuose teismuose sistemingai bando inicijuoti ne vieną ginčą dėl šioje byloje ginčijamų atsakovo įsakymų ir kitų reikalavimų, nepaisydamas įsiteisėjusiose teismų nutartyse išdėstytų argumentų ir paaiškinimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo daugkartinis kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Dėl pareiškėjo procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, ne kartą jau yra pasisakęs (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų anksčiau įvertinti, todėl prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė