919c7ed7-d1f7-41cd-83ea-bc91f5ae7c76 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-316/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17894-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vidmanto Mylės ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nukentėjusiojo A.

B. atstovei advokatei AuÅ¡rai Žukienei, nuteistajam Ž. Å ., jo gynėjui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne apimant Å¡velnesnę ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, Ž. Å . įpareigotas viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per vienÄ mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. B. turtinę žalÄ . Priteista iÅ¡ Ž. Å . nukentėjusiajam A.

B. 137 Eur turtinės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Priteista iš Ž. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 428,77 Eur žala už nukentėjusiesiems A. B. ir J. K. suteiktas gydymo paslaugas. Pratęstas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės D. B. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu taikytas ir 2019 m. gruodžio 10 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi pratęstas Ž.

Å . laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki Å¡iuo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir A. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Ž. Å . nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 22 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ A. B., dėl to Å¡is nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui.

Taigi Ž. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 22 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – poilsiavietėje (duomenys neskelbtini) Å¡ventės metu įžūliu elgesiu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu suduodamas į veidÄ A. B., ir dėl to Å¡is nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , po to lauke vienÄ kartÄ spirdamas per kojas bei sugriebęs už rankų ir taip parversdamas ant žemės J. K., jį koja su batu uždėjęs ant galvos laikydamas prispaustÄ prie žemės, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Ž. Å . pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 3.2.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas ištyrė įrodymus, tačiau padarė nelogiškas ir paminėtiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, ignoravo akivaizdžius prieštaravimus tarp įrodymų, nepateikė motyvų, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais vadovavosi. 3.3. Ž. Š. pažymi, jog teismas akcentavo, kad liudytojai M. Š. ir V. Š. — jo broliai, B. Š. — jo mama, liudytoja E. Š. – pusseserė, D. Š. – pusseserės sutuoktinis, liudytoja S. B. – M. Š. draugė, todėl jų parodymai tendencingi.

Teismas konstatavo, kad yra pagrindas remtis ne Å¡ių liudytojų, o liudytojos, nukentėjusiojo sesers I. B. parodymais, nors, Ž. Å . nuomone, liudytojai, kurių dalis kartu yra ir nukentėjusiojo artimieji giminaičiai, paneigė I. B. parodymus. 3.4. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai giminystės ryšį vienu atveju laikė kaip Å¡aliÅ¡kumo įrodymÄ , kitu atveju giminystės ryÅ¡ys nekliudė teismui remtis liudytojos I. B. parodymais. Pažymi, jog toks selektyvus teismo elgesys patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad I.

B. parodymus paneigia ne tik liudytojų parodymai, bet ir vaizdo įraÅ¡ai. 3.5. Ž. Å . skunde nurodo, jog visi, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo seserį I. B., smÅ«gio sudavimÄ paneigė. Apelianto nuomone, pats faktas, kad toks skaičius liudytojų neigia smÅ«gio sudavimÄ , turėjo teismui sukelti pagrįstų abejonių dėl I. B. parodymų teisingumo. 3.6. Pažymi, jog visi liudytojai matė, kad A. B. yra smarkiai girtas ir jam (Ž. Å .) braunantis pro susigrÅ«dusius giminaičius A. B. paprasčiausiai nugriuvo, nes neiÅ¡laikė pusiausvyros.

Apeliantas nurodo, jog bÅ«tent dėl to visi liudytojai ir perlipo per A. B. ir išėjo į laukÄ , jei liudytojai bÅ«tų matę A. B. gaunant smÅ«gį į galvÄ , dauguma liudytojų nebÅ«tų praėję, o bÅ«tų pasilenkę ir bandę A. B. suteikti pagalbÄ . 3.7. Apelianto nuomone, liudytoja I. B. vaizdo įraÅ¡e nesielgia taip, kaip elgtųsi žmogus, žinodamas apie nukentėjusiojo patirtÄ galvos traumÄ . Ž. Å . pažymi, jog ji stoviniuoja Å¡alia A. B. ir pasilenkia prie jo tik po daugiau kaip 10 s. Apelianto nuomone, jei A.

B. bÅ«tų griuvęs nuo smÅ«gio į galvÄ , I. B. bÅ«tų pasielgusi kitaip, iÅ¡ karto bÅ«tų pasilenkusi, priėjusi ir bÅ«tų bandžiusi apžiÅ«rėti jo galvÄ . Ž. Å . nuomone, I. B. bÅ«tų reiÅ¡kusi priekaiÅ¡tus jam, taip pat M. Å ., V. Å ., B. Å . dėl jo elgesio. Pažymi, kad iÅ¡ poilsiavietės (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad I. B., tariamai mačiusi jo suduotÄ smÅ«gį, bÅ«tų ėjusi su kuo nors aiÅ¡kintis. Be to, jo (Ž. Å .) telefonu darytame ir pateiktame teismui vaizdo įraÅ¡e I.

B. niekur nemini, kad jis bÅ«tų sudavęs smÅ«gius A. B., neturi jokių pretenzijų. Apeliantas nurodo, jog I. B. prašė neprovokuoti A. B., todėl tai patvirtina, kad A. B. į žodines pastabas reaguoja neadekvačiai ir, I. B. supratimu, yra pats kaltas dėl savo griuvinėjimų ir galimų traumų. Apie jokias traumas ar smÅ«gio sudavimÄ vaizdo įraÅ¡e nekalba ir pats A. B.. 3.8. Apelianto nuomone, teismui turėjo sukelti abejonių fizinė galimybė užsimoti ir suduoti A. B., nes aplink jį buvo mažiausiai trys žmonės, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad suduoti A.

B. į galvÄ neįmanoma neužkliudžius greta stovinčių žmonių. Taip pat teismui turėjo kilti pagrįsta abejonė, kaip įmanoma suduoti smÅ«gį į kairiÄ jÄ Å¾andikaulio pusę iÅ¡ nugaros pusės, tuo pačiu metu nesužalojant ausies, skruosto, todėl Å¡iuo atveju neatitinka A. B. nustatyta sužalojimo vieta. Skunde nurodo, jog vaizdo įraÅ¡e (8 min. 19 sek. nuo pradžios) matyti, kad prieÅ¡ nugriÅ«vant A. B. jis (Ž. Å .) yra jam iÅ¡ nugaros pusės, o deÅ¡inė ranka yra ne aukščiau nei A.

B. juosmuo, todėl į galvos sritį jis A. B. suduoti negalėjo. Pažymi, jog braudamasis pro duris jis ranka stÅ«mė A. B., kad jis pasitrauktų iÅ¡ kelio. Ž. Å . nuomone, anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad liudytojos I. B. parodymai nuoseklÅ«s, atitinkantys vaizdo kameros užfiksuotus vaizdus ir jos parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. 3.9. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas, komentuodamas vaizdo įraÅ¡Ä darė nepagrįstas iÅ¡vadas nurodydamas, kad įraÅ¡e matyti, kaip iÅ¡ salės atbėgęs Ž.

Å . pribėga prie A. B. ir užsimoja. Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Vaizdo įraÅ¡as yra neryÅ¡kus, prastos kokybės. Teigti, kad jis (Ž. Å .) užsimojo, negalima, nurodo, jog jis norėjo iÅ¡eiti pro duris, kur buvo susigrÅ«dę žmonės, todėl turėjo juos patraukti į Å¡alį ir todėl sparčiai ėjo su iÅ¡tiestomis į priekį rankomis. 3.10. Skunde nurodo, jog vaizdo įraÅ¡e smÅ«gis neužfiksuotas, tai pripažįsta ir pats teismas. Be to, teismas neatsižvelgė į svarbiÄ aplinkybę, kad pagal šį vaizdo įraÅ¡Ä daromos teisinės iÅ¡vados yra neteisėtos, kadangi vaizdo įraÅ¡as yra padarytas su įranga, neturinčia metrologinės patikros.

Å iuo atveju teismas, darydamas iÅ¡vadas apie užsimojimÄ suduoti, judesių staigumÄ , vizualiai matavo vaizdo įraÅ¡o atkÅ«rimo greitį bei laikÄ ir darė iÅ¡vadÄ , kad veiksmai tikrovėje buvo atlikti tokiu pat greičiu kaip vaizdo įraÅ¡e, bei remiantis savo iÅ¡vadomis taikė jo (Ž. Å .) atžvilgiu teisinę atsakomybę, nors techninės priemonės, su kuriomis buvo padarytas vaizdo įraÅ¡as, nebuvo metrologiÅ¡kai patikrintos. Apelianto nuomone, dėl anksčiau nurodytos priežasties teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž.

Š., pribėgęs prie A. B., sėdinčio ant minkštasuolio, prieš jį užsimojo. 3.11. Skunde nurodo, jog jis teisme paaiškino, kad A. B. buvo išsitraukęs automobilio raktelį ir jis (Ž. Š.) norėjo paimti, kad A. B. nesugalvotų važiuoti automobiliu. 3.12. Apeliantas pažymi, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus vertino fragmentiškai ir neatsižvelgė, kad jis neturėjo jokio motyvo suduoti A. B., tarp jų nebuvo jokio konflikto, Ž. Š. nurodo, kad buvo praktiškai blaivus.

Nurodo, jog epizode prie laukinių durų jis Å¡alia A. B. buvo tik sekundę ar dvi, su juo neturėjo galimybės bendrauti, matė, kad J. K. lauke grumiasi su M. Å ., todėl bėgo prie jo. Priežasties, dėl kurios jis (Ž. Å .) turėjo suduoti A. B., teismas taip ir neatskleidė. 3.13. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad A. B. griuvinėjo ir stumdėsi per visÄ buvimo vestibiulyje laikÄ , todėl galėjo susižaloti tiek griÅ«damas, tiek besistumdydamas su J. K.. 3.14. Pažymi, jog teismas nepagrįstai pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ vertino kaip kategoriÅ¡kÄ .

Apelianto nuomone, specialisto vertinimas, kad A. B. patirta trauma nebÅ«dinga griuviminei, reiÅ¡kia tik tai, kad dauguma tokių traumų nekyla griuvus, tačiau tai nepaneigia, kad A. B. negalėjo susižaloti konkrečiomis aplinkybėmis, Å¡iuo atveju atsitrenkdamas į baldus, slenkstį, grindų plyteles ir panaÅ¡ius daiktus. 3.15. Nurodo, jog jis pateikė vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad ne jis, o M. Å . laiko J. K.. Jis (Ž. Å .) teismui paaiÅ¡kino, kad padėjo iÅ¡neÅ¡ti J. K. į laukÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ .

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad J. K. inicijavo susistumdymÄ , buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytojai patvirtino, kad J. K. ir A. B. bÅ«nant vestibiulyje girdėjosi jų konfliktas. Nurodo, jog J. K. inicijavo grumtynes. O jo (Ž. Å .) veiksmai iÅ¡vedant iÅ¡ patalpos besiprieÅ¡inantį J. K. buvo teisėti. 3.16. Skunde pažymi, kad teismas nekritiÅ¡kai vertino J. K. parodymus, kuris pirmÄ kartÄ apklausiamas teigė, kad nieko neatsimena, smÅ«giai nebuvo suduoti, niekam pretenzijų neturi. Ignoruodamas akivaizdžius prieÅ¡taravimus teismas padarė įrodymų visumos neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo J.

K. parodymais, kad lauke jį ant žemės pargriovė Ž. Š.. Nurodo, kad net jeigu taip būtų buvę, akivaizdu, jog jo veiksmai J. K. atžvilgiu buvo labai trumpi, kadangi jo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad J. K. jis nelaikė. Pažymi, jog teismas nemotyvavo, kodėl jo veiksmai buvo neteisėti, o iki atvykstant policijai J. K. laikiusio M. Š. veiksmai yra teisėti. 3.17. Nurodo, jog teismas surašydamas nuosprendį pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

5. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. ApkaltinamÄ jį nuosprendį apeliantas skundžia nurodydamas argumentus, susijusius su veikų, už kurių padarymÄ jis nuteistas, įrodytumu. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ , tačiau nurodytus pažeidimus iÅ¡ esmės argumentuoja ne konkrečiais teisiniais argumentais, o tiesiog nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir pateikia savÄ bylos įrodymų vertinimÄ .

9. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

10. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai Ž. Å . pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymo. Nuteistojo kaltumÄ dėl Å¡ių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tas abejones paÅ¡alina byloje esantys įrodymai.

11. Ž. Å . apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir neigia smurtavęs prieÅ¡ A. B.. Ž. Å . nurodo, jog jis padėjo iÅ¡neÅ¡ti agresyvų J. K. į laukÄ , bet jo nepargriovė ir nelaikė. Pažymėjo, jog norėdamas iÅ¡eiti pro duris, kur buvo susigrÅ«dę žmonės, turėjo juos patraukti į Å¡alį, ėjo sparčiai su iÅ¡tiestomis į priekį rankomis, o jam braunantis pro susigrÅ«dusius giminaičius A. B. nugriuvo, nes neiÅ¡laikė pusiausvyros, jis jam nesudavė.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tokiÄ nuteistojo pozicijÄ laiko gynybine versija, nes ji prieÅ¡tarauja surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. B., J. K., liudytojos I. B. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. IÅ¡ nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, jog M. Å . su V. Å . tempė J.

K. ir jis eidamas link J. K. nespėjo prie jo prieiti, nes pasisukęs galvÄ matė, kaip iÅ¡ salės atbėga Ž. Å ., kuris, pribėgęs prie jo, kumščiu trenkė jam į deÅ¡inį skruostÄ , nuo smÅ«gio jis nugriuvo ant pilvo (2 t., b. l. 191). J. K. teismo posėdyje parodė, jog tempiamas jis gerai matė, kaip iÅ¡ salės atbėgęs Ž. Å ., pribėgęs prie A. B., trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Nuo smÅ«gio A. nugriuvo ant žemės (2 t., b. l. 193). Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog matė, kaip iÅ¡ salės atbėgo Ž.

Å ., kuris pribėgęs prie A. B., trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį skruostÄ , A. B. griuvo veidu į grindis. Tuo metu, kai ŽydrÅ«nas trenkė A. B., J. K. tempė į laukÄ M. Å . ir V. Å . (2 t., b. l. 167–168). A. B., I. B., J. K. nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus dėl to, jog Ž. Å . sudavė A. B. smÅ«gį, patvirtino ir vaizdo įraÅ¡as. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog J. K. jau yra neÅ¡amas, o A. B. eina link išėjimo, greta jo sesuo I. B., kai pasimato atbėgantis nuo salės pusės Ž.

Å ., kuris bėga ne pro žmonių miniÄ , o link A. B., užsimoja ir tuomet jau matyti ant grindų gulintis žmogus (1 t., b. l. 76).

13. Nors Ž. Å . nurodo, jog visi liudytojai, kurių dalis kartu yra ir nukentėjusiojo artimieji giminaičiai, smÅ«gio sudavimÄ paneigė, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo seserį I. B., todėl jos parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi, tačiau toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog liudytojai M. Å ., V. Å ., B. Å ., K. B. tvirtina, kad nematė A. B. suduoto smÅ«gio, nors jie, kaip matyti iÅ¡ vaizdo kameros užfiksuoto įraÅ¡o, buvo tuo metu fojė. B. Å . tuo metu jau buvo atsistojusi nuo minkÅ¡tasuolio ir akivaizdu, jog stebėjo sambrÅ«zdį, tačiau teismo posėdyje nurodė, jog nematė, kad A.

B. būtų suduotas smūgis, K. B. taip pat buvo per kelis žingsnius nuo nukentėjusiojo A. B., kamera užfiksuota, kaip K. B. peržengia gulinčio ant grindų A. B. kojas, tačiau teisme jis tvirtino, kad gulinčio A. B. jis nematė, taigi teismas pagrįstai nesirėmė abejonių keliančiais liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes, kurių liudytojai tvirtina net nematę. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog liudytojai yra ir Ž. Š. giminaičiai, todėl jie suinteresuoti, jog Ž. Š. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog I.

B., stovėjusi greta brolio, parodė, jog matė Ž. Š. smūgį, nuo kurio jos brolis nugriuvęs ant grindų. Jos parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti, nes, kaip jau buvo minėta, I. B. parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Be to, I. B. nebuvo susipykusi nei su kaltinamuoju, nei su jo artimaisiais, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji siektų apkabėti būtent Ž. Š., jei jo broliui kas nors kitas būtų sudavęs smūgį. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi I.

B. parodymais, o kitų liudytojų parodymus atmetė.

14. Ž. Å . skunde taip pat nurodo, jog pagal šį vaizdo įraÅ¡Ä daromos teisinės iÅ¡vados yra neteisėtos, kadangi vaizdo įraÅ¡as yra padarytas su įranga, neturinčia metrologinės patikros. Toks skundo argumentas atmestinas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad bÅ«tų laiku atliktas Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas. Metrologinė patikra atliekama tik teisinio metrologinio reglamentavimo objektams, įstatymas nenumato, kad buitinėms vaizdo kameroms bÅ«tų reikalaujama metrologinė patikra.

15. Apeliantas nurodo, jog teismui turėjo kilti pagrįsta abejonė, kaip įmanoma suduoti smÅ«gį į kairiÄ jÄ Å¾andikaulio pusę iÅ¡ nugaros pusės, tuo pačiu metu nesužalojant ausies, skruosto. Pažymi, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad A. B. griuvinėjo ir stumdėsi per visÄ buvimo vestibiulyje laikÄ , todėl galėjo susižaloti tiek griÅ«damas, tiek besistumdydamas su J. K.. Tokia Ž. Å . nurodoma versija laikoma deklaratyvia, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad apelianto keliama versija, jog A.

B. galėjo susižaloti pats arba dėl J. K. veiksmų, nepagrįsta jokiais įrodymais. Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, jog iÅ¡girdęs, kad kažkas atbėga, atsisuko ir kaip tik gavo į deÅ¡inę veido pusę, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir Å¡alia stovėjusi I. B.. Be to, specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad žandikaulio lūžis A. B. padarytas vienu trauminiu poveikiu, t. y. vienu smÅ«giu, ir Å¡is sužalojimas nėra bÅ«dingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 34). Pažymėtina, jog jau iÅ¡ aptarto vaizdo kameros įraÅ¡o matyti, kad tuo metu, kai prie A.

B. pribėga Ž. Å . ir jam užsimoja, J. K. yra tempiamas į kitÄ pusę ir jo arti net nėra, o bÅ«tent po Ž. Å . užsimojimo A. B. atsiduria ant žemės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis specialisto iÅ¡vada ir įrodymų visuma, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. B. griuvo nuo stipraus Ž. Å . smÅ«gio, dėl kurio nukentėjusiajam ir lūžo žandikaulis.

16. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Ž. Å . neturėjo jokio motyvo suduoti A. B., nes tarp jų nebuvo jokio konflikto. Kitaip nei tvirtina Ž. Å ., nukentėjusysis J. K. ir liudytojai: I. B., K. B., B. Å ., E. Å ., D. Å . teisme parodė, jog konfliktas tarp Ž. Å . ir A. B. vis dėlto buvo, vyrai ginčijosi dėl A. B. brolio buvusios merginos ir žemių. Atkreiptinas dėmesys, jog Ž. Å . ir A. B. konfliktinę situacijÄ taip pat patvirtino ir vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog Ž.

Å . buvo keletÄ kartų priėjęs prie A. B., o vėliau pribėgęs ir užsimojęs, kol A. B. sėdėjo fojė ant minkÅ¡tasuolio. IÅ¡ įraÅ¡e užfiksuoto užsimojimo spęstina, jog Ž. Å . ir tuo kartu ant minkÅ¡tasuolio A. B. sudavė smÅ«gį, nes matyti, kaip po Ž. Å . užsimojimo A. B. liko sėdėti užsiėmęs už galvos. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog tarp Ž. Å . ir A. B. buvo įtampa, o vėliau konfliktas peraugo į Ž. Å . smurtinius veiksmus, dėl kurių A.

B. lūžo žandikaulis ir buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

17. Ž. Å . pažymėjo, jog teismas nemotyvavo, kodėl jo veiksmai J. K. atžvilgiu buvo neteisėti, ir nesutiko, jog jis sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje nurodoma, jog smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. Å . veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Nukentėjusysis J. K. parodė, jog jį lauke ant žemės pargriovė įspirdamas jam į kojas Ž. Å ., kuris uždėjo kojÄ jam ant kaklo, spaudė prie žemės. Liudytoja B. patvirtino, kad išėjus į laukÄ po to, kai padėjo susitvarkyti broliui A. B. po Ž. Å . suduoto smÅ«gio, matė, kad ant grindinio gulintį J. K. buvo prispaudęs ant jo sėdėdamas M.

Å . ir, kad Ž. Å . buvo uždėjęs kojÄ J. K. ant kaklo. Byloje esančioje J. K. ambulatorinio gydymo kortelėje nustatyta diagnozė krÅ«tinės sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 59–63). Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. Å . J. K. sukėlė fizinį skausmÄ , demonstravo įžūlų elgesį, kartu rodė nepagarbÄ savo pažįstamiems, Å¡eimos nariams, susirinkusiems į Å¡eimos Å¡ventę, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aptartų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ , be to, tokiais veiksmais buvo peržengtos ribos (J.

K. sulaikymas) ir sutrikdyta visuomenės rimtis.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog BPK 322 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo negali bÅ«ti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014).

Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

20. Konstatuotina, jog, baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. Å . sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam A. B., dėl to A. B. lūžo žandikaulis ir buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. PrieÅ¡ nukentėjusįjį J. K. Ž. Å . panaudojo smurtinius veiksmus – įspirdamas jam į kojas pargriovė jį ant žemės, uždėjęs kojÄ ant kaklo laikė prispaudęs jo galvÄ prie žemės. t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

21. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas Ž. Å . pritaikytas tinkamai. Todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo Ž. Å . apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo Ž. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis Teisėjai Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė