2020-10-28 Nr. AB-20283-3-64-3-00140-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2129-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00140-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. jis buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kur laisvo patalpos ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra antisanitarinė būklės, nuteistiesiems nėra užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerose sklinda nemalonūs kvapai, nėra galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku,

2.2. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis laisvas kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

3.2. Teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo kamerose yra subjektyvūs. Kvapas kamerose neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Pareiškėjas dalį laiko kamerose būdavo vienas, o vėdinimas per langus yra užtikrintas. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

3.3. Suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo arba išmontuoja kaitrines lemputes, sugadina liuminescencines lempas, todėl nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos. Atsakovo atstovas reaguoja į nustatytus pažeidimus bei nuolat juos šalina. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Šiaulių TI sąlygas nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2016 m. vasario 12 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjo laisvė apribota, negali pateisinti trejų metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Pritaikęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. 60/09-17573 apie kameras ir jose buvusių asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (iš viso 237 dienas) pareiškėjas Šiaulių TI kamerose Nr. 53, Nr. 106, Nr. 64, Nr. 87, Nr. 20, Nr. 19, Nr. 31, Nr. 24, Nr. 14, Nr. 43 buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ matyti, jog kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė jo judėjimo laisvės.

7. Dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimo teismas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos matyti, kad kamerose Nr. 106, Nr. 87, Nr. 31, Nr. 24, Nr. 14, Nr. 43 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,16 m iki 2,30 m, kamerose Nr. 53, Nr. 64, Nr. 19 atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurių aukštis nuo 1,82 m iki 2,09 m, o kameroje Nr. 20 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 1,96 m. Įvertinęs pateiktus duomenis teismas sprendė, jog pareiškėjo privatumas, nors ir minimaliai, tačiau buvo užtikrinamas. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo kalinamas pagalbinėse patalpose, antisanitarinėmis sąlygomis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1, 7, 7.1, 7.12 ir 7.16 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiškia, jog jame negali būti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrą laiko tarpą ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose.

9. Teismas pareiškėjo argumentus dėl kamerų antisanitarinės būklės vertino kaip deklaratyvius ir nekonkrečius. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas (pvz. Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl antisanitarinių sąlygų kamerose. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų (2016 m. vasario 25 d. patikrinimo aktas Nr. EP-56, 2017 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. PA-15 (19.4.1. 6.12), 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12), 2017 m. birželio 21 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-203 (16.3.187. 6.12), 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-223 (16.3.187. 6.12), 2017 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-263 (16.3.187. 6.12), 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) matyti, kad antisanitarinių sąlygų nei vienoje kameroje nebuvo užfiksuota. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančio Šiaulių TI 2017 m. spalio 11 d. rašto Nr. 14/01-13186 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui matyti, kad Šiaulių TI šalina patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus, ypač susijusius su elektros instaliacija ir apšvietimu. Rašte nurodyta, kad daugelyje kamerų, tarp jų ir kameroje Nr. 20, sumontuotos naujos liuminescencinės lempos. Iš Šiaulių TI 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ matyti, jog Šiaulių TI per 2017 m. buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 19, o būtent: nuvalytos, perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija; kamera Nr. 106 nuvalytos, perdažytos lubos, sienos (pelėsis), užteptas hermetikas.

10. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo, vertindamas, kad pareiškėjo teiginys dėl nesaugios aplinkos neįrengiant aliarmo skambučių yra deklaratyvus, į Šiaulių TI administraciją dėl minėto nepatogumo pareiškėjas nesikreipė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kalinamųjų skirstymo į kameras, vertindamas, jog asmenys iš vienos kameros į kitą perkeliami ne pagal jų pageidavimus, o pagal Šiaulių TI nustatytą tvarką, laikantis įstaigos lokalinių aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

11. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta, Šiaulių TI kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), sprendė, kad dėl nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas nepriteisė.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir šališkas, teismas nebuvo aktyvus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišreikalavo papildomų duomenų abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenis, kurie kelia abejonių.

12.2. Teismas nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Gyvenamasis plotas kamerose turėtų būti skaičiuojamas pagal grindų plotą ir vienam asmeniui patalpoje turi tekti 4 kv. m.

12.3. Teismas neišreikalavimo iš atsakovo atstovo detalesnių paaiškinimų dėl kalinamųjų skaičiaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Atsakovo atstovo pateikti duomenys nėra tikslūs, nes atsakovo atstovas fiksuoja tik tą kalinamųjų skaičių kameroje, kuris yra konkrečiu rytinio patikrinimo metu (07:30 val.) ir vakarinio patikrinimo metu (19:30 val.). Tačiau duomenys nerenkami, koks asmenų skaičius yra per visą dieną tarp rytinio ir vakarinio patikrinimų bei tarp vakarinio ir rytinio patikrinimų. Pareiškėjas prašė, kad minėtas skaičiavimas būtų atliekamas pagal miegamas vietas, o ne pagal atsakovo atstovo nurodytus duomenis. Be to, atsakovo atstovas duomenis teikė rašto parengimo dieną, kurie iš esmės skiriasi nuo ginčo laikotarpiu buvusių duomenų. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl judėjimo galimybės neužtikrinimo kamerose, dėl ko nebuvo užtikrinama asmeninė erdvė, o tai prilyginama priekabiavimui.

12.4. Teismas taip pat netinkamai skaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą. Kameroje įrengtas uždaras sanitarinis mazgas neatitinka statinio reikalavimų, todėl negali būti pripažintas kaip tinkamai įrengtas / atitvertas tualetas. Apskaičiuoti sanitarinio mazgo plotą, išskiriant jį kaip atskirą patalpą, nėra galimybės, nes tai nėra atskira patalpa. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles visas kameros plotas priskiriamas sanitarinio mazgo plotui. Sanitarinio mazgo patalpos priskiriamos pagalbinėms patalpoms, kuriose gyvenamasis plotas neapskaičiuojamas. Teismas, būdamas aktyvus, turėjo išanalizuoti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumo ir jo užimamo ploto.

12.5. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, iš jo sklido nemalonus kvapas, kameroje nebuvo atskiros ventiliacijos, garso slopinimo izoliacijos. Pareiškėjas buvo priverstas gyventi, miegoti, naudotis tualetu kartu su daug kitų kalinamųjų vienoje patalpoje, o tai lėmė kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo kalinimo atlikimui būdingą kentėjimo laipsnį bei sukėlė pareiškėjui baimę, kančią ir nepilnavertiškumo jausmą, kurie žemino ir menkino jį.

12.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir konstatavo, kad kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje. Taigi pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, o kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvė.

13.2. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas sprendė, jog neįrodyta, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniais mazgais gyvenamosiose kamerose, buvo pažeista. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų (Ūkio skyriaus pažymos, kamerų nuotraukos) dėl privatumo užtikrinimo.

13.3. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu jokių kitų pažeidimų, išskyrus nemalonų kvapą iš sanitarinio mazgo, nekonstatuota. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į įstaigos direktorių ar kitas kompetentingas institucijas dėl teismui nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų. O aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patirtų tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliūtis, kurios būtų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo papildomų duomenų apie kalinimo sąlygas, neanalizavo su tuo susijusių skundo aplinkybių, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

19. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki.

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 17 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš kameroje buvusių asmenų skaičiaus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyti teiginiai apie skirtingas gyvenamojo ploto skaičiavimo metodikas nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto skaičiavimo ir padarytų išvadų teisėtumo.

21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į miegamųjų vietų skaičių jo pateiktuose dokumentuose. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad esant patikimiems duomenims apie faktiškai buvusių asmenų skaičių (I t., b. l. 98–99), nėra pagrindo vadovautis įrengtų miegamųjų vietų skaičiumi.

22. Apeliantas teigia, kad trūko erdvės laisvai judėti kameroje. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esanti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (I t., b. l. 22–25) ir foto nuotraukos (I t. b. l. 116–117) patvirtina, jog kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai reikšmingai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

23. Apelianto teiginiai, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, kad atitvaros turi būti iki lubų, kad visas kameros plotas turėtų būti priskiriamas sanitarinio mazgo plotui, yra jo subjektyvus vertinimas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas pažeidė kokius nors įstatymus. Apeliaciniame skunde nurodyti kadastrinių matavimų ir duomenų surinkimo teisės aktai nėra taikyti šioje byloje, nes nereglamentuoja ginčo teisinių santykių.

24. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose), pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

25. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

26. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

27. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti nepatogumai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamos patalpų būklės, kad Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius