91a5c077-d843-4e92-bb0d-8110f67dfd36 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-800-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01070-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (toliau – UAB „Legal Balance“) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8319-759/2018 pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

P. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo D. P. 275,14 EUR negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 53,68 EUR bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , 274,66 EUR mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014 m. birželio 4 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ (toliau – UAB „4finance“) ir atsakovo V. P. nuotoliniu bÅ«du per sistemÄ www.vivus.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9812957001, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 275,14 EUR vartojimo kreditas 4 mėn. terminui. Atsakovas buvo įsipareigojęs grÄ Å¾inti kreditÄ pradiniam kreditoriui ir sumokėti 60,18 EUR bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais.

PirmÄ jÄ Ä¯mokÄ atsakovas turėjo atlikti praėjus trims mėnesiams po sutarties sudarymo – 2014-09-04, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data – 2014-12-04. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises į pradiniam asmeniui skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovÄ .

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priėmė sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 275,14 EUR negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 53,68 EUR bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , 29,59 EUR kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (358,41 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 8,91 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, kad pradinį kreditorių UAB „4finance“ ir atsakovÄ siejo paskoliniai santykiai – 2014 m. birželio 4 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 9812957001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 275,14 EUR kreditas 4 mėnesių terminui. Atsakovas buvo įsipareigojęs grÄ Å¾inti kreditÄ pradiniam kreditoriui ir sumokėti 60,18 EUR bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. PirmÄ jÄ Ä¯mokÄ atsakovas turėjo atlikti praėjus trims mėnesiams po sutarties sudarymo – 2014-09-04, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data – 2014-12-04. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 275,14 EUR negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ir 53,68 EUR bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

6. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 274,66 EUR palÅ«kanų, paskaičiuotų taikant 100,93 proc. metinę palÅ«kanų normÄ už 361 dienų laikotarpį, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios sutartinės palÅ«kanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ , dėl to mažintinos iki 0,05 procento dydžio ir skaičiuojamos už 180 dienų laikotarpį.

Pažymėjo, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimÄ si kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas, kurių procentinė iÅ¡raiÅ¡ka pateikiama sutarties specialiosiose sÄ lygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palÅ«kanų mokėjimo terminÄ , 4.1 punkte nurodytos palÅ«kanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visÄ pradelsimo laikÄ . Sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1. punkte numatytos palÅ«kanos, pagal Å¡alių susitarimÄ mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimÄ funkcijÄ , o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 29,59 EUR palÅ«kanų už pradelstÄ 180 dienų laikotarpį. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimus dėl Å¡ių palÅ«kanų priteisimo teismas atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama:

1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 274,66 EUR mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų;

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 15 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimÄ už akių dalį palikti nepakeistÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas tinkamai neidentifikavo apeliantės praÅ¡omų priteisti sumų rÅ«Å¡ies, kilmės ir paskirties. Apeliantė neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, o prašė priteisti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ iki sutarties nutraukimo, bei mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas po sutarties nutraukimo. 8.2. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų bei netesybų santykį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartÄ mokėjimo, kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų bei netesybų skaičiavimo tvarkÄ .

Apeliantės teigimu, teismas tiesiog preziumavo faktÄ , kad visais atvejais palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos po kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, yra kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos ar netesybos. Teigia, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grÄ Å¾inti suteiktÄ 275,14 EUR vartojimo kreditÄ , sumokėti 53,68 EUR bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , bet ir sutarties 4.1., 4.4., 6.5 ir 7.1. punktais, sutarties neįvykdymo atveju, įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , ir sudaro 163,50 proc.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ne tik sumažino mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo dienos normÄ , bet ir geranoriÅ¡kai Å¡ias palÅ«kanas paskaičiavo tik už 361 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2014 m. birželio 4 d. sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡ias mokėjimo palÅ«kanas mažinti nebuvo teisinio pagrindo. 8.3. Sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

Ginčo sutartyje buvo įtvirtinta 163,50 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 2 d. reikalavimus, dėl to nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 100,93 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažintina. 8.4. Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktų protingumo kriterijui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepareiÅ¡kė reikalavimo mažinti palÅ«kanas, neginčijo sutarties sÄ lygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, dėl to teismas savo iniciatyva negalėjo kiÅ¡tis į sutartinius santykius ir mažinti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. 8.5. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų taip pat turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

9. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ gauta nebuvo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieÅ¡kinys dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies (nepriteisiant visų ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl Vartojimo kredito sutarties 4.1 ir 7.1 papunkčiuose numatytos piniginės prievolės (palÅ«kanų) teisinio kvalifikavimo 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo 2014 m. birželio 4 d. nuotoliniu bÅ«du per sistemÄ www.vivus.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9812957001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 275,14 EUR vartojimo kreditas 4 mėnesių terminui su 100,93 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 163,50 proc.), o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir sumokėti palÅ«kanas, laikydamasis nustatyto kredito grÄ Å¾inimo grafiko.

