91aa2f57-3e97-41d2-895d-1aefa09d10bc · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-887-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01067-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5; 3.2.4.11; 3.3.1.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Å vedienės ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lex ano“ dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, prekių išėmimo iÅ¡ apyvartos ir turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vokietijos įmonė Berlin-Chemie AG (toliau – ir Berlin-Chemie AG) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė: 1.1. įpareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Lex ano“ nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieÅ¡kovės iÅ¡imtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iÅ¡ Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), bei uždrausti atlikti Å¡iuos veiksmus ateityje; 1.2.

įpareigoti atsakovę UAB „Lex ano“ iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos ieÅ¡kovės iÅ¡imtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes, t. y. atsakovės iÅ¡ Vengrijos į LietuvÄ lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001); 1.3. priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Lex ano“ visus ieÅ¡kovės nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės neteisėtos prekybos Lietuvoje lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), kurie sudaro ne mažiau kaip 32 436,99 Eur; 1.4. priteisti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.5. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė gamina ir platina vaistus bei medicinos prietaisus Vokietijoje ir užsienyje. Be kita ko, ji gamina ir Rytų Europoje platina vaistinius preparatus su veikliÄ ja medžiaga levotiroksino natrio druska, skirta atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trÅ«kumÄ ir (arba) sumažinti skydliaukės veiklos įtampÄ . Skirtingose Rytų Europos valstybėse jie yra registruojami ir platinami skirtingais pavadinimais, pavyzdžiui, Lietuvoje jie užregistruoti ir platinami pavadinimu L-Thyroxin Berlin-Chemie, o Vengrijoje – Letrox. Tiek pavadinimas ,,Berlin-Chemie“, tiek ,,Letrox“ ieÅ¡kovės yra užregistruotas kaip prekių ženklas 5 prekių klasei (farmaciniai preparatai, vaistai).

3. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 7 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. vasario 11 d. praneÅ¡imais informavo ieÅ¡kovę apie ketinimÄ lygiagrečiai importuoti iÅ¡ Vengrijos į LietuvÄ vaistinius preparatus Letrox 50 µg N100 nauju pavadinimu – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, Letrox 100 µg N100 – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, Letrox 125 µg N100 – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100, o Letrox 75 µg N100 – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, pateikė ieÅ¡kovei dalies jų naujai sukurtas iÅ¡orines pakuotes, pakuotės lapelio ir blistinės pakuotės pavyzdžius. Pažymėjo, kad nors pavadinimas ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“ ir nėra registruotas kaip prekių ženklas, nes žodis ,,L-Thyroxin“ yra hormono levotiroksino trumpinys vokiečių kalba, tačiau žodžių junginys ,,Berlin-Chemie“ yra užregistruotas kaip ieÅ¡kovės perkės ženklas.

4. IeÅ¡kovė atsakovei pranešė, kad ji prieÅ¡tarauja iÅ¡ Vengrijos importuojamų vaistų Letrox 50 µg N100, Letrox 100 µg N100, Letrox 125 µg N100, Letrox 75 µg N100 pervadinimui, nesutinka, kad Å¡ie vaistai bÅ«tų pervadinti, perpakuoti į naujas pakuotes ir pardavinėjami Lietuvos rinkoje naujuoju pavadinimu, juolab kad atsakovė nepagrindė bÅ«tinumo pervadinti ir perpakuoti Å¡iuos vaistinius preparatus. IeÅ¡kovės nuomone, nėra jokių duomenų, kad nepervadinus Å¡io vaistinio preparato – palikus jo pavadinimÄ , naudojamÄ Vengrijos rinkoje, t. y.

Letrox, jis nebÅ«tų atpažintas gydytojų, vaistininkų ar vartotojų. Visgi atsakovė ieÅ¡kovės prieÅ¡taravimų nepaisė ir pradėjo pervadintų vaistų prekybÄ Lietuvoje, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovę Å¡iuos neteisėtus veiksmus nutraukti, iÅ¡imti pervadintus vaistinius preparatus iÅ¡ prekybos. Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovės 32 436,99 Eur nuostolių atlyginimÄ , t. y. atsakovės nuo 2021 metų pradžios iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. gautÄ naudÄ , pardavus ginčo vaistinius preparatus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės Vokietijos įmonės Berlin- Chemie AG ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Lex ano“ iš ieškovės 9 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Viena vertus, teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kovė, kaip Å¡ių ženklų savininkė, turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jos sutikimo, vykdant komercinę veiklÄ naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti. Tačiau, skirtingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, Å¡ios jos teisės nėra absoliučios.

7. Teismas nustatė, kad vaistinis preparatas su veikliÄ ja medžiaga levotiroksino natrio druska pavadinimu „Letrox“ buvo iÅ¡leistas į Europos ekonominės erdvės rinkÄ (parduodamas Vengrijoje) pačios ieÅ¡kovės, todėl ji, kaip prekių ženklo savininkė, neteko teisės uždrausti Å¡ių prekių perpardavimo Lietuvoje (PŽĮ 19 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės ženklas „Letrox“, reg. Nr.  31335, 1999 m. sausio 25 d. buvo įregistruotas ir Lietuvoje tačiau ieÅ¡kovė, nepaisant atsakovės reikalavimų, nepateikė įrodymų, kad per 5 metus iki ieÅ¡kinio pateikimo Å¡is ženklas buvo naudojamas (PŽĮ 21 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė teigia, kad vietoje „Letrox“ ženklo ji žymi Lietuvoje parduodamus ginčo vaistinius preparatus kitu ženklu – „L-Thyroxin Berlin-Chemie“. Taigi, pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad ženklas „Letrox“ nebuvo Lietuvoje naudojamas ne tik 5 metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, bet ir visÄ laikÄ nuo pat jo įregistravimo.

8. Teismas nurodė, kad teigdama, jog yra pažeidžiamos jos teisės ir į prekių ženklÄ â€žBerlin-Chemie“, ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių plačiau nedetalizavo. Be to, atsakovė turi teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ valstybinės institucijos leidimÄ lygiagrečiai importuoti bÅ«tent iÅ¡ Vengrijos vaistinį preparatÄ pavadinimu L-Thyroxin Berlin-Chemie, o ieÅ¡kovė neįrodinėja Å¡io leidimo neteisėtumo. Å ių aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad nėra ieÅ¡kovo, prekės ženklo „Berlin-Chemie“ savininko, teisių pažeidimo. Leidimas yra iÅ¡duotas bÅ«tent referencinio vaisto L-Thyroxin Berlin-Chemie pagrindu, kaip tai ir numatyta Vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių 3.2, 6.2.1 punktuose.

9. Teismas sprendė, kad atsakovė įvykdė ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) 17 straipsnio 11 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ apie ketinimÄ lygiagrečiai importuoti vaistinį preparatÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo importo raÅ¡tu praneÅ¡ti Å¡io vaistinio preparato registruotojui ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, ji taip pat pateikė naujai sukurtų Å¡io vaistinio preparato iÅ¡orinės pakuotės, pakuotės lapelio ir blistinės pakuotės pavyzdžius.

10. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, o ieÅ¡kovė to ir neįrodinėjo, kad perpakavimas turėjo įtakos pradinei produkto bÅ«klei pakuotės viduje ar kad perpakuoto produkto pateikimas pakenkė prekių ženklo ir (ar) jo savininko reputacijai. Teigdama, kad atsakovė, pervadindama ir perpakuodama vaistinius preparatus, siekia komercinio pranaÅ¡umo, jokių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių duomenų ieÅ¡kovė nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės, kaip vaistinių preparatų lygiagretaus importuotojo, Lietuvos vaistinėse parduodamo vaistinio preparato kaina yra vienoda, nors pati ieÅ¡kovė tam pačiam (identiÅ¡kam) vaistiniam preparatui skirtingose Europos sÄ jungos valstybėse, t. y. Vengrijoje ir Lietuvoje, taiko skirtingÄ kainodarÄ , o kainos skirtumas yra itin reikÅ¡mingas (pvz. Letrox 100 ?g N100 kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 ?g N100 Vengrijoje kainuoja 2,37 Eur, o Lietuvoje – 6,31 Eur).

11. Ä®vertinęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus, teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtas vaistinių preparatų pakuotes, teismas konstatavo, kad pervadinimas ir perpakavimas neturi visiÅ¡kai jokios įtakos pradinei produkto bÅ«klei, kadangi pats produktas nėra niekaip pakeičiamas. Naujoje pakuotėje aiÅ¡kiai nurodoma, kad UAB „Lex ano“ perpakavo gaminį, nurodomas gamintojo vardas – Berlin- Chemie AG, t. y. atskleidžiama informacija, kad šį vaistinį preparatÄ lygiagrečiai importuoja ir yra atlikusi jo perpakavimÄ atsakovė, o Å¡io vaistinio preparato gamintoja yra ieÅ¡kovė.

Taigi, galutiniai vartotojai, gaudami privalomÄ informacijÄ apie lygiagretų importÄ , be jokių sunkumų gali atskirti, jog atsakovės į Lietuvos rinkÄ tiekiamas vaistas (levotiroksino natrio druska) yra perpakuotas. Pakuotės yra tvarkingos, be defektų ir, teismo vertinimu, visiÅ¡kai identiÅ¡kos, iÅ¡skyrus prieraÅ¡Ä apie gamintojÄ . Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymo „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-228 6.6.1 punkto reikalavimus, kad jei perpakuojama vidinė pakuotė perdedant į naujÄ iÅ¡orinę pakuotę, pateikiamas paaiÅ¡kinimas.

12. Spręsdamas, ar egzistavo objektyvios aplinkybės ir bÅ«tinumas perpakuoti bei pervadinti ginčo vaistinius preparatus, teismas nustatė, kad vaistinis preparatas levotiroksino natrio druska (L-Thyronix Berlin-Chemie) yra įtrauktas į kompensuojamų vaistų sÄ raÅ¡Ä ; veiklioji medžiaga – levotiroksino natrio druska – pagal 2020, 2021 metų vaistų suvartojimo ataskaitÄ yra vienas iÅ¡ daugiausiai parduodamų preparatų pagal bendrinį pavadinimÄ Lietuvoje; ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 1995 metų, buvo vienintelė vaistinio preparato tiekėja Lietuvoje; dabartiniu metu vaistai iÅ¡raÅ¡omi į jų sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos bendriniu pavadinimu, tačiau anksčiau vaistinis preparatas buvo iÅ¡raÅ¡omas L-tiroksino pavadinimu ar vaistinio preparato pavadinimu L-Thyronix Berlin-Chemie; ieÅ¡kovė, nors yra įregistravusi prekių ženklÄ â€žLetrox“, niekada Å¡io ženklo Lietuvos Respublikoje nėra naudojusi; vaistinis preparatas yra skirtas atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trÅ«kumÄ ir paprastai skiriamas ilgam laikui, dėl ko vartotojai natÅ«raliai pripranta prie konkretaus gamintojo, prekės ženklo; sveikatos priežiÅ«ros specialistai vaistinį preparatÄ , kurio sudėtyje yra levotiroksino druska, naudoja ne veikliosios medžiagos pavadinimu, o L-tiroksino pavadinimu.

13. Teismas pažymėjo kad ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybinės liginių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), iÅ¡vadose nurodoma, kad pacientai sunkiai renkasi vaistus, kurie jiems nežinomi, dauguma pacientų rinktųsi tÄ patį vaistÄ , kokį ir anksčiau vartojo. Tai patvirtina ir VLK užsakymu atliktas ,,Å alies gyventojų informuotumo ir pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas“. Taigi, per tokį ilgÄ laikotarpį vartotojai bei sveikatos priežiÅ«ros specialistai priprato prie vaistinio preparato pavadinimo ir gamintojo, juo labiau kad Lietuvoje ilgÄ laikÄ nebuvo jokių kitų jo tiekėjų. Susiformavę vartotojų įpročiai, teismo vertinimu, sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti buvusį objektyvų bÅ«tinumÄ pervadinti ir perpakuoti ieÅ¡kovės gaminimÄ vaistinį preparatÄ .

14. Pagrįstais teismas pripažino ir tokius atsakovės atsikirtimus, kad ieÅ¡kovės reikalavimas tiekti į Lietuvos rinkÄ levotiroksino vaistus originalia pakuote sudarytų sÄ lygas galutiniams vaisto vartotojams abejoti vaisto autentiÅ¡kumu, nes pažeidus pakuotę (tam, kad bÅ«tų pakeistas reikalavimus atitinkantis pakuotės lapelis) ant originalios ir jau pažeistos apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti užklijuojama nauja apsaugos priemonė. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigė ir ieÅ¡kovės argumentai, kad lygiagrečiai importuojamas vaistas bÅ«tų priimtinas vartotojams eksporto Å¡alies pavadinimu t. y.

Letrox, ir neperpakuotas į naujÄ pakuotę, jeigu jis bÅ«tų tiekiamas žemesne kaina, negu šį vaistÄ Ä¯ Lietuvos rinkÄ tiekia pati ieÅ¡kovė. Teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, iÅ¡ Lietuvos rinkos pasitraukė ir buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ kompensuojamų vaistų kainyno kito lygiagretaus importuotojo į LietuvÄ tiekiamas vaistas, kurio priemoka kompensuojamų vaistų kainyne buvo žemiausia, t. y. pacientams vaistinėje jis buvo siÅ«lomas su mažiausia priemoka.

15. Tokia aplinkybė, kad Å¡iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja receptuose naudoti tik vaisto veikliÄ jÄ medžiagÄ , taip pat nepakeitė teismo pozicijos, jog tiek pacientai, tiek sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojai per daugelį metų labiau yra įpratę prie L-Thyronix Berlin-Chemie pavadinimo. Nepriklausomai nuo recepto iÅ¡raÅ¡ymo, vartotojams labiau žinomas L-Thyroxin pavadinimas nei į vaisto sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos bendrinis pavadinimas, todėl Lietuvos rinkoje egzistuojant dideliam reikÅ¡mingos vartotojų dalies pasiprieÅ¡inimui perženklintiems vaistiniams preparatams, taip pat vaistiniams preparatams, parduodamiems kitokiais pavadinimais nei gamintojai juos parduoda Lietuvoje, tai taptų kliÅ«timi veiksmingam vaistinio preparato patekimui į rinkÄ .

16. Apibendrindamas argumentus teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Lex ano“ įvykdė jai tenkančiÄ pareigÄ Ä¯rodyti, jog egzistavo objektyvus bÅ«tinumas perpakuoti ir pervadinti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus, nes prieÅ¡ingu atveju atsakovė nebÅ«tų turėjusi realių galimybių patekti į Lietuvos rinkÄ su vaistiniu preparatu, kurio pavadinimas „Letrox“, tokiu bÅ«du nebÅ«tų galimybės vykdyti veiksmingÄ lygiagretaus vaistinio preparato importÄ . Atsakovė, pervadindama ir perpakuodama vaistinius preparatus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė ieÅ¡kovės teisių, ieÅ¡kovė, kaip prekių ženklo savininkė, negali uždrausti atsakovei, kaip lygiagrečiai importuotojai, pervardinti ir perpakuoti vaistinių preparatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 17. IeÅ¡kovė Vokietijos įmonė Berlin-Chemie AG apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ panaikinti ir jos ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 17.1. IeÅ¡kovė turi teisę prieÅ¡tarauti atsakovės iÅ¡ Vengrijos į LietuvÄ lygiagrečiai importuojamų vaistų „Letrox“ pervadinimui į „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, kadangi ji šį prekių ženklÄ yra užregistravusi Vengrijoje.

