2023-01-25 Nr. AB-2125-3-61-3-02661-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-284-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02661-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. K., B. K. (B. K.) ir S. R. (S. R.), A. V., L. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens I. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V., L. V., S. R., L. K., B. K. skundus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, I. P. ir T. V. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. V., L. V., S. R., L. K., B. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius, Skyrius) 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 49SDŽ-217-(14.49.22.) (toliau – ir NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1SS-1364-(8.5.) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT išspręsti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

2. Pareiškėjų skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys 0,6662 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos. Pareiškėjai kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Geo Planum“, kuris parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. Projekto sprendinių brėžinį pasirašytinai suderino Žemės sklypo savininkai ir valstybinės žemės naudotojas, kuris yra vienas iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, butų savininkas, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas.

2.2. Pareiškėjai su prašymu suderinti Projektą taip pat kreipėsi į atsakovą, tačiau NŽT Vilniaus skyrius byloje skundžiamu 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu atsisakė suderinti Projektą. Skyrius nurodė, kad: 1) Projektas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 32, 33 ir 42 punktų nuostatų; 2) nenustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarkos bus pažeisti Žemės sklypo bendrasavininkų ir valstybės interesai, o nustačius minėtą tvarką ir išskyrus bendro naudojimo dalį, nebūtų būtinybės nustatyti servituto; 3) Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Žemės sklype yra 12 Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, tačiau patikrinus nurodytą informaciją valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, nustatyta, kad Žemės sklype yra įregistruotas tik vienas pastatas; 4) Projektas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, nes jo 12 straipsnyje nenurodytas valstybės dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindas – žemės sklypo padalijimas.

2.3. NŽT direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl NŽT Skyriaus atsisakymo suderinti Projektą, byloje skundžiamu 2018 m. liepos 10 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl atsisakymo derinti Projektą nevertinami, nes NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 yra neteisėtas, nes Žemės sklypas viršija 0,20 ha ploto dydį ir yra suformuotas pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 4–6 punktų reikalavimus, todėl Projekto derinimas pažeistų principą „iš ne teisės neatsiranda teisė“.

2.4. Pareiškėjas teigė, kad NŽT sprendimas yra nemotyvuotas. Projektą buvo atsisakyta derinti tik dėl to, kad Žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 4 ir 5 punktų reikalavimus, nes viršija 0,20 ha ploto dydį ir suformuotas nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos planais, ar inventorinėje byloje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, taip pat gali būti dalijamas, suformuojant individualiai statybai atskirus žemės sklypus ir neatitinka namų valdoms keliamų formavimo reikalavimų. Pareiškėjai pažymėjo, kad NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 (toliau – ir 2014 m. liepos 31 d. sprendimas), kuriuo patvirtintas Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribos, nebuvo nuginčytas teismine tvarka. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad Žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai. Taip pat NŽT sprendime nebuvo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gegužės 22 d. skundo argumentai dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo nepagrįstumo.

2.5. NŽT Vilniaus skyriaus sprendime nurodytos teisinės normos nesudarė pagrindo atsisakyti derinti Projekto. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad Projektas prieštarauja Taisyklių 32, 33 ir 42 punktų nuostatoms, todėl sprendimas yra nemotyvuotas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsakovas nepagrįstai reikalavo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes minėtos tvarkos nustatymas yra bendraturčių teisė, o ne pareiga. Aptariama tvarka nustatoma kai bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo naudojimo ir kai ketina bendrai naudotis nekilnojamuoju daiktu ateityje. Tačiau nagrinėjamu atveju Žemės sklypas yra dalinamas ir bendraturčiai neturi tikslo bendrai naudotis tuo pačiu Žemės sklypu ateityje.

2.6. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Projektas pažeidžia valstybės interesus. Visiems Žemės sklypo naudotojams pritarus Projektui valstybinės žemės patikėtinis neturėtų atsisakyti derinti Projekto dėl to, kad jis galbūt pažeidžia savininko interesus. Projekto rengimo metu Žemės sklype buvo 12 pastatų, Projekte buvo nurodyta tikroji faktinė situacija. Atsakovo argumentai, susiję su nuosavybės atsiradimo pagrindais, yra nepagrįsti, nes Žemės įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindus, o ne žemės sklypo padalijimo tvarką.

3. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti, rėmėsi šiais argumentais:

3.1. Projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl jam nebuvo pritarta. Atsisakymo motyvai išsamiai ir aiškiai išdėstyti skundžiamuose administraciniuose aktuose.

3.2. Kilus abejonių dėl to, ar galėjo būti suformuotas būtent 0,6662 ha ploto Žemės sklypas (namų valda), Skyrius su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kuriais Žemės sklypas buvo suformuotas, nustatytos jo dalys ir parduotos pareiškėjams, taip pat Žemės sklypo dalių pardavimo pareiškėjams sandorius. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime buvo prašoma sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla.

3.3. Ne visi Žemės sklypo naudotojai yra išsipirkę dalį Žemės sklypo iš Lietuvos Respublikos. NŽT yra dalies Žemės sklypo patikėtinė, todėl ji atstovauja potencialių savininkų interesams. Vien aplinkybė, kad dabartinis buto savininkas sutiko su Žemės sklypo atidalinimu ir servitutu, nereiškia, kad būtent jis išsipirks konkrečią dalį iš valstybės. Pastarajam buto savininkui pardavus butą, naujajam savininkui tenkanti Žemės sklypo dalis būtų žymiai prastesnė.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į pareiškėjų skundus prašė juos patenkinti, rėmėsi šiais argumentais:

4.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta, o šios administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Atitinkamai NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribos, yra galiojantis ir teisėtas.

4.2. Nėra nuginčyti ar ginčijami nei 2014 m. spalio 20 d. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263, kuriuo nustatytos 6 662 kv. m. ploto Žemės sklypo dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastatų (statinių) dalį, nei NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo pareiškėjams. Taip pat nenuginčytos ar ginčijamos ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime į pareiškėjų skundus prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 14 d. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo valstybinės žemės išsipirkimo procedūrą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir: 1) panaikino NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimą; 2) įpareigojo NŽT pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gegužės 18 d. skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo. Likusias skundo dalis teismas atmetė kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies atlygino pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas: teismas iš NŽT pareiškėjo S. R. naudai priteisė 336 Eur; pareiškėjo A. V. naudai priteisė 1 210 Eur; trečiojo suinteresuoto asmens I. P. naudai priteisė 75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo: 1) S. R. – (duomenys neskelbtini) dalis (0,0915 ha); 2) L. K. ir B. K. – (duomenys neskelbtini) (0,09105 ha) dalis; 3) L. V. ir A. V. – (duomenys neskelbtini) (0,1856 ha) dalis; 4) Lietuvos Respublika – (duomenys neskelbtini) (0,2985 ha) dalis. Žemės sklype esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administruoja UAB „Priemiestis“. Gyvenamajame name yra 4 butai kurie nuosavybės teise priklauso: 1) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – po ½ dalį S. R. ir B. K.; 2) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – Vilniaus miesto savivaldybei; 3) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – A. V. ir L. V.; 4) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – V. G..

7.2. V. G. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. birželio 23 d. pirkimo-pradavimo sutartimi perleido trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P.. Teismas nustatė, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui T. V..

7.3. Pareiškėjų prašymu, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.30-3090, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos 2015 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. A648-594/15(2.12.2.12-MP8), UAB „Geo Planum“ parengė Projektą, kurio tikslas – padalyti sklypą į atskirus sklypus.

7.4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SFP-573-(14.49.36.) atsisakė derinti Projektą, nurodydamas, kad sklypo naudojimo būdas neatitinka Apraše nustatytam žemės sklypų naudojimo būdo turiniui, pažymėdamas neatitikimus dėl Projekto aiškinamajame rašte nurodytų žemės sklype esančių 12 pastatų, taip pat Projekte nustatomo 408 kv. m kelio ir inžinerinių tinklų servituto, kuris suformuotas išimtinai valstybinėje žemės sklypo dalyje, taip neproporcingai suvaržant valstybei išskiriamą (atidalinamą) žemės sklypą. NŽT 2017 m. vasario 1 d. raštu taip pat buvo atsisakyta derinti Projektą kilus abejonėms dėl per didėlės suformuotos namų valdos.

7.5. Nesutikdami su minėtais raštais pareiškėjai (A. V. ir L. V.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. sausio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-149-426/2018 tenkino pareiškėjų skundą, panaikino skundžiamus raštus ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti dėl Projekto derinimo. Teismo sprendime pripažinta, kad ginčyti raštai neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų keliamų individualiam administraciniam aktui.

7.6. NŽT Vilniaus skyrius iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir šioje byloje ginčijamu 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu jo netenkino. Skyrius, atsisakydamas derinti Projektą, nurodė, kad: 1) tenkinus pareiškėjų prašymą ir padalinus Žemės sklypą prašomomis dalis, valstybei ir V. G. (nėra išsipirkęs dalies pagal buto užimamą plotą) liktų tik dalis po statiniu arba dalis, „suvaržyta“ servitutu; 2) Projektu formuojamas 408 kv. m ploto servitutas reikalingas įvažiavimui įrengti ir inžineriniams tinklams tiesti prie projektuojamų žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, todėl jo plotas turėtų būti paskaičiuotas proporcingai visiems projektuojamiems žemės sklypams, o ne tik vienam žemės sklypui Nr. 5; 3) Projekto aiškinamajame rašte pateikti duomenys apie pastatus turi atitikti išraše nurodytiems duomenims; 4) pagal pateiktą Projektą suformavus naujus žemės sklypus, t. y. padalijus privatiems asmenims ir Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybė ir privatūs asmenys taptų šių žemės sklypų bendraturčiais. Pagal Žemės įstatymo 12 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų bendrosios dalinės žemės nuosavybės atsiradimo pagrindus, ar pagal kitus įstatymus, bendros valstybės ir privataus asmens nuosavybės atsiradimas, kai notariškai tvirtinama sutartimi padalijami valstybei ir privatiems asmenims priklausantys žemės sklypai, nenumatytas; 5) tik parengus Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustačius visiems priklausančias konkrečias dalis, atsirastų prielaida rengti šio žemės sklypo Projektą.

7.7. Pareiškėjų skundą dėl Skyriaus sprendimo išnagrinėjusi NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimu jo netenkino, nurodydama, kad namų valdos žemės sklypai Vilniuje negali būti didesni nei 0,2 ha (gali būti padidintas iki 0,3 ha), pareiškėjų siekis padalinti Žemės sklypą ir atidalintuose žemės sklypuose pastatyti dar 4 pastatus, kurių galima paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) arba gyvenamoji (dviejų butų pastatai), patvirtina, kad parduota namų valda gyvenamojo namo eksploatacijai yra per didelė. Netenkindama pareiškėjų skundo NŽT nurodė, kad nevertina pareiškėjų skundo argumentų dėl Projekto derinimo, nes priešingu atveju būtų pažeistas principas – „iš neteisės neatsiranda teisė“.

7.8. NŽT pavedimu Skyrius su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais individualius administracinius teisės aktus, kuriais remiantis buvo sudaryti Žemės sklypo dalių perleidimo sandoriai. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo, parduodamų dalių nustatymo ir pardavimo sprendimų panaikinimo bei valstybinės žemės sutarčių, kuriomis minėto žemės sklypo dalys parduotos šioje administracinėje byloje pareiškėjais dalyvaujantiems asmenims, pripažinimo negaliojančiomis. Nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė patenkinus ieškovo NŽT pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad tarp pareiškėjų ir atsakovo kilusio ginčo sprendimui įstatymas nustato privalomą išankstinio nagrinėjimo tvarką, pagal kurią nagrinėdama pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimu jo netenkino, nurodydama argumentus dėl netinkamo Projektu performuojamo žemės sklypo suformavimo bei pardavimo (parduota namų valda gyvenamojo namo eksploatacijai yra per didelė) ir inicijavo ginčą bendrosios kompetencijos teisme. Netenkindama skundo NŽT nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su Skyriaus sprendimo nepagrįstumu.

9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad NŽT Vilniaus skyrius 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl ankščiau nurodyto ieškinio atsisakymo, 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla buvo nutraukta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad tarp šalių neliko ginčo dėl Projektu pertvarkomo Žemės sklypo dydžio, jo suformavimo, dalių nustatymo ir pardavimo. Atitinkamai NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendime išdėstyti argumentai dėl atsisakymo derinti Projektą šiais pagrindais, teismo teigimu, yra nepagrįsti ir nesudarė pagrindo atsisakyti jį derinti. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Projektą atsisakė derinti tik šiuo argumentu, o dėl kitų pareiškėjų skunde išdėstytų argumentų nepasisakė, NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimas buvo panaikintas.

10. Teismas konstatavo, kad administracinė Projekto derinimo procedūra liko nebaigta, todėl teismas įpareigojo NŽT per Taisyklėse nustatytus terminus šią procedūrą užbaigti, t. y. pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gegužės 18 d. skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti Projektą, ir pasisakyti dėl šiame skunde nurodytų argumentų.

11. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą bei įpareigoti NŽT spręsti klausimą dėl Projekto derinimo, kadangi teismas negali perimti NŽT ir NŽT teritorinio skyriaus įgaliojimų žemės sklypų pertvarkymo projektų derinimo procedūroje.

III. 12. Pareiškėjai A. V., L. V. ir trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. kartu pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš NŽT priteisti pareiškėjui A. V. 2 400 Eur, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

13. Apeliaciniame skunde remiamasi šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjų reikalavimo panaikinti Skyriaus sprendimą ir su tuo susijusių argumentų. Nepaisant to, kad teismas nurodė, jog negali vykdyti atsakovo funkcijų, tačiau pareiškėjai ir neprašė, kad teismas perimtų viešojo administravimo subjekto įgaliojimus.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino 50 proc. tik dėl to, kad skundas buvo patenkintas iš dalies, neišnagrinėjus reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą.

13.3. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. teigia, kad aplinkybė, jog ji, teikdama prašymą patvirtinti teisių perėmimą, prašymą pavadino atsiliepimu, nesudaro pagrindo jo laikyti atsiliepimu. Pažymi, kad ji nepraleido termino atsiliepimui pateikti, jos prašymas dėl teisių ir pareigų perėmimo ir atsiliepimo buvo priimtas pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, todėl jai privalo būti atlygintos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 210 Eur.

14. Pareiškėjai B. K., L. K. ir S. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti ir panaikinti minėtą sprendimą arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant pareiškėjui S. R. 672,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisti pareiškėjams iš NŽT bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu.

15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjų reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą, pareiškėjai neprašė teismo perimti atsakovo įgaliojimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gegužės 18 d. skundą iš naujo, nekeičia susiklosčiusios situacijos, kadangi galėjo būti nuspręsta, kad NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas yra neteisėtas, dėl to atsakovas turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą.

15.2. Pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad neišsprendė reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą, todėl pareiškėjo S. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos (672,50 Eur) privalo būti atlygintos.

16. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjų reikalavimas ir priimti naują sprendimą, atmetant pareiškėjų skundus. Netenkinus pirmojo reikalavimo, atsakovas prašo sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį 1/3, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:

17.1. Faktinė situacija nuo bylos nagrinėjimo pradžios yra pasikeitusi – NŽT nebevaldo jokios Žemės sklypo dalies, todėl atsakovas negali būti įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gegužės 18 d. skundą.

17.2. Atsakovas ir NŽT motyvuotai išdėstė, kodėl negali būti pritariama pateiktam Projektui. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo pažeista išankstinio nagrinėjimo tvarka, kadangi NŽT Vilniaus skyrius atsisakė derinti Projektą, o NŽT nurodė, kad skundas dėl minėto NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo yra netenkinamas. Teismas nenurodė, kad NŽT sprendimas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas, o aplinkybė, kad šiame sprendime pateikti argumentai dėl galbūt per didelės namų valdos ir būsimo teisminio ginčo nereiškia, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo procedūra nebuvo įgyvendinta. Be to, rezoliucinėje aptariamojo sprendimo dalyje nurodyta, kad skundas yra atmetamas. NŽT pateikė aiškią poziciją nagrinėjamu klausimu – net ir patvirtintus Projektą ir atidalinus Žemės sklypą, pareiškėjai norimo rezultato nepasieks, nes 5 naujai atsiradę žemės sklypai priklausytų visiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

17.3. Pirmosios instancijos teismas tenkino 1 iš 3 pareiškėjų reikalavimų, tačiau atlygino ½ pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų, nenurodant, kokia dalis reikalavimų buvo patenkinta. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

18. Pareiškėjas B. K., L. K. ir S. R. atsiliepime į atsakovo NŽT Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjų skundas, palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu.

19. Pareiškėjai atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Atsakovo nurodomi argumentai dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių nekeičia situacijos esmės, kadangi atsakovas, priimdamas teisme ginčijamus sprendimus, prisiėmė riziką, kad faktinė situacija gali pasikeisti, t. y. kad butų savininkai įsigys valstybinę žemę. Be to, NŽT sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir motyvuotu, kadangi jame nepateikti argumentai dėl pareiškėjų 2018 m. gegužės 18 d. skundo. Argumentas dėl per didelio Žemės sklypo nepasitvirtino. Taip pat pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovas atsisakė pareikšto ieškinio civilinėje byloje, kuriuo ginčijo Žemės sklypo formavimo dokumentus. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą būtų laikoma, kad pareiškėjai pralaimėjo bylą, nenustačius jų kaltės, o tai lemtų, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlygintos.

19.2. Teismas turėjo pasisakyti dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo, o ne įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų skundą.

19.3. Nesutikdamas su atsakovo reikalavimu sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjai nurodo, kad jų skunde buvo pareikšti tik du reikalavimai, iš kurių vieną teismas patenkino, o dėl antrojo pareiškėjai patys pateikė apeliacinį skundą. Jeigu atsakovas nesutiko su pareiškėjų A.ir L. V. skundu, pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą išspręsti pareiškėjų prašymą dėl Projekto derinimo nėra savarankiškas, t. y. išvestinis reikalavimas iš byloje ginčijamų sprendimų. Panaikinus NŽT ir NŽT Vilniaus skyriaus sprendimus atsakovas ir nesant pareikšto išvestinio reikalavimo turėtų pareigą pakartotinai spręsti prašymą dėl Projekto derinimo.

20. Pareiškėjai A. V. ir L. V. bei trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į atsakovo NŽT Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami šie argumentai:

21.1. Teismas konstatavo, kad NŽT sprendimas yra nemotyvuotas, todėl jį panaikino. Atitinkamai aplinkybė, kad faktinė situacija pasikeitė, nesudaro pagrindo kitaip vertinti minėto sprendimo.

21.2. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas ne paties atsakovo, o teismo, pateikto skundo ribose. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas privalo būti įvertintas vadovaujantis jo priėmimo metu buvusia situacija. Priešingu atveju atsakovas išvengtų savo sprendimo teisėtumo tikrinimo. Pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išspręsti pareiškėjų prašymą dėl Projekto derinimo nėra savarankiškas, jis yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti atsakovo priimtus sprendimus, todėl jo tenkinimas pasikeitusių aplinkybių kontekste nėra privalomas.

21.3. Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti mažinamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo NŽT ir NŽT Vilniaus skyriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

24. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

25. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai sprendimas be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

26. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

27. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

28. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

29. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, išsamiai ir objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

30. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

31. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu (ABTĮ 28 str. 1 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.)

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020 ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, išanalizavusi šalių apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo dėl skundžiamo NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko, tačiau šioje dalyje skundą atmetė.

34. Remdamasi anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka ir negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

35. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

36. Proceso šalys apeliaciniuose skunduose prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti / atmesti visa apimtimi. Šie apeliacinių skundų reikalavimai negali būti tenkinami, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjų / atsakovo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

38. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjų skunde suformuluotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl šiuo metu nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, todėl su tuo susiję prašymai nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. K., B. K. (B. K.) ir S. R. (S. R.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjų A. V., L. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens I. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė