91a1b954-6980-44d0-af81-e35ea895932f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2019-996/2023 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03925-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovei G. V., trečiajam asmeniui T. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei G.

V., trečiasis asmuo T. K., dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieÅ¡kovė, draudikė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 14–16) G. V. (toliau – atsakovė), praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės 815,40 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2022 m. birželio 20 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) dėl virÅ¡ jo esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei, iÅ¡siliejusio vandens. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 11 d. buvo iÅ¡davusi gyventojų turto draudimo polisÄ (draudimo poliso Nr. 220 0223026), pagal kurį buvo apdraudusi ButÄ , todėl jai, kaip Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl iÅ¡siliejusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ , jÄ atlygindama sumokėjo 815,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytiems nuostoliams atlyginti.

Pažymėjo, kad žala atsirado bÅ«tent iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, nes įvykio dienÄ bendruosiuose inžineriniuose tinkluose gedimų ir avarijų nebuvo fiksuota, o atsakovės butas yra tiesiai virÅ¡ ieÅ¡kovės apdrausto turto. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. EPP priedo l. 2–3). Atsakovės teigimu, ji nėra atsakinga už žalÄ . PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ tariamai nukentėjusio Buto savininkės dukra su žentu buvo atėję į jos butÄ ir patys apžiÅ«rėjo, ar nėra pratekėjimo vietų, patvirtino, kad jos bute viskas sausa ir iÅ¡kėlė prielaidÄ , kad Buto lubos sudrėko dėl tÄ dienÄ gausaus lietaus.

Nurodė, kad nukentėjęs Butas yra įrengtas namo pusrÅ«syje, cokoliniame aukÅ¡te, todėl Buto lubos yra lygiai su žemės pavirÅ¡iumi. Teigė, kad ji Å¡iame name gyvena 40 metų, todėl jai ir kitiems namo kaimynams yra puikiai žinoma, kad nukentėjęs Butas bÅ«davo užpilamas vandeniu po gausaus lietaus ar atlydžio per fasado sienas dėl trÅ«kumų ar neizoliuotos namo sienos, tuo tarpu jos bute nebuvo daromi jokie remontai ir nebuvo jokių avarijų dėl kurių bÅ«tų galėjęs kokiu nors bÅ«du iÅ¡silieti vanduo, be to, Buto savininkė įvykio dienÄ nesikreipė į daugiabučio namo bendro naudojimo administratorę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Verkių bÅ«stas“ ir vėliau nepranešė jai apie įvykį.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad Bute aplietos vidinės sienos, kurios su iÅ¡orinėmis sienomis nesisieja, todėl atsakovės versija dėl Buto apliejimo per iÅ¡orines sienas atmestina. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji tiki sÅ«numi ir marčia, ji įvykio dienÄ savo bute nebuvo, buvo iÅ¡vykusi; bute nebÅ«na nuo gegužės mėnesio iki spalio mėnesio, tuo metu jos sÅ«nus ir marčia ateina palaistyti gėlių, kartais nakvoja jos bute; ji sužinojo, kad įvykio dienÄ bute buvo jos marti, bet ji ja tiki, kad jos bute jokio vandens pratekėjimo nebuvo.

Trečiasis asmuo T. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad namas renovuotas, pakeisti vamzdžiai, ji Bute gyvena jau trejus metus ir tai pirmas atvejis, kai užlietas jos Butas. Teigė, kad iÅ¡orinio užpylimo negalėjo bÅ«ti, nes namas renovuotas, be to, sudrėko vidinės sienos, o ne iÅ¡orinės, įvykio dienÄ nelijo, lijo gal prieÅ¡ dvi dienas iki įvykio, bet niekas nedrėko tuomet, įvykio dienÄ grįžusi iÅ¡ darbo pastebėjo, kad Buto vonioje buvo vandens pratekėjimas, suprato, kad jÄ užliejo kaimynė, nuėjusi prie jos Buto skambino, beldė, bet niekas neatidarė durų, vėliau vanduo nebebėgo, o ėmė tik lašėti, vėliau Buto durys buvo atidarytos atsakovės marčios, atsakovės nebuvo, ji buvo iÅ¡vykusi, grįžo namo tik 2022 m. rugsėjo 20 d.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad atsakovė yra jos anyta, įvykio dienÄ ji viena buvo atsakovės bute, atvyko į jį po darbo ir atsigulė miegoti, nes anksti keliasi, negirdėjo beldimo duris, bute buvo sausa, vėliau su trečiuoju asmeniu T. K. nuėjo į ButÄ , jai buvo parodytos Å¡lapios Buto vidinės sienos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad atsakovė yra jo mama, J. S. yra jo žmona, jis savo žmona tiki, kad atsakovės bute įvykio dienÄ buvo sausa, įvykio dienÄ atsakovės bute nebuvo, jo taip pat ten tÄ dienÄ nebuvo, buvo jame tik jo žmona.

IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2022 m. balandžio 11 d. iÅ¡davė gyventojų turto draudimo liudijimÄ Nr. 220 0223026/2022, kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. gegužės 21 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – Butas, į draudžiamÄ sias rizikas įtraukiant ir vandens (skysčio) rizikas (el. b. t. I, b. l. 21–23); 2022 m. birželio 20 d. buvo apgadintas Butas dėl vandens užliejimo (el. b. t.

I, b. l. 20); ieÅ¡kovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu iÅ¡mokėjo draudėjai 815,40 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (el. b. t. I, b. l. 18, 24, 26); ieÅ¡kovė, remdamasi 2022 m. liepos 11 d. daugiabučio namo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių bÅ«stas“ raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) Nr. S-07-11-03, nustatė, jog užpylimo židinys buvo tiesiai virÅ¡ ieÅ¡kovės apdrausto Buto esantis butas (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise 2001 m. sausio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 447 pagrindu priklauso atsakovei (el. b. t.

I, l. 17, 19, 20). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra buto, esančio virÅ¡ nukentjusio Buto, savininkė, todėl pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį ji privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų <...> sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio tenkinimui reikalinga nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas:

žalÄ (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktÄ dėl atsakovės buto trÅ«kumų, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir atsakovės buto trÅ«kumų. Kaltė nenustatinėtina, nes už buto trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ jo savininkas atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai.

Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2022 m. liepos 11 d. daugiabučio namo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verkių bÅ«stas“ raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) Nr. S-07-11-03, kuriame nurodyta, kad bendrovė name jokių remonto darbų nevykdė ir uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ iÅ¡kvietimų dėl avarijos neturėjo, todėl įvykio dienÄ bendruosiuose inžineriniuose tinkluose gedimų ir avarijų nebuvo fiksuota.

Byloje ginčas nekilo, kad namas yra renovuotas, pakeisti vamzdynai. Taip pat iÅ¡ byloje pateikto draudėjo raÅ¡to matyti, jog užfiksuota, kad vanduo į ButÄ skverbėsi pro vonios kambario lubas iÅ¡ buto, esančio virÅ¡ ieÅ¡kovės apdrausto Buto. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad įvykio metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Taigi, atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju buvo atsakovės neteisėti veiksmai – ji savo turtÄ valdė/juo naudojosi netinkamai ir buvo padaryta žala draudėjo turtui, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Žalos dydį patvirtina apgadinto Buto fotonuotraukos, 2022 m. birželio 22 d. nuostolių apskaičiavimas ir jo pagrindu 2022 m. liepos 7 d. ieÅ¡kovės atliktas mokėjimo nurodymas, kuriuo ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 815,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Kartu pažymėtina, kad atsakovė, kaip buto (pastato dalies) savininkė, nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo neįrodė, atvirkščiai, į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog Buto gyventojui nuėjus prie atsakovės buto informuoti apie įvykį ir žalÄ niekas durų neatidarė apie 4–5 val., nors skambutis buvo veikiantis, tik gavus atsakovės (bÅ«sto savininkės) sÅ«naus kontaktÄ buvo su juo susisiekta.

Vien tai, kaip nurodė atsakovė, kad jos bute nebuvo daromi jokie remontai ir nebuvo jokių avarijų dėl kurių būtų galėjęs kokiu nors būdu išsilieti vanduo, nepaneigia aukščiau teismo įvertintų įrodymų ir padarytų išvadų. Be to, atsakovės teiginiai, kad užpylimas vandeniu įvyko dėl neizoliuoto namo fasado ar jo trūkumų yra neparemti jokiais įrodymais, be to, byloje ginčas nekilo, kad namas yra renovuotas, pakeisti vamzdynai, todėl teismas aukščiau nurodytus atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje ginčas nekilo, tÄ patvirtino ir liudytoja J. S., kad Bute buvo sudrėkusios vidinės, o ne iÅ¡orinės sienos, taigi, Buto apliejimas per iÅ¡orines sienas neįrodytas. Nustatyta, kad draudėjo patirti nuostoliai dėl įvykio yra 875,40 Eur, o atėmus 60 Eur draudimo sutartyje įtvirtintÄ iÅ¡skaitÄ , ieÅ¡kovė, bÅ«dama draudike, iÅ¡mokėjo draudėjui 815,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti. Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti Å¡ios iÅ¡mokėtos draudėjui sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės. Teismas įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas daro iÅ¡vadÄ , kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjo turtas – buvo aplietas Butas, todėl ieÅ¡kovei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos (atskaičius iÅ¡skaitÄ ) iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens – atsakovės, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sÄ lygos, todėl 815,40 Eur suma ieÅ¡kovei priteisiama iÅ¡ atsakovės. Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (815,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiÅ¡kai – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 815,40 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (815,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atsakovei nėra. IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro jos sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisia jos sumokėtÄ 19 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė pageidaujanti, kad teismo sprendimo vykdymas jai bÅ«tų iÅ¡dėstytas, ieÅ¡kovės atstovė tam neprieÅ¡taravo.

Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ yra aktualÅ«s lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Pabrėžtina, kad skolininko interesai negali bÅ«ti ginami kreditoriaus teisėtų interesų sÄ skaita. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir Å¡alis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neiÅ¡vengiama pasekmė. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į atsakovės gaunamÄ pajamų dydį pagal Sodros duomenis, sprendžia, kad atsakovės pajamos nėra pakankamos visam skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui iÅ¡ karto, todėl egzistuoja pagrindas teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti trims mėnesiams – pirmuosius du mėnesius sumokant ieÅ¡kovei po 300 Eur ir trečiÄ jį mėnesį sumokant ieÅ¡kovei likusiÄ 234,40 Eur sumÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (815,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pradedant mokėti pirmÄ mėnesį po Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo vertinimu, tokiu bÅ«du bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Teismas Å¡ioje byloje patyrė 37,68 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 38 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iÅ¡ atsakovės G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 815,40 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiolikos eurų ir keturiasdeÅ¡imties centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (815,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 19 Eur (devyniolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡dėstyti akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iÅ¡ G. V. priteistų sumų sumokėjimÄ , t. y. teismo sprendimo Å¡ioje dalyje įvykdymÄ , trims mėnesiams, nustatant, kad G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) moka akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) pirmuosius du mėnesius po 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) kas mėnesį, trečiÄ jį mėnesį moka 234,40 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų ir keturiasdeÅ¡imties centų) sumÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (815,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pradedant mokėti pirmÄ mėnesį po Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Stanislovaitienė