Atsakovė 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad praneÅ¡imus apie ginčo vaistų lygiagretų importÄ ji siuntė ieÅ¡kovei kaip prekių ženklo „Letrox“ savininkei. Atsakovė tokiu savo praneÅ¡imu pripažino, kad ieÅ¡kovės iÅ¡imtinės teisės į prekių ženklÄ â€žLetrox“ egzistuoja, todėl, remiantis protingumo bei teisingumo principais, atsakovė negali remtis PŽĮ 21 straipsnio 1 dalimi. 17.2. Vien tai, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) iÅ¡davė atsakovei leidimÄ lygiagrečiai importuoti iÅ¡ Vengrijos vaistinį preparatÄ pavadinimu ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturi teisės į prekių ženklÄ ,,Berlin-Chemie“.

VVKT, iÅ¡duodama leidimus lygiagrečiai importuojamam vaistui, nevertina ar lygiagrečiai importuojamo vaisto pavadinimas, pakuotė (ne)pažeidžia trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių. Tik teismui pripažinus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimÄ , lygiagrečiai importuojamo vaisto leidimas galėtų bÅ«ti panaikintas. 17.3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė įrodė objektyvų bÅ«tinumÄ pervadinti jos lygiagrečiai importuojamus vaistus. Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikÄ objektyvus bÅ«tinumas pervadinti lygiagrečiai importuojamus vaistus gali bÅ«ti pateisinamas arba teisinėmis, arba praktinėmis kliÅ«timis patekti lygiagrečiai importuojamam vaistui į Lietuvos rinkÄ su pradiniu prekių ženklu (ESTT byla Nr. C-348/04, Boehringer Ingelheim KG ir Boehringer Ingelheim Pharma GmbH & Co.

KG prieÅ¡ Swingward Ltd.). Atsakovė pripažino, kad teisinių kliūčių nebuvo ir dėl to ginčo nėra. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistavo ir buvo įrodytos praktinės kliÅ«tys patekti į rinkÄ , t. y. vaistinio preparato pavadinimo ,,Letrox“ nežinomumas Lietuvos rinkoje. 17.4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad analogiÅ¡kas to paties gamintojo vaistas, tik kitu nei jau Lietuvos rinkoje esančiu pavadinimu, nebÅ«tų gydytojų ir (ar) farmacininkų rekomenduojamas, o vartotojų perkamas.

Nepagrįsta ir tokia išvada, kad praktikoje vaistas vadinamas ieškovės gaminamo vaisto pavadinimu ir yra su juo tapatinimas, kadangi ,,L-tiroksinas“ yra plačiai naudojamas skydliaukės hormono levotiroksino trumpinys. ,,Letrox“ yra identiškas ieškovės platinamam ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“, veikliųjų medžiagų kiekiai taip pat yra identiški, todėl jo vartojimas būtų lygiai toks pats – nebūtų poreikio tikslinti vaistų dozes. 17.5. Teismas netinkamai vertino VLK užsakymu atlikto tyrimo „Šalies gyventojų informuotumo pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas“ duomenis.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad Å¡io tyrimo duomenys nagrinėjamam ginčui yra aktualÅ«s, nes duomenys apie vartotojų įpročius, renkantis tarp referencinio vaisto ir lygiagrečiai importuojamo vaisto, Å¡io tyrimo metu net nebuvo renkami. Be to, net ir padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , pagal Å¡io tyrimo duomenis egzistuoja tikimybė, kad apie 45 proc. vartotojų galėtų įsigyti vaistinį preparatÄ pavadinimu „Letrox“, jei jis bÅ«tų parduodamas pigiau nei ieÅ¡kovės vaistinis preparatas „L-Thyroxin Berlin-Chemie“. 17.6.

IeÅ¡kovė neturėjo įrodinėti, kad atsakovė pervadindama ir perpakuodama vaistus siekia komercinio pranaÅ¡umo – tai atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad pervadindama ir perpakuodama ginčo vaistinius preparatus ji nesiekia komercinio pranaÅ¡umo, o daro tai dėl objektyvaus bÅ«tinumo. Atsakovei to neįrodžius, jos veiksmai laikytini neteisėtais. Be to, ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovė, pervadindama vaistinius preparatus, kaip tik ir siekia komercinio pranaÅ¡umo, juolab ginčo vaistus Lietuvoje ji parduoda už tokiÄ pačiÄ kaip ir referencinių vaistų kainÄ , nors Vengrijoje juos superka už per pusę mažesnę kainÄ .

Nekeisdama ginčo vaistų pavadinimo atsakovė negalėtų taikyti tokios pat kainos, kokiÄ taiko ieÅ¡kovė, nes mažiau žinomo pavadinimo vaistas už tokiÄ pačiÄ kainÄ , kaip ir žinomo pavadinimo vaistas, vartotojams nebÅ«tų patrauklus. 17.7. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad egzistuoja objektyvios priežastys vaistinio preparato perpakavimui. Aplinkybė, kad nepakeitusi pakuotės atsakovė turėtų jÄ vis tiek pažeisti tam, kad bÅ«tų pakeistas pakuotės viduje esantis informacinis lapelis, nesudaro pagrindo konstatuoti perpakavimo bÅ«tinybę.

LygiagretÅ«s prekybininkai gali naudoti apsauginius įtaisus ir unikalius identifikatorius ant pirminės pakuotės, t. y. perpakavimas į naujÄ pakuotę tam nėra bÅ«tinas, jeigu toks naudojimas atitinka Europos Komisijos nurodytas aplinkybes. 17.8. Teismas, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tariamai neatliko neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nepatenkino reikalavimų įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos ieÅ¡kovės teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes ir atlyginti žalÄ .

18. Atsakovė UAB ,,Lex ano“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus: 18.1. IeÅ¡kovė prekių ženklo ,,Letrox“ nenaudojo Lietuvoje ne tik paskutinius 5 metus, bet ir iÅ¡ viso jo nėra naudojusi, todėl ir Å¡is prekių ženklas nėra saugomas, t. y. ieÅ¡kovė neturi iÅ¡imtinės teisės į prekių ženklÄ ,,Letrox“. 18.2.

Apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė valstybinės institucijos iÅ¡duotÄ leidimÄ vykdyti vaistinių preparatų lygiagretų importÄ pavadinimu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ galėtų ginčyti tik gavusi teismo sprendimÄ , kuriame bÅ«tų konstatuota, jog teisės į prekių ženklÄ yra pažeistos, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Teismas įvertino ESTT praktikoje nurodytas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, leidžiančias lygiagrečiam importuotojui pervadinti bei perpakuoti vaistinius preparatus, bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė pervadinti ir perpakuoti vaistinius preparatus. 18.3.

Daugiau nei 17 metų Lietuvos rinkoje buvo vienintelis vaistinis preparatas „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, kuris pacientams skiriamas visam gyvenimui, be to, paskyrus naujÄ preparatÄ , jo dozės turi bÅ«ti suderinamos su gydytojais, todėl patekimas į rinkÄ su nauju pavadinimu objektyviai nebÅ«tų veiksmingas. Tiek farmacininkų nurodyta informacija, tiek vartotojų apklausų rezultatai patvirtina, kad vartotojai linkę rinktis tuos vaistinius preparatus, prie kurių firminio pavadinimo jie pripratę. Be to, ir vaistinių atstovai, į kuriuos kreipėsi atsakovė, nurodė, kad vaistinio preparato pavadinimu ,,Letrox“ neparduos. 18.4.

Nors nagrinėjamu atveju vaistiniai preparatai „Letrox“ ir „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ yra identiÅ¡ki (tapatÅ«s) to paties gamintojo vaistai, todėl pacientai, pradėję gydymÄ â€žL-Thyroxin Berlin-Chemie“ vaistiniu preparatu, galėtų tęsti gydymÄ naudojant „Letrox“ net nekeičiant ir nekoreguojant vaistų dozės, tačiau pasaulinė praktika akivaizdžiai patvirtina, kad pacientai vaistinio preparato „Letrox“ nesirinktų, o gydytojai ir farmacininkai Å¡io preparato nesiÅ«lytų, nes bÅ«tų baiminamasi kitos hormono koncentracijos ir poreikio iÅ¡ naujo sureguliuoti dozę. 18.5.

IÅ¡vadÄ teikusios VLK iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad nepervadinus ir neperpakavus vaistinių preparatų atsakovė neturėtų galimybės veiksmingai patekti į rinkÄ , kadangi pacientai nesirenka vaistinių preparatų, kurių pavadinimai jiems nėra žinomi ir prie kurių pacientai nėra įpratę, todėl ir vaistinio preparato kaina nėra pagrindinis kriterijus pacientams renkantis vaistinius preparatus net ir tuo atveju, jeigu gydytojai rekomenduotų rinktis pigesnį vaistÄ , patvirtina, kad atsakovė niekaip veiksmingai nebÅ«tų galėjusi patekti į rinkÄ . 18.6.

Faktas, kad atsakovė 2021 metais pardavė labai maÅ¾Ä kiekį ginčijamų vaistinių preparatų, patvirtina, jog atsakovė neįgyja jokio komercinio pranaÅ¡umo. Atsakovės pajamos yra akivaizdžiai per mažos ir tik padeda užtikrinti levotiroksino druskos tiekimo į Lietuvos rinkÄ nepertraukiamumÄ . 18.7. IeÅ¡kovė siekia nesÄ Å¾iningai drausti lygiagretiems importuotojams pervadinti bei perpakuoti vaistinius preparatus, kad Å¡ie neturėtų jokios galimybės veiksmingai patekti į rinkÄ . Be to, situacija, kai ieÅ¡kovė neturi jokių konkurentų, lemia žymiai didesnes vaistų kainas nei tose valstybėse, kur ieÅ¡kovė turi konkurentus, tiekiančius vaistinius preparatus su analogiÅ¡ka veikliÄ ja medžiaga. 18.8.

Atsakovė, lygiagrečiai importuodama iÅ¡ Vengrijos į LietuvÄ ieÅ¡kovės gaminamÄ levotiroksinÄ , pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ privalo pažeisti pakuotę ir jos apsaugos priemones tam, kad pakeistų pakuotės informacinį lapelį į lietuvių kalbÄ . Tik perpakavus pacientas gali aiÅ¡kiai ir neabejotinai atpažinti, kad konkrečios importuojamo vaistinio preparato pakuotės atsakovė po jos perpakavimo dar kartÄ neatidarė. Kiti privalomi ženklinimo lipdukai (pateikiami duomenys apie lygiagretų importÄ ), tiek ir naujos apsaugos priemonės lipdukas, užklijuotas ant senosios pakuotės, sukelia galutiniams vartotojams abejones dėl įsigyjamo vaisto tiekimo Å¡altinio ir galimos vaisto padirbimo rizikos. 18.9.

Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas pagrįstai atmetė ir kitus ieÅ¡kovės reikalavimus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų naujų įrodymų 19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 19 d. gautas apeliantės Berlin-Chemie AG praÅ¡ymas prijungti papildomus įrodymus – Lenkijos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį su vertimu į lietuvių kalbÄ .

Apeliantė nurodė, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po to, kai buvo gautas atsakovės UAB ,,Lex ano“ atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , kuriame, atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius, jog apeliantė tuos pačius vaistinius preparatus skirtingose valstybėse pavadindama skirtingai siekia riboti laisvÄ prekių judėjimÄ tarp Europos SÄ jungos valstybių narių. Siekdama paneigti Å¡iuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, apeliantė ir teikia į bylÄ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje yra konstatuota prieÅ¡ingai.

20. Atsakovė UAB ,,Lex ano“ 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantės praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad apeliantė siekia papildyti savo apeliacinio skundo argumentus, nors apeliacinio skundo pateikimo terminas jau yra pasibaigęs, be to, apie praÅ¡omo priimti įrodymo egzistavimÄ jai turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovės vertinimu, Lenkijos teismų formuojama praktika nėra aktuali sprendžiant nacionalinius ginčus vietos teismuose.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, neprieÅ¡taraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, visų pirma bÅ«tina atsižvelgti į specialiose apeliaciniame procese taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus ribojimus bei draudimus.

22. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad Å¡alies raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ argumentai, negali bÅ«ti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose Å¡alis iÅ¡dėsto savo atsikirtimus į prieÅ¡ingos Å¡alies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali bÅ«ti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, iÅ¡skyrus patį apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretÅ«s procesiniai terminai.

23. Nagrinėjamu atveju savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į jos apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , nors, kaip nurodyta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka bÅ«do civilinio proceso normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iÅ¡ esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundÄ naujomis aplinkybėmis, todėl raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nepriimami.

24. Dėl tų pačių priežasčių nepriimami ir įrodymai, kuriais apeliantė grindė savo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Juo labiau kad pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylÄ bei jų vertinimas, vyksta bÅ«tent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo proceso taisyklių klaidų. Duomenų, kad kitos valstybės teismo sprendimo, kuris buvo priimtas bylÄ tebenagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė neturėjo galimybės pateikti anksčiau, byloje nėra. Taigi, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir juos pagrindžiant pateikti įrodymai nepriimami.

Dėl lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų perpakavimo ir pervadinimo 25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas prekių ženklo savininko teisių gynimo klausimas, kuomet jo į Bendrijos rinkÄ iÅ¡leistus vaistinius preparatus kitas rinkos dalyvis nusprendė lygiagrečiai importuoti į kitÄ Bendrijos narę, juos perpakuodamas ir pervadindamas. Å is Å¡alių ginčas kilo po to, kai atsakovė pranešė apeliantei apie turimÄ ketinimÄ importuoti iÅ¡ Vengrijos apeliantės gaminamus ir ten platinamus vaistinius preparatus su veikliÄ ja medžiaga levotiroksino natrio druska, kurie skirti atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trÅ«kumÄ ir (arba) sumažinti skydliaukės veiklos įtampÄ , ir kurie Vengrijoje platinami pavadinimu Letrox.

Atsakovė pranešė apeliantei, kad ketina šiuos vaistinius preparatus ne tik perpakuoti į naujas pakuotes, bet ir juos pervadinti į L-Thyroxin Berlin-Chemie, t. y. Lietuvos rinkoje juos platinti lygiai tokiu pačiu pavadinimu, kuriuo šiuos vaistinius preparatus Lietuvoje platina ir apeliantė.

26. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , kad jos nesutikimas su ginčo prekių naudojimu atsakovės komercinėje veikloje yra nepagrįstas, nes atsakovė yra įrodžiusi objektyviai egzistuojančias (bÅ«tinas) priežastis, lėmusias vaistinių preparatų perpakavimÄ ir pervadinimÄ , kelia netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos, įrodymų tyrimÄ bei jų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimus. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliante.

27. Intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimo principai ir sÄ lygos yra numatytos tiek tarptautiniuose Europos SÄ jungos teisės aktuose, tiek ir nacionaliniuose teisės aktuose. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. spalio 22 d. direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (anksčiau – 1998 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti) (toliau – Prekių ženklų direktyva 2008/95/EB) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo ženklinti prekes, kurios paties ženklo savininko arba su jo sutikimu buvo su tuo ženklu iÅ¡leistos į rinkÄ Bendrijoje.

Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 7 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu savininkas turi teisėtas priežastis nesutikti su tolesniu prekių naudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po iÅ¡leidimo į rinkÄ pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė.

28. Tarybos 2009 m. vasario 26 d. reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo Nr. 207/2009) 13 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrijos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti naudoti šį ženklÄ prekėms, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra iÅ¡leistos į Bendrijos rinkÄ pažymėtos tuo ženklu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu iÅ¡leidus jas į rinkÄ pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.

29. Nacionalinėje teisėje, o konkrečiai PŽĮ 19 straipsnyje, yra įtvirtintas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas, susijęs su ženklo savininko teisių pasibaigimu. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu iÅ¡leistos į Europos SÄ jungos rinkÄ . Å io straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieÅ¡tarauti, kad prekės toliau bÅ«tų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelnÄ ), ypač jeigu po jų iÅ¡leidimo į rinkÄ pasikeitė ar pablogėjo prekių bÅ«klė (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tas pats apeliantės gaminamas vaistinis preparatas skirtingais pavadinimais buvo iÅ¡leistas į Europos SÄ jungos rinkÄ . Kaip minėta, Lietuvoje ginčo vaistinis preparatas platinamas pavadinimu L-Thyroxin Berlin-Chemie, o Vengrijoje – Letrox. Apeliantė teigia, kad ji atsakovei pretenzijų neturėtų, jeigu atsakovė, importuojanti Å¡iuos vaistus bÅ«tent iÅ¡ Vengrijos rinkos už žemesnę kainÄ , prekybÄ jais Lietuvoje vykdytų originaliu, Vengrijos rinkoje naudojamu pavadinimu Letrox. Atsakovė įrodinėja, kad platindama vaistus pavadinimu Letrox ji negalėtų veiksmingai pateikti į Lietuvos rinkÄ , todėl jų perpakavimas ir pervadinamas į tokį patį pavadinimÄ , kuriuo Å¡iuos vaistus Lietuvoje platina apeliantė, buvo objektyviai bÅ«tinas.

31. Pagal ESTT praktikÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinant ir taikant Prekių ženklų direktyvos 2008/95/EB 7 straipsnio 2 dalį (žr. ESTT 1978 m. gegužės 23 d. sprendimÄ Hoffmann-La Roche and Co. AG ir kiti v. Centrafarm Vertriebsgesellscaht Pharmazeutischer Erzeugnisse MBH, byla C-102/77; 1996 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje Bristol-Myers Squibb ir kiti v. C.H. Boehringer Sohn, sujungtos bylos C-427/93, C-429/93 ir C-436/93), prekių ženklo savininkas gali pasinaudoti teise uždrausti prekybÄ perpakuotomis farmacinėmis prekėmis, iÅ¡skyrus atvejus, kai: (1) tai prisideda prie dirbtinio valstybių narių rinkų atskyrimo; (2) perpakavimas negali paveikti originalios pakuotėje esančios prekės bÅ«klės; (3) ant naujos pakuotės aiÅ¡kiai nurodoma, kas prekę perpakavo ir jos gamintojas; (4) perpakuotos prekės pateikimas negali pakenkti geram prekių ženklo ir jo savininko vardui; (5) prieÅ¡ perpakuotos prekės pateikimÄ parduoti importuotojas įspėja prekių ženklo savininkÄ ir jo praÅ¡ymu pateikia perpakuotos prekės pavyzdį.

32. Kasacinis teismas, remdamasis ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimais (žr. ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimÄ byloje Boehringer Ingelheim KG ir kiti v. Swingward Ltd ir kiti, byla C-348/04), Å¡iuo aspektu taip pat jau yra pasisakęs, nurodydamas, kad perpakavimo teisėtumÄ turi įrodyti paralelinis importuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-684/2015). Taigi, kaip pagrįstai akcentuoja apeliantė, bÅ«tent atsakovei teko pareiga įrodyti tai, kad ginčo objektu tapusių vaistinių preparatų perpakavimas buvo bÅ«tinas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jai tenkančios tokių aplinkybių įrodinėjimo pareigos atsakovė (paralelinis importuotojas) neįvykdė. IÅ¡vadÄ , kad apeliantės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės nebuvo pažeistos, padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo.

33. Atsakovė įrodė tokiÄ prekių ženklo savininko draudimÄ prekiauti perpakuotomis farmacinėmis prekėmis eliminuojančiÄ sÄ lygÄ , kaip bÅ«tino praneÅ¡imo apeliantei pateikimas. Apie savo ketinimÄ importuoti ir perpakuoti vaistinius preparatus ji įspėjo apeliantę bei, Å¡iai praÅ¡ant, pateikė perpakuotos prekės pavyzdį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2020 m. liepos 17 d. praneÅ¡imu (1 t., b. l. 48, 51,) informavo apeliantę apie ketinimÄ lygiagrečiai importuoti Letrox, 50 mikrogramų tabletes 100 tablečių pakuotėje kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie iÅ¡ Vengrijos į LietuvÄ bei pridėjo naujos pakuotės pavyzdį, informacinį lapelį lietuvių kalba ir vaistinio preparato lizdinę plokÅ¡telę.

Kitu, 2020 m. spalio 7 d. praneÅ¡imu (1 t., b. l. 61, 65), atsakovė informavo apeliantę apie 100 mikrogramų tablečių 100 tablečių pakuotėje lygiagretų importÄ , 2021 m. sausio 5 d. praneÅ¡imu (1 t., b. l. 89, 91) – apie 125 mikrogramų tablečių 100 tablečių pakuotėje lygiagretų importÄ , 2021 m. vasario 11 d. praneÅ¡imu (1 t., b. l. 105, 107) – apie 75 mikrogramų tablečių 100 tablečių pakuotėje lygiagretų importÄ bei pridėjo pakuočių, informacinių lapelių, lizdinės plokÅ¡telės pavyzdžius.

Kitaip tariant, atsakovė yra įgyvendinusi sÄ lygÄ , susijusiÄ su prekių savininkės įspėjimu ir prekės pakuotės pavyzdžio pateikimu.

34. IÅ¡ į bylÄ pateiktų naujų atsakovės importuojamų vaistinių preparatų pakuočių (1 t., b. l. 79, 116–117, 141–142, 144–145) matyti, kad ant jų matomoje vietoje (ant pakuotės nugarėlės), aiÅ¡kiai perskaitomu Å¡riftu yra nurodyta, kad vaistinio preparato gamintoja yra Berlin-Chemie AG, lygiagreti importuotoja – UAB ,,Lex ano“, perpakuotoja – UAB ,,Entafarma“. Ä®spėjimas apie atliktÄ perpakavimÄ atspausdintas taip, kad jį galėtų perskaityti normalaus regėjimo ir atidumo vartotojas. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad įrodyta ir kita bÅ«tinoji sÄ lyga – ant naujos pakuotės aiÅ¡kiai nurodyta, kas prekę perpakavo bei jos gamintoja.

35. Sprendžiant dėl trečiosios sÄ lygos – perpakavimo poveikio prekės bÅ«klei, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinama ne pakuotės, o joje esančio vaistinio preparato kokybė ir poveikis jai dėl atlikto perpakavimo. Kaip minėta, pareiga įrodyti Å¡iÄ , kaip ir kitas sÄ lygas, tenka atsakovei. Visgi pagal ESTT formuojamÄ praktikÄ Ä¯rodinėjant, kad perpakavimas negali paveikti originalios pakuotėje esančios prekės bÅ«klės, pakanka įrodymų, kurie leistų pagrįstai preziumuoti, kad Å¡i sÄ lyga yra įvykdyta (žr.

ESTT 1996 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje Bristol-Myers Squibb ir kiti v. C.H. Boehringer Sohn, sujungtos bylos C-427/93, C-429/93 ir C-436/93 53 paragrafÄ ). Perpakuotojui įrodžius, kad jis laikosi geros gamybos praktikos keliamų reikalavimų ir yra kompetentingų institucijų sutikimas su perpakavimu ir jo sÄ lygomis bei iÅ¡ kompetentingos priežiÅ«ros institucijos gautas naujų pakuočių patvirtinimas, – visa tai gali bÅ«ti panaudota kaip juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, leidžiantis spręsti, kad perpakuota nepaveikiant kokybės, nebent prekės ženklo savininkui pavyktų įrodyti kitaip (ZalepÅ«ga M., Lygiagretaus medicinos produktų importo teisinio reguliavimo teoriniai ir praktiniai aspektai: daktaro disertacija.

Socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2016).

36. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų (1 t., b. l. 49), kurių teisingumo nė viena iÅ¡ Å¡alių neneigia, matyti, kad atsakovė į naujÄ pakuotę iÅ¡ pradinės pakuotė perdėjo lizdinę plokÅ¡telę, kuri nebuvo daloma ar atidaryta, tablečių kiekis nebuvo keičiamas. Todėl nėra ir pagrindo spręsti, kad perpakuojant galėjo bÅ«ti paveikta vaistinio preparato kokybė. Be to, VVKT 2020 m. kovo 12 d. iÅ¡davė atsakovei vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimÄ , leidžiantį iÅ¡ Vengrijos importuoti 50 mikrogramų tablečių lizdines plokÅ¡teles, N 100, pavadinimu – L-Thyroxin Berlin-Chemie (1 t., b. l. 50); 2020 m. rugpjūčio 13 d. jai buvo iÅ¡duotas analogiÅ¡kas leidimas dėl 100 mikrogramų tablečių lizdinės pakuotės importo (1 t., b. l. 63). Å alys pripažįsta, kad ir 75 bei 125 mikrogramų tablečių lizdinių plokÅ¡telių importo leidimai buvo gauti.

37. Kadangi kompetentinga institucija, kuriai, be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintas Valstybinių preparatų lygiagretaus importo taisykles pavesta atlikti pateiktos paraiÅ¡kos dėl vaistinio preparato lygiagretaus importo patikrinimÄ ir ekspertizę, iÅ¡davė leidimÄ importuoti vaistinį preparatÄ , darytina iÅ¡vada, kad vaistinio preparato kokybė nebuvo nei pakeista, nei, juo labiau, pabloginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad perpakuojant buvo paveikta vaistinių preparatų bÅ«klė bei kokybė.

38. Vertinant, ar perpakavimas negali pakenkti geram apeliantės, kaip prekių ženklo savininkės, vardui, pažymėtina, kad ESTT praktikoje nurodyti tokie atvejai, kuomet perpakavimas gali turėti neigiamos įtakos prekių ženklo savininko reputacijai: kai lygiagretus importuotojas ant jo naujai sukurtos pakuotės nenurodo originalaus ženklo, naudoja elementus, kurie bÅ«dingi jam pačiam, o ne prekių gamintojui, iÅ¡orinę pakuotę pažymi savo logotipu, suniveliuojami prekių ženklai, ant originalios pakuotės užklijuojamas naujas pavadinimas, kuomet visiÅ¡kai uždengiamas gamintojas ir kt. (žr. ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimÄ byloje Boehringer Ingelheim KG ir kiti v. Swingward Ltd ir kiti, byla C-348/04, 41, 45 paragrafus).

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu ir tuo aspektu, kad atsakovės pateiktos naujos pakuotės iÅ¡oriÅ¡kai yra tvarkingos. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantės Lietuvoje ir Vengrijoje platinamų vaistinių preparatų su ta pačia veikliÄ ja medžiaga pakuotės yra iÅ¡ esmės identiÅ¡kos – jų abiejų deÅ¡iniajame kampe yra tas pats vaizdinis elementas – ketvirtadalis apskritimo, susidedantis iÅ¡ mėlynos ir raudonos spalvos, teksto iÅ¡dėstymas ant pakuočių taip pat identiÅ¡kas, tik Vengrijos rinkoje naudojamose pakuotėse nurodytas pavadinimas Letrox, o Lietuvos rinkoje – L-Thyroxin Berlin-Chemie.

Atsakovė, perpakuodama Å¡iuos vaistinius preparatus, iÅ¡ esmės panaudojo identiÅ¡kÄ apeliantės Lietuvoje naudojamam įpakavimÄ , prie apraÅ¡ymo tik papildomai nurodžiusi, kas jį perpakavo bei importavo. Be to, lyginant su Vengrijos rinkoje naudojama pakuote, ant naujos pakuotės nurodytas ir vaisto pavadinimas Brailio raÅ¡tu. Tokiu atveju nėra ir pagrindo iÅ¡vadai, kad perpakavimas galėjo turėti neigiamos įtakos apeliantės reputacijai.

40. Paskutinė sÄ lyga, kuriai esant perpakavimas pripažįstamas pateisinama priemone, yra tokie atvejai, kai, neatlikus perpakavimo, yra dirbtinai atskiriamos valstybių narių rinkos, t. y. kai neperpakavus patekimas į rinkÄ nepagrįstai pasunkėtų ar bÅ«tų iÅ¡ esmės neįmanomas. BÅ«tent dėl Å¡ios sÄ lygos aiÅ¡kinimo ir taikymo iÅ¡ esmės ir yra kilęs Å¡alių ginčas.

41. ESTT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prekių ženklo specialus objektas yra Å¡iuo prekių ženklu pažymėtos prekės kilmės užtikrinimas ir kad trečiojo asmens be savininko leidimo atliktas Å¡ios prekės perpakavimas gali sukelti realų pavojų Å¡ios kilmės garantijai. Prekių ženklo savininko protestas dėl Å¡iuo prekių ženklu žymimų prekių perpakavimo tiek, kiek juo nukrypstama nuo laisvo prekių judėjimo, negali bÅ«ti patenkintas, jeigu savininko naudojimasis Å¡ia teise sudaro paslėptÄ prekybos tarp valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo Å¡alių apribojimÄ , kaip tai suprantama pagal Å¡io susitarimo 13 straipsnio antrÄ sakinį.

Toks paslėptas apribojimas kyla tuomet, kai prekių ženklo savininko naudojimasis savo teise prieštarauti dėl perpakavimo prisideda prie dirbtinio valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių rinkų padalijimo, jeigu perpakuojant nebuvo pažeisti teisėti savininko interesai. Savininko protestas dėl perpakavimo prisideda prie dirbtinio valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių rinkų padalijimo, kai šis perpakavimas yra būtinas, kad paraleliai importuota preke galėtų būti prekiaujama importo valstybėje.

Savininko, kurio teisė į prekių ženklÄ saugoma valstybėje narėje, teisė prieÅ¡tarauti dėl prekybos Å¡iuo prekių ženklu pažymėta perpakuota preke turi bÅ«ti ribojama tik jeigu importuotojo atliktas perpakavimas bÅ«tinas, siekiant prekiauti Å¡ia preke importo valstybėje narėje (ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Boehringer Ingelheim KG ir kiti v. Swingward Ltd ir kiti, byla C-348/04, 14, 16, 17, 18 paragrafai).

42. Toliau plėtodamas aptariamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , ESTT 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime byloje C-297/15 Ferring Lægemidler A/S v. Orifarm A/S yra nurodęs, kad Prekių ženklų direktyvos 2008/95/EB 7 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad prekių ženklo savininkas gali prieÅ¡tarauti tam, kad paralelinis importuotojas toliau prekiautų vaistu, to importuotojo perpakuotu į naujÄ pakuotę ir pakartotinai pažymėtu prekių ženklu, jeigu, pirma, importo valstybėje Europos ekonominės erdvės susitarimo Å¡alyje Å¡iuo vaistu galima prekiauti supakuotu į tokiÄ pačiÄ pakuotę, kuria juo prekiaujama eksporto valstybėje Europos ekonominės erdvės susitarimo Å¡alyje, ir, antra, importuotojas neįrodė, kad importuota preke galima prekiauti tik ribotoje importo valstybės rinkos dalyje, o tai turi patikrinti bylÄ nagrinėjantis nacionalinis teismas.

43. Vadinasi, pagal teisinį reguliavimÄ ir ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimus atsakovės veiksmai, jai perpakuojant ir parduodant lygiagrečiai importuotus vaistinius preparatus, galėtų bÅ«ti pripažinti teisėtais ir pagrįstais tik tada, jeigu atsakovė įrodytų, kad Lietuvoje negalima (draudžiama) jais prekiauti toje pačioje pakuotėje, kokioje jais prekiaujama Vengrijoje (eksporto valstybėje), arba kad prekės neperpakavus ir nepervadinus jos prekyba bÅ«tų galima tik ribotoje Lietuvos rinkos dalyje.

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog prekyba originalia, Vengrijoje naudojama pakuote, jos neperpakavus ir nepakeitus pavadinimo, Lietuvoje bÅ«tų negalima (neįmanoma). TokiÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, lemia ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-409 „Dėl 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 Dėl vaistų receptų raÅ¡ymų ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) pakeitimo“ patvirtinta nauja receptinių vaistų iÅ¡raÅ¡ymo tvarka, pagal kuriÄ gatavi vaistai gali bÅ«ti receptuose nurodomi tik jų bendriniais pavadinimais.

Å i tvarka įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 1 d. Taigi, pagal daugiau nei 10 metų galiojantį teisinį reguliavimÄ gydytojai, iÅ¡raÅ¡ydami pacientams kompensuojamų vaistų receptus, juose nurodo bendrinį vaistų pavadinimÄ , kuris paprastai atitinka tame medikamente naudojamos veikliosios medžiagos pavadinimÄ . IÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sÄ raÅ¡o (A sÄ raÅ¡as) matyti, kad įgimto jodo trÅ«kumo sindromui gydyti skirtas kompensuojamas vaistas yra levothyroxinum.

Kitaip tariant, pagal Lietuvoje galiojančiÄ tvarkÄ Ä¯ kompensuojamų vaistų sÄ raÅ¡Ä yra įtraukiami ne konkretaus gamintojo vaistų pavadinimai, o bendrinis jų pavadinimas, kuris nagrinėjamu atveju yra levotiroksinas. Gydytojai, iÅ¡raÅ¡ydami pacientui konkrečius vaistus, taip pat nurodo ne konkretų vaisto gamintojÄ , o jo veikliÄ jÄ medžiagÄ .

45. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) 98 punkte nurodoma, kad farmacijos specialistas, ligoniui sutikus, turi teisę iÅ¡duoti to paties bendrinio pavadinimo kompensuojamÄ jį vaistÄ kitu prekiniu pavadinimu, nekeisdamas jo formos bei vartojimo dažnumo tik tuo atveju, jei faktiÅ¡kai iÅ¡duodamų vaisto dozuočių vaistinės medžiagos kiekis atitinka iÅ¡raÅ¡ytÄ vaistinės medžiagos kiekį ir iÅ¡duoto vaisto kompensuojamoji suma ne didesnė už iÅ¡raÅ¡yto vaisto kompensuojamÄ jÄ sumÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė pakuotėje esančių vaistų kiekių, jų dozuočių nekeitė, todėl ir teisinių kliūčių gydytojams ar vaistininkams rekomenduoti šį neperpakuotÄ , identiÅ¡kÄ apeliantės platinamam, tik kitu originaliu pavadinimu – Letrox, vaistinį preparatÄ nebuvo.

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neįrodyta ir kita prekių ženklo savininko prieÅ¡taravimÄ galinti paneigti sÄ lyga – galimybė patekti tik į ribotÄ Lietuvos rinkos dalį. Nagrinėjamu atveju atsakovė bÅ«tinumÄ perpakuoti ir tuo pačiu pervadinti importuojamus vaistinius preparatus iÅ¡ esmės grindė argumentais, kad šį vaistinį preparatÄ skydliaukės ligomis sergantys asmenys vartoja visÄ gyvenimÄ , todėl jie yra pripratę prie vienintelio tokio rinkoje esančio vaistinio preparato, siedami jį su konkrečiu pavadinimu – L-Thyroxin Berlin-Chemie.

Taigi, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pacientai nebus linkę rinktis nežinomo pavadinimo vaisto, o gydytojai ir vaistininkai jo taip pat neskirs. Siekdama tokius savo teiginius pagrįsti, atsakovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus – Magistrinį baigiamÄ jį darbÄ ,,Lietuvos pacientų nuomonė apie tiroksino, vartojamo pakaitinei hormonų terapijai, efektyvumÄ , saugumÄ ir gydymo nurodymų laikymÄ si analizė“ (2 t., b. l. 56–103), Valstybinio audito ataskaitÄ ,,Ar užtikrinamas kompensuojamųjų generinių vaistų prieinamumas“ (2 t., b. l. 104–159), VLK pateiktus atsakymus (4 t., b. l. 87–90).

47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad, skirtingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, Å¡ie įrodymai savaime nepakankami vaistinių preparatų perpakavimo ir pervadinimo objektyviam poreikiui, nepaisant prekių ženklo savininkės iÅ¡sakyto prieÅ¡taravimo, pagrįsti. Atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad atsakovė į rinkÄ galėtų patekti tik perpakavusi ir pervadinusi vaistinius preparatus, nes pacientai nėra linkę rinktis lygiagrečiai importuojamo vaisto.

48. Viena vertus, pagal VLK atsakymus, kuriuos Å¡i pateikė vadovaudamasi jos užsakymu atliktu tyrimu ,,Å alies gyventojų informuotumo ir pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas“, gydytojui rekomendavus pasirinkti pigesnį vaistinį preparatÄ , 48 proc. apklaustųjų rinktųsi tÄ patį vaistÄ , kokį ir anksčiau vartojo, ir tik 20 proc. pacientų rinktųsi vaistÄ su mažesne paciento priemoka. Kita vertus, nagrinėjamu atveju bÅ«tų aktualÅ«s kitokie pacientų pirkimo įpročiai, kurie Å¡iame tyrime nebuvo analizuoti, t. y. tai ar jie sutiktų ir norėtų pirkti to paties gamintojo, tik esantį kitokioje pakuotėje, visiÅ¡kai identiÅ¡kÄ vaistinį preparatÄ .

Pažymėtina, kad atsakydama į 5 klausimÄ VLK nurodė, jog tyrimo metu nebuvo renkami duomenys, kokį vaistinį preparatÄ vartotojai pasirinktų, jeigu priemoka už lygiagrečiai importuojamÄ vaistÄ bÅ«tų tokia pati, kaip už referencinį vaistÄ . Atitinkamai, ir apeliantės argumentai, kad atsakovė neįrodė, jog pacientai nesirinktų, o vaistininkai nesiÅ«lytų neperpakuoto ir nepervadinto skydliaukės ligoms skirto vaistinio preparato, jokiais bylos įrodymais nėra paneigti.

49. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčo dėl to, jog Vengrijoje vaistinis preparatas yra pardavinėjamas už beveik tris kartus mažesnę kainÄ nei Lietuvoje, nėra. Ginčo nėra ir dėl to, kad atsakovė jos perpakuotus ir pervadintus iÅ¡ Vengrijos importuotus vaistinius preparatus pardavinėjo už tokiÄ pačiÄ kainÄ , kaip ir apeliantė, o ne pigiau nei apeliantė. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad atsakovė, perpakuodama ir pervadinama vaistinius preparatus, siekė ne veiksmingo patekimo į Lietuvos rinkÄ , bet ekonominės naudos sau pačiai ir tolesnio apeliantės gaminamų bei jos prekių ženklais žymimų vaistinių preparatų komercializavimo (žr. šios nutarties 28, 29 punktus).

Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kad, ieÅ¡kovei neturint jokių konkurentų, tai lemia žymiai didesnes vaistų kainas nei tose valstybėse, kur ieÅ¡kovė turi konkurentus, tiekiančius vaistinius preparatus su analogiÅ¡ka veikliÄ ja medžiaga, jos pačios taikomos rinkodaros kontekste pripažinti aiÅ¡kiai deklaratyviais, jai pačiai nė nesiekus konkuruoti su apeliante Lietuvos rinkoje mažesnėmis kainomis, nors tÄ padaryti atsakovė objektyviai galėjo, vykdydama paralelinį importÄ iÅ¡ valstybės narės, kurioje ginčo vaistiniai preparatai yra žymiai pigesni.

Nepaisant to, kad pelno siekimas yra kiekvieno verslo subjekto pagrindinis tikslas, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad mažesnės nei ieÅ¡kovės Lietuvoje parduodamų tų pačių vaistinių preparatų kainos nustatymas bÅ«tų jai nuostolingas ar kad pirkėjai už mažesnę kainÄ nesirinktų jos platinamų vaistų vietoje siÅ«lomų apeliantės.

50. Nėra abejonės dėl to, kad rinkoje esant ne vienam, o keliems tiekėjams, vartotojai turėtų didesnę pasirinkimo galimybę. Tačiau atsakovės pasirinkta verslo taktika, kuomet ji kelis kartus pigiau įsigytÄ vaistinį preparatÄ Lietuvos rinkoje pardavinėja už tÄ pačiÄ kaip ir apeliantė kainÄ , nėra naudinga galutiniams vartotojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pačios atsakovės veiksmai, kuomet ji už tÄ pačiÄ kaip apeliantė kainÄ nusprendė platinti vaistinius preparatus gali bÅ«ti priežastimi, dėl kurios jos patekimas į rinkÄ bÅ«tų ne toks veiksmingas, kokio ji norėtų ir siektų.

Atsakovė, perpakuodama ir pervadindama vaistinius preparatus, neabejotinai siekė ekonominio pranaÅ¡umo, todėl tokie jos veiksmai pripažįstami nesÄ Å¾iningais ir pažeidžiančiais apeliantės, prekės ženklo savininkės, teises. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė neįrodė sÄ lygų lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų perpakavimui ir pervadinimui bÅ«tinybės, atitinkamai, to padaryti be prekių ženklų savininkės pritarimo negalėjo.

51. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė savo procesiniuose dokumentuose, pagal PŽĮ 70 straipsnio 1 dalį prekės ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat iÅ¡imtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti: (1) pripažinti jų teises; (2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; (3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali bÅ«ti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; (4) atlyginti turtinę žalÄ , įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas iÅ¡laidas, o Å¡io įstatymo 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ ; (5) taikyti kitus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo bÅ«dus.

52. PŽĮ 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti atÅ¡aukti, iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos prekes taip, kad jiems nebÅ«tų padaryta žalos ir bÅ«tų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panaÅ¡ias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias Å¡io įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, praÅ¡ančio taikyti Å¡ias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Å ios priemonės taikomos neatlygintinai pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 dalis).

53. Nustačius apeliantės, kaip ženklo savininkės, teisių pažeidimÄ , patenkinami ir jos praÅ¡ymai dėl jos pažeistų teisių gynimo – atsakovė įpareigojama nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius apeliantės iÅ¡imtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iÅ¡ Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais Letrox, kurių pavadinimai pakeisti į L-Thyroxin Berlin-Chemie, taip pat atsakovė įpareigojama iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos apeliantės iÅ¡imtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes.

54. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimai dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir prekių išėmimo iÅ¡ apyvartos buvo atmesti, panaikinama ir Å¡ioje ginčo dalyje priimamas naujas sprendimas – Å¡i ieÅ¡kinio reikalavimų dalis tenkinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl žalos, patirtos pažeidus prekių ženklo savininko teises, atlyginimo 55. Apeliantė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 32 436,99 Eur žalos atlyginimÄ , įrodinėjo sÄ lygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti visetÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimo dalies nenagrinėjo vien konstatavęs, kad byloje nebuvo įrodytas apeliantės, kaip prekės ženklo savininkės, teisių pažeidimas.

56. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

57. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, t. y. kai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

58. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos perduoti bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi Å¡iam teismui padarius neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės, prekių ženklo savininkės, teisių nepažeidimo, dėl apeliantės reikalavimų atlyginti Å¡iuo pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ viso nebuvo pasisakyta. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, kuriuo buvo įrodinėjamos civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygos, nepasisakė dėl jų teisinio vertinimo.

Tokioje situacijoje Å¡i bylos dalis, siekiant ginÄÄ iÅ¡spręsti teisingai, apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais. Akivaizdu, kad Å¡ios bylos dalies nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kartu reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ , o Å¡alys dėl iki Å¡iol visiÅ¡kai nenagrinėtų faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo tik apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus užginčyti instancine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota Å¡alių teisė į apeliacijÄ Å¡ioje ginčo dalyje (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Todėl bylos dalis dėl apeliantės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

59. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo dalies panaikinimo ir bylos dalies perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindÄ , dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus likusiÄ ginčo dalį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG ieÅ¡kinio reikalavimai dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir prekių išėmimo iÅ¡ apyvartos buvo atmesta, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Lex ano“ (juridinio asmens kodas 300153209) nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieÅ¡kovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) iÅ¡imtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iÅ¡ Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), ir uždrausti atlikti Å¡iuos veiksmus ateityje.

Ä®pareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Lex ano“ (juridinio asmens kodas 300153209) iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos ieÅ¡kovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) iÅ¡imtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes, t. y. atsakovės iÅ¡ Vengrijos į LietuvÄ lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001).

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl žalos atlyginimo nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Dalia Kačinskienė Neringa Å vedienė Agnė TikniÅ«tė