91a30f73-7a53-4eae-b818-e3e1314f1368 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-597-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03815-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.4; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB “BV Inžinerinės sistemos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieÅ¡kovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

B. ir E. B. nutraukta.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:         I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „BV Inžinerinės sistemos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2015-09-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-3762, DGKS-3763, DGKS-3740 panaikinimo bei darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. A. N. B. mirė 2016-03-05. 2016 m. kovo 9 d. nutartimi teismas sustabdė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams A.

Č., N. B. ir S. Å . dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo iki paaiÅ¡kės atsakovo N. B. teisių perėmėjai.2016 m. kovo 30 d nutartimi teismas patvirtino ieÅ¡kovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ir atsakovų A. Č. ir S. Å . 2016 m. kovo 9 d. sudarytÄ taikos sutartį, bei civilinę bylÄ dalyje dėl reikalavimų atsakovams A. Č. ir S. Å . nutraukė.IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti civilinę bylÄ , nes iÅ¡nyko sustabdymo pagrindas pagal 2016-03-09 nutartį.

Taip pat prašė atsakovÄ N. B., kuris mirė, pakeisti atsakovais – paveldėtojais A. B. ir E. B.. Atnaujinus bylÄ jÄ nutraukti, nes nėra prievolių perėmėjų. Nurodė, kad prievolės kylančios iÅ¡ darbo sutarties yra nepaveldimos, be to ieÅ¡kovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-11-22 nutartimi civilinės bylos Nr.e2-202-647/2016 nagrinėjimÄ atnaujino, pakeitė byloje atsakovÄ N. B. atsakovais A. B. ir E. B.. IeÅ¡kovas UAB „BV Inžinerinės sistemos“ atsiliepimu prašė A.

B. ir E. B. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nutraukimo atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovų pateikto 2016-09-15 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, atsakovai universaliai ir be iÅ¡lygų perėmė visas mirusiojo N. B. teises ir pareigas, tame tarpe ir žalos atlyginimo prievoles. Dėl Å¡ios priežasties tvirtinti, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neperėjo įstatyminiams įpėdiniams, yra visiÅ¡kai neteisinga. IeÅ¡kovo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų buvimas ir realizavimas eliminuoja atsakovų teisę reikalauti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skolos ir vidutinio darbo užmokesčio DK 141 str. 3 d. pagrindu, kadangi prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai turėjo bÅ«ti įskaityti.

Esant atsakovų skolai ieÅ¡kovui, DK 141 str. 3 d. negalėjo bÅ«ti taikoma. IeÅ¡kovo reikalavimų dėl žalos atlyginimo buvimas yra tiesiogiai susijęs su prieÅ¡prieÅ¡iniais atsakovų reikalavimais, jų patenkinimo galimybėmis dėl to procesiÅ¡kai negalima ir net neįmanoma nutraukti civilinės bylos dalies, susijusios su anksčiau neteisėtai ir nepagrįstai neįskaitytais ieÅ¡kovo reikalavimais atsakovams.        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo; civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

B. ir E. B. nutraukė; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“ 104 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, kad reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo ieÅ¡kovas į darbo ginčų komisijÄ nesikrepė. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo prievolė yra asmeninė, kilusi iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl nepaveldima. Atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai turėjo bÅ«ti įskaityti, ar kad reikalavimų dėl žalos atlyginimo buvimas yra tiesiogiai susijęs su prieÅ¡prieÅ¡iniais atsakovų reikalavimais.

BylÄ nutraukė CPK 293 str. 2 p. ir 7 p. pagrindu.          III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „BV Inžinerinės sistemos“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-09 nutartį. Nurodė, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylÄ , neteisingai konstatavo, jog turtinės N. B. teisės ir prievolės, kylančios iÅ¡ darbo sutarties negalėjo bÅ«ti paveldimos. Visos mirusiojo N. B. turtinės prievolės, tame tarpe prievolė atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ bei grÄ Å¾inti darbo priemones buvo paveldimos prievolės remiantis CK 5.1 str.

Pažymėjo, jog žalos atlyginimo prievolė bei nepagrįsto praturtėjimo prievolė nėra su mirusiojo asmeniu neatsiejamai susijusios prievolės, kaip kad bÅ«tų prievolė dirbti (vykdyti darbo sutartį), dėl to jų paveldėjimas buvo visiÅ¡kai galimas. Pagal CK 5.1 str. tarp nepaveldimų prievolių pareiga atlyginti žalÄ bei grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ nėra numatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo atsakovo turtinių prievolių nepaveldimumÄ .

Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminio darbo bylų nagrinėjimo tvarkos. IeÅ¡kovui nereikėjo Å¡ios tvarkos laikytis, kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui N. B. nėra ir nebuvo savarankiÅ¡kas turtinis reikalavimas. IeÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai atsakovui N. B. buvo tik gynybos priemonė nuo ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų prieÅ¡prieÅ¡inių turtinių reikalavimų. Priimto darbo ginčo komisijos sprendimo nepagrįstumÄ ieÅ¡kovas įrodinėja prieÅ¡prieÅ¡inių atsakovo turtinių prievolių buvimu, dėl to visi ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai N. B. ir jo teisių bei pareigų perėmėjams savo esme laikytini prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniams negali bÅ«ti taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kiniai niekada nėra reiÅ¡kiami kaip savarankiÅ¡ki reikalavimai. Joks teisės aktas nedraudžia nepalankaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbdaviui ginčyti prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentais. Atsakovai atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ ir ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo 2016-12-09 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių yra kilęs individualaus pobÅ«džio darbo ginčas dėl materialinės atsakomybės kylančios iÅ¡ darbo santykių.

LR DK 299 str. 2 d. numatyti atvejai, kai teismuose nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ . Pažymėjo, kad DK 299 str. 2 d. nuostatos nenumato galimybės kreiptis tiesiogiai į teismÄ su reikalavimu dėl žalos atlyginimo pagal materialinės atsakomybės sutartį. Pažymėjo, kad byloje nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų dėl įskaitymo. Teismas nėra priėmęs nutarties pagal CPK 143 str. 2 d. dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo, todėl atskirojo skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla.

IeÅ¡kovas preiÅ¡kė reikalavimÄ kildinamÄ iÅ¡ darbo teisinų santykių dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, todėl laikytina, kad Å¡io reikalavimo materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu – ieÅ¡kovu, o pareiga atsakyti – darbuotojui. Darbuotojo prievolės darbdaviui yra laikomos asmeninėmis ir jų negalima perduoti kitiems asmenims ir tuo pačiu paveldėti. Darbuotojo prievolė darbdaviui yra grynai asmeninė t.y. jÄ Ä¯vykdyti gali reikalauti tik darbdavys, o įvykdyti gali tik darbuotojas, todėl darbuotojui mirus, Å¡i prievolė pasibaigė.

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir E. B. nutraukė.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje civilinėje byloje atsakovo prievolė yra asmeninė, kilusi iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl nepaveldima. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad civilinė byla negali bÅ«ti nagrinėjama esant tik vienai proceso Å¡aliai, todėl mirus vienai iÅ¡ bylos Å¡alių turi bÅ«ti nustatyta, ar atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį yra leidžiamas teisių perėmimas, o teismui nustačius, kad teisių perėmimas yra galimas, teismas privalo nustatyti Å¡alies teisių perėmėjÄ ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimÄ lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas. LR CK 5.1 str. 2 d. numatyta, kad paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumÄ , autorystė, teisė į autorinį vardÄ , į kÅ«rinio neliečiamybę, į atlikėjo vardÄ ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir paÅ¡alpas, mokamas palikėjui iÅ¡laikyti, teisė į pensijÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 5.1. str. 3 d.).Taigi sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo teisinio santykio pobÅ«dį ir nustatyti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ryšį su iÅ¡ bylos dėl mirties pasitraukusios Å¡alies asmeniu.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2015-09-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo bei darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, jog dėl asmens teisių paveldėjimo sprendžiama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis. LR CK 5.1 str. 2 d. nustatyta, kad paveldimi materialÅ«s ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovo asmeniu.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinę bylÄ nutraukė CPK 293 str. 7 p. pagrindu, konstatuodamas atsakovo N. B. turtinių prievolių nepaveldimumÄ . Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos t.y. nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ dėl reiÅ¡kiamo reikalavimo dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.DK 287 str. 1 d.

įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualÅ«s darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , t.y. dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo pareigÅ«nų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo.

DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, Å¡io straipsnio 2 d. 4 p. nustato, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal DK 296 str. jeigu ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 2015-09-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, kuriuo iÅ¡nagrinėta darbo byla pagal ieÅ¡kovo N. B. praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovo, bei dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuri pasak ieÅ¡kovo atsirado dėl darbuotojo N. B. netinkamo darbinių funkcijų vykdymo.

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kai darbo santykiai yra pasibaigę ir vienas iÅ¡ reiÅ¡kiamų reikalavimų yra nagrinėtinas teisme ir kartu reiÅ¡kiamas susijęs reikalavimas, kuriam, privalomas iÅ¡ankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-193-248/2016).

Kita vertus šiuo atveju ginčas nagrinėtinas jau nebe tarp darbdavio ir darbuotojo, o tarp darbdavio ir jo paveldėtojų, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, toks nagrinėjimas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), taip pasiekiamas greitesnis teisinės taikos atkūrimas (CPK 2 str.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r i a :       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. d. nutartį panaikinti.

BylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.                                             Teisėja                                                      Liuda Uckienė