2025-05-07 Nr. AB-7840-3-62-3-00481-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-497-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00481-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir J. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. M. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2025 m. vasario 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1811 (toliau – ir PN1); 2) Inspekcijos 2025 m. vasario 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1812 (toliau – ir PN2) (toliau kartu vadinami Privalomieji nurodymai).

Skunde nurodė, kad pareiškėjams bendra nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru (vandens telkinio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Vandens telkinys). Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Vandens telkinys nuosavybės teise priklauso septyniems savininkams.

Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius (toliau – ir Skyrius) 2025 m. sausio 29 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą vietovėje ir 2025 m. vasario 5 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-71 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai, būdami Žemės sklypo bendrasavininkais, neturėdami visų (duomenys neskelbtini) ežero bendrasavininkų sutikimo, (duomenys neskelbtini) ežere pastatė ir naudoja medinį lieptą ant metalinių polių, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ežere yra 30 kv. m, ilgis 19,26 m, o plotis – 1,11 m rytinėje dalyje ir 4,10 m vakarinėje dalyje. Inspekcijos vertinimu, tokiais veiksmais pareiškėjai pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.

Pareiškėjai gavo ginčijamus Privalomuosius nurodymus iki 2025 m. liepos 4 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Teigė, kad su PN1 ir PN2 nesutinka, kadangi jie priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes yra nepagrįsti įstatymais ir neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl šių priežasčių yra teisinis pagrindas juos panaikinti.

Priimtuose Privalomuosiuose nurodymuose nurodyta, kad jų teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas bei Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nesutinka ir ginčija Inspekcijos Privalomuosius nurodymus, kuriais jie įpareigoti iki 2025 m. liepos 4 d. atlaisvinti (duomenys neskelbtini) ežere užimtą 30 kv. m vandens telkinio plotą, pašalinant (su visomis konstrukcijomis) iš (duomenys neskelbtini) ežero medinį lieptą ant metalinių polių, kurio ilgis 19,26 m, o plotis – 1,11 m rytinėje dalyje ir 4,10 m vakarinėje dalyje. Šio statinio (medinio liepto ant metalinių polių) pašalinimas yra susijęs su jo savininko nuosavybės teisių ribojimu, be to, kaip matyti, statyba jau yra pradėta (medinis lieptas seniai pastatytas), todėl teismas vertino, kad toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, jog būtų konstatuota savavališka statyba.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimais, sprendė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išaiškino, kad dėl savo pažeistų teisių gynimo šiuo atveju pareiškėjai turi teisę su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Taip pat grąžino pareiškėjams už skundą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. (atskirajame skunde nurodyta 2025 m. kovo 14 d. laikytina rašymo apsirikimu) nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai teigia, kad pateiktu skundu nėra tiesiogiai sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių ribojimo ar nesudėtingo inžinerinio statinio pašalinimo. Skundas yra teikiamas dėl administracinio akto (privalomojo nurodymo) teisėtumo, o ne dėl pačių nuosavybės teisių ar statinio likimo. Privalomasis nurodymas yra administracinis aktas, išduotas viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos), dėl kurio teisėtumo vertinimo paduotas skundas. Klausimas keliamas ne dėl savininko nuosavybės teisių ribojimo, t. y. civilinių teisinių santykių.

