2018-10-03 Nr. AB-17523-3-61-3-01451-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3661-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01451-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), – 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad, būnant Lukiškių TI-K ir Ligoninėje laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 26 d., jam buvo apribota galimybė susirašinėti su draugais, pažįstamais ir giminaičiais, esančiais įkalinimo įstaigose. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir kt., kurių intensyvumas viršijo neišvengiamą kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 26 d., kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl draudimo susirašinėti taikymo pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2011 m. lapkričio 23–29 d. ir 2011 m. gruodžio 14–20. Jis Ligoninėje buvo gydomas 2013 m. gegužės 14–22 d. ir 2013 m. gruodžio 4–11 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. gegužės 2 d., todėl jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos minėtais laikotarpiais, atlyginimo. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo prašymą ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 26 d. Pareiškėjas teismui nepateikė prašymo atnaujinti šį praleistą terminą. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjui kreiptis į teismą, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo atnaujintas, o pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III. 8. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m vasario 26 d. Draudimas pareiškėjui kliudė bendrauti iki 2015 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas, neturintis teisinio išsilavinimo, tik nuo šio Konstitucinio Teismo sprendimo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjas anksčiau nesuprato ir negalėjo suprasti, kad draudimas susirašinėti su kitais nuteistaisiais yra neteisėtas, nesuvokė, kad daromas neigiamas poveikis jo psichologinei ir emocinei būklei. Be to, teismas šiuos faktorius vertino šališkai.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Lukiškių TI-K nuomone, tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Ligoninės vertinimu, apeliacinis skundas yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pirminis skundas. Ligoninė sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos draudžiant pareiškėjui susirašinėti su draugais, pažįstamais ir giminaičiais, esančiais įkalinimo įstaigose, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 26 d. kalint Lukiškių TI-K ir Ligoninėje, atlyginimo.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovų veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino savo reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjas šį senaties terminą praleido ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja savo argumentus dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, kai kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014). CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

17. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad ginčo šaliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

18. Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sąlygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną. Pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais (buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis, sudaromos kliūtys resocializacijai, šiurkščiai pažeidžiamos teisės ir privatumas bei kt.), kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visą laikymo tomis sąlygomis laiką, kai tie neigiami veiksniai tą asmenį veikia. Taigi pareiškėjas, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 26 d. negalėdamas susirašinėti su draugais, pažįstamais ir giminaičiais, esančiais įkalinimo įstaigose, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią toks draudimas pažeidė jo teises. Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 27 d. (žyma ant voko kopijos, b. l. 3) (pirmosios instancijos teismas neteisingai kreipimosi į teismą datą sutapatino su skundo gavimo teisme data ir nepagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 2 d.), atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, jis reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį iki 2014 m. balandžio 26 d. pateikti praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo 2011 m. lapkričio 23–29 d. ir 2011 m. gruodžio 14–20 d. (atsakovo, atstovaujamo Lukiškių TI-K, atsiliepimas į skundą, b. l. 19–22), Ligoninėje – 2013 m. gegužės 14–22 d. ir 2013 m. gruodžio 4–11 d. (atsakovo, atstovaujamo Ligoninės, atsiliepimas į skundą, b. l. 34–36), todėl ieškinio senatis taikytina visam jo skundo reikalavimui.

19. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. vasario 26 d., kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėjamam ginčui aktualų nutarimą, nes tokia pozicija yra niekuo nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-629/2018). Pastebėtina, jog teisės aktai, reglamentuojantys laikymo sąlygas ir nustatantys nuteistųjų teises bei pareigas, yra lietuvių kalba ir viešai prieinami, todėl manytina, kad susipažinęs su konkrečiais teisės aktų reikalavimais pareiškėjas galėjo suvokti, jog jo teisės galbūt buvo pažeidžiamos dar iki priimant minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Pareiškėjas nei tuo metu, nei iš karto po Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimo į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nesikreipė, o kreipėsi tik 2017 m. balandžio 27 d.

20. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesuformulavo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė šio termino praleidimo priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, ex officio (liet. pagal pareigas) taip pat nenustatė objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam senaties terminui atnaujinti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą ir jo skundą atmetė.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė