2020-12-22 Nr. AB-24343-3-64-3-01691-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3263-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01691-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1, 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (toliau – ir atsakovas) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas) jis buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose, kameros buvo perpildytos, jose šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, neįrengti aliarminio iškvietimo (signalizacijos) mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore truko tik valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, kamerose nebuvo sąlygų rūbams plauti ir džiovinti, duše maudydavosi tik kartą per savaitę, tik po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens.

3. Pareiškėjo teigimu, nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, tik po rulonėlį per mėnesį, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginiai, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1 300– 1 500 kcal, patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, pareiškėjas netinkamai buvo aprūpinamas patalyne, dalies jos negaudavo, ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais buvo ribojami, jis buvo laikomas gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat buvo kitų pažeidimų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo atstovo pažeidimų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

5. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 4 d. buvo laikomas kamerose, kartu su 1–5 asmenimis, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m iki 20,90 kv. m, o nenustačius minimalaus, vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos pažeidimo, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI neturi duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti aliarminio iškvietimo (signalizacijos) mygtuku, o šio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl aliarminio iškvietimo (signalizacijos) mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

7. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo atsakovo atstovas nurodė, jog Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Išilgai pasivaikščiojimo kiemelių kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems teikiama paslauga. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjas Šiaulių TI nebuvo pateikęs jokių skundų dėl netinkamo maitinimo, dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, o taip pat nebuvo gauta prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo D. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

10. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas nustato, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Šio teisės akto nuostatos nenustato, kad į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto apskaičiavimo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. DI-1, DI-2, 15, 22, 26, 30, 32, 39, 51, 52, 59, 89, 90, 91, kuriose buvo nuo 1 iki 5 asmenų. Teismas vertino, jog pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m iki 20,91 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

11. Vertindamas sąlygas apgyvendinimo kamerose, teismas aptarė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) 14–17 punktus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 13 punktus, analizavo Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymą Nr. 62/08-12, kurioje nurodyta, kad 2018 metais 49 kamerose ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktą Nr. PA-8930 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d.), kuriame nustatyta, kad kamerose Nr. 32, 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas), atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, kuriame nurodyta, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, jog jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota ir sprendė, kad Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

12. Teismas nustatė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas ir sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

13. Teismas nurodė, jog teisės aktuose nėra nustatytas privalomas karšto vandens tiekimas į apgyvendinimo kameras.

14. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 14.4 punktas nustato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), 2 punktas – kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aliarminių iškvietimo (signalizacijos) mygtukų įrengimo aspektu, kurioje konstatuota, jog Šiaulių TI kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, bei pažymėta, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

15. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija, teismas analizavo bylos duomenis (atsakovo atstovo atsiliepimą, Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos parengtus patalpų higienos-dezinfekcijos planus, NVSC 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktą Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) ir sprendė, jog nagrinėjamu konkrečiu atveju negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 20 ir 28 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Šiaulių TI netinkamai užtikrino HN 134:2015 44 punkte nustatytą pareiškėjo teisę.

17. Teismas nustatė, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui tualetinis popierius buvo išduodamas taip, kaip nustato teisės aktai. Pareiškėjas neneigė, jog šį reikalavimą Šiaulių TI vykdė, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo mėnesiui atmetė.

18. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 2 dalį, HN 134:2015 41–43 punktus, analizavo NVSC 2018 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktą Nr. PA-2202 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d.), 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d.) ir nustatė, kad pareiškėjas apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis buvo aprūpinamas pagal Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninę sąskaitą Nr. 1594. Teismas sprendė, kad iš esančių byloje įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 41, 42, 43 punktus.

19. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių teismas aptarė Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, Taisyklių 21 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 92 punktą, vertino atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, vidinius Šiaulių TI teisės aktus, NVSC 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. PA-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d.), pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, ir sprendė, kad atsakovo atstovas HN 134:2015 reikalavimų nepažeidė.

20. Teismas nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis nustato, jog suimtiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte, HN 134:2015 40 punkte, o HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Teismas analizavo Šiaulių TI atsiliepimą, įstaigoje galiojančius vidinius teisės aktus, vertino NVSC 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktą Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) ir sprendė, kad HN 134:2015 reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.

21. Teismas nustatė, jog Šiaulių TI pastato konstrukcijose nėra asbesto ir pažymėjo, kad byloje nėra duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatos būklei.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkančios energinės vertės maistas. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Teismas nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

23. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl užimtumo, teismas aptarė Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnį, Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą, vertino atsakovo atstovo pateiktus suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikus, išvedimo į treniruoklių salę sąrašus ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudaryta galimybė užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

24. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (žr., pvz., 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; kt.), aptarė Konvencijos 8 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šio straipsnio taikymo aspektu, Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, kad Šiaulių TI buvo gauta kitų asmenų prašymų suteikti jiems ilgalaikį pasimatymą su pareiškėju. Teismas vertino, kad pats pareiškėjas savo skunde abstrakčiai nurodė, jog Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių kada, kokiu laikotarpiu, su kokiais asmenimis jam buvo nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, jog Šiaulių TI nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais ginčo laikotarpiu, ir tai yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su rūkančiais asmenimis kamerose, teismas aptarė HN 134:2015 7 punktą, nurodė, kad į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras − rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas Šiaulių TI nėra pateikęs. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Pareiškėjas nesikreipė į administraciją su prašymu raštu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančios Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketos matyti, jog pareiškėjas sutiko būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, o iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2018/2 pirminės gydytojų apžiūros lapo matyti, kad prie pareiškėjo žalingų įpročių skilties nurodomas „rūkymas“. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, jog ginčo laikotarpiu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, kad yra nerūkantis, ir prašė užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Teismas darė išvadą, jog iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl HN 134:2015 7 punkte nustatytų reikalavimų.

26. Teismas vertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2018/8 įrašus ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu ginčo laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

27. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

28. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nenustatytas, tačiau teismas sprendė, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį (apie 4 mėnesius), periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Įsakymu Nr. V-124, todėl teismas nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais.

III. 29. Pareiškėjas D. J. padavė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuris identiškai atitinka skundą.

30. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti.

31. Atsakovo atstovas aptaria Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad pareiškėjas pateikė tą patį skundą kaip ir pirmosios instancijos teismui, jame nesuformuluoti nei ginčijami klausimai, nei aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nesuformuotas prašymas apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Rengiantis nagrinėti pirmosios instancijos teismo priimtą pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo, nustatyta, kad pareiškėjas padavė tą patį skundą, kurį jau buvo padavęs pirmosios instancijos teismui, t. y. pareiškėjas nepadavė apeliacinio skundo, kuris atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nėra suformuluotas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 7 p.), nenurodyti ginčijami klausimai (ABTĮ 134 str. 2 d. 5 p.), bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Kadangi apeliacinio skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo trūkumų nenustatė, jie paaiškėjo tik rengimosi nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme metu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 17 d. įskaitytinai pašalinti minėtus apeliacinio skundo trūkumus, o taip pat išaiškinta, jog iki teismo nustatyto termino nepateikus apeliacinio skundo, atitinkančio ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, apeliacinis procesas bus nutrauktas.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2020 m. gruodžio 4 d. (Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės nuteistųjų įskaitai 2020 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas), tačiau pareiškėjas per joje nustatytą terminą bei iki teismo posėdžio pradžios nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinį procesą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius Dalia Višinskienė