2022-09-06 Nr. AB-22541-4-45-3-00091-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3771-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00091-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei L. K.-M. (procesiniuose dokumentuose dar nurodoma kaip L. K. M.), jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės L. K.-M. (procesiniuose dokumentuose dar nurodoma kaip L. K. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei L. K.-M. (procesiniuose dokumentuose dar nurodoma kaip L. K. M.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei L. K.-M. (procesiniuose dokumentuose dar nurodoma kaip L. K. M.) (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 3 d. Tarnybos pareigūnai sulaikė 151 asmenų grupę, tarp kurių buvo ir Užsienietė, kuri su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Centras pažymėjo, jog Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

3. Centras taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 21S30586 nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtas sprendimas įsiteisėjo, todėl Užsienietės teisinis statusas pasikeitė.

4. Centras teigė, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl, Centro vertinimu, Užsienietė buvo linkusi pažeidinėti įstatymus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja, ji neturi teisės likti Lietuvos Respublikoje. Neribojant Užsienietės judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti nustatytų tikslų, t. y. įvykdyti Užsienietės išsiuntimą į kilmės šalį.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Centro teikimą tenkino bei skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pasikeitus Užsienietės teisiniam statusui (ji nėra prieglobsčio prašytoja), Užsienietė neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ji turi būti išsiųsta. Teismas nurodė, jog, neturint kelionės dokumento, išsiuntimas į kilmės valstybę yra ilgesnė bei sudėtingesnė procedūra, todėl Užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, neribojant Užsienietės judėjimo, kiltų reali rizika neįvykdyti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teikimą tenkino.

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą bei netaikyti Užsienietei judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietė nurodo, kad teismas, nors ir patvirtino, jog Užsienietė nekelia grėsmės, nepažeidinėja įstatymų, tačiau nesutiko taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės be judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietės vertinimu, pagrindų riboti jos judėjimo laisvę nėra, o Tarnyba netikrino, kaip Užsienietė elgėsi Centre. Užsienietė teigia, jog netikslinga jai taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, be to, vien neteisėtas prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei galios savaime sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę.

9. Centras atsiliepime į Užsienietės apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti bei iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 7 d.

10. Centras nurodo, kad Užsienietė nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, nėra pažeidusi Centro vidaus tvarkos taisyklių, bendradarbiavo su kompetentingų įstaigų pareigūnais, Užsienietės judėjimo laisvė apribota jau ilgą laikotarpį, todėl Užsienietei tikslinga ir proporcinga netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės Užsienietei taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, be to, vykdoma Užsienietės išsiuntimo procedūra.

13. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai iš esmės gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, neribojanti jos judėjimo laisvės, nes duomenų apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nėra, o vien Užsienietės neteisėtas atvykimas ar buvimas savaime nesuteikia valstybei galios Užsienietę sulaikyti ar apriboti jos judėjimo laisvę.

14. Centro atsiliepime pateiktas prašymas taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 7 d., nors pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ir sprendė dėl Centro teikimo, kuriame prašoma taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pagal priimtą Užsienietės apeliacinį skundą patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (kuriuo Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos) pagrįstumas ir teisėtumas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad Užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

16. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietė šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, vykdoma jos išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra, Užsienietės su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 3 d., t. y. jau daugiau kaip vienerius metus, be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietė būtų pažeidusi apgyvendinimo tvarką, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o vien neteisėtas atvykimas į Lietuvos savaime neindikuoja Užsienietės nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis fakto, be to, Centras taip pat prašo skirti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas Užsienietei negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą bei nurodytą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietę į jos kilmės valstybę įvykdymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės L. K.-M. (procesiniuose dokumentuose dar nurodoma kaip L. K. M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei L. K.-M. (procesiniuose dokumentuose dar nurodoma kaip L. K. M.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) pilietės L. K.-M. (procesiniuose dokumentuose dar nurodoma kaip L. K. M.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Virginija Volskienė