91aa7fc3-023b-4c8a-8b1c-67e2c2e43fcb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-634/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56821-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorui E. P., nuteistojo M.

M. gynėjui advokatui R. G., nukentėjusiosios S. B. atstovui advokatui E. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. ir nukentėjusiosios S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam bausmes: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ â€“ laisvės atėmimÄ 3 metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų areÅ¡to, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikas, M. M. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 29 d., ryte, laikas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų – kokaino, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, tarpusavio konflikto metu, S. B. sudavė daugybę smÅ«gių rankų kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į veidÄ , spardydamas kojomis į įvairias kÅ«no vietas, griebdamas už plaukų ir per prievartÄ parklupęs ant žemės, mesdamas į S. B. galvos sritį alaus skardinę ir iÅ¡pildamas jai ant galvos alų.

M. M., tokiais savo itin žiauriais fiziniais veiksmais, žalodamas, ne mažiau kaip 3 poveikių pasėkoje padarė S. B. poodines kraujosruvas veide, akių vokuose, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ , po ko, M. M. atliktų smurtinio pobÅ«džio veiksmų S. B. atžvilgiu pasėkoje, jai buvo sutrikdyta psichikos sveikata ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

2. Be to, M. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., bÅ«damas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė psichotropinę medžiagÄ - delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio masė 0,267 g, narkotinę medžiagÄ â€“ kokainÄ , kurio masė 0,147 g, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dalį narkotinės medžiagos kokaino neteisėtai iÅ¡platino 2018 m. lapkričio 28 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tame pačiame bute perduodamas suvartoti S. B. tai yra pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

3. Be to M. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė 7 vnt. tablečių „L. P.“, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos –lorazepamo, kurios masė 0,0175 g, kurias 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min. įvykio vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prie savęs laikė 8 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos –lorazepamo, kurio masė 0,020 g, kurias gabeno su savimi vykdamas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini), po ko, 2018 m. lapkričio 29 d., apie 14.36 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ Â medžiagÄ asmens kratos metu pateikė policijos pareigÅ«nams, tai yra pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. G. praÅ¡o: 1) apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

2) atlikti įrodymų tyrimÄ ir aiÅ¡kintis teismo netirtas bylos aplinkybes;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog M. M. įvykdė BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ nusikaltimÄ . Apeliantui kyla abejonių ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ypatingo žiaurumo požymius. 4.2. Nurodoma, kad samprotavimas apie nukentėjusiajai S. B. suduotÄ didelį smÅ«gių kiekį gali bÅ«ti paremtas tik spėjimu, kadangi nuketėjusiosios tuo klausimu duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu kelia abejones.

Nukentėjusioji duodama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes negalėjo bÅ«ti tikslios informacijos Å¡altinis, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat ir kiti duomenys rodo, jog jos teiginių nepatvirtino jokia kita informacija. 4.3. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio net į tai, kad bute, kuriame buvo sužalota S. B., nebuvo rasta alaus skardinė, nors tikint nukentėjusiosios S. B. teiginiais, pasakytais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, bÅ«tent tas daiktas buvo mestas į jÄ .

Beje, teisiamajame posėdyje S. B. parodymai kardinaliai pasikeitė. Dėl to visiškai aišku, kad skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje esantys teiginiai apie daugybę nukentėjusiajai S. B. suduotų smūgių, apie tai, jog nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų ir spardoma į įvairias kūno vietas, neparemti jokiais patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė tinkamų priemonių pašalinti akivaizdžius nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus bei neatitikimus tarp panaudoto smurto pobūdžio ir nustatytų sužalojimų masto. 4.4.

Nors skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje akcentuojamas itin žiaurus sveikatos sutrikdymo bÅ«das, tačiau visi skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje minimi nuteistojo M. M. veiksmai lėmė tik poodines kraujosruvas nukentėjusiajai S. B. veide ir akių vokuose. Teiginys apie nukentėjusiajai S. B. padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atsirado todėl, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akto rezoliucinėje dalyje raÅ¡oma, kad po prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartotų nusikalstamų veiksmų sutriko jos psichinė sveikata, o tai byloja, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tačiau Å¡i teismo iÅ¡vada paremta pavirÅ¡utiniÅ¡ku bylos įrodomosios medžiagos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas netyrė ekspertizės akto apraÅ¡omosios dalies, iÅ¡vados negretino su kitais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiÅ¡kiau vertinti tiek ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , tiek ir nukentėjusiosios S. B. nusiskundimus, dėl kurių ekspertai nusprendė, jog buvo sutrikusi nukentėjusiosios S. B. psichika. 4.5. Pažymėjo, kad vienintelis nuteistÄ jį M. M. kaltinančių tiesioginių įrodymų Å¡altinis Å¡ioje byloje yra nukentėjusiosios S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. B. papasakojo apie visiÅ¡kai kitokias jos sužalojimo aplinkybes. Teigiama, kad tyrėjai, pasinaudoję savo patirtimi, sugebėjo gauti iÅ¡ nukentėjusiosios S. B. kaltinančius M. M. parodymus, tačiau jie vis dėlto nebuvo tokie, kuriais besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų galima pagrįsti skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nukentėjusioji S. B. papasakojusi apie tai, kad smurtÄ prieÅ¡ jÄ vartojo M. M., vėliau pareiÅ¡kė, jog jam neturi pretenzijų, atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl sužalojimų. 4.6.

Skunde teigiama, kad po nukentėjusiosios S. B. pareiÅ¡kimo apie kitokias jos sužalojimo aplinkybes ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs bei jam vadovavęs prokuroras turėjo imtis priemonių, jog tyrimas bÅ«tų papildytas, kad nukentėjusioji bÅ«tų apklausta dėl jos paminėtų aplinkybių. Nurodoma, jog po papildomos nukentėjusiosios apklausos jau ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų paaiÅ¡kėję, kas iÅ¡ tiesų sužalojo nukentėjusiÄ jÄ S. B., kaip bute atsirado jÄ sumuÅ¡usi mergina ir narkotinės medžiagos. 4.7.

Nurodoma, kad apžiÅ«rÄ atlikę pareigÅ«nai neturėjo procesinės teisės iÅ¡ buto paimti kokius nors daiktus, nes daiktų paėmimas susijęs su procesinės prievartos priemonių naudojimu. Nei Policijos įstatymo nuostatos, nei Policijos patrulių veiklos instrukcija nesuteikia teisės policijos darbuotojams paimti įvykio vietoje rastus daiktus. Tuo tarpu įvykio vietos apžiÅ«ros protokole aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad apžiÅ«ros metu buvo paimti iÅ¡vardyti objektai. Akivaizdu, jog daiktai, ant kurių buvo rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų liekanos iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Neteisėtai paimti daiktai buvo perduoti specialistui, bÅ«tent tokius daiktus jis tyrė ir nustatė, jog tai yra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas. Tačiau Å¡iuos tyrimus rezultatus negalima laikyti teisėtais, kadangi duomenys, gauti pažeidus įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , negali bÅ«ti laikomi įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. 4.8. Pažymėjo, kad daiktų paėmimo veiksmui teisėtumo nesuteiktų ir tai, jei bÅ«tų nustatyta, jog apžiÅ«ra buvo atliekama pradėjus ikiteisminį tyrimÄ .

Nurodoma, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pripažinti M. M. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nusikaltimÄ , kada byloje teisėtomis priemonėmis nesurinkti įrodymai, kad buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio teiginys, jog M. M. turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė psichotropinės ir narkotinės medžiagos, kurio nenustatytÄ dalį neteisėtai iÅ¡platino, nes perdavė suvartoti nukentėjusiajai S. B., nepagrįstas ir dėl to, kad byloje neįrodyta, jog nuteistasis M.

M. tokias medžiagas laikė, o juo labiau jas platino. 4.9. Nuteistojo M. M. organizme rasti kvaišalų pėdsakai dar nerodo, kad nuteistasis būtent 2018 m. lapkričio 28 d. vartojo psichotropines medžiagas. Atlikti tyrimo rezultatai bei specialioji literatūra nepaneigia ir nuteistojo versijos, jog kvaišalus jis vartojo anksčiau. 4.10. Byloje nustatytos aplinkybės nerodo, kad M. M. turėdamas savo reikmėms vaistus „L. P.“ būtų siekęs pažeisti BK 259 straipsnio 1 dalies saugomus visuomeninius santykius.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie tai, jog M. M. be teisėto pagrindo turėjo vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, padarė vadovaudamasis praktiÅ¡kai vien tik VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad nuteistojo sveikatos istorijoje nėra informacijos dėl lorazepamo. Teigiama, kad tokia informacija nebuvo iÅ¡sami. 4.11. Skunde nurodoma, kad M. M. serga sunkia nepagydoma liga. Be kitų gydymo metodų M. M. buvo taikoma ir chemoterapija. Viena iÅ¡Â lorazepamo paskirčių – chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti.

Dėl to neatmestina tikimybė, kad tie vaistai kažkada M. M. galėjo bÅ«ti paskirti, o jis, gavęs tokius medikamentus, iÅ¡kart jų nesunaudojo, galėjo susikaupti tam tikros atsargos. Be to, nuteistasis M. M. dėl tokių vaistų paskyrimo galėjo kreiptis ir į kitÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . 4.12. Bylos medžiaga patvirtina, jog pristatytas į Kauno AVPK M. M. pats atidavė turėtus vaistus. Toks jo veiksmas galėtų bÅ«ti vertinamas BK 259 straipsnio 3 dalies prasme, kuriame nustatyta, kad jei asmuo savo noru kreipėsi į valstybės institucijÄ norėdamas atiduoti neteisėtai įgytas, laikytas be tikslo platinti psichotropines medžiagas, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimÄ ir laikymÄ , tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino.

5. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, M. M. iÅ¡teisinti. 5.1. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindė iÅ¡vestiniais įrodymais, kurių nurodytos informacijos Å¡altiniu buvo ji. Taigi, liudytojų nurodytos aplinkybės buvo sÄ lygotos informacijos, kuriÄ jiems nurodė, tačiau Å¡ios informacijos atitikimÄ /neatitikimÄ faktinėms aplinkybėms žino tik ji, todėl Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti laikomi patikimais. 5.2.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji S. B. ne tik teismo posėdyje nurodė, jog jÄ ne M. M. sužalojo, tačiau tÄ buvo padariusi ir ikiteisminio tyrimo 2019 m. gegužės 8 d. protokole, kur nurodė, jog nukentėjusiÄ jÄ sumušė mergina, kuriÄ nakties metu atvežė M. M. draugas. Nukentėjusiajai nežinoma ir nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo metu atsiradus tokiems duomenims, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nesiaiÅ¡kino nurodytų aplinkybių. Nukentėjusiosios manymu sprendimÄ dėl papildomos jos apklausos turėjo priimti ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantis prokuroras. 5.3.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dar 2018 m. lapkričio 28 d. (diena prieÅ¡ įvykį) nukentėjusioji S. B. savo vadovei iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pranešė, jog serga ir neatvyks į darbÄ , Å¡ias aplinkybes nurodė ir liudytojas T. P.. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji buvo pavartojusi alkoholio ir tiesiog nenorėjo į darbÄ . 2018 m. lapkričio 29 d. ryte pamatė save veidrodyje ir suprato, kad taip negalės eiti į darbÄ , todėl artimiesiems ir pažįstamiems nurodė versijÄ , kuri jiems bÅ«tų atrodžiusi įtikinama, kad jÄ sumušė M.

M. 5.4. Nurodoma, kad visas aplinkybes nukentėjusioji S. B. nurodė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir narkotikų. Dėl Å¡ios priežasties tos nakties įvykius nukentėjusioji sunkiai prisiminė, todėl tiek pareigÅ«nams, tiek medikams papasakojo versijÄ , kuriÄ buvo sugalvojusi, kaip pateisinimÄ neiti į darbÄ ir kuri jai pačiai atrodė kaip galimas variantas.

5. Atsiliepimų į nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. ir nukentėjusiosios S. B. apeliacinius skundus negauta.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. G. ir nukentėjusiosios S. B. atstovas advokatas E. J. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras E. P. prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skunda buvo paduoti, tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. G. ginčija nuteistojo M. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį, todėl praÅ¡o skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nukentėjusioji S. B. ginčija nuteistojo M. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , todėl praÅ¡o Å¡ioje skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio dalyje M.

M. iÅ¡teisinti. Dėl nukentėjusiosios S. B. sveikatos sutrikdymo 8. Skundai dėl M. M. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas M. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį M. M. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Apkaltinamajame nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl M. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , remiantis vien tik nukentėjusiosios S. B. pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįsta nagrinėjamo įvykio versija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Nukentėjusiosios S. B. apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiÄ jÄ sumušė mergina, kuriÄ nakties metu atvežė M. M. draugas. Tokius parodymus nukentėjusioji davė ir apklausiama pirmosios instancijos teisme. Å iuos nukentėjusiosios S. B. teiginius kolegija vertina kaip siekį padėti nuteistajam M. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios versijÄ paneigia tiek pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiosios S. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus M. M. teisinančius parodymus kolegija vertina kaip nepatikimus. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios iÅ¡kelta versija neva apie jÄ sumuÅ¡usiÄ nepažįstamÄ merginÄ yra siekis padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės M. M. Absoliuti dauguma byloje surinktų įrodymų paneigia M. M., S. B. ir liudytojo E. B. teisme duotus parodymus.

10. Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai miegant 2018 m. lapkričio 29 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, jÄ pažadino M. M. ir paaiÅ¡kino, dėl kokios priežasties tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu M. M. jai sudavė rankos kumščiais į veidÄ ir kÅ«nÄ labai daug kartų, tačiau kiek tų smÅ«gių buvo ji nežino. Taip pat jis kojomis spyrė jai į kÅ«nÄ daug kartų. Taip pat prisimena, kad M. M. metė jai į galvÄ alaus skardinę ir jai ant plaukų iÅ¡pylė alaus.

Taip pat pamena, kad M. M. griebė jÄ už plaukų ir prievarta paklupdė ant žemės. Tiksliai negali papasakoti, kaip M. M. prieÅ¡ jÄ smurtavo, dėl patirto Å¡oko įvykio metu neprisimena kaip M. M. nusiramino. Prisimena tik tai, kad atsidÅ«rė vonioje ir joje rado savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kuris buvo iÅ¡ardytas dalimis ir sudaužyta galinė kamera. Ji savo telefonu, t. y. jo priekine kamera, nusifilmavo savo veidÄ ir per Messenger programėlę nusiuntė mamai ir parašė nebenorinti gyventi. Ji M.

M. pretenzijų dėl Å¡io įvykio neturi, pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė, tačiau pripažįsta, kad jis prieÅ¡ jÄ smurtaudamas jai padarė fizinės ir moralinės žalos, todėl neprieÅ¡tarauja ikiteisminiame tyrime bÅ«ti nukentėjusiÄ ja (1 t., b. l. 164–168). Å iuos nukentėjusiosios parodymus apylinkės teismas pagrįstai pripažino kaip atitinkančius tikrovę, kadangi juos patvirtina dauguma byloje surinktų įrodymų.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tikėti nukentėjusiosios S. B. 2019 m. liepos 10 d. teismo teisiamojo posėdžio metu parodyta kita nagrinėjamo įvykio versija nėra jokio pagrindo ir pagrįstai rėmėsi liudytojų V. B. (motina), I. G. (sesuo), L. P. (buvusi kolegė), J. K. (nuteistojo M. M. draugo mergina) ir K. D. ((duomenys neskelbtini) gydytoja psichiatrė) parodymais, taip pat nukentėjusiosios S. B. susirašinėjimo su V. B. (per „Messenger“ programėlę), L. P. (per „Messenger“ programėlę) ir J.

K. (per „Viber“ programėlę) turiniu. Kadangi, nukentėjusioji S. B. apie konkrečius smurtinius veiksmus, kuriuos M. M. 2019 m. lapkričio 29 d. atliko nukentėjusiosios atžvilgiu, trumpai nurodė ir siuntė nukentėjusiosios sumuÅ¡imus patvirtinančias nuotraukas ir vaizdo įraÅ¡us, ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu apklaustoms minėtoms liudytojoms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ nuteistojo gynėjo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. B. sužalojimÄ , rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.

12. Liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyr. patrulis T. P., apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. gavo praneÅ¡imÄ , jog reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes ten gali bÅ«ti mergina, kurios gyvybei yra pavojus. Reaguojant į praneÅ¡imÄ buvo sulaikytas M. M., o nukentėjusioji S. B. iÅ¡vežta greitosios medicinos pagalbos.

M. M. buvo sulaikytas, nes buvo rasta galimai narkotinių medžiagų, taip pat dėl galimo smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Liudytojas patvirtino, kad ant nukentėjusiosios S. B. veido matėsi akivaizdÅ«s sumuÅ¡imai veido srityje. 13. 2019 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad V. B. pranešė apie jos dukros S. B. sumuÅ¡imÄ , nes S. B. atsiuntė motinai nuotraukÄ ir vaizdo įraÅ¡Ä , kuriuose akivaizdžiai matosi, jog S. B. yra sumuÅ¡ta.

14. Liudytoja V. B., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. gavo iÅ¡ dukters S. žinutę, ji per Messenger programėlę atsiuntė savo sumuÅ¡tÄ veidÄ ir parašė „mama, aÅ¡ nenoriu gyventi“. Klausiama, kas jÄ sumušė, S. sakė, kad buvo sumuÅ¡ta M. M.

15. Liudytoja I. G., nukentėjusiosios sesuo, apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad sužinojusi apie įvykį, nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas ieÅ¡koti S. B. ir pati matė tÄ vaizdÄ , kaip ji atrodė. Ji pati buvo Å¡oke, ji jÄ Ä¯kalbinėjo gultis į ligoninę. S. sakė, kad jÄ pakėlė ir pradėjo tampyti už plaukų, muÅ¡ti, apipylė alumi, sakė, kad mušė M. M. Plaukai tikrai buvo supilti alumi, matėsi kraujosruvos, buvo iÅ¡tinusios akys, buvo kraupus vaizdas.

16. Liudytoja L. P., apklausiama teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad M. M. smurtaudavo prieÅ¡ S. B. ir anksčiau, patvirtino, kad per programėlę Messenger parašė S. ir paklausė, kaip ji laikosi. S. atsiuntė nuotraukÄ ir parašė, kad jÄ paryčiais sumušė M. (t. y. M. M.). 17. 2018 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti susiraÅ¡inėjimai tarp S. B. ir L. P., kuriuose S. B. kategoriÅ¡kai nurodo, kad jÄ sumušė M. M., nurodo įvykio detales – „M. primušė mane,“ „Karč, man vos visų plaukų nenuplešė su peiliu.“ „M. mane kaip nežinau kas suvarė,“ „Namie pas M. negaliu iÅ¡eit“ „nebuvau tiek verkus“ „ok, jis buvo su didžiuliu peiliu nupjovęs mano plaukus.

AÅ¡ negaliu nustot verkt, jis mane kaip stÅ«mė, papasakosiu kaip Å¡iukÅ¡le tampė“, „ aÅ¡ bijau. Jis manes vos nesubadė. Turiu ant kaktos canata, jis man pakiÅ¡es peilį po kaklu laikė.“ „Jis man po gerkle laikė peilį, aÅ¡ negaliu raÅ¡yt normaliai“ „kur aÅ¡ pabėgsiu nosis kraujuoja iki Å¡iol“ „neatraÅ¡inėk, taip gavau į kepenis. Buk gera ryt atsidaryk, pamatysi su kokiu ant kaktos fulfa. Tu neįsivaizduoji kÄ reiÅ¡kia peilis po gerkle, bÅ«tų visus plaukus nupjovęs. Jis man neleidžia net telefonu naudotis.

KÄ man daryt drauge, aÅ¡ nuoÅ¡irdžiai bijau. NeraÅ¡yk nieko blogo, aÅ¡ visa kruvina“ (1 t., b. l. 145–147).

18. Specialisto iÅ¡vada ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas įrodo S. B. padarytus sveikatos sutrikdymus. 2018 m. gruodžio 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G374/2018 (02) patvirtina, kad S. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, akių vokuose, padarytos kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti S. B. bÅ«nant įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 185–186). 19. 2019 m. vasario 26 - kovo 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-143/2019 įrodo, kad nukentėjusiajai S. B. psichikos sutrikimai konstatuojami kaip pasekmė po M. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, ekspertizės akte nurodoma, kad nukentėjusioji S. B. apie metus laiko draugauja su M. M., kuris yra ne kartÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ ja be priežasties smurtavęs. Nukentėjusioji neneigė, jog 2018 m. lapkričio 28 d. vakarojo pas M.

M., vartojo alkoholį ir buvo M. M. sumuÅ¡ta. Apie šį įvykį, nukentėjusioji S. B. telefonu informavo motinÄ V. B., kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ , todėl nukentėjusioji buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) klinikų skubios pagalbos skyrių, kuriame alkotesteriu buvo nustatytas jos 1,41 promilės girtumas. Nukentėjusioji vengė kalbėti apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, formaliai pripažino patyrusi smurtÄ iÅ¡ M. M. Ambulatorinės teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, kad įvertinus turimÄ medicininę dokumentacijÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ ir objektyviai iÅ¡tyrus nukentėjusiosios S. B. psichinę bÅ«senÄ , po psichologinio iÅ¡tyrimo buvo diagnozuotas laikinas sutrikimas – F43.8 Kitos reakcijos į stiprų stresÄ .

Šis laikino pobūdžio psichikos sutrikimas priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikimų (2 t., b. l. 17–20).

20. Kolegija sprendžia, kad specialisto ir ekspertų išvados yra aiškios, kategoriškos, padarytos remiantis byloje surinkta medžiaga, todėl jų pagrįstumas dėl S. B. padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto, nekelia jokių abejonių.

21. Taip pat kolegijai nekelia abejonių ir tai, kad duodama pirminius parodymus, nukentėjusioji suprato savo parodymų esmę. Teismo teisiamojo posėdžio metu Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja E. Č. ir Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. Č. duotais parodymais patvirtino, kad nukentėjusiosios S. B. ikiteisminio tyrimo apklausÄ vykdė, gavę nukentėjusiosios Kauno klinikų gydytojos psichiatrės K.

D. leidimÄ . Ikiteisminio tyrimo apklausos metu, 2018 m. gruodžio 4 d. liudytoja K. D. patvirtino, kad nukentėjusioji S. B. yra adekvati ir gali atsakyti į klausimus, todėl galima nukentėjusiÄ jÄ apklausti. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. D. parodė, kad nukentėjusiojo S. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo adekvati, Å«minės reakcijos į stresÄ buvo nuslÅ«gusios, nukentėjusioji galėjo bendrauti. Nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta psichologo, buvo daryti psichologiniai tyrimai, vertintas mÄ stymas, kas leido daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji yra geros bÅ«klės. Nukentėjusioji vartojo vaistus, kurie geriami esant nerimo sutrikimams, tačiau Å¡ie vaistai negalėjo sutrikdyti nukentėjusiosios suvokimo.

Be to, nukentėjusioji S. B. Kauno klinikose nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ sumušė M. M., tačiau nenoriai kalbėjo apie šį įvykį.

22. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl veikos kvalifikuojančių požymių taip pat yra nepagrįstos. Gynėjas nurodo, kad yra akivaizdÅ«s nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taravimai bei neatitikimai tarp panaudoto smurto pobÅ«džio ir nustatytų sužalojimų masto. Tačiau Å¡is teiginys yra paremtas subjektyvia nuomone, o ne konkrečiais faktais. Kaip minėta aukščiau, teismui nekelia abejonių specialisto bei ekspertų iÅ¡vados Å¡iuo klausimu, patvirtinantys daugybinio ir intensyvaus smurto, sukeliančio didelį skausmÄ , naudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Nuteistojo naudotų fizinio smurto veiksmų intensyvumas, padarytų sužalojimų lokalizacija, žalojimas galvos, kurioje iÅ¡sidėstę žmogui gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai, rodo apie M. M. tyčiÄ sužaloti S. B. itin žiauriai, todėl kolegija sprendžia, jog nuteistojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ kvalifikuoti pagrįstai.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ir kitų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio motyvams dėl M. M. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Darytina iÅ¡vada, kad apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nukentėjusiosios S. B. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo 24. Skundo dalyje dėl nepagrįsto M. M. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį akcentuojama tai, jog, apelianto nuomone, nenustatyta, jog M. M. lorazepamu disponavo neteisėtai. Gynėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus dėl M.

M. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo su savimi, juos aptarė skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje ir pagrįstai M. M. pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai aptarti skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iÅ¡ jų grindžiamos teismo iÅ¡vados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.

25. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 7 vnt. tablečių „L. P.“, turinčių savo sudėtyje psichotropinę medžiagÄ â€“ lorazepamÄ , kurios masė 0,0175 g, kurias 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min. įvykio vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, bei prie savęs laikė 8 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių psichotropinę medžiagÄ â€“ lorazepamÄ , kurio masė 0,020 g, kurias gabeno su savimi vykdamas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini), po ko, 2018 m. lapkričio 29 d., apie 14.36 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ medžiagÄ asmens kratos metu pateikė policijos pareigÅ«nams.

26. Taigi disponavimas psichotropine medžiaga nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama, kad Å¡is disponavimas buvo neteisėtas. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad disponavimas psichotropine medžiaga – lorazepamu buvo neteisėtas ir užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

27. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad nuteistojo sveikatos istorijoje nėra informacijos dėl gydymo lorazepamu paskyrimo. Tai reiÅ¡kia, jog duomenų apie tai, jog M. M. lorazepamo galėjo įsigyti teisėtai, tai yra pagal gydytojo receptÄ , nėra. Aplinkybė, kad kaltinime minima psichotropinė medžiaga lorazepamas yra neuždrausta, vartojama kaip medikamentas ir jos galima įsigyti vaistinėse, nepaneigia fakto, kad M. M. Å¡ias medžiagas laikė neteisėtai, neturėdamas nei jų teisėtÄ Ä¯sigijimÄ , nei teisėtÄ vartojimÄ patvirtinančių dokumentų.

28. Skunde nurodoma, kad VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duota pažyma yra neiÅ¡sami, kad M. M. serga sunkia nepagydoma liga. Be kitų gydymo metodų M. M. buvo taikoma ir chemoterapija. Viena iÅ¡ lorazepamo paskirčių – chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti. Dėl to neatmestina tikimybė, kad tie vaistai kažkada M. M. galėjo bÅ«ti paskirti, o jis, gavęs tokius medikamentus, iÅ¡kart jų nesunaudojo, galėjo susikaupti tam tikros atsargos. Be to, nuteistasis M. M. dėl tokių vaistų paskyrimo galėjo kreiptis ir į kitÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . M. M. gydėsi pas psichiatrÄ ir jam buvo paskirti vaistai ,,Tiapridalis“ ir ,,Traxen“, kurie priklauso tai pačiai vaistų grupei kaip ir lorazepamas, taigi galėjo bÅ«ti įsigytas „Lorazepam“ vietoje paminėtų vaistų.

29. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija vertina kaip niekuo neparemtus, pagrįstus ne faktais, o prielaidomis ir įvairių versijų, kurių negalima objektyviai patikrinti, kėlimu, todėl sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad M. M. lorazepamu disponavo neteisėtai.

30. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pristatytas į Kauno AVPK M. M. pats atidavė turėtus vaistus ir toks jo veiksmas galėtų bÅ«ti vertinamas BK 259 straipsnio 3 dalies prasme, tai yra turėtų bÅ«ti svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta po nuteistojo sulaikymo, asmens kratos metu, taigi svarstyti klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo, nes negalima laikyti, jog nuteistasis savo noru kreipėsi į valstybės institucijÄ , norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti psichotropines medžiagas.

31. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (270 punktas) nuteistojo M. M. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – lorazepamo kiekis (viso 0,0375 g) viršija nedidelį kiekį (0,01 g), bet nesiekia didelio kiekio (0,120 g), todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo 32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, tai yra pripažino įrodyta, kad M. M. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė psichotropinę medžiagÄ â€“ delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio masė 0,267 g, narkotinę medžiagÄ â€“ kokainÄ , kurio masė 0,147 g, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dalį narkotinės medžiagos kokaino neteisėtai iÅ¡platino 2018 m. lapkričio 28 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tame pačiame bute perduodamas suvartoti S. B.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl M. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 punktÄ neatitinka bylos aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

34. Nuteistasis M. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad prie jo narkotinių medžiagų nebuvo. Narkotinių medžiagų buvo vartojęs dienÄ prieÅ¡ įvykį. TÄ kartÄ nebuvo atsinešęs narkotikų. Buvo atvažiavę pareigÅ«nai jo tikrinti, jie bÅ«tų pamatę tuos narkotikus. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. taip pat parodė, kad jis minėtame bute narkotinių medžiagų nevartojo ir jų su savimi neturėjo. Jeigu bute ir buvo kokie nors narkotinių medžiagų pėdsakai, tai juos vartojo kiti žmonės, kurie kaip ir minėjo anksčiau, buvo tÄ vakarÄ atvykę į butÄ (2 t., b. l. 119-120).

35. Teisme apklausiama nukentėjusioji S. B. parodė, kad bute buvo atvažiavę E. T. ir J. K.. Paskui jie labai greit iÅ¡važiavo, nes jie nenorėjo gerti. Ji tada dar gėrė Å¡ampano, M. buvo iÅ¡gėręs, jis lyg ir nuėjo miegoti, o ji liko, paskui lyg ir ji nuėjo miegoti. Vėliau iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, atidariusi duris pamatė M. draugÄ su tokia panele. M., bÅ«damas girtas, pasikvietė tÄ panelę, ir kai ji atidarė duris, ta panelė pradėjo ant jos rėkti, kÄ ji veikia su jos vaikinu.

Ji buvo tikrai labai daug iÅ¡gėrusi ir ne tik iÅ¡gėrusi, nes su ta panele dar kurį laikÄ bendravo, ji taip pat buvo atsivežusi ir narkotikų (kokaino ir „žolės“), kurių paskui jai pasiÅ«lė. Tas vaikinas nevartojo, nes jis vairavo. Nežino, kodėl apklausiama anksčiau nenurodė Å¡ių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji S. B. parodė, kad E. T. ir J. K. iÅ¡ buto iÅ¡vyko vakare, tikslaus laiko neprisimena. Å iek tiek vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė Å¡ampanÄ .

Taip pat bute buvo narkotinių medžiagų, tačiau jos priklausė ne jai. Ji nežino, kieno tai buvo narkotinės medžiagos. Ji nežino ar kiti asmenys buvę bute jas vartojo, gali pasakyti tik tai, kad ji jas vartojo (1 t., b. l. 164-168). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad dėl narkotinių medžiagų galėtų paaiÅ¡kinti, kad kaip ir minėjo pirmos liudytojo apklausos metu, ji jas vartojo. Jeigu tiksliau, tai vartojo kokainÄ . Nežino kieno jis buvo, nes neprisimena. Neprisimena ar jį vartojo tik kai liko dviese su M., ar ir tada, kai dar bute buvo E. su J.

Gali pasakyti tik tiek, kad kokaino ji su savimi neturėjo ir vartoti jo su niekuo iÅ¡ anksto nesitarė ir neketino. Tiesiog bÅ«nant minėtame bute kažkas ant stalo padėjo kokainÄ ir ji jo pavartojo (1 t., b. l. 169-170).

36. Apklausiamas teisme liudytoju E. T. parodė, kad su J. K. tÄ dien buvo atvykęs į M. M. butÄ . Kai M. pasitiko, jis kažkiek buvo iÅ¡gėręs, namuose ant stalo buvo padėtas Å¡ampano butelis. Narkotinių medžiagų nematė, buvo tik daiktai prie durų. Jis neatsivežė narkotinių medžiagų, jo mergina taip pat nevartoja.

37. Apklausiama teisme liudytoja J. K. parodė, kad jokių draudžiamų medžiagų jie į M. M. butÄ nebuvo atsivežę, bute taip pat nematė, kad bÅ«tų kažkas panaÅ¡aus į narkotines medžiagas. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu davė analogiÅ¡kus parodymus, tai yra parodė, kad Jie su E. iÅ¡ to buto iÅ¡vyko iki vidurnakčio. Kai buvo minėtame bute, nematė nei virtuvėje, nei kituose kambariuose jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ji pati narkotinių medžiagų nevartoja. Jos draugas E., jos žiniomis, narkotinių medžiagų taip pat nevartoja. Jis tikrai į (duomenys neskelbtini) esantį butÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų neatsinešė ir jų jame nevartojo. Jei minėtame bute ir buvo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai jos buvo arba M. M. arba S. B., kadangi kaip ir minėjo, nei ji, nei jos draugas E. T., jų neatsinešė (2 t., b. l. 69-71).

38. Apklausiamas teisme liudytoju policijos pareigÅ«nas T. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai yra patvirtino, kad apžiÅ«rint M. M. nuomojamÄ butÄ , jame virtuvėje - svetainėje ant stalo pastebėjo Å¡viesios spalvos miltelius, galimai narkotines medžiagas. Taip pat Å¡alia jo mėtėsi suplėšyti polietileno maiÅ¡eliai, kuriuose taip pat matėsi Å¡viesios spalvos miltelių liekanos (2 t., b. l. 74-75).

39. Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas G. M. parodė, kad bute buvo baro stalas, ant kurio buvo galimai narkotinės medžiagos, baltos spalvos, sintetinės kilmės milteliai, polietileniniuose maišeliuose. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad bute ant virtuvės stalo jis matė polietileninių maišelių su šviesios spalvos miltelių liekanomis, taip pat matėsi ant stalo šviesios spalvos miltelių galimai narkotinių medžiagų pėdsakų. Nei M. M., nei S. B. jam nieko nepaaiškino apie tai, kieno tai narkotinės medžiagos (2 t., b. l. 78-79).

40. Liudytojas E. B., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad iÅ¡ M. gavo skambutį, jis paskambino ir paprašė, kad nuvažiuotų paimti kažkokiÄ panelę iÅ¡ miesto. Jis nuvažiavo į tÄ vietÄ , paskambino tuo numeriu, kurį davė, įlipo moteris į maÅ¡inÄ , ji buvo nelabai draugiÅ¡ka ir nelabai blaivi. Pradėjo maÅ¡inoje kažkÄ kuistis, truputėlį apsipyko, nes ji kažkÄ pradėjo traukti iÅ¡ rankinės. Jai pasakė, kad jo automobilyje ne vieta tokiems dalykams, bet nematė, kÄ ji traukė, tik suprato, kad galimai narkotines medžiagas.

Nuvežė jÄ Ä¯ butÄ , užvedė iki laiptinės ir išėjo, pats nebuvo užėjęs. 41. 2018-11-29 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad apžiÅ«rėtas butas esantis (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jo iÅ¡imta buto nuomos sutartis, 2 nuorÅ«kos, plastikinė dėžutė su rusvos spalvos mase, 3 Å¡aukÅ¡tai su milteliais, žirklės, baltos spalvos milteliai, peiliukas, galimai biologinis pėdsakas, „Audi A3“ raktelis, 7 tabletės „Lorzepam“, 10 vnt. sukarpytų plastikinių maiÅ¡elių, plastikinis maiÅ¡elis, stiklinė, Ipad, butelis su tuÅ¡inuko dalimi ir folija, rankÅ¡luostis, telefonas "Nokia", peilis, raktų ryÅ¡ulys (1 t., b. l. 24-25, 26-40). 42. 2019-01-02 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(5993)-IS1-1 konstatuojama, kad: 1. 2018-11-29 apžiÅ«ros metu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastoje ir paimtoje rudos spalvos masėje plastikinėje dėžutėje, kuri supakuota voke Nr. 1, yra psichotropinės medžiagos - delta 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,267 g (66,5 %).

2. Ant 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų trijų metalinių šaukštų, kurie supakuoti voke Nr.2, yra narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė 0,051 g (25,7 %).

3. Ant 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų žirklių, kurios supakuotos voke Nr. 3, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 4.2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastose ir paimtose biriose medžiagose, supakuotose voke Nr. 4, yra narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė 0,096 g (18,3 %).

5. Ant 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto peiliuko, supakuoto voke Nr. 5, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 6. 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastame ir paimtame užspaudžiamame maišelyje esančiuose birių medžiagų likučiuose, supakuotose voke Nr. 6, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų.

7. Ant 2018-11-29 apžiÅ«ros metu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos stiklinės, supakuotos dėžėje Nr. 1, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 8. 2018-11-29 apžiÅ«ros metu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastose ir paimtose septyniose tabletėse, supakuotose „L. P.“ dėžutėje, supakuotose dėžėje Nr. 2, yra psichotropinės medžiagos - lorazepamo, kurio kiekis yra 0,0175 g (po 0,0025 g kiekvienoje tabletėje). 9. 2018-11-29 apžiÅ«ros metu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų 10 vnt. plastikinių maiÅ¡elių dalių su birios medžiagos likučiais, kurie supakuoti į vokÄ Nr. 8, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 10. 2018-11-29 apžiÅ«ros metu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto butelio su tuÅ¡inuko dalimi ir folija, kuri supakuota į dėžę Nr. 2, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų (1 t., b. l. 71-74). 43. 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 3100/2018(01) nurodyta, kad M.

M. šlapime rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, kokaetileno ir nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b. l. 135).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog M. M. kaltė dėl psichotropinių bei narkotinių medžiagų laikymo ir platinimo yra grindžiama tik prielaidomis. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

45. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodyti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-205/2012 ir kt.).

46. Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. B. ir M. M. nuomojamame bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 29 d. apie 11 val. 35 min. rasta psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė 0,267 g, ir narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 0,147 g. Šios aplinkybės nustatytos remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų T. P., G. M. parodymais, 2019-01-02 specialisto išvadoje Nr. 140-(5993)-IS1-1 49-51) patvirtintais faktiniais duomenimis.

47. Nuteistojo M. M. gynėjas, remdamasis teismų praktika, skunde akcentuoja, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos iš įvykio vietos buvo paimtos neteisėtai, nes jų paėmimo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad gynėjo cituojamoje teismų praktikoje analizuojamos kitos faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-40-511/2019), todėl remtis minėta praktika nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos įregistravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos), kuriose detalizuotas BPK apibrėžtų reikalavimų taikymas pradedant ikiteisminį tyrimÄ . Å iose Rekomendacijose nustatyta, kad neatidėliotinas informacijos apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ patikrinimas – neatidėliotinas iÅ¡vykimas į informacijoje apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodytÄ vietÄ arba pas Å¡iÄ informacijÄ suteikusį asmenį, siekiant nustatyti, ar informacija apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ yra tikra, taip pat surasti ir (ar) apsaugoti nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje įvykio vietoje esančius daiktus (pėdsakus), turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, ir (ar) nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, nukentėjusįjį, liudytojus.

Nagrinėjamu atveju buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ patikrinimas - policijos pareigÅ«nai iÅ¡vyko į įvykio vietÄ pagal gautÄ informacijÄ dėl S. B. sužalojimo, taigi į butÄ pateko teisėtai, o įvykio vietoje, be kitų nustatytų aplinkybių, buvo rasta apyvartoje uždraustos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

48. Rekomendacijose nurodyta, kad „Tarnybinis praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ raÅ¡omas tuo atveju, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, nepriėmę atskiro proceso sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pradėjo bent vienÄ BPK numatytÄ proceso veiksmÄ . Tokiame tarnybiniame praneÅ¡ime (tekstas raÅ¡omas bÅ«tuoju kartiniu laiku) nurodomi nustatyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atlikti proceso veiksmai, jų atlikimo faktinis pagrindas ir tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktÄ â€œ.

Kolegija pažymi, kad tyrėja L. U. surašė bÅ«tent tokį tarnybinį praneÅ¡imÄ ir, vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (1 t., b. l. 10). Taip pat buvo suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas, paimti rasti apyvartoje uždrausti daiktai. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad remiantis duomenimis, surinktais atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l.

14) bei BK 259 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 17). Taigi konstatuoti, jog daiktai buvo paimti nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jokio pagrindo nėra.

49. Norint konstatuoti veikoje nusikaltimo sudėtį, būtina įrodyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad laiko draudžiamas medžiagas, platina jas ir siekia tai daryti.

50. Apylinkės teismas, priimdamas M. M. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės rėmėsi tik pačiu draudžiamų medžiagų radimo faktu, motyvavo tuo, kad nei S. B., nei M. M. negalėjo nurodyti, iÅ¡ kur tos medžiagos atsirado bute, o kiti bute buvę asmenys - E. T. ir J. K. teigė jokių draudžiamų medžiagų neatsivežę, jų bute nematę ir nevartoję. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad narkotinės medžiagos bute buvo vartojamos, paketėlis su miltelių likučiais bei plastikinis butelis su tuÅ¡inuko dalimi ir folija (galimai skirtas narkotinėms medžiagoms vartoti) rasti netgi miegamajame, o iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad M.

M. organizme po įvykio buvo ne tik kokaino metabolitų, bet ir pačios narkotinės medžiagos kokaino, kas rodo, kad narkotinės medžiagos buvo vartojamos prieÅ¡ trumpÄ laiko tarpÄ . S. B. paaiÅ¡kino, kad narkotines medžiagas vartodavo, tačiau jų niekad pati neįsigydavo. Å ios aplinkybės, apylinkės teismo nuomone, patvirtina, kad bute rastos psichikÄ veikiančios medžiagos priklausė bÅ«tent M. M. ir kad jis jas platino.

51. Kolegija konstatuoja, jog tokios iÅ¡vados yra paremtos prielaidomis, o ne objektyviu byloje nustatytų faktų vertinimu. Visų pirma, teismas padarė iÅ¡vadas apie galimÄ narkotinių medžiagų vartojimo laikÄ neturėdamas specialių žinių. Antra, nėra įrodyta, kad M. M. draudžiamas medžiagas platino, tai yra kam nors perdavė, pardavė, pasiÅ«lė ar kitaip lenkė vartoti. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų yra tik nukentėjusiosios S. B. parodymai, kad „bute buvo narkotinių medžiagų, tačiau jos priklausė ne jai.

Ji nežino, kieno tai buvo narkotinės medžiagos. Ji nežino ar kiti asmenys buvę bute jas vartojo, gali pasakyti tik tai, kad ji jas vartojo“. Netgi darant hipotetinę prielaidÄ , kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė M. M., įrodymų, kad nuteistasis draudžiamas medžiagas platino veikdamas tiesiogine tyčia, kaip to reikalauja BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, nėra jokių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad narkotinės medžiagos – kokaino vartojimas yra preziumuojamas tik iÅ¡ S. B.

žodžių, toksikologinis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo atliktas, byloje yra tik duomenys, kad nukentėjusiajai alkotesteriu buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas (2 t., b. l. 20).

52. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad paimtos iš įvykio vietos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo ištirtos, nustatyta jų rūšis ir kiekis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo rasti kokie nors asmens identifikavimui tinkami pėdsakai ant paimtų draudžiamų medžiagų ar ant jų įpakavimų, įrankių, skirtų jas vartoti. Ant visų aukščiau paminėtų daiktų M. M. asmeniui identifikuoti tinkamų pėdsakų nerasta, taigi nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių M. M. parodymus apie tai, kad rastos medžiagos yra ne jo, patvirtinančių, kad M. M. kontaktavo su šiomis medžiagomis ar priemonėmis, skirtomis tų medžiagų vartojimui.

53. Pagal surinktus įrodymus nenustatyta, kam konkrečiai priklausė rastos bute narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Nustatyta, kad bute be M. M. buvo dar trys asmenys (S. B., E. T., J. K.), kurie lygiai taip pat galėjo draudžiamas medžiagas atgabenti į butÄ .

54. Atlikus tyrimÄ , nustatyta, kad M. M. organizme rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, kokaetileno. Ä®vertinus tai, apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad rastas kokainas priklauso M. M.. Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad be kokaino rasta ir psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė 0,267 g, tačiau M. M. organizme opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties nerasta (2 t., b. l. 135). Tai, kad M. M. organizme rasta kokaino, savaime jokiu bÅ«du neįrodo, kad M. M. disponavo bÅ«tent bute rastomis draudžiamomis medžiagomis, o tepatvirtina faktÄ , kad nuteistasis vartojo kokainÄ .

55. Kaip minėta aukščiau, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas privalu vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Tai reiÅ¡kia, jog kaltinimai M. M. laikius Å¡ias medžiagas ir jas platinus nepagrįsti, nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad M. M. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Darytina iÅ¡vada, jog nėra įrodyta, jog įvykio vietoje rastos psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė 0,267 g, ir narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 0,147 g, priklausė bÅ«tent M. M., taip pat nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad dalį Å¡ių medžiagų – kokainÄ â€“ nuteistasis platino, tai yra perdavė vartoti S. B.

56. IÅ¡teisinus M. M. dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, naikintina ir nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir BK 259 straipsnio 1 dalį, bendrintinos iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nukentėjusiosios S. B. apeliacinį skundÄ atmesti Nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį dalyje dėl M. M. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: M. M. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 3 (trejus) metus 20 (dvideÅ¡imt) dienų laisvės atėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis Aušra Vingilė