2017-04-12 Nr. AB-8065-3-62-3-01173-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-380-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01173-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.4; 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., M. M., J. B., T. S., V. M., K. M., I. S. ir V. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. Z. su 2016 m. birželio 27 d. skundu, kurį 2016 m. liepos 14 d. patikslino (toliau abu kartu šie skundai įvardijami skundu), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame name, jo dalyje ar bute Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Kauno miesto savavaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263; 4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas pareiškėjui privatizuoti butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo R. Z. 2016 m. liepos 14 d. skundą priėmė nagrinėti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. M., D. M., J. B. ir S. M. prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. Pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. kovo 1 d. patikslintą skundą (toliau – ir patikslintas skundas), prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. direktoriaus įsakymą Nr. A-4231 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1100 „Dėl 2008-10-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-4231 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. lapkričio 20 d.

įsakymą Nr. A-4232 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1098 „Dėl 2008-11-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-4232 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. A-4233 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1099 „Dėl 2008-11-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-4233 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymą Nr. A-2862 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1092 „Dėl 2008-08-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2862 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. A-2861 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1093 „Dėl 2008-08-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2861 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymą Nr. A-2863 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1094 „Dėl 2008-08-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2863 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. A-2860 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1095 „Dėl 2008-08-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2860 „Dėl piliečio A.

M. (įpėdinių) nuosavybes teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. A-2859 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1096 „Dėl 2008-08-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2859 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. A-2864 „Dėl piliečio V.

M. nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“, 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A1-1097 „Dėl 2008-08-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2864 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ pakeitimo“, 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216, 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje ar bute Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d.

įsakymą Nr. A1-1263 bei leisti pareiškėjui privatizuoti butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją R. Z. sudaryti sąlygas butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), privatizuoti valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo R. Z. 2017 m. kovo 1 d. patikslintą skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimą, kuris iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu.

Teismas nustatė, kad administracinė byla yra nagrinėjama pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo suteikta valstybės garantija bei išnuomotas gyvenamasis plotas, panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo leisti R. Z. privatizuoti ginčo butą, ir sprendė, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra valstybės garantijos suteikimo teisėtumas bei pagrįstumas. Teismo vertinimu, patikslintas skundas patvirtina, kad pareiškėjas kelia visiškai naujus reikalavimus dėl sprendimų, kuriais kitiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo butą, o savo reikalavimus grindžia visiškai naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo išdėstytos pirminiame skunde, t. y. R. Z. iš esmės ginčija nuosavybės teisių atkūrimą S. M., V. M. ir A. M. įpėdiniams. Pareiškėjas prašo panaikinti aktus, kurie pirminiame skunde nebuvo minimi ir nebuvo bylos nagrinėjimo pagrindu bei dalyku. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslintame skunde R. Z. keičia skundo pagrindą ir dalyką. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pateikto patikslinto skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. M., V. M. ir A. M. įpėdiniams yra iš esmės naujas skundas, kadangi pareikšti nauji reikalavimai, grindžiami visiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurie nėra neatsiejamai susiję su priimtu skundu, teismas jo nelaikė patikslintu skundu ir atsisakė priimti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad atsiliepimą į skundą R. Z. buvo išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 29 d., o patikslintą skundą pareiškėjas pateikė 2017 m. kovo 1 d., t. y., praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytą keturiolikos kalendorių dienų terminą. Teismas sprendė, kad patikslinto skundo priėmimas nagrinėjamoje byloje nėra būtinas bylai teisingai išspręsti ir nelaikė, jog būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo būtent šioje bylos stadijoje.

Teismas pažymėjo, kad paskutiniaisiais penkiais patikslinto skundo reikalavimais R. Z. iš esmės reiškia tuos pačius reikalavimus, dėl kurių teismo žinioje jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-210-423/2017, todėl remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl paskutiniųjų penkių reikalavimų atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad skundo nepriėmimas neužkerta pareiškėjui R. Z. kelio pareikšti skundą bendra tvarka, inicijuojant naują bylą.

IV. Pareiškėjas R. Z. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir jo patikslintą skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. kovo 7 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale buvo nurodyta, jog priimta teismo nutartis nėra skaitmenizuota. Kada ji buvo skaitmenizuota, neaišku, pranešimo apie tai, kad į sistemą buvo įkelta skaitmenizuota nutartis, nebuvo. Apie priimtą nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti R. Z. patikslintą skundą, pareiškėjas sužinojo 2017 m. kovo 15 d. paštu gavęs teismo nutartį. Atsižvelgęs į tai, R. Z. prašė terminą skundui paduoti laikyti nepraleistu. Pažymi, kad nepratęsus termino atskirajam skundui pateikti ir atsisakius priimti atskirąjį skundą, iš jo būtų atima teisė į apeliaciją bei pažeisti pareiškėjo teisėti interesai. R. Z. teigia, kad sprendžiant procesinių teisės normų taikymo klausimus, susijusius su asmens teise į apeliaciją, teismai turi atsižvelgti į Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 2 straipsnį, nustatantį, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisės sistemoje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, formalus termino praleidimo pagrindas neturėtų būti kliūtis peržiūrėti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjo nuomone, ginčijama nutartis jam užkerta kelią ginti pažeistas teises. Pažymi, kad teismas formaliai pasisakė dėl skundo dalyko ir pagrindo. Pateikiant patikslintą skundą, išplečiamas skundo dalykas, tačiau skundo pagrindas lieka nepakitęs. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti skundo dalyką ir skundo esmę, kadangi visi skunde keliami reikalavimai yra itin susiję, ir, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, bylos ekonomiškumo bei koncentruotumo principais, visus reikalavimus tikslinga nagrinėti vienoje administracinėje byloje, neapsunkinant nei teismo, nei ginčo šalių. Nurodo, kad tiek pirminio, tiek patikslinto skundo ribose ginčas sprendžiamas tarp tų pačių šalių, dėl to paties ginčo objekto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), taigi, visi klausimai ir administracinių aktų priėmimo teisėtumas privalo būti sprendžiami kompleksiškai. Taip būtų operatyviai išspręstas daugialypis ginčas, šalims nereikėtų dalyvauti dar vienos administracinės bylos nagrinėjime, ruošti procesinių dokumentų ir patirti papildomų išlaidų.

R. Z. teigia, kad teismo teiginiai, jog nebuvo keliami reikalavimai dėl sprendimų, kuriais kitiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo butą, neatitinka tikrovės, kadangi pirminiame skunde buvo ginčijamas nuosavybės teisių atkūrimas. Patikslintame skunde išsamiai pasisakyta dėl skundo tikslinimo būtinybės atsiradimo fakto ir laiko. Šiais įsakymais iš esmės buvo grąžintas vienas butas (atskirais kambariais, kuriems priskirti atskiri numeriai), turintis bendras komunikacijas, patogumus, rūsio patalpas. Viename iš buto kambarių, turinčiame trečiąjį numerį, gyvena pareiškėjas su šeima. Pažymi, kad gyvenantieji bute su bendra virtuve turi pirmenybės teisę išsipirkti gretimus kambarius.

Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, ginčijami įsakymai gali būti apskųsti per vieną mėnesį nuo jų įteikimo dienos. Pažymi, kad apie dalies ginčijamų sprendimų egzistavimą (garantijos išdavimą, garantiją bei jos įvykdymą) R. Z. sužinojo 2016 m. gegužės 27 d. iš dukters T. S., kuri 2016 m. gegužės 27 d. gavo registruotą siuntą su teismo pranešimu ir ieškiniu dėl iškeldinimo. Pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. prašyme atsakovo prašė pateikti 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216 ir 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263. Išrašai iš šių įsakymų jam buvo pateikti 2016 m. birželio 20 d. Kitų skundžiamų įsakymų kopijų pareiškėjas nėra gavęs. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti aplinkybę, ar atsakovas nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Nurodo, kad apie kitus sprendimus sužinojo juos išreikalavus teismui, tačiau yra kaltinamas ne laiku pateikęs patikslintą skundą. Teigia, kad atsakovo sutikimas ar nesutikimas dėl patikslinto skundo priėmimo turėtų būti vertinamas visų priimtų dokumentų ir reikalavimų kontekste, o ne formaliai. Visiškai tikėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su pateiktu patikslintu skundu, kadangi, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės bei sprendžiant visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), paaiškėtų daugybė neteisėtų jos veiksmų. Pažymi, kad neturėjo jokių galimybių patikslintą skundą pateikti per keturiolika dienų nuo atsakovo atsiliepimo pateikimo, kadangi dokumentus atsakovas teismui pateikė tik 2017 m. vasario 27 d. R. Z. nuomone, priešingai, nei nurodyta ginčijamoje nutartyje, patikslinto skundo priėmimas yra būtinas ginčui teisingai išspręsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo R. Z. patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ketvirtajame skyriuje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Nesant Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu nėra skundžiama. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos neįtvirtina teismų nutarčių, kuriomis atsisakoma priimti patikslintą skundą, apskundimo, atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties panaikinimo neturėjo būti priimtas. Be to, teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą teisme nagrinėjamoje byloje neužkerta kelio bendra tvarka su nauju skundu kreiptis į teismą. Paaiškėjus, kad R. Z. atskirasis skundas buvo nepagrįstai priimtas nagrinėti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis), jis negali būti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektu, todėl procesas pagal atskirąjį skundą turi būti nutraukiamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Bylos procesą pagal pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė