2025-12-03 Nr. AB-21618-3-61-3-06572-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-687-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06572-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybė administracijos (toliau – ir Atsakovas), 6 303,83 Eur; priteisti 250,43 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. draudėjui D. S. (toliau – ir draudėjas) išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d. buvo apdraustas draudėjo turtas: pastatai (kotedžas) bei namų turtas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. birželio 9 d., 19.30 val., draustas turtas – kotedžas – buvo sugadintas, t. y. 2022 m. birželio 9 d., 19.30 val. ant kotedžo nuvirto medis, kuris padarė žalos kotedžo stogui bei jo dangai, fasadui, parapetams, sugadinta hidroizoliacija, apgadintos terasos kompozito lentos bei stiklinė tvorelė, taip pat, nuo sunkaus medžio ir didelio smūgio kotedžo viduje sutrūkinėjo sienos. Žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais / jų atlyginimu patvirtina: 2022 m. gruodžio 19 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaita–faktūra Nr. 11187, 3 650,00 Eur sumai (fasado remonto darbai); 2022 m. liepos 1 d. stogo remonto komercinis pasiūlymas 1 397,00 Eur sumai; Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 1 286,83 Eur sumai (po išskaitos 1 256,83 Eur suma) (vidaus darbai), į kurią eina 686,07 Eur suma pagal 2022 m. birželio 13 d. defektinį raštą (sąmatą); Apgadintos patalpos planas su plotų paaiškinimais; Pranešimai apie žalos atlyginimą 6 303,83 Eur sumai; SEB banko sąskaitos išrašai; pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Bendra patirtos žalos suma yra 6 333,83 Eur. Pareiškėjas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, atskaičiavo 30,00 Eur išskaitą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2022 m. birželio 9 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 6 303,83 Eur (6 333,83 (žala) – 30,00 Eur (išskaita)). Draudimo išmokos išmokėjimą patvirtina pridėti SEB banko sąskaitos išrašai. Galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 6 303,83 Eur.

3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) nuostatomis bei teismų praktika ir nurodė, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Taip pat, pagal Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 44 punktą, savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Taigi, atsakovas, būdamas atsakingas už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių tinkamą priežiūrą ir apsaugą, privalėjo užtikrinti, kad želdynai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Atsakovas netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo Vilniaus miesto teritorijoje esančių želdynų ir želdinių (nuvirtusio medžio), taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo. Todėl buvo sugadintas draudėjo turtas – kotedžas, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo padaryta žala pareiškėjo draustam turtui. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovo civilinę atsakomybę, vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu bei CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas prašė teismo jo naudai iš atsakovo priteisti 6 303,83 Eur sumą.

Pažymėjo, kad atsakovas nėra ūkio subjektas, užsiimantis ūkine komercine ar profesine veikla, dėl to atsakovui, kaip viešajam juridiniam asmeniui, turėtų būti taikoma bendra 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų norma pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Remiantis CK 6.261 straipsniu, pareiškėjas padarė išvadą, kad iš atsakovo turėtų būti priteista pareiškėjui 250,43 Eur kompensacinių palūkanų. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė teismo jo naudai iš atsakovo priteisti 6 303,83 Eur sumą kartu su kompensacinėmis palūkanomis 250,43 Eur. Iš viso 6 554,26 Eur.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad, įvertinęs skundą ir jo priedus, negali identifikuoti tikslios medžio, kuris apgadino pareiškėjo apdraustą turtą, geografinės padėties (vietos). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi suformuotame 0,0983 ha ploto, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad 14777/49150 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. S. ir A. S.–S., taip pat kitos dalys priklauso kitiems asmenims. Nekilnojamo turto sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su Valstybinės reikšmės mišku. Lietuvos Respublikos miškai prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (toliau – ir Miškų įstatymas). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog iš skunde pateikiamos medžiagos negalima tiksliai įvertinti bei identifikuoti tikslios medžio geografinės padėties (vietos), t. y. nėra įvykio schemos, ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, kuris ir kieno valdomame žemės sklype augęs medis sukėlė žalą. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur augantis želdinys sukėlė žalą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

6. Taisyklių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Atsakovas, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), priežiūrą vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsakovas nėra gavęs jokių prašymų ar skundų dėl nurodomoje teritorijoje augančių medžių būklės. Atsižvelgiant į tai, visiškai nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą. Pareiškėjas skunde neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktuose įvykio nuotraukose negalima konstatuoti fakto, jog medis buvo nesveikas, taip pat tiksliai neįmanoma nustatyti, kokioje ir kieno valdomoje teritorijoje augo nurodytas medis. Negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog Vilniaus miesto savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galimai sukeltų pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų 2022 m. birželio 9 d. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodinėja, jog medis turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas laiku nespėjo pašalinti nesveiką medį. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs kokią nors jam numatytą pareigą, t. y., nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

8. Pareiškėjas žalos dydį šioje byloje grindė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dūksmas“ 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra – 3 650 Eur (sumoje įtraukiant 730 Eur PVM), 2022 m. liepos 1 d. UAB „Anselta“ stogo remonto komerciniu pasiūlymu – 1 397,00 Eur, ADB „Gjensidige“ turto žalos vertinimo skaičiuoklės skaičiavimais – 1 256,83 Eur (į kurią eina 686,07 Eur suma pagal 2022 m. birželio 13 d. defektinį raštą (sąmatą) (šioje sumoje įtraukiant 120 Eur PVM)). Viso 6 303,83 Eur, tačiau įvykio metu patirtos žalos remonto darbų atlikimo aktų byloje nėra pateikta. Dalis žalos dydžio prašoma apmokėti įskaičiuojant PVM, dalis neįskaičiuojant. Taip pat dalis žalos grindžiama ne sąmata, o komerciniu pasiūlymu. Atsakovui nėra aišku, ar visa draudimo suma padengta ir iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti prašoma 6 303,83 Eur suma buvo būtina kompensuoti būtent 2023 m. birželio 9 d. įvykio metu patirtą žalą. Be to, 2022 m. birželio 9 d. įvykio metu, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Vilniuje vyravo iki 11,4 m/s vėjas, kas galimai galėjo sąlygoti medžio nuvirtimą.

9. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atsakovas nurodė, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė nei prievolės atlyginti pareiškėjui žalą, nei jos įvykdymo terminų neturėjo, žala kilo iš delikto, o ne iš sutartinių santykių, todėl toks reikalavimas priteisti palūkanas dėl neegzistuojančios prievolės neįvykdymo yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

II. 10. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 202,56 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 248,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri draudėjui buvo išmokėta kaip draudimo išmoka dėl 2022 m. birželio 9 d., 19.30 val. ant jam nuosavybės teise priklausančio kotedžo nuvirtusio medžio ir dėl to kilusios žalos (žala kotedžo stogui bei jo dangai, fasadui, parapetams, sugadinta hidroizoliacija, apgadintos terasos kompozito lentos bei stiklinė tvorelė, taip pat, nuo sunkaus medžio ir didelio smūgio kotedžo viduje sutrūkinėjo sienos).

12. Nagrinėjamos bylos dalykas – turtinė žala, kurią pareiškėjas patyrė išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką už namo stogo ir kitus remonto darbus. Pareiškėjo teigimu, išmokėjus draudimo išmoką jis įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį – Atsakovą. Pareiškėjas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti patirtą žalą, tačiau žala nėra atlyginta. Pareiškėjas patirtą žalą grindė į bylą pateiktais sekančiais rašytiniais įrodymais: 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 11187, 3 650,00 Eur sumai (fasado remonto darbai); 2022 m. liepos 1 d. stogo remonto komerciniu pasiūlymu 1 397,00 Eur sumai; Turto žalos įvertinimo skaičiuokle, 1 286,83 Eur sumai (po išskaitos 1 256,83 Eur sumai) (vidaus darbai), į kurią eina 686,07 Eur suma pagal 2022 m. birželio 13 d. defektinį raštą (sąmatą); Apgadintos patalpos planu su plotų paaiškinimais; Pranešimais apie žalos 6 303,83 Eur atlyginimą; SEB banko sąskaitos išrašu; Pretenzija dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, jog bendra patirtos žalos suma yra 6 333,83 Eur, o atskaičius 30,00 Eur išskaitą draudėjui išmokėjo 6 303,83 Eur žalą. Draudimo išmokos išmokėjimą patvirtina į bylą pateikti SEB banko sąskaitos išrašai. Galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 6 303,83 Eur.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo sklypas nėra perduotas Valstybinei miškų urėdijai (pagrindas – į bylą pateiktas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinės miškų urėdijos 2022 m. liepos mėn. raštas), taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad augantis ir vėliau nuvirtęs medis (koordinatės (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) yra valstybinės žemės sklype – savivaldybei priskirtoje žemėje, todėl už želdinių ginčo vietoje priežiūrą, ginčo laikotarpiu, buvo atsakinga savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepime nurodytos abejonės, ar nuvirtęs medis, pagal koordinates, priklauso savivaldybei, yra paneigtos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (taip pat ir savivaldybės 2022 m. liepos 26 d. raštu). Tai, kad žala padaryta kotedžui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patvirtina į bylą pateikti: pranešimas apie įvykį, PVM Sąskaitos faktūros, Defektinis aktas ir kt.

14. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (CK 6.1015 str., 6.271 str., Aplinkos apsaugos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6 str., Želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d.) 5 str., 15 str., Taisyklių 1 ir 44 p.) ir teismų praktiką, pažymėjo, kad teisinis reguliavimas patvirtina, jog atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, būdamas atsakingu už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, Vilniuje, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

15. Vertindamas atsakovo argumentus, kad jis tinkamai vykdė medžio, kuris 2022 m. birželio 9 d. nuvirto ant gyvenamojo namo, priežiūrą, teismas pažymėjo, jog savivaldybė, taikydama pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste, privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-898-821/2023 ir kt.). Turto savininko (savivaldybės) deliktinei atsakomybei tokiomis kaip šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis kilti pakanka konstatuoti, kad nebuvo tinkamai įgyvendinama bendro pobūdžio pareiga, kildinama iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kada buvo atlikta želdinių, esančių ginčo teritorijoje, inventorizacija, patikrinta medžių būklė. Todėl šiuo atveju teismas nusprendė, kad galima daryti išvadą, jog 2022 m. birželio 9 d. ant pastato užvirtęs medis galimai nebuvo tokios būklės, kuri užtikrintų turto saugumą. Taigi, vien atsakovo bendro pobūdžio teiginiai, kad teritorijoje, kurioje augo ginčo medis, vykdė tinkamą augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, nėra pakankami įrodinėjant įstatyme numatytos pareigos vykdymą.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo argumentus, kad pareiškėjas neįrodė dėl įvykio padarytos prašomos priteisti žalos dydžio. Byloje pateikti pranešimai apie išmokėtas išmokas, atitinkamai: 1 256,83 Eur (vidaus darbai), 1 397 Eur (stogo darbai), 3 000 Eur ir 650 Eur (fasado darbai); Mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad draudimo išmoka 6 303,83 Eur (išskaičiavus išskaitą) draudėjui yra išmokėta. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos po įvykio, taip pat matyti, kad medis yra nukritęs visu ilgiu ant kotedžo stogo (apgadintas stogas, stiklinis balkonas, trūkusios vidaus sienos). Atsakovas byloje objektyviais duomenimis nepaneigė nei vienos šios sąmatos pozicijos, kaip remonto darbų, nesusijusių su ginčo įvykiu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 2 d.).

17. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog žala atsirado dėl force majeure (nenugalima jėga), todėl atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, jog esant 6 balų vėjui (kaip šiuo atveju) medžiai nelūžta, todėl vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nuvirtimą. Iš byloje pateiktos medžiagos teismas taip pat nustatė, jog aplink griuvusį medį kiti augę medžiai nebuvo išvirtę, kas rodo, jog vėjas, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga.

Papildomai pažymėjo, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas, kaip nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų fiziologinė būklė, ar, kad ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių galimai pažeistiems medžiams prižiūrėti.

Todėl minėtos aplinkybės leido daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi, kaip nurodė teismas, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos.

18. Teismas vertino nenugalimos jėgos nebuvimą ta prasme, kad ši sąlyga, esamoje faktinėje situacijoje, negali būti laikoma pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie 2022 m. birželio 9 d. kilusio vėjo padarytus nuostolius (aprašytus publikacijose: „Škvalo atgarsiai: draudikai nespėja suktis, o sinoptikai gerų žinių neturi“; „Per Lietuvą slenka stipri kruša ir škvalas, vėjas varto medžius“ ir kt.) ir kitose Vilniaus vietose, padarė išvadą, kad šiuo atveju Vilniuje 2022 m. birželio 9 d. kilęs vėjas gali būti pripažinta sąlyga, kuriai esant savivaldybė iš dalies gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kaip tai numatyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su gyvenamojo namo (kotedžo) įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas, todėl žalos atlyginimas mažintinas vienu trečdaliu ir pareiškėjui priteistina 4 202,56 Eur išmokėtos draudimo išmokos suma.

19. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pažymėjo, kad tarp pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas. Teisės doktrinoje taip pat yra nurodoma, jog galioja bendrasis principas, kad civilinės teisės normos netaikomos santykiams (nors ir turtiniams), kuriuos reglamentuoja viešoji teisė, negalima dėti lygybės ženklo tarp civilinės prievolės ir viešosios prievolės. Šie teisiniai santykiai atsiranda skirtingais pagrindais, jų teisinis reglamentavimas grindžiamas skirtingais principais ir taisyklėmis, todėl skiriasi ir jų turinys (Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002. P. 120). Pareiškėjas nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, kad negavo pajamų dėl to, jog jam ilgą laiką nebuvo kompensuota visa arba dalis žalos, kurią jis patyrė, atlygindamas draudėjo turėtus nuostolius. Taigi, vien pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad jis patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl to, kad skolininkė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui 250,43 Eur kompensuojamųjų palūkanų, todėl šis skundo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde, pagal kurį buvo nagrinėjama administracinė byla, kėlė tris reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 6 303,83 Eur turtinę žalą; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 250,43 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmasis reikalavimas tenkinamas iš dalies (6 303,83 Eur suma sumažinta 1/3), antrasis reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, trečiasis reikalavimas patenkintas. Atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų apimtį, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 248,71 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir priimti toje dalyje naują sprendimą – pareiškėjo skundą toje dalyje tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 435,60 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą ir kitas likusias pirmosios instancijos teisme patirtas 198,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių nepriteisė pirmosios instancijos teisme.

22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies atleido atsakovą pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai sumažino vienu trečdaliu priteistiną sumą.

23. Visų pirma, 2022 m. birželio 9 d., 19:30 val. įvykio metu nebuvo force majeure aplinkybių dėl vėjo, todėl nebuvo pagrindo mažinti žalos dydžio dėl vėjo. Atsakovas į bylą pateikė pažymą apie hidrometeorologines sąlygas (žr. atsiliepimo priedą Nr. 2, 1 tomas 75 lapas), kurioje nurodyta, jog įvykio metu (tarp 19:00 val. ir 20:00 val.) didžiausias vėjo greitis buvo tik 11,4 m/s. Šiuo atveju vėjo greitis nėra force majeure aplinkybė, nes nebuvo pasiektas 20,8 m/s vėjo greitis. Tad pareiškėjas įrodė, jog 2022 m. birželio 9 d., 19:30 val., įvykio metu nebuvo force majeure aplinkybių dėl vėjo, kadangi 11,4 m/s vėjo greitis nėra force majeure aplinkybė, todėl visiškai nėra jokio pagrindo mažinti žalos dydį.

24. Antra, pirmosios instancijos teismas, mažindamas trečdaliu priteistinos žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi atsakovo atsiliepime pateiktomis ištraukomis iš žiniasklaidos. Šiuo atveju žiniasklaidos pranešimai apie stiprų vėją (škvalą) neatspindi realios situacijos, buvusios Vilniuje, kadangi tik 19 val. vėjo greitis buvo pasiekęs 11,4 m/s ir tai niekaip negali pašalinti atsakovo atsakomybės dėl medžių nepriežiūros. Be to, yra kalbama ne tik apie Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Žiniasklaidos pranešimuose yra pateikiama informacija apie vėją pačiame Vilniaus mieste, kur nėra nei miško, nei didesnio ploto apaugusio vien tik medžiais, pavyzdžiui, prie Šiuolaikinio meno centro, kuris yra pačiame Vilniaus centre. Tuo tarpu įvykis įvyko adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ši vieta randasi miškingoje teritorijoje, o medis augo tarp daugybės medžių (miško teritorijoje). Tai, reiškia, jog vėjas tokioje teritorijoje visada būna mažesnis, nes vėjo greitį sumažina kiti šalia augantys medžiai. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, šalia nulūžusio medžio auga daugybė kitų medžių, vietovė yra miškinga (tai galima matyti iš viešai prieinamo „Google maps“ žemėlapio), tad nėra jokių galimybių įsismarkauti vėjui, kadangi kiti medžiai sumažina vėjo greitį. Hidrometeorologinėje pažymoje nurodytas 11,4 m/s vėjo greitis bei žiniasklaidos pranešimuose pateikta informacija apie škvalo padarinius neatitinka tikrosios situacijos būtent įvykio vietoje. Taigi, vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvę ar nepažeisti medžiai, todėl vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą, ir vertinamas kaip aplinkybė, iš dalies atleidžianti atsakovą nuo atsakomybės. Atsakovas negalėjo būti atleistas nuo dalies atsakomybės, kadangi nebuvo nei force majeure aplinkybių dėl vėjo, nei nebuvo ekstremalios situacijos lygio Vilniaus mieste.

25. Trečia, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.253 straipsnio 1 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių sąlygų, numatytų šiame straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo (ir tą konstatavo pagrįstai), jog nagrinėjamu atveju nėra force majeure aplinkybių. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iš dalies galima atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos. Tad iš esmės teismas nepagrįstai atsakovą iš dalies atleido nuo civilinės atsakomybės pagal šį straipsnį, kadangi buvo nustatyta, jog nėra force majeure aplinkybių. Be to, matosi teismo motyvų prieštaringumas: teismas pripažįsta, jog esant 11,4 m/s vėjui (6 balai) medžiai nelūžta, tačiau jau vėliau atsakovą iš dalies atleidžia nuo atsakomybės dėl vėjo. Tai jeigu dėl tokio vėjo medžiai nelūžta, tai kaip galima iš dalies atleisti atsakovą dėl tokio vėjo. Pats teismas konstatavo, jog medžiai nelūžta esant tokiam vėjui, tad akivaizdu, jog įvykio vietoje medis nebuvo sveikas, o buvo papuvęs ir pažeistas dėl atsakovo nepriežiūros, todėl ir nulūžo.

26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjo (apelianto) naudai iš atsakovo 250,43 Eur kompensacinių palūkanų.

27. Visų pirma, teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog kadangi tai teisiniai santykiai, kuriuos neva reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo institutas šiems santykiams netaikomas. Nagrinėjamu atveju žala kildinama iš delikto, tad šalis šioje byloje sieja deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, o ne viešosios teisės normos. Delikto atveju atsakovui kyla pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas.

28. Antra, šiuo atveju visiškai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo argumentas, jog: „Pareiškėja nėra nurodžiusi ir pateikusi įrodymų, kad negavo pajamų dėl to, jog jai ilgą laiką nebuvo kompensuota visa arba dalis žalos, kurią ji patyrė, atlygindama draudėjo turėtus nuostolius“, kadangi kompensacinės palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, todėl pareiškėjui (apeliantui) nekyla pareiga įrodinėti šių minimalių nuostolių atsiradimo fakto.

29. Trečia, pirmosios instancijos teismas, nepriteisęs kompensuojamųjų palūkanų, nukrypo nuo teismų praktikos. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-821-552/2022 yra konstatavęs, jog „Atkreiptinas dėmesys, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją – tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012)“. Kaip matyti, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kompensacinių palūkanų nereikia įrodinėti ir jas galima priteisti pareiškėjo naudai. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-3301-821/2021 bei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-7484-1114/2022 irgi priteisė pareiškėjo (apelianto) naudai kompensacines palūkanas.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.

31. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė byloje surinktais duomenimis visiškai pagrįstą išvadą, jog vertinant atsakovo pateiktus įrodymus apie 2022 m. birželio 9 d. kilusio vėjo, škvalo padarytus nuostolius, kurie buvo aprašyti publikacijose: „Škvalo atgarsiai: draudikai nespėja suktis, o sinoptikai gerų žinių neturi“; „Per Lietuvą slenka stipri kruša ir škvalas, vėjas varto medžius“ ir kt., daro išvadą, kad šiuo atveju Vilniuje 2022 m. birželio 9 d. kilęs vėjas gali būti pripažinta sąlyga, kuriai esant savivaldybė iš dalies gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kaip tai numatyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su gyvenamojo namo (kotedžo) įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas, todėl žalos atlyginimas buvo mažinamas vienu trečdaliu, ko pasėkoje pareiškėjui priteista 4 202,56 Eur išmokėtos draudimo išmokos suma.

32. Šiuo atveju skundžiamame sprendime buvo įvertintos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, tame tarpe ir atsakovo pateikti duomenys apie Vilniaus mieste buvusias oro sąlygas įvykio dieną. Pareiškėjas savo abejones dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Vien tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog teismas šias aplinkybes įvertino nevisapusiškai. Pažymėtina, kad teismas sprendimą priima vertindamas faktinius duomenis, priimtus į bylą, ir jų pagrindu konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, arba kad jų nėra. Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų duomenų viseto, galima daryti pagrįstą išvadą, kad medžio lūžimui įtakos turėjo įvykio dieną Vilniaus mieste buvusios nepalankios oro sąlygos.

33. CK 6.253 straipsnio 2 dalis nustato, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad įvykio dieną, t. y. 2022 m. birželio 9 d., Lietuvoje (įskaitant ir Vilniaus miestą) reiškėsi škvalas, kurio metu buvo verčiami medžiai, gadinamas žmonių turtas, apliejamos gatvės. Tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad medis, kuris nuotraukose neatrodo nei turintis puvinio, nei kažkaip kitaip pažeistas, galėjo savaime lūžti, neįtakojamas jokių aplinkos veiksnių. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepagrindė fakto, kad medis buvo nesveikas arba pažeistas bei jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, kad medis turėjo būti pašalintas. Akivaizdu, kad iš pažiūros sveikas medis negalėjo nulūžti, jeigu prie to nebūtų prisidėjęs įvykio dieną Vilniaus mieste buvusios oro sąlygos.

34. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į visas žalos kilimo aplinkybes ir nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju teismo buvo pagrįstai mažintas vienu trečdaliu (pvz. tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis teismas administracinėse bylose Nr. A-3725-552/2017, Nr. eA-1038-1062/2017; Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėse bylose Nr. I2-2791-331/2021, Nr. eI2-2836-1114/2022). Vilniaus miesto savivaldybės manymu, nagrinėjamu atveju vertinant visas žalos kilimo aplinkybes, nurodyto įvykio sukelta finansinė našta visa apimtimi neturi būti perkelta Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas mano, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju prie kilusios žalos prisidėjo įvykio dieną buvusios oro sąlygos, įtakojusios medžio lūžimą. Akivaizdu, kad skundžiamame sprendime teismo pateiktos išvados yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl pagrindo šį skundžiamą sprendimą keisti nagrinėjamu atveju nėra.

35. Atsakovas paaiškina, kad neturi pareigos kompensuojamųjų palūkanų mokėti delikto atveju, taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atsisakė priteisti 250,43 Eur kompensuojamų palūkanų. Šiuo atveju kompensuojamosios palūkanos nėra pagrįstos, Vilniaus miesto savivaldybė nei prievolės atlyginti pareiškėjui žalą, nei jos įvykdymo terminų neturėjo, žala kilo iš delikto, o ne sutartinių santykių, todėl toks reikalavimas priteisti palūkanas dėl neegzistuojančios prievolės neįvykdymo yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

36. Pasisakydamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas nurodo, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Taigi, teismas nagrinėjamu atveju turėtų įvertinti ne tik bylos sudėtingumo, bet ir tikėtinas, patirtas advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas reikalavimas – standartinis, įprastas tokio pobūdžio bylose. Teismui parengtas skundas yra nedidelės apminties, bylos nagrinėjimo metu neatsirado kitos aplinkybės, galėjusios nulemti didesnių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, t. y. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, specialių žinių reikalingumą, nepareiklavęs didelių darbo sąnaudų studijuojant teisės aktus ir teismų praktiką ir kt. Taigi, atsakovo įsitikinimu, 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą priteisimas nagrinėjamu atveju pažeistų protingumo ir teisingumo principus, kadangi tokio dydžio išlaidos nėra pagrįstos bei atitinkančios bylos sudėtingumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 6 303,83 Eur; priteisti 250,43 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki skundo pareiškimo teismui dienos; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 202,56 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 248,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

38. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nebuvo tenkinti jo reikalavimai, t. y. nepriteista žala visa apimtimi ir nepriteistos 250,43 Eur kompensacinės palūkanos, ir jo reikalavimus tenkinti visa apimtimi, taip pat tenkinti prašymą dėl bylos išlaidų priteisimo visa apimtimi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl priteistos žalos mažinimo, vadovaujantis force majeure aplinkybėmis, yra prieštaringi. Be to, pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki skundo pareiškimo teismui dienos, nes nukrypo nuo teismų praktikos, aiškinančios kompensacinių palūkanų priteisimą.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

40. Šioje byloje apeliaciniame procese nebėra ginčo dėl to, kad atsakovas padarė turtinę žalą pareiškėjui, kad pareiškėjui iš atsakovo pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai priteista 4 202,56 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau šioje byloje kyla ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė visos turtinės žalos sumos, taip pat ar pagrįstai atsisakė priteisti kompensacines palūkanas.

41. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog iš dalies galima atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo atsakovą iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal šį straipsnį, nes šioje byloje nustatyta, jog nėra force majeure aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas prieštaringai pripažįsta, jog esant 11,4 m/s vėjui (6 balai) medžiai nelūžta, t. y. nėra force majeure aplinkybių, tačiau jau vėliau atsakovą iš dalies atleidžia nuo atsakomybės dėl vėjo, t. y. force majeure aplinkybių. Vadinasi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant visą pareiškėjo prašomą turtinės žalos sumą, t. y. 6 303,83 Eur.

42. Pasisakydama dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog šioje byloje žalą padarė viešasis juridinis asmuo – savivaldybė, tačiau nuo kompensacinių palūkanų nepriteisimo atsakovas neturi jokio imuniteto. Šiuo atveju yra kilusi deliktinė civilinė atsakomybė, o civilinės atsakomybės santykius reguliuoja CK – taigi privatinės, o ne viešosios teisės – normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-821-552/2022 pažymėjo, kad tokios palūkanos priteistinos, kai civilinė atsakomybė kyla iš delikto. Paminėtina, kad toje byloje iš esmės buvo nagrinėjamas analogiškas deliktas ir buvo kilęs ginčas tarp draudimo bendrovės ir Vilniaus miesto savivaldybės. Taigi, minėtoje byloje suformuluotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais būtina sekti ir šioje analogiškoje administracinėje byloje: Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-821-552/2022 nutartyje taip pat konstatuota, jog „Atkreiptinas dėmesys, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją – tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012)“. Kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kompensacinių palūkanų nereikia įrodinėti ir jas galima priteisti pareiškėjo naudai. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo atmesti pareiškėjo reikalavimą priteisti 250,43 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki skundo pareiškimo teismui dienos, jos turi būti priteisiamos.

43. Atitinkamai, tenkinus visus pareiškėjo skundo reikalavimus, nėra jokio teisinio pagrindo nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. 447,70 Eur už skundo parengimą. Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 447,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

44. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 435,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą (2024 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymas ir 2024 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita-faktūra RB Nr. 502). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų apimtį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 6 303,83 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus tris eurus ir 83 euro centus) turtinės žalos atlyginimo, 250,43 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 43 euro centus) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki skundo pareiškimo teismui dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 447,7 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti pareiškėjui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią bylą nagrinėjant apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis