91aff2b2-ebd1-433b-a11d-67ba4b64824f · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-187-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00220-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.2; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

I. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2154-335/2021 pagal ieÅ¡kovo K. I. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl sutarties sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis ir įpareigojimo sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. I. prašė teismÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ (duomenys neskelbtini) sudaryti sutartį su juo dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžiojimo) pagal 2021-04-28 parengtos sutarties nuostatas bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 15,3139 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2,1337 ha žemės Å«kio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini). Teigė, kad minėti žemės sklypai patenka į medžioklės plotų vienetÄ , kurio naudotojas yra atsakovas. Nurodė, kad jam priklausančių sklypų bendras plotas yra ne mažesnis nei 15 ha ir jis yra medžiotojas, todėl kreipėsi į atsakovÄ , kad jį priimtų į asociacijos narius, (duomenys neskelbtini) bei pateikė dokumentus, patvirtinančius jo teisę tapti asociacijos nariu.

Teigė, kad atsakovas netenkino praÅ¡ymo, o vėliau pateikė sutarties dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo jo sklypuose projektÄ , kurios sÄ lygos leidžia nesÄ Å¾iningai dominuoti atsakovui ir pažeidžia sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Nurodė, kad atsakovui pateikė savo pasiÅ«lymÄ dėl sutarties ir jos punktų pakeitimo, tačiau atsakovas atliko tik „kosmetinius“ sutarties pakeitimus, tačiau nesutiko iÅ¡ esmės keisti jo teises ir teisėtus lÅ«kesčius pažeidžiančių sutarties punktų.

Be to, jam buvo nurodyta, kad jis nėra pageidaujamas atsakovo medžiojamuose plotuose bei su medžiokle susijusioje veikloje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021-12-17 sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies - teismas įpareigojo atsakovÄ (duomenys neskelbtini) sudaryti su K. I. sutartį dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžiojimo), 2021-11-23 projekte patikslinant 4.2. ir 4.4 ir 4.5 punktų formuluotes bei susiaurinant 10.4. punkte numatytus vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindus, paliekant įvardintus 10.4.1, 10.4.2, 10.4.3, 10.4.7 ir 10.4.8 papunkčiuose bei priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 310 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymu (toliau ir Medžioklės įstatymas) nustatyta teisė sudaryti sutartį ne tik žemės sklypų savininkams, kurie nuosavybės teise turi ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypÄ , tačiau ir savininkams keleto susisiekiančių žemės sklypų, bendrai sudarančių ne mažesnį už paminėtÄ plotÄ . Nustatė, kad ieÅ¡kovui priklausantys žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienetÄ , tačiau abu žemės sklypai nesusisiekia ir yra prieÅ¡inguose klubo medžioklės ploto vieneto kraÅ¡tuose. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė sklypų susisiekiamumo, todėl sutarties dalykas apima ieÅ¡kovo teisę medžioti tik nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas įpareigotinas sudaryti sutartį su ieÅ¡kovu pagal parengtÄ ir 2021-11-23 pakoreguotÄ projektÄ bei teismo nustatomas Å¡alių ginčytinas sutarties sÄ lygas. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo teisės į medžioklę (duomenys neskelbtini) plotų vienete įgyvendinimo, pripažino reikÅ¡mingomis aplinkybes, kad ieÅ¡kovo valdomo sklypo plotas, palyginus su atsakovo medžioklės plotų vienetu, yra mažas, tarp ieÅ¡kovo ir klubo narių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų praeityje ir jis nėra pageidaujamas asmuo klubo medžioklėse, be to, yra bendraujantis aktualiais ginčo klausimais ne betarpiÅ¡kai su klubo vadovu ar valdybos nariais, o tik per atstovÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo bendravimo stilius nėra geranoriÅ¡kas, kas rodo jo pačio siekį dominuoti, pažeidžiant sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

6. Nurodė, kad atsakovo pateikto sutarties projekto nuostatos iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja Medžioklės įstatymui ir jį įgyvendinantiems teisės aktams bei neįžvelgiama akivaizdžios grėsmės atsakovui nesÄ Å¾iningai dominuoti ieÅ¡kovo atžvilgiu. Nesutiko su ieÅ¡kovo siekiu susitarti su klubu dėl minimalaus leistinos jam sumedžioti kiekvienos gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies ne mažiau kaip dviejų gyvÅ«nų vienetų kiekvienÄ medžioklės sezonÄ (2.5 punktas), nes atskirais atvejais visas klubas per sezonÄ iÅ¡ viso sumedžioja ar gali sumedžioti tik du tam tikros rÅ«Å¡ies gyvÅ«nų vienetus, todėl leidus vienam ieÅ¡kovui sumedžioti tokį patį jų kiekį, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų proporcingumo principui. Nurodė, kad sutarties 2.6. – 2.9. punktuose yra aptariamas privačios žemės savininkui per medžioklės sezonÄ skiriamų sumedžioti medžiojamųjų gyvÅ«nų skaičius ir papildomi susitarimai nėra bÅ«tini.

7. Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ koreguoti 4.3. punktÄ taip, kad jo nurodytais atvejais jis turėtų teisę medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju (atsakovu) svečio teisėmis. Nurodė, kad reikalavimas negali bÅ«ti įgyvendintas dėl atsakovo atsisakymo medžioti kartu, konfliktiÅ¡kų santykių, ieÅ¡kovo brakonieriavimo praeityje ir klubo priimto nepalankaus sprendimo jo atžvilgiu. Konstatavo, kad medžiojimas kartu prieÅ¡tarautų abiejų Å¡alių interesams ir galėtų sÄ lygoti naujas konfliktines situacijas.

8. Darė iÅ¡vadÄ , kad teisės aktai nedraudžia privačios žemės savininkui, medžiotojui pačiam įsirengti medžiojamų gyvÅ«nų pirminio apdorojimo aikÅ¡telę, patalpÄ ar gyvÅ«ninių atliekų duobę arba juos iÅ¡sinuomoti ir reikalavimo dėl 4.7 punkto netenkino.

9. Ä®vertinęs tai, kad Å¡alys sutartimi turi prisiimti ne tik teises, bet ir pareigas, klubo vadovo akcentuotÄ ieÅ¡kovo kaip medžiotojo neigiamÄ praeitį, sprendė, jog logiÅ¡ka yra palikti keturis galimus sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagrindus, numatytus projekto 10.4.2, 10.4.3, 10.4.7 ir 10.4.8 papunkčiuose.

10. Nurodė, kad atsakovas yra juridinis asmuo, turintis nusistatytÄ valdymo struktÅ«rÄ , įstatus ir sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad perteklinė pareiga bÅ«tų informuoti apie planuojamų medžioklių pradžiÄ ir pabaigÄ , sumedžiotus gyvÅ«nus net vienuolika medžioklės plotų naudotojo narių (4.2 ir 4.4 punktai). Konstatavo esant teisinga ir protinga apie tai praneÅ¡ti suderintais kontaktais tik trims asmenims – klubo vadovui ir dar dviem nariams (A. B. ir G. J.).

11. Sprendė, kad sutarties projekto 4.5 punkto nuostata yra perteklinė. Nurodė, kad atsakovo 2021-11-23 pateiktame sutarties projekte neliko pareigos ieÅ¡kovui savo sklypÄ papildomai žymėti ryÅ¡kiais sutartiniais ženklais, ne didesniais nei 20 m atstumu ir šį žymėjimÄ atnaujinti ne rečiau kaip kartÄ per metus, be to ir nebuvo jokios aiÅ¡kios argumentacijos dėl bÅ«tinumo taip žymėti privatų sklypÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti patikslinti 4.2, 4.4 ir 4.5 punktai.

12. Teismas įpareigojo atsakovÄ sudaryti su K. I. sutartį, maksimaliai atitinkančiÄ abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei teismo nustatytas sÄ lygas, kurios užkirstų keliÄ tolimesniems ginčams bei pažymėjo, kad prieÅ¡ jÄ pasiraÅ¡ant Å¡alims nedraudžiama koreguoti sutarties sÄ lygas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. I. praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021-12-17 sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir ieÅ¡kinį tenkinti.

14. Nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl sutarties 1 dalies, nes ji prieÅ¡tarauja Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teigia, kad vadovaujantis proporcingumo, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui principu, jis turi teisę sudaryti sutartį naudoti jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius (medžioti) ir tokia jo teisė nėra siejama su žemės sklypų susisiekimo tarpusavyje sÄ lyga.

15. Teigia, kad teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl sutarties 2.5 punkto redakcijos pakeitimo, vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovo pozicija, tačiau neatsižvelgė į jo argumentus. Pažymi, kad sutarties dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžiojimo) sudarymo tikslas yra jo teisės medžioti nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, taip pat ir užsitikrinti teisę sumedžioti tam tikrÄ leistinų sumedžioti gyvÅ«nų skaičių medžioklės sezono metu. Nurodo, kad nustatomas leistinų sumedžioti gyvÅ«nų kiekio apskaičiavimas tiesiogiai priklauso nuo atsakovo subjektyviai priimtų sprendimų medžioti ar nemedžioti atitinkamÄ gyvÅ«nų skaičių, nors Å¡ių gyvÅ«nų medžioklė pagal Medžioklės taisykles yra nelimituojama, nepatikslinus Å¡io punkto nuostatų, jam gali bÅ«ti nesuteikta teisė sumedžioti nei vieno nelimituojamų gyvÅ«nų vieneto, o tai savaime laikytina jo teisių pažeidimu.

16. Nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl sutarties 4.3 punkto ir teigia, kad neatlikus korekcijų Å¡iame punkte akivaizdžiai suteikiama dominuojanti padėtis atsakovui. Siekiant iÅ¡vengti medžiotojų klubo piktnaudžiavimo ir neproporcingo jo teisių ribojimo medžioti jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose yra bÅ«tina Å¡io punkto redakcijÄ keisti, suteikiant teisę jam medžioti svečio teisėmis, kitu atveju atsakovas gali, pasinaudodamas Å¡iame punkte suteikta teise, sudaryti tokias sÄ lygas, kurios jam neleis medžioti.

17. Nurodo, kad teismo išvada dėl sutarties 4.7 punkto neatitinka faktinės bylos situacijos. Teigia, kad jis nėra medžioklės plotų naudotojas, todėl neturi teisės įsirengti medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, apdorojimo patalpos ar gyvūninių atliekų duobės. Sutarties 3.4.3 punktu jis įsipareigoja atlyginti išlaidas veterinarinių reikalavimų vykdymui, šis punktas yra įtrauktas atsakovo, todėl jis, prisiimdamas veterinarinių reikalavimų vykdymui patirtų išlaidų dengimo dalį, turi teisę naudotis iš šių kaštų sukuriamais gėriais, todėl turi teisę naudotis esama Medžioklės plotų naudotojo įrengta pirminio žvėrių apdorojimo aikštele ar patalpa.

18. Teigia, kad sutarties 4.12 punktas naikintinas kaip perteklinis, siekiant iÅ¡vengti sutartinių santykių neaiÅ¡kumo. Sutarties redakcija tokia, kokia ji nurodyta sutartyje, suteikia piktnaudžiauti subjektyvia tiesa (nuomone), kuri nepatvirtinta atsakingų institucijų ir tuo pagrindu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Be to, atsakovas bando sutartimi prisiimti tam tikroms kontroliuojančioms valstybinėms institucijos deleguotas funkcijas. Nurodo, kad medžiotojų klubas nepaaiÅ¡kino, kaip bus sprendžiamas Å¡io punkto vykdymo kontrolės klausimas, kas turi kompetencijÄ konstatuoti Å¡io punkto pažeidimo faktÄ ir pan..

19. Nurodo, kad papildomų sutarties punktų (10.4.2, 10.4.3, 10.4.7 ir 10.4.8), leidžiančių atsakovui sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, įtraukimas į medžiotojų klubo parengtÄ sutarties projektÄ , pažeidžia jo teises bei Medžioklės įstatymo nuostatas, suteikiančias jam medžioti nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose ir nepagrįstai iÅ¡plečia atsakovo teisę bÅ«ti dominuojančia sutarties Å¡alimi.

20. Nurodo, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis privačios žemės sklypo savininkui suteikia teisę sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžiojimo), turint medžiotojo bilietÄ ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdant ne mažiau kaip 15 ha miÅ¡ko ar žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuriame medžioklė neuždrausta. Teigia, kad Å¡i teisė siejama su trimis sÄ lygomis, t.y. teisę medžioti suteikiantis bilietas, turimas nuosavybės teise ne mažesnis nei 15 ha žemės sklypo plotas ir tai, kad Å¡iame žemės sklypo plote nėra uždrausta medžioklė. Å ių sÄ lygų apimtimi ir yra galimas sutarties nutraukimas, o papildomų sÄ lygų sutarties nutraukimui numatymas, yra laikytinas jo teisės į medžioklę, jam nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, pažeidimas.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimas (medžiojimas) gali bÅ«ti vykdomas tik sudarytame medžioklės plotų vienete. IÅ¡ Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vienÄ vientisÄ , ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotÄ . Tvirtina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atitinka minėto įstatymo nuostatas.

22. Pažymi, kad apelianto pageidavimas, jog sutartyje bÅ«tų numatyta nuostata, leidžianti jam sumedžioti minimalų kiekvienos sumedžioti leidžiamų nelimituojamų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies ne mažiau kaip du gyvÅ«nų vienetus, kuriuos privačios žemės savininkas turi teisę sumedžioti kiekvienÄ medžioklės sezonÄ , yra nepriimtinas ir perteklinis, nes prieÅ¡tarauja LR Aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu Nr. D1-297 patvirtintų Rekomendacijų dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžiojimo) sÄ lygų 4.5 punkto nuostatoms. Nurodo, kad apeliantui pateikto sutarties projekto 2.5 punktas pažodžiui atitinka minėtų Rekomendacijų nuostatas, kurios pilna apimtimi apibrėžia kiekvienos sumedžioti leidžiamų nelimituojamų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apskaičiavimo metodikÄ .

23. Teigia, kad apelianto noras dalyvauti medžioklėse svečio teisėmis yra nepriimtinas dėl anksčiau jo įvykdytų neteisėtų veiksmų, ko pasėkoje medžiotojų klubas jį paskelbė nepageidautinu asmeniu vykdomose medžioklėse ir su medžiokle susijusioje klubo veikloje. Nurodo, kad apelianto dalyvavimas (duomenys neskelbtini) organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis prieštarautų šalių interesams ir galėtų sukelti naujas konfliktines situacijas.

24. Nurodo, kad apelianto praÅ¡ymas leisti naudotis atsakovui priklausančias ir nuosavybės teisę įteisintas pirminio apdorojimo aikÅ¡tele, apdorojimo patalpomis ar gyvÅ«ninių atliekų duobe yra nepagrįstas, nes atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog esant ieÅ¡kovo pageidavimui, įsipareigoja kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ (toliau ir VMVT) dėl leidimo iÅ¡davimo. Be to, apeliantas gali naudotis gretimų medžiotojų klubų pirminio apdorojimo aikÅ¡telėmis, apdorojimo patalpomis ar gyvÅ«ninių atliekų duobėmis, prieÅ¡ tai sudarius sutartis.

25. Tvirtina, kad sutarties projekte įtrauktas 4.12 punktas nėra perteklinis, nes tinkamai neprižiÅ«rimos privačių sklypų ribos kelia grėsmę medžioklės saugumui. Apelianto motyvai, kad Steponavos medžiotojų klubas siekia prisiimti kontroliuojančioms valstybinėms institucijos deleguotas funkcijas yra nepagrįsti. Nurodo, kad šį punktÄ Ä¯ sutarties projektÄ Ä¯traukė todėl, kad pastebėjus galimai netinkamai prižiÅ«rimas apelianto sklypo ribas, kurių nepriežiÅ«ra gali įtakoti saugumÄ medžioklėje, pasilieka teisę kreiptis į kontroliuojančias valstybines institucijas dėl sklypo ribų priežiÅ«ros bÅ«klės vertinimo ir tik esant neigiamam vertinimui atsakovas galėtų inicijuoti sutarties nutraukimÄ .

Dėl sutarties 10.4 punkto nurodo, kad apelianto skunde siÅ«lomi pakeitimai pažeidžia sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , be to, sutartis gali bÅ«ti nutraukta apelianto ginčijamais papunkčiais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 320) straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjaoje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

27. Byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo K. I. ieÅ¡kinys įpareigoti atsakovÄ (duomenys neskelbtini) su juo sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžioklės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui K. I. nuosavybės teise priklauso 15,3139 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise piklausantis 2,1337 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėti žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetÄ , bendrai sudarantį 7 458,2 ha miÅ¡kų ir laukų plotÄ , o klubÄ sudaro 33 nariai.

Nustatyta, kad medžiotojų klubui 2013-10-21 deÅ¡imčiai metų yra iÅ¡duotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete. Å io leidimo 13 punkte numatyta pareiga užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytÄ privačios žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio sklypų, įtrauktų į medžioklės plotų vienetÄ , savininkų teisę, susitarus kartu su medžioklės plotų naudotoju, medžioti medžioklės plotų vienete.

29. IeÅ¡kovas K. I. prašė teismÄ Ä¯pareigoti (duomenys neskelbtini) sudaryti su juo sutartį dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžiojimo) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu Nr. D1-297 patvirtintas tipines sutarties sÄ lygas. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miÅ¡ko ar žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir kai tokio medžioklės ploto vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, gali kreiptis į jÄ su praÅ¡ymu priimti į narius.

Tuo atveju, jeigu asociacija raÅ¡tu atsisako jį priimti į narius, žemės sklypo savininkas, medžioklės ploto vienete valdantis ne mažiau kaip 15 ha miÅ¡ko ar žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius (medžioti), sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju.

30. Byloje nustatyta, kad ieškovas K. I. yra medžiotojas, jam išduotas medžiotojo bilietas ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Iš 2015-11-07 (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo nutarimo matyti, kad dėl netinkamo elgesio klubo plotuose nuo minėtos datos K. I. yra uždrausta dalyvauti klubo medžioklėse ir su medžiokle susijusioje veikloje iki atskiro nutarimo šiuo klausimu priėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2016-12-01 nutarimu K. I. buvo pripažintas kaltu pagal iki 2017 m. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5, 7 dalis ir subendrinus paskirtas nuobaudas, galutinai nubaustas 1 400 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir medžioklinio šautuvo bei naktinio matymo prietaiso su adapteriu konfiskavimu.

Nustatyta, kad K. I. 2016 m. vasario 12-14 d.d. neteisėtai medžiojo (duomenys neskelbtini) plotų vienete ir medžioklės metu naudojo draudžiamus įrankius, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Administracinės nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs ir K. I., kaip privačios žemės sklypo savininkas, atsakovo medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis virÅ¡ 15 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ , kreipėsi su praÅ¡ymu priimti jį į (duomenys neskelbtini) narius, tačiau praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

31. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2021-11-23 parengė sutarties dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo (medžiojimo) projektÄ ir sutiko leisti ieÅ¡kovui medžioti viename nuosavybės teise jo valdomame žemės sklype, kurio plotas 15,3139 ha. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi teisę medžioti viename iÅ¡ jam priklausančių žemės sklypų bei tai, kad atsakovo pateiktas sutarties projektas iÅ¡ dalies tikslintinas. Apeliantas teigia, kad turi teisę medžioti abiejuose jam priklausančiuose žemės sklypuose, be to, atskiri atsakovo parengto sutarties projekto punktai pažeidžia jo teises.

32. Teisės medžioti įgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos medžiotojo teisės - Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete ir medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti Å¡ių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose.

33. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos žemės sklypo savininkui sudaryti sutartį su medžiotojų klubu dėl teisės proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius (medžioti):

1) jei medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raÅ¡tu atsisako priimti privačios žemės sklypo savininkÄ Ä¯ savo narius ir 2) savininkas konkrečiame medžioklės ploto vienete valdo ne mažiau kaip 15 ha miÅ¡ko ar žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuriame medžioklė neuždrausta.

34. Apeliantas teigia, kad nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete valdo du sklypus, iÅ¡ kurių vienas ne mažesnis nei 15 ha žemės sklypas, todėl jis atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnyje nustatytÄ sÄ lygÄ , kai gali bÅ«ti sprendžiama dėl sutarties medžioti abiejuose sklypuose sudarymo ir tokia jo teisė, tenkinus minimalų žemės sklypo plotÄ , nėra siejama su žemės sklypų susisiekimo tarpusavyje sÄ lyga.

35. Kaip minėta aukščiau (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu atsisakė priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ klubo narius, tačiau sutinka sudaryti sutartį su K. I. dėl jo galimybės medžioti viename jam priklausančiame žemės sklype, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad abu žemės sklypai ribojasi. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nurodyta, kad „Projekto tikslas – įstatyme nustatyti, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų savininkui arba savininkams bÅ«tų deramai užtikrintos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimu juose.“ Konstitucinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad lingvistinis teisės aiÅ¡kinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, nes privalu taikyti įvairius metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamÄ jį ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).

Dėl paminėto, įvertinus ne tik į lingvistinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , bet ir taikant įstatymų leidėjo ketinimų metodÄ , Medžioklės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projekte nurodytÄ tikslÄ , konstatuotina, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vienÄ vientisÄ ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotÄ , bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybės teise valdo keletÄ susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrai 15 ha.

36. Bylos duomenys patvirtina, to neneigia ir apeliantas, kad jam priklausantys žemės sklypai nesusisiekia ir yra priešinguose (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto kraštuose, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties dalykas (1 dalis) apima tik ieškovo K. I. teisę medžioti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, kad apeliantui suteikiama teisė medžioti tik viename iš jam priklausančių žemės sklypų nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeidžiamos jam įstatymo suteiktos teisės.

37. Apeliantas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada dėl leistinų sumedžioti nelimituojamų gyvÅ«nų kiekio apskaičiavimo (sutarties 2.5 punktas). Teigia, kad pagal atsakovo teiktÄ sutarties projektÄ jam gali bÅ«ti nesuteikta teisė sumedžioti nei vieno gyvÅ«no, tuo pažeidžiant jo teises.

38. Nustatyta, kad atsakovas 2021-11-23 sutarties projektÄ parengė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu Nr. D1-297 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl tipinių sutarties sÄ lygų. Sutarties 2.5 punkto nuostatos atitinka minėtų Rekomendacijų nuostatas, jose detaliai apibrėžta kiekvienos sumedžioti nelimituotų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apskaičiavimo metodika. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog visas medžiotojų klubas per sezonÄ iÅ¡ viso sumedžioja ar gali sumedžioti tik du tam tikros rÅ«Å¡ies gyvÅ«nų vienetus, todėl sutarus, kad vienas apeliantas turi teisę sumedžioti tokį pat gyvÅ«nų kiekį, neatmestina, jog bÅ«tų pažeistos medžiotojų klubo teisės ir tai prieÅ¡tarautų proporcingumo principui turimiems medžioklės plotams.

Be to, sutarties 2.6. – 2.9. punktuose yra aptariamas privačios žemės savininkui per medžioklės sezonÄ skiriamų sumedžioti gyvÅ«nų skaičius, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad papildomi susitarimai minėto punkto kontekste nėra bÅ«tini. Neatmestina, kad Å¡alys turi teisę tarpusavio sutarimu keisti sutarties sÄ lygas, tame tarpe ir dėl sumedžiojamų gyvÅ«nų kiekio.

39. Nustatyta, kad teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo suteikti jam teisę dalyvauti atsakovo medžioklėse svečio teisėmis. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėtas praÅ¡ymas negali bÅ«ti įgyvendintas dėl medžiotojų klubo atsisakymo medžioti kartu su apeliantu, konfliktiÅ¡kų jo santykių su klubo nariais ir vietiniais gyventojais, todėl neatmestina, kad ir medžiojimas svečio teisėmis prieÅ¡tarautų abiejų Å¡alių interesams ir sÄ lygoti naujas konfliktines situacijas.

40. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo pakeisti sutarties projekto 4.7 punktÄ ir suteikti jam teisę naudotis atsakovo įrengta žvėrių pirminio apdorojimo aikÅ¡tele ar patalpa. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, tvirtina, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra medžioklės plotų naudotojas, kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ dėl leidimo įsirengti medžiojamųjų gyvÅ«nų pirminio apdorojimo aikÅ¡telę, apdorojimo patalpÄ ar gyvÅ«ninių atliekų duobę neleidžia galiojantys teisės aktai, tai gali padaryti tik medžioklės plotų naudotojai.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nesutinka leisti K. I. naudotis klubo nuosavybe, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovui pageidaujant savo sklype įsirengti medžiojamųjų gyvÅ«nų pirminio apdorojimo aikÅ¡telę, apdorojimo patalpas ar gyvÅ«ninių atliekų duobę, medžiotojų klubas įsipareigoja kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ dėl leidimo ieÅ¡kovo sklype įsirengti medžiojamųjų gyvÅ«nų pirminio apdorojimo aikÅ¡telę, apdorojimo patalpas ar gyvÅ«ninių atliekų duobes.

Minėti duomenys nepaneigti, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantui bus sudarytos galimybės įsirengti gyvÅ«nų pirminio apdorojimo aikÅ¡telę, patalpas ar atliekų duobę, o teismas negali įpareigoti medžiotojų klubÄ leisti apeliantui naudotis klubo nuosavybe, jo įrenginiais. Be to, teisės aktai nedraudžia privačios žemės savininkui, medžiotojui iÅ¡sinuomoti minėtus įrenginius bei patalpas, atitinkančias veterinarinės priežiÅ«ros reikalavimus. Apelianto teiginiai, kad yra draudžiama sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ iÅ¡vežti iÅ¡ medžioklės ploto vieneto, vertintini kritiÅ¡kai, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-09-26 įsakymu Nr. B1-814/D1-853 patvirtintų Veterinarinės priežiÅ«ros medžioklėje reikalavimų 5 punkte nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai savo medžioklės plotų vienete gali neturėti aikÅ¡telės ar apdorojimo patalpos ir gyvÅ«ninių atliekų duobės, jeigu jie turi raÅ¡ytinę sutartį, kuria patvirtinama, kad jie naudojasi kitų medžioklės plotų naudotojų aikÅ¡tele ar apdorojimo patalpa, gyvÅ«ninių atliekų duobe, įrengtomis teritorijoje, kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu; arba naudojasi aikÅ¡tele ar apdorojimo patalpa ir gyvÅ«ninių atliekų duobe, įrengtomis medžioklės plotų naudotojams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu; arba naudojasi aikÅ¡tele ar apdorojimo patalpa ir gyvÅ«ninių atliekų duobe, kuri įrengta teritorijoje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra uždrausta medžioklė ir kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu.

42. Apelianto teiginiai, kad atsakovo reikalavimas pažymėti jam priklausančio žemės sklypo ribas yra nepagrįstas, vertintini kritiÅ¡kai, nes toks reikalavimas padės iÅ¡vengti nesutarimų tarp Å¡alių bei įpareigoja apeliantÄ tinkamai prižiÅ«rėti žemės sklypÄ .

43. Sprendžiant dėl sutarties projekte numatytų sutarties nutraukimo pagrindų (10 punktas) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalis atsakovo nuostatų iÅ¡ sutarties projekto Å¡alintinos, tačiau apeliantas teigia, kad ir sutarties projekto 10.4.3; 10.4.8 punktai, suteikiantys atsakovui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, pažeidžia jo teises bei Medžioklės įstatymo nuostatas ir nepagrįstai iÅ¡plečia atsakovo teisę bÅ«ti dominuojančia sutarties Å¡alimi. Teigia, kad punktai pertekliniai, nuostatos neaiÅ¡kios, plačios. Nurodo, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta tik privačios žemės savininkui praradus teisę medžioti bei privačios žemės savininkui nevykdant sutarties 4.9 punkto (nepateikus atsakovui informacijos apie žemės sklypo perleidimÄ tretiesiems asmenims, sklypo padalijimÄ , atsiradusius bendrasavininkus).

44. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina apelianto teiginius dėl nepagrįsto sutarties 10.4.3; 10.4.8 punktų įtraukimo į atsakovo parengtÄ sutartį. Nustatyta, kad 10.4.3 punktu numatyta, jog sutartis gali bÅ«ti nutraukta jei „privačios žemės savininkas sumedžioja didesnį nei sutartyje numatyta medžiojamųjų žvėrių kiekį“, nes neatmestina, kad apeliantas jam priklausančiame žemės sklype gali sumedžioti ir didesnį nei sutartyje numatytas žvėrių skaičius ir sutiktina su atsakovu, kad formaliai tuo jis nepažeis medžioklę reglamentuojančių teisės aktų ir nepraras teisės medžioti.

Ä®vertinus, kad atsakovas nepasitiki apeliantu, Å¡alinti minėtÄ punktÄ nėra pagrindo. 10.4.8 punkto nuostatos numato, kad sutartis nutraukiama jei „privačios žemės savininkas sistemingai pažeidinėja Å¡ios sutarties sutartinius įsipareigojimus“. Nesutiktina su appeliantu, kad minėta nuostata yra perteklinė, be to, sistemingumas yra suprantamas, kaip sutarties įsipareigojimų nevykdymÄ daugiau nei vienÄ kartÄ , todėl konstatuotina, kad minėto punkto nuostata yra aiÅ¡ki.

45. MėgėjiÅ¡ka medžioklė yra laisvalaikio praleidimo bÅ«das, todėl klubų (asociacijų), vienijančių medžiotojus, narių santykiai grindžiami lygiateisiÅ¡kumo ir savitarpio supratimo, interesų bendrumo principais. Narių teisės ir teisėti interesai negali bÅ«ti ignoruojami, o nustačius, kad klubas (asociacija), pažeidžia ieÅ¡kovo K. I. teises, medžiotojų klubas privalo paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovas turi teisę medžioti jam priklausančiame žemės sklype, o atsakovas turi pareigÄ sudaryti realias sÄ lygas ir galimybes Å¡ių teisių realizavimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto teiginiai, jog ir pirmosios instancijos teismui įpareigojus atsakovÄ patikslinti atskiras sutarties projekto nuostatas iÅ¡lieka galimybė medžiotojų klubui pažeisti jo teises, vertintini kritiÅ¡kai. Be to, Å¡alims prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį nedraudžiama tarpusavio susitarimo bÅ«du koreguoti sutarties sÄ lygas.

46. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti ar keisti pagrįstÄ sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovui nepateikus duomenų dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, Å¡is klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Birutė Valiulienė