Byloje ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visÄ kredito sumÄ pervedė į atsakovo nurodytÄ sÄ skaitÄ , nėra. Atsakovas sutarties sÄ lygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negrÄ Å¾ino, bendros vartojimo kredito kainos nesumokėjo. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ir įvykdęs kitas savo pinigines prievoles ieÅ¡kovei.

16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 274,66 EUR palÅ«kanas kvalifikavo kaip palÅ«kanas, kurios atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos ir jas sumažino iki 0,05 procento, t. y. iki 29,59 EUR.

17. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad atsakovo sudarytoje Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 4.1 papunktyje Å¡alys sulygo, jog už naudojimÄ si Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas iÅ¡reikÅ¡tas bendra Kredito kainos metine norma ir kurios procentinė iÅ¡raiÅ¡ka pateikiama Sutarties specialiosiose sÄ lygose. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 4.4 papunktyje įtvirtina, kad palÅ«kanos skaičiuojamos nuo Kredito iÅ¡mokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas Kredito davėjui, o Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 7.1 papunktyje Å¡alys susitarė, jog Kredito gavėjui praleidus Kredito ir/ar palÅ«kanų mokėjimo terminÄ , 4.1 papunktyje nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visÄ pradelsimo laikÄ , pagal Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei Sutartyje nustatytas taisykles.

IeÅ¡kovės teigimu, Vartojimo kredito sutarties 4.1 papunktyje numatytos palÅ«kanos turi bÅ«ti kvalifikuotos kaip mokėjimo (pelno), o ne kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos. Tokia aplinkybė rodo, jog byloje kilo ginčas dėl Vartojimo kredito sutarties 4.1 papunktyje numatytų palÅ«kanų teisinio kvalifikavimo.

18. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjo pareiga yra grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis).

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

19. Kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palÅ«kanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

20. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Dėl skirtingos Å¡ių palÅ«kanų paskirties kreditorius Å¡ių palÅ«kanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palÅ«kanos vienu metu gali bÅ«ti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo palÅ«kanų – už naudojimÄ si paskolintais pinigais.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiame sprendime už akių dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti 274,66 EUR palÅ«kanų, paskaičiuotų taikant 100,93 procentų metinę palÅ«kanų normÄ , nurodė, kad Sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 papunktyje numatytos palÅ«kanos, pagal Å¡alių susitarimÄ mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimÄ funkcijÄ , o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismas sprendė, jog praÅ¡omos priteisti sutartinės palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais po Sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nustatytÄ minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ , todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) ir sudaro 29,59 EUR (328,82 EUR (pagrindinis reikalavimas) x (0,05 / 100 proc.) x 180 dienų).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų bei nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl mokėjimo palūkanas, numatytas šalių sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje, sumažino nepagrįstai.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti Sutartyje nustatytos palūkanos ir buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1 papunkčiu Å¡alys susitarė, kad už naudojimÄ si vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas, iÅ¡reikÅ¡tas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė iÅ¡raiÅ¡ka, kaip numatyta Specialiosiose sÄ lygose, sudaro 163,50 procentų. Sutarties 4.4 punkte nurodyta, jog palÅ«kanos skaičiuojamos nuo kredito iÅ¡mokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas kredito davėjui.

Aptarta Vartojimo kredito sutarties nuostata iÅ¡ esmės atitinka kasacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, kad jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. Taigi akivaizdu, jog Å¡alys nagrinėjamu atveju susitarė, kad paskola gražinama ir palÅ«kanos mokamos pagal numatytÄ grafikÄ iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo. Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje nustatytu terminu paskolos negrÄ Å¾ino, todėl nėra pagrindo teigti, kad po Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grÄ Å¾inimo datos, mokėjimo palÅ«kanos negali bÅ«ti skaičiuojamos.

Kadangi atsakovas suteikto kredito negrÄ Å¾ino, vadinasi, atsakovas gautu kreditu vis dar naudojasi, todėl turi sumokėti pelno (mokėjimo) palÅ«kanas.

24. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog sutarties Å¡alys, įgyvendinusios sutarties laisvės principÄ (CK 6.156 straipsnis), palÅ«kanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Å ios palÅ«kanos yra mokėjimo funkcijÄ atliekančios (pelno) palÅ«kanos, kurių paskirtis, kaip jau minėta, nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ . Kadangi mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo (kaip neteisingai palÅ«kanas sumažino pirmosios instancijos teismas), tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).

Remiantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

25. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavimo mažinti palÅ«kanas teisme nereiÅ¡kė, neginčijo Vartojimo kredito sutarties sÄ lygų, nereikalavo Vartojimo kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, nesirÅ«pino sutarties eiga ir vykdymu, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, byloje neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu pirminio kreditoriaus nustatytos mokėjimo palÅ«kanos neatitiko protingumo, teisingumo reikalavimų, prieÅ¡taravo sÄ Å¾iningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjų interesų pusiausvyrÄ .

Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas Vartojimo kredito sutartį suprato, kad pagal sudarytÄ Vartojimo kredito sutartį palÅ«kanas privalės mokėti iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos, su palÅ«kanomis sutiko, todėl turi pareigÄ jas sumokėti. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.

26. Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau ir Å¡i aplinkybė nelaikytina pagrindu mažinti sutartimi Å¡alių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str.) palÅ«kanas. IeÅ¡kinio pagrindu esančia kredito sutartimi ieÅ¡kovė atsakovui suteikė kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas ieÅ¡kovės naudai.

Sutarties Å¡alys, įgyvendinusios sutarties laisvės principÄ , palÅ«kanų dydį nustatė raÅ¡tiÅ¡ku sutarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Atsakovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sÄ lygomis gauti vartojimo kreditÄ , galėjo rinktis kitÄ kredito davėjÄ . Tuo tarpu pasirinkdamas sudaryti sutartį bÅ«tent su ieÅ¡kove, susipažino, pasirašė, suprato ir sutiko su sutarties sÄ lygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta palÅ«kanų norma. Be kita ko, vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

27. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKÄ® 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis nevirÅ¡ija VKĮ 21 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrÄ , jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Remiantis į bylÄ pateikta 2014-06-04 Vartojimo kredito sutartimi, matyti, jog Sutartyje įtvirtinta 163,50 proc. metinė palÅ«kanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė VKÄ® 21 straipsnio nustatytų reikalavimų.

29. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų dydžio, su tokiu palÅ«kanų dydžiu susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ ; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės. Taigi bÅ«tina įvertinti tiek kredito davėjo pareigÄ skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigÄ skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas apskaičiavo, taikydama 100,93 proc. metinę palÅ«kanų normÄ , kuri yra mažesnė nei sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 163,50 proc. Taigi, ieÅ¡kovė ne tik sumažino mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų normÄ , bet ir geranoriÅ¡kai Å¡ias palÅ«kanas apskaičiavo už 361 kalendorinę dienÄ , nors atsakovas pagal sudarytÄ sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti mokėjimo palÅ«kanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

31. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Sutartyje nustatytas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas kaip kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas ir jas nepagrįstai sumažino iki 29,59 EUR. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palÅ«kanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieÅ¡kinį patenkinant visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog Sutartimi nustatytos palÅ«kanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir sumažinti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 274,66 EUR mokėjimo palÅ«kanų priteisimo tenkinti.

33. Patenkinus pagrindinį ieÅ¡kovės materialųjį reikalavimÄ , keistina ir sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo nurodant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 5 procentų metinės procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 603,48 EUR (275,14 EUR negrÄ Å¾inta kredito dalis + 53,68 EUR bendra vartojimo kredito kaina + 274,66 EUR mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos = 603,48 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018-06-21 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinį skundÄ tenkinus, perskaičiuotinos priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 15,00 EUR žyminis mokestis. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieÅ¡kovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 15,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 35. IeÅ¡kovė, pateikdama apeliacinį skundÄ sumokėjo 15,00 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Apeliacinį skundÄ patenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 15,00 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: apeliantės ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimÄ už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės UAB ,,Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui D. P. tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovo D. P. 275,14 EUR (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 14 ct) negrÄ Å¾into kredito sumÄ , 53,68 EUR (penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 68 ct) bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , 274,66 EUR (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir 66 ct) mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (603,48 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų“.

Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovo D. P. 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė