919bc971-1deb-4c00-b09e-9d2e26deaa97 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga; pripažinti 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sutartį dÄl paveldÄto turto pasidalijimo negaliojanÄiais dÄl ½ dalies žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga;
Legislator headnote
AI generated919bc971-1deb-4c00-b09e-9d2e26deaa97 · KlaipÄdos apygardos teismas: ir B. D., mirusio 2011 m. vasario 13 d., bendroji dalinÄ nuosavybÄ; pripažino ieÅ¡kovei J. S. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. S. 98,65 Eur sumokÄto sodo mokesÄio atsakovei V. D.. Kitų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalių reikalavimus atmetÄ. Teismo motyvai: 3.1. KompleksiÅ¡kai įvertinus byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad tarp J. S. ir B. D. buvo susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1480-826/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00975-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.5.5; 2.6.37; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Kristinos DomarkienÄs, Jolantos GaileviÄienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs J.
S., atsakovÄs V. D. apeliacinius skundus dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-180-1068/2019 pagal ieÅ¡kovÄs J. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. D., tretiesiems asmenims R. D., notarei A. B. dÄl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe bei dalies paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu ir atsakovÄs V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. S. dÄl iÅ¡keldinimo ir nuostolių atlyginimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ J. S. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslino), praÅ¡ydama:
1) pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga;
2) pripažinti 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sutartį dÄl paveldÄto turto pasidalijimo negaliojanÄiais dÄl ½ dalies žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga;
3) priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 1.1. NurodÄ, kad su B. D. kartu pradÄjo gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį nuo 2005 metų. Tuo metu jis dar buvo vedÄs, taÄiau faktiÅ¡kai su tuometine žmona D. D. nebegyveno, jų santuoka oficialiai nutraukta 2006 m. liepos 5 d. Gyvendami kartu ir vesdami bendrÄ Å«kį 2007 m. gruodžio 12 d. B. D. vardu įsigijo žemÄs sklypÄ su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga (buvÄs adresas SB âŽemaitijaâ, sklypo Nr. 369).
Vietoje sodo namelio nusprendÄ pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ , todÄl 2008 m. parengÄ naujo statinio statybos projektÄ bei 2008 m. birželio 13 d. gavo statybÄ leidžiantį dokumentÄ . NamÄ statÄ iÅ¡ abiejų turimų lÄšų, o jų nepakakus, gavo kreditus iÅ¡ AB SEB banko. NamÄ statyti padÄjo jos sÅ«nus, sesers vyras bei B. D. brolis. B. D. vaikai dirbo ir gyveno Anglijoje, todÄl vykstant statyboms jose nedalyvavo ir prie jų nei darbu, nei lÄÅ¡omis neprisidÄjo. B. D. (duomenys neskelbtini) mirÄ, ji liko gyventi nebaigtame įrengti name ir toliau jį tvarkÄsi.
DÄl sunkios finansinÄs padÄties nepajÄgÄ mokÄti paimtų kreditų įmokų, todÄl B. D. paskolos likutį sumokÄjo jo dukra atsakovÄ V. D.. Jos skola buvo perduota vykdyti antstolei ir baigta mokÄti 2015 m. Gyvenamojo namo statyba iÅ¡ esmÄs buvo faktiÅ¡kai baigta, taÄiau nebuvo atlikta statybos pabaigos registracija, nepateikta deklaracija apie statybos užbaigimÄ , neparengta kadastrinių matavimų byla. AtsakovÄ su savo broliu lygiomis dalimis paveldÄjo B. D. priklausiusį turtÄ . IÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagrindu 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d.
V. D. ir R. D. pasiraÅ¡Ä paveldÄto turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, atiteko V. D.. 2019 m. sausio 15 d. VÄ® Registrų centrui V. D. pateikÄ deklaracijÄ apie minÄtame žemÄs sklype pastatyto gyvenamojo namo statybos užbaigimÄ . ŽemÄs sklypas ir gyvenamasis namas yra jos ir B. D. jungtinÄs veiklos rezultatas, todÄl iÅ¡duodant paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ ir sudarant paveldimo turto sutartį ½ dalis ginÄo turto negalÄjo bÅ«ti sandorių dalimi.
Å ie sandoriai turÄtų bÅ«ti pripažinti negaliojanÄiais bei jai pripažinta ½ dalis nuosavybÄs teisÄs į ginÄo turtÄ .
2. AtsakovÄ V. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ J. S. su visais esamais ir buvusiais Å¡eimos nariais iÅ¡ žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esanÄio sodo pastato su Å¡iltnamiu, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 197,30 Eur nuostolių atlyginimo bei patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 2.1. NurodÄ, kad minÄtÄ turtÄ atsakovÄ paveldÄjo po tÄvo B. D. mirties ir jame neatlygintinai leido gyventi ieÅ¡kovei J. S.. Tarp Å¡alių buvo susiklostÄ panaudos teisiniai santykiai. 2018 m. vasaros pradžioje atsakovÄ nusprendÄ minÄtÄ turtÄ parduoti ir praneÅ¡Ä ieÅ¡kovei, kad nutraukia panaudos sutartį ir pareikalavo iÅ¡sikraustyti.
IeÅ¡kovÄ ne tik kad neiÅ¡sikraustÄ iÅ¡ minÄto turto, bet ir 3 metus nemokÄjo sodo mokesÄių, dÄl to atsakovÄ patyrÄ 197,30 Eur dydžio nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. PlungÄs apylinkÄs teismas 2019 m. birželio 7 d. priÄmÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. pripažino, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, įregistruotas atsakovÄs V. D. vardu, yra ieÅ¡kovÄs J.
S. ir B. D., mirusio 2011 m. vasario 13 d., bendroji dalinÄ nuosavybÄ; pripažino ieÅ¡kovei J. S. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. S. 98,65 Eur sumokÄto sodo mokesÄio atsakovei V. D.. Kitų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalių reikalavimus atmetÄ. Teismo motyvai: 3.1. KompleksiÅ¡kai įvertinus byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad tarp J. S. ir B. D. buvo susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.
Å iÄ aplinkybÄ patvirtina faktai, jog įrengus pirmÄ jį gyvenamojo namo aukÅ¡tÄ sugyventiniai iÅ¡ nuomojamojo buto Palangoje kartu su B. D. sÅ«numi persikÄlÄ gyventi į gyvenamÄ jį namÄ , kur visi gyveno iki pat B. D. mirties, o ieÅ¡kovÄ gyvena iki Å¡iol, laikydama save to turto bendraturte. 3.2. NurodÄ, kad yra pagrindas pripažinti, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, yra bendroji dalinÄ ieÅ¡kovÄs J. S. ir B. D. nuosavybÄ, priklausanti jiems lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
Preziumuojama, kad abiejų sugyventinių įnaÅ¡ai į ginÄo turtÄ buvo lygÅ«s, nes neįrodyta prieÅ¡ingai bei nepateikta duomenų, jog vienas iÅ¡ sugyventinių prie Å¡io turto sukÅ«rimo prisidÄjo didesne dalimi. 3.3. NurodÄ, kad reikalavimas dÄl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs byloje nebuvo pareikÅ¡tas, todÄl teismas neiÅ¡eidamas iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų dÄl Å¡ių klausimų nepasisako. 3.4. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimui dÄl turto dalies nustatymo yra taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
IeÅ¡kovÄ apie savo teisių pažeidimÄ iÅ¡ esmÄs sužinojo 2018 m. vasaros pradžioje, ieÅ¡kinį teismui pateikÄ 2018 m. rugsÄjo 12 d., todÄl senaties terminas nÄra praleistas. Jei senaties terminÄ bÅ«tų galima skaiÄiuoti nuo B. D. mirties, tai Å¡is terminas taip pat nÄra praleistas. 3.5. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas pripažinti jai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, atmestinas kaip nepagrįstas.
IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, jog žemÄs sklypas buvo iÅ¡pirktas asmeninÄmis B. D. lÄÅ¡omis. Duomenų, kad Å¡alys jį siekÄ Ä¯gyti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, nÄra. IeÅ¡kovÄ jokių įrodymų, jog bendro gyvenimo su B. D. metu žemÄs sklypas buvo iÅ¡ esmÄs pagerintas, neteikÄ. 3.6. Netenkinus reikalavimo dÄl žemÄs sklypo pripažinimo bendrÄ ja ieÅ¡kovÄs ir B. D. nuosavybe, atmestinas ir reikalavimas dÄl dalies 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo ir tos paÄios dienos sutarties dÄl paveldÄto turto pasidalijimo pripažinimo negaliojanÄiais. 3.7.
NurodÄ, kad nÄra pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ namo su visais jai priklausanÄiais daiktais, nes konstatuota, jog ieÅ¡kovÄ yra gyvenamojo namo bendraturtÄ. 3.8. Pripažinus, kad ieÅ¡kovei priklauso ½ dalis ginÄo gyvenamojo namo, yra pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ½ dalį patirtų iÅ¡laidų, t. y. 98,65 Eur sumokÄto sodo mokesÄio už 2016â2018 metus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4.
IeÅ¡kovÄ J. S. (toliau â apeliantÄ) pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti, t. y. tenkinti jos reikalavimus pripažinti ieÅ¡kovei J. S. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį žemÄs sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.600 ha; pripažinti 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sutartį dÄl paveldÄto turto pasidalijimo negaliojanÄiais dÄl ½ dalies žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavÄs, jog jÄ ir B. D. siejo jungtinÄs veiklos teisiniai santykiai, nepagrįstai netenkino jos reikalavimo pripažinti jai ½ dalį į žemÄs sklypÄ . Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus žemÄs sklypas gali bÅ«ti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lÄÅ¡omis ir turint tikslÄ sukurti bendrÄ jÄ nuosavybÄ, arba esant patikimų įrodymų, jog žemÄs sklypas buvo iÅ¡ esmÄs pagerintas.
Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog B. D. turÄjo teisÄ naudotis ginÄo žemÄs sklypu, taÄiau jį įsigijo 2007 m. gruodžio 12 d., t. y. jiems gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį, turint tikslÄ pasistatyti bÅ«stÄ gyvenimui. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ji kartu su B. D. iÅ¡ turÄtų santaupų ir iÅ¡ banko paimtomis paskolomis sodo namelyje įrengÄ vandentiekį, elektrÄ , sumontavo nuotekų valymo sistemÄ , ir kt., t. y. iÅ¡ esmÄs sukÅ«rÄ naujos vertÄs nekilnojamojo turto objektÄ .
Taip pat sutvarkÄ sklypÄ , įrengÄ Ä¯važiavimÄ , takus ir pan. Taigi pagerino žemÄs sklypo infrastruktÅ«rÄ . TodÄl žemÄs sklypÄ pagerinus iÅ¡ bendrų lÄšų bei bendru darbu, jo 1/2 dalis turi bÅ«ti pripažinta jai. 4.2. PaveldÄjimo teisÄs liudijimas pagal i?statyma? buvo is?duotas i? visa? turta?, i?skaitant ir ginc?o z?eme?s sklypa?, kuriame buvo pastatytas, tac?iau teise?s aktu? nustatyta tvarka neregistruotas ginc?o namas. Žeme?s sklypas ir pastatytas gyvenamasis namas yra jungtine?s veiklos rezultatas.
Is?duodant pavelde?jimo teise?s liudijima? ir sudarant paveldimo turto sutarti? ginc?o turto ½ dalis negale?jo bu?ti sandoriu? dalimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mine?tų sandorių dalis turi būti pripaz?inta negaliojanc?iai.
5. AtsakovÄ V. D. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. ŽemÄs sklypo specifiÅ¡kumas lemia tai, kad jį įsigyjant nÄra galimybÄs prisidÄti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytÄ kainÄ . Byloje nustatyta, jog B. D. nutraukiant santuokÄ jam atiteko teisÄs į sodo sklypÄ SB âŽemaitijaâ, sklypo Nr. 369 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga).
GinÄo sklypas kaip turto vienetas egzistavo dar gerokai iki ieÅ¡kovÄs atsiradimo B. D. gyvenime ir jis jį privatizavo sumokÄdamas valstybei vienkartinÄmis iÅ¡mokomis â investiciniais Äekiais, asmeninÄmis lÄÅ¡omis, todÄl buvo asmeninÄ jo nuosavybÄ. IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad prie žemÄs sklypo pagerinimo ji prisidÄjo. 5.2. IeÅ¡kovÄs reikalavimai dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo ir pasidalijimo sandorių pripažinimo negaliojanÄiais yra negalimi dÄl praleisto senaties termino.
PaveldÄjimo teisÄs liudijimas iÅ¡duotas 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. IeÅ¡kovÄ per 3 mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiÅ¡kÄ reikalavimus palikimÄ priÄmusiems įpÄdiniams ir jau suÄjo trejų metų naikinamasis terminas.
6. AtsakovÄ V. D. pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, pripažintas ieÅ¡kovÄs ir B. D., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline nuosavybe ir dÄl nuosavybÄs teisių į ½ dalį namo, adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga, pripažinimo ieÅ¡kovei J. S. ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ su visais esamais ir buvusiais Å¡eimos nariais iÅ¡ žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esanÄio sodo pastato su Å¡iltnamiu, adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendÄ, kad senaties terminas nÄra praleistas. IeÅ¡kovÄ reiÅ¡kia reikalavimÄ dÄl turto, kuris buvo paveldÄtas, tad taikytinas 3 mÄnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti savo reikalavimus įpÄdiniams. IeÅ¡kovÄ Å¡Ä¯ terminÄ ir naikinamÄ jį 3 metų terminÄ yra praleidusi. IeÅ¡kovÄ po B. D. mirties atstovavo jo sÅ«naus interesams, tad apie paveldimo turto sudÄtį, kam jis atitenka, žinojo.
Jokių pretenzijų iki momento, kol sužinojo apie ketinimÄ parduoti namÄ , nereiÅ¡kÄ. 6.2. IeÅ¡kovÄ prie sodo namelio rekonstrukcijos neprisidÄjo, o jos tÄvas B. D. niekada nesiekÄ ginÄo turto įgyti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise su ieÅ¡kove, todÄl pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , neatitinkanÄiÄ realios situacijos. JungtinÄs veiklos teisinių santykių egzistavimas savaime nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas bus jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninÄs nuosavybÄs teise.
Jos tÄvas bendravo su ieÅ¡kove, taÄiau ginÄo turtÄ buvo įgijÄs iki draugystÄs su ieÅ¡kove pradžios. Teismo posÄdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino nÄ vienos aplinkybÄs, leidžianÄios teismui pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog prie sodo namelio rekonstrukcijos darbų finansiÅ¡kai prisidÄjo ir ieÅ¡kovÄ. Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, t. y. statybos leidimas, žemÄs sklypo privatizacijos dokumentas, patvirtina, kad viskas buvo daroma B. D. vardu, niekur neminint ieÅ¡kovÄs. Jau santuokos nutraukimo metu, sutikdamas su jam tenkanÄia turto dalimi (sodo sklypu), B.
D. turÄjo aiÅ¡kiÄ valiÄ Å¡iame sodo sklype gyventi ir tam reikÄjo sodo namelį rekonstruoti. Byloje įrodymų, net ir netiesiogiai patvirtinanÄių ieÅ¡kovÄs investicijas į B. D. vykdytÄ sodo namelio rekonstrukcijÄ , nÄra. Teismas nesiaiÅ¡kino, kur ieÅ¡kovÄ investavo savo pinigus už parduotÄ butÄ , nes turÄdama tiek pinigų ji nebÅ«tų 2008 m. pasiÄmusi paskolos. IeÅ¡kovÄs pateikti kvitai už 2 000,00 Eur yra bendrojo pobÅ«džio, iÅ¡ jų negalima identifikuoti atsiskaiÄiusio už prekes asmens tapatybÄs. Å ie kvitai galÄjo bÅ«ti jos tÄvo.
IeÅ¡kovÄ gaudavo darbo užmokestį apie 300,00 Eur ir turÄjo iÅ¡laikyti du nepilnameÄius vaikus. 6.3. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei pripažino nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį namo, adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga. Å i teismo sprendimo dalis yra neteisÄta ir nepagrįsta, nes net padarius iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ ir B. D. siekÄ Ä¯gyti turtÄ bendrÄ ja nuosavybÄs teise, teismas negalÄjo pripažinti ieÅ¡kovei teisių į ½ dalį ginÄo turto. IeÅ¡kovÄ turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad prie namo sukÅ«rimo ji investavo savo lÄÅ¡as, turtÄ ar darbÄ .
Å iuo atveju tokių duomenų nÄra. Rekonstrukcija iÅ¡ dalies atlikta yra, tai ieÅ¡kovÄ galÄtų pretenduoti tik į tÄ dalį, kuria buvo atlikti darbai, o ne į ½ namo. Ji pati sumokÄjo tÄvo kredito likusiÄ dalį, kuri buvo panaudota namo rekonstrukcijai ir dar davÄ 6 000,00 svarų (patvirtino liudytojas V. D.). 6.4. IeÅ¡kovÄ reiÅ¡kia reikalavimÄ dÄl nuosavybÄs teisių į ½ dalį gyvenamojo namo ir praÅ¡o pripažinti negaliojanÄiais paveldÄjimo ir turto pasidalijimo sandorius.
Ä® bylÄ neįtrauktas atsakovu jos brolis, su kurio teisÄmis ir pareigomis susijÄs teismo sprendimas.
7. IeÅ¡kovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ atsakovÄs apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad J. S. ir B. D. buvo gyvenamojo namo bendraturÄiai ir todÄl nuosavybÄs teisÄs gynimui taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Apie savo teisių pažeidimÄ iÅ¡ esmÄs sužinojo 2018 m. vasaros pradžioje, kai atsakovÄ pareikalavo iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. rugsÄjo 12 d., todÄl įstatyme numatyto ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. 7.2.
IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad ji su B. D. gyveno kaip vyras ir žmona, vedÄ bendrÄ Å«kį, kartu rÅ«pinosi ir tam tikrÄ laikÄ iÅ¡laikÄ vaikus iÅ¡ ankstesnių santuokų. Jos santykiai su atsakove ir treÄiuoju asmeniu buvo geri, tai patvirtina aplinkybÄ, jog ji atstovavo R. D. interesams tvarkant paveldÄjimo klausimus. Å ios aplinkybÄs nepatvirtina, kad ji suprato, jog neteks visų teisių į žemÄ ar namÄ . Liko name gyventi kaip pilnateisÄ jo savininkÄ ir toliau rÅ«pinosi namu, t. y.
įdÄjo vitrininį langÄ antro aukÅ¡to balkone, įdÄjo plastikinius langus į verandÄ , iÅ¡kalÄ laiptinÄs sienas su dailylentÄmis, apÅ¡iltino, iÅ¡tapetavo, sudÄjo grindis bei lubas kambaryje antrame aukÅ¡te ir kt. Apie parduodamÄ namÄ sužinojo iÅ¡ bÅ«simų pirkÄjų. Su atsakove jokio pokalbio nebuvo, jai jokia kompensacija siÅ«lyta nebuvo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas kaip nauja statyba sklype buvusio sodo namelio vietoje, pakeiÄiant tiek užstatymo plotÄ ir visas laikanÄias statinio konstrukcijas.
Tad buvo pastatytas naujas namas, o ne atlikta rekonstrukcija. Ji turÄjo santaupų, kurias panaudojo naujo namo statybai. Taip pat pasiÄmÄ paskolÄ iÅ¡ banko. Jos pateikti kvitai patvirtina gautos paskolos panaudojimo pagrįstumÄ . AtsakovÄ neįrodinÄjo, jog ieÅ¡kovÄs dalis bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje bÅ«tų mažesnÄ, t. y. iÅ¡ esmÄs nepaneigÄ prezumpcijos, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Ji gaudavo mažesnį darbo užmokestį, bet tai nepaneigia Å¡alių susitarimo dÄl jungtinÄs veiklos.
AtsakovÄ nepateikÄ duomenų, kad ji statybai davÄ 6 000,00 svarų.
8. Daugiau atsiliepimų negauta. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinÄjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas (CPK 322 straipsnis). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.
10. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). IÅ¡nagrinÄjusi ir iÅ¡tyrusi byloje esanÄius įrodymus, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti dÄl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
11. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinÄių asmenų, o tik tais, kai tai susijÄ su įstatymo nurodytais padariniais â sprendimu (nutartimi), turi bÅ«ti nusprÄsta ir dÄl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padÄÄiai ar padariniams.
Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas gali panaikinti žemesnÄs instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatÄs ir įvardijÄs, kokiÄ konkreÄiai įtakÄ teismo sprendimas (nutartis) turÄjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padÄÄiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukÄlÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. rugsÄjo 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktas, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas).
12. NagrinÄjamoje byloje buvo sprendžiami ieÅ¡kinio reikalavimai dÄl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, turto dalies nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojanÄiais ir atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl iÅ¡keldinimo.
13. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu reiÅ¡kÄ reikalavimÄ pripažinti 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sutartį dÄl paveldÄto turto pasidalijimo negaliojanÄiais dÄl ½ dalies žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga. Å ių praÅ¡omų pripažinti negaliojanÄiais sandorių dalyviai yra atsakovÄ V. D. ir treÄiasis asmuo R. D.. Pripažinus sandorius negaliojanÄiais bÅ«tų pasisakyta dÄl R. D. materialinių teisių ir pareigų, o jis Å¡iuo atveju byloje nurodytas treÄiuoju asmeniu, o ne atsakovu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiÅ«lÄ ieÅ¡kovei tikslinti R. D. teisinį statusÄ Å¡ioje civilinÄje byloje. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad buvo padarytas proceso teisÄs pažeidimas teismui netinkamai nustaÄius asmenų procesinÄ padÄtį.
14. Be to, teisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatÄ svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidÄ bylos esmÄs, dÄl to galÄjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡sprÄsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir pripažino, kad jungtinÄs veiklos pagrindu ieÅ¡kovÄ su B. D. įgijo namÄ ir jai priklauso Å¡io namo ½ dalis, o žemÄs sklypÄ B. D. įsigijo asmeninÄmis lÄÅ¡omis, tad ieÅ¡kovei negali priklausyti ½ jo dalis. IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimo dalį, kuria netenkintinas jo reikalavimas pripažinti jai ½ dalį į žemÄs sklypÄ , pakeisti ir pripažinti, jog jai priklauso ½ dalis Å¡io žemÄs sklypo. AtsakovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei pripažinta ½ dalis namo. NurodÄ, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas. ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su tokiais abiejų apeliacinių skundų argumentais.
16. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravÄ santuokos, jų santykiams dÄl turto taikomos civilinÄs teisÄs normos, reglamentuojanÄios jungtinÄ veiklÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
17. JungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujanÄiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinÄs veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinÄs veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
18. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru jų paÄių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. Bendrosios jungtinÄs veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai Å¡alys pradÄjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru jų paÄių darbu gali bÅ«ti įrodinÄjamas visais įmanomais įrodymais.
Ä®statymuose nenustatyta draudimo, eliminuojanÄio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktÄ ).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ J. S. ir B. D. nuo 2005 m. iki 2011 m. vasario 13 d. (B. D. mirties) gyveno kartu ir vedÄ bendrÄ Å«kį. AtsakovÄ V. D. su tokiais teismo argumentais nesutiko, taÄiau prieÅ¡ingų duomenų teismui nepateikÄ (CPK 12, 178 straipsniai). ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų A. P. ir P. I. paaiÅ¡kinimais teismo posÄdžio metu, nustatyta aplinkybe, jog ieÅ¡kovÄ su B. D. iÅ¡ jos nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 2010 m. vasarÄ persikÄlÄ kartu gyventi į rekonstruotÄ namÄ , po B. D. mirties ieÅ¡kovÄ liko jame gyventi, pagrįstai nusprendÄ, jog ieÅ¡kovÄ ir B. D. siejo Å¡eiminiai santykiai.
20. SprÄsdamas tokio kaip nagrinÄjamoje byloje pobÅ«džio reikalavimus teismas turi nustatyti, ar asmenys kartu vedÄ bendrÄ gyvenimÄ ir ar jie turÄjo tikslų kartu sukurti bendrÄ turtÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkriÄio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016). Vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinÄs veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu, taÄiau, sprendžiant klausimÄ dÄl tokio turto sukÅ«rimo, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifikÄ , kartu gyvenanÄių asmenų ryÅ¡ių pobÅ«dį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenanÄių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali bÅ«ti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iÅ¡ sugyventinių gali prisidÄti prie bendro Å«kio savo darbu ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-51/2014).
Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti jos ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžianÄias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
21. Pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, kad byloje neįrodyta, jog į bendrai sukurtÄ turtÄ vienas iÅ¡ sugyventinių bÅ«tų prisidÄjÄs daug didesne dalimi nei kitas, taip pat pagal bylos duomenis negalima nustatyti, kokiÄ konkreÄiÄ dalį į bendro turto sukÅ«rimÄ investavo kiekvienas iÅ¡ jų, todÄl preziumuojama, kad abiejų sugyventinių įnaÅ¡ai į ginÄo turtÄ buvo lygÅ«s. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S/B âŽemaitijaâ, sklypo Nr. 369 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga), buvo įsigytas už asmenines B. D. lÄÅ¡as, nes pagal valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutarties 3 punktÄ sumokÄta 9,07 Lt valstybÄs vienkartinÄmis iÅ¡mokomis (investiciniais Äekiais) B. D.. Pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus vienkartinÄs iÅ¡mokos buvo suprantamos kaip valstybÄs skiriamos priemonÄs, leidžianÄios įgyti valstybÄs valdomÄ turtÄ .
ValstybÄs vienkartinÄs iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam pilieÄiui asmeniÅ¡kai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos bÅ«klÄs ir kitų individualių aplinkybių. IeÅ¡kovÄ kartu su apeliaciniu skundu Å¡ias faktines aplinkybes paneigianÄių duomenų nepateikÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, B. D. teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ atiteko po santuokos nutraukimo 2006 m. liepos 5 d. Kretingos rajono apylinkÄs teismo sprendimu.
23. Byloje ginÄo nÄra, jog ant B. D. priklausanÄio žemÄs sklypo stovÄjo sodo namelis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). B. D. 2008 m. birželio 13 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 195 168,2 m2 bendro (109,40 m2 naudingo) ploto gyvenamojo namo SB âŽemaitijaâ, sklypo Nr. 369 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga) statybai. Dokumentų žiniaraÅ¡tyje, 2.1 punkto skiltyje âSklype esantys statiniaiâ buvo pažymÄta, kad sklype yra pastatytas, taÄiau neįregistruotas sodo namas, kuris projektuojant gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ dalies iÅ¡liks.
Po namo rekonstrukcijos nustatyta, kad iÅ¡ esmÄs buvo pakeistas sodo namelis, nes rÅ«sio patalpa buvo padidinta nuo 27,23 m2 iki 37,20 m2, pirmo aukÅ¡to naudingas plotas padidÄjo nuo 37,36 m2 (įskaitant verandÄ ) iki 45,38 m2 (įskaitant verandÄ ), papildomai pristatytas 22,65 m2 garažas, pagal senÄ jį projektÄ mansarda (pagal naujÄ jį â pastogÄ) padidÄjo apytiksliai nuo 12,68 m2 (tikslios kvadratÅ«ros nustatyti nÄra galimybÄs dÄl sunkiai įskaitomų skaiÄių sodo namelio projekte) iki 58,43 m2.
Å ie duomenys pagrindžia, kad sodo namelis buvo asmeninÄ B. D. nuosavybÄ ir ieÅ¡kovÄ turi teisÄ tik į Å¡io turto pagerinimo darbus. Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgÄ ir nenustatÄ, kokia buvo sodo namelio vertÄ iki rekonstrukcijos pradžios, kokia jo vertÄ po rekonstrukcijos, kokie darbai ir už kokiÄ kainÄ buvo padaryti. Taip pat bÅ«tina nustatyti, kokia dalimi ieÅ¡kovÄ prisidÄjo prie namo pagerinimo darbų. Pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ tikrai turÄjo santaupų, nes 2000 m. pardavusi vienintelį jai nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â butÄ už 48 656,16 Eur, daugiau jokio nekilnojamojo turto neįsigijo.
TeisÄjų kolegija iÅ¡ dalies nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Byloje nÄra ieÅ¡kovÄs pateiktų duomenų iÅ¡ banko, kurie patvirtintų ar paneigtų jos turÄtas santaupas ir jų visų panaudojimÄ statybose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ 2008 m. prasidÄjus namo rekonstrukcijai pasiÄmÄ 2 606,58 Eur paskolÄ iÅ¡ banko. IeÅ¡kovÄ pateikÄ kvitų daugiau nei už 2 000,00 Eur sumÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad statybos laikotarpiu pirko įvairių statybinių medžiagų.
Å ie duomenys verÄia labiau tikÄti, jog ieÅ¡kovÄ santaupų neturÄjo, pirmosios instancijos teismas Å¡ių faktinių aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino. Nesant Å¡ių duomenų, negalima nustatyti, ar ieÅ¡kovei priklauso kompensacijos dalis už sodo namelio rekonstrukcijÄ , jei priklauso, tai kokia teisinga bÅ«tų Å¡i suma. BÅ«tina dar atsižvelgti į tai, jog ieÅ¡kovÄ po B. D. mirties liko gyventi name ir, jos teigimu, atliko pagerinimo darbų, taÄiau duomenų apie atliktus darbus, jų vertÄ byloje nÄra.
24. TeisÄjų kolegija papildomai pažymi, kad nepagrįstas atsakovÄs apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ieÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs praleido senaties terminÄ , nes ji reiÅ¡kia reikalavimÄ dÄl turto, kuris buvo paveldÄtas, tad turi bÅ«ti taikomos materialinÄs teisÄs normos, reglamentuojanÄios paveldÄjimo teisinius santykius, t. y. per 3 mÄnesius, bet ne vÄliau kaip per 3 metus turi pareikÅ¡ti reikalavimus paveldÄtojams. Å iuo atveju taikomas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ieÅ¡kovÄ gina savo kaip bendraturtÄs teises (CK 1.125 straipsnis). IeÅ¡kovÄ apie tai, kad namas ir žemÄs sklypas atitenka atsakovei, sužinojo jiems sudarius ieÅ¡kovÄs ginÄijamus sandorius, t. y. 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d. IeÅ¡kovÄ Ä¯ teismÄ kreipÄsi 2018 m. rugsÄjo 12 d., vadinasi, 10 m. ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nebuvo.
25. Pripažinus, kad skundžiamas sprendimas yra neteisÄtas dÄl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir neatskleidus bylos esmÄs bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme, sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybÄms, dÄl apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentų teisÄjų kolegija nepasisako, nes teisinÄs ir faktinÄs aplinkybÄs, susijusios su ginÄo esme, bus tiriamos iÅ¡ naujo nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.
DÄl procesinÄs bylos baigties 26. TeisÄjų kolegija plaÄiau dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes anksÄiau iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinÄs instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, sprÄstina dÄl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo. NagrinÄdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turi sprÄsti dÄl treÄiojo asmens R. D. procesinÄs padÄties pakeitimo iÅ¡ treÄiojo asmens į atsakovÄ , nustatyti sodo namelio ir žemÄs sklypo vertÄ iki rekonstrukcijos pradžios, nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokia jų vertÄ, nustatyti ieÅ¡kovÄs turtinÄ padÄtį ir jos galimybes prisidÄti prie atliktų darbų, nustatyti, kokie turto pagerinimo darbai buvo atlikti po B.
D. mirties. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 27. BylinÄjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimo klausimas sprÄstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324â331 straipsniais, teisÄjų kolegija n u t a r i a :
PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄjai Marius Dobrovolskis Kristina DomarkienÄ Jolanta GaileviÄienÄ