Pareiškėjai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, todėl būtent administracinis teismas yra kompetentingas nagrinėti jų skundą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, kuriose nagrinėtos situacijos ir faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Cituojamos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys dėl privalomųjų nurodymų nugriauti statinius valstybinėje žemėje negali būti tiesiogiai taikomos situacijai, kai ginčas kyla dėl nesudėtingų inžinerinių statinių nugriovimo privačiame vandens telkinyje. Šios situacijos skiriasi tiek teisiniu reguliavimu, tiek faktinėmis aplinkybėmis. Sutinka, kad jei ginčas kyla tarp privačių asmenų dėl statinių, esančių privačiame žemės sklype ar besiribojančiame privačiame vandens telkinyje, toks ginčas iš tiesų turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, skundas inter alia (be kita ko) buvo teikiamas nesutinkant su faktu, kad Institucijos įsikišimas į privatų ginčą, priimant Privalomuosius nurodymus nugriauti nesudėtingą inžinerinį statinį, kai nėra aiškaus teisinio pagrindo, yra teisėtas. Skundu pareiškėjai siekė, kad teismas įvertintų ar Inspekcija turėjo įgaliojimus kištis į privatų ginčą, ar buvo teisinis pagrindas priimti Privalomuosius nurodymus, ar nebuvo pažeisti teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl privačiame vandens telkinyje esančių nesudėtingų inžinerinių statinių, teismas turėtų kritiškai vertinti atsakovo priimtų Privalomųjų nurodymų teisėtumą ir pagrįstumą. Jei nėra aiškaus teisinio pagrindo valstybinei institucijai kištis į privatų ginčą, toks įsikišimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, o Privalomieji nurodymai panaikinti.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose šiuo metu yra nagrinėjamas visiškai analogiškas skundas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, t. y. pateiktas skundas dėl tame pačiame Vandens telkinyje esančių lieptų nugriovimo, skiriasi tik lieptų savininkai (adm. b. Nr. eI3-10004-583/2025). Taigi tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis priimtų privalomųjų nurodytų teisėtumas yra tikrinamas administraciniame teisme (skundas yra priimtas nagrinėti), o ne bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad Privalomųjų nurodymų reikalavimas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra susijęs su žemės sklypo nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad skunde nėra tiesiogiai sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių ribojimo ar nesudėtingo inžinerinio statinio pašalinimo. Skundas yra teikiamas dėl administracinių aktų (Privalomųjų nurodymų) teisėtumo, o ne dėl pačių nuosavybės teisių ar statinio likimo. Privalomasis nurodymas yra administracinis aktas, išduotas viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos), dėl kurio teisėtumo vertinimo paduotas skundas. Klausimas keliamas ne dėl savininko nuosavybės teisių ribojimo, t. y. civilinių teisinių santykių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip neteismingą administraciniam teismui, nepagrįstai rėmėsi nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas turi įvertinti ABTĮ nuostatose įtvirtintas procesines prielaidas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Nustatęs bent vieną iš minėtų prielaidų, teismas, priimdamas motyvuotą nutartį, privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Procesinių prielaidų, sudarančių teismui pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašą įtvirtina ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Privalomuosius nurodymus, kuriais jie įpareigoti iki 2025 m. liepos 4 d. atlaisvinti (duomenys neskelbtini) ežere užimtą 30 kv. m vandens telkinio plotą, pašalinant (su visomis konstrukcijomis) iš (duomenys neskelbtini) ežero medinį lieptą ant metalinių polių, kurio ilgis 19,26 m, o plotis – 1,11 m rytinėje dalyje ir 4,10 m vakarinėje dalyje. Privalomųjų nurodymų teisinis pagrindas – Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas.

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-60/2024, išaiškino, kad privalomajame nurodyme nurodytų statinių pašalinimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Toks aiškinimas pateikiamas ir kitose specialiosios teisėjų kolegijos priimtose nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-56/2024, 2019 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir šiose nutartyse nurodytą praktiką).

Taigi, įvertinus Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktus išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurioje konstatavo, jog keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Šio vertinimo nekeičia Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos priimtomis nutartimis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi, nepagrįsti. Specialiosios teisėjų kolegijos galutinės ir neskundžiamos 2024 m. lapkričio 7 d. teismingumo byloje Nr. T-56/2024 ir 2024 m. gruodžio 10 d. teismingumo byloje Nr. T-60/2024 nutartys, kuriose išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylos vis tik nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi naujausiais specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais dėl bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose šiuo metu yra nagrinėjamas visiškai analogiškas skundas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, t. y. pateiktas skundas dėl tame pačiame Vandens telkinyje esančių lieptų nugriovimo, skiriasi tik lieptų savininkai (adm. b. Nr. eI3-10004-583/2025), kitos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjų skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. M. ir J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan