Legislator Case Law & Legislation
919bc971-1deb-4c00-b09e-9d2e26deaa97 AI generated

919bc971-1deb-4c00-b09e-9d2e26deaa97 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 919bc971-1deb-4c00-b09e-9d2e26deaa97
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga; pripažinti 2011 m. rugpjūčio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartį dėl paveldėto turto pasidalijimo negaliojančiais dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga;

Legislator headnote

AI generated

919bc971-1deb-4c00-b09e-9d2e26deaa97 · Klaipėdos apygardos teismas: ir B. D., mirusio 2011 m. vasario 13 d., bendroji dalinė nuosavybė; pripažino ieÅ¡kovei J. S. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S. 98,65 Eur sumokėto sodo mokesčio atsakovei V. D.. Kitų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalių reikalavimus atmetė. Teismo motyvai: 3.1. KompleksiÅ¡kai įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad tarp J. S. ir B. D. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1480-826/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00975-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.5.5; 2.6.37; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.

S., atsakovės V. D. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-1068/2019 pagal ieÅ¡kovės J. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. D., tretiesiems asmenims R. D., notarei A. B. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe bei dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. S. dėl iÅ¡keldinimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslino), praÅ¡ydama:

1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga;

2) pripažinti 2011 m. rugpjūčio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartį dėl paveldėto turto pasidalijimo negaliojančiais dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Nurodė, kad su B. D. kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį nuo 2005 metų. Tuo metu jis dar buvo vedęs, tačiau faktiÅ¡kai su tuometine žmona D. D. nebegyveno, jų santuoka oficialiai nutraukta 2006 m. liepos 5 d. Gyvendami kartu ir vesdami bendrÄ Å«kį 2007 m. gruodžio 12 d. B. D. vardu įsigijo žemės sklypÄ su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga (buvęs adresas SB „Žemaitija“, sklypo Nr. 369).

Vietoje sodo namelio nusprendė pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ , todėl 2008 m. parengė naujo statinio statybos projektÄ bei 2008 m. birželio 13 d. gavo statybÄ leidžiantį dokumentÄ . NamÄ statė iÅ¡ abiejų turimų lėšų, o jų nepakakus, gavo kreditus iÅ¡ AB SEB banko. NamÄ statyti padėjo jos sÅ«nus, sesers vyras bei B. D. brolis. B. D. vaikai dirbo ir gyveno Anglijoje, todėl vykstant statyboms jose nedalyvavo ir prie jų nei darbu, nei lėšomis neprisidėjo. B. D. (duomenys neskelbtini) mirė, ji liko gyventi nebaigtame įrengti name ir toliau jį tvarkėsi.

Dėl sunkios finansinės padėties nepajėgė mokėti paimtų kreditų įmokų, todėl B. D. paskolos likutį sumokėjo jo dukra atsakovė V. D.. Jos skola buvo perduota vykdyti antstolei ir baigta mokėti 2015 m. Gyvenamojo namo statyba iÅ¡ esmės buvo faktiÅ¡kai baigta, tačiau nebuvo atlikta statybos pabaigos registracija, nepateikta deklaracija apie statybos užbaigimÄ , neparengta kadastrinių matavimų byla. Atsakovė su savo broliu lygiomis dalimis paveldėjo B. D. priklausiusį turtÄ . IÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 2 d.

V. D. ir R. D. pasirašė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, atiteko V. D.. 2019 m. sausio 15 d. VÄ® Registrų centrui V. D. pateikė deklaracijÄ apie minėtame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo statybos užbaigimÄ . Žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra jos ir B. D. jungtinės veiklos rezultatas, todėl iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ ir sudarant paveldimo turto sutartį ½ dalis ginčo turto negalėjo bÅ«ti sandorių dalimi.

Å ie sandoriai turėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiais bei jai pripažinta ½ dalis nuosavybės teisės į ginčo turtÄ .

2. Atsakovė V. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę J. S. su visais esamais ir buvusiais Å¡eimos nariais iÅ¡ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio sodo pastato su Å¡iltnamiu, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 197,30 Eur nuostolių atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Nurodė, kad minėtÄ turtÄ atsakovė paveldėjo po tėvo B. D. mirties ir jame neatlygintinai leido gyventi ieÅ¡kovei J. S.. Tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. 2018 m. vasaros pradžioje atsakovė nusprendė minėtÄ turtÄ parduoti ir pranešė ieÅ¡kovei, kad nutraukia panaudos sutartį ir pareikalavo iÅ¡sikraustyti.

IeÅ¡kovė ne tik kad neiÅ¡sikraustė iÅ¡ minėto turto, bet ir 3 metus nemokėjo sodo mokesčių, dėl to atsakovė patyrė 197,30 Eur dydžio nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. pripažino, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, įregistruotas atsakovės V. D. vardu, yra ieÅ¡kovės J.

S. ir B. D., mirusio 2011 m. vasario 13 d., bendroji dalinė nuosavybė; pripažino ieÅ¡kovei J. S. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S. 98,65 Eur sumokėto sodo mokesčio atsakovei V. D.. Kitų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalių reikalavimus atmetė. Teismo motyvai: 3.1. KompleksiÅ¡kai įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad tarp J. S. ir B. D. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Å iÄ aplinkybę patvirtina faktai, jog įrengus pirmÄ jį gyvenamojo namo aukÅ¡tÄ sugyventiniai iÅ¡ nuomojamojo buto Palangoje kartu su B. D. sÅ«numi persikėlė gyventi į gyvenamÄ jį namÄ , kur visi gyveno iki pat B. D. mirties, o ieÅ¡kovė gyvena iki Å¡iol, laikydama save to turto bendraturte. 3.2. Nurodė, kad yra pagrindas pripažinti, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, yra bendroji dalinė ieÅ¡kovės J. S. ir B. D. nuosavybė, priklausanti jiems lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

Preziumuojama, kad abiejų sugyventinių įnaÅ¡ai į ginčo turtÄ buvo lygÅ«s, nes neįrodyta prieÅ¡ingai bei nepateikta duomenų, jog vienas iÅ¡ sugyventinių prie Å¡io turto sukÅ«rimo prisidėjo didesne dalimi. 3.3. Nurodė, kad reikalavimas dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės byloje nebuvo pareikÅ¡tas, todėl teismas neiÅ¡eidamas iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų dėl Å¡ių klausimų nepasisako. 3.4. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimui dėl turto dalies nustatymo yra taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ iÅ¡ esmės sužinojo 2018 m. vasaros pradžioje, ieÅ¡kinį teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 12 d., todėl senaties terminas nėra praleistas. Jei senaties terminÄ bÅ«tų galima skaičiuoti nuo B. D. mirties, tai Å¡is terminas taip pat nėra praleistas. 3.5. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, jog žemės sklypas buvo iÅ¡pirktas asmeninėmis B. D. lėšomis. Duomenų, kad Å¡alys jį siekė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra. IeÅ¡kovė jokių įrodymų, jog bendro gyvenimo su B. D. metu žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas, neteikė. 3.6. Netenkinus reikalavimo dėl žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja ieÅ¡kovės ir B. D. nuosavybe, atmestinas ir reikalavimas dėl dalies 2011 m. rugpjūčio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo ir tos pačios dienos sutarties dėl paveldėto turto pasidalijimo pripažinimo negaliojančiais. 3.7.

Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ namo su visais jai priklausančiais daiktais, nes konstatuota, jog ieÅ¡kovė yra gyvenamojo namo bendraturtė. 3.8. Pripažinus, kad ieÅ¡kovei priklauso ½ dalis ginčo gyvenamojo namo, yra pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalį patirtų iÅ¡laidų, t. y. 98,65 Eur sumokėto sodo mokesčio už 2016–2018 metus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4.

IeÅ¡kovė J. S. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti, t. y. tenkinti jos reikalavimus pripažinti ieÅ¡kovei J. S. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.600 ha; pripažinti 2011 m. rugpjūčio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartį dėl paveldėto turto pasidalijimo negaliojančiais dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, jog jÄ ir B. D. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nepagrįstai netenkino jos reikalavimo pripažinti jai ½ dalį į žemės sklypÄ . Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus žemės sklypas gali bÅ«ti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslÄ sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, jog žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog B. D. turėjo teisę naudotis ginčo žemės sklypu, tačiau jį įsigijo 2007 m. gruodžio 12 d., t. y. jiems gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį, turint tikslÄ pasistatyti bÅ«stÄ gyvenimui. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ji kartu su B. D. iÅ¡ turėtų santaupų ir iÅ¡ banko paimtomis paskolomis sodo namelyje įrengė vandentiekį, elektrÄ , sumontavo nuotekų valymo sistemÄ , ir kt., t. y. iÅ¡ esmės sukÅ«rė naujos vertės nekilnojamojo turto objektÄ .

Taip pat sutvarkė sklypÄ , įrengė įvažiavimÄ , takus ir pan. Taigi pagerino žemės sklypo infrastruktÅ«rÄ . Todėl žemės sklypÄ pagerinus iÅ¡ bendrų lėšų bei bendru darbu, jo 1/2 dalis turi bÅ«ti pripažinta jai. 4.2. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal i?statyma? buvo is?duotas i? visa? turta?, i?skaitant ir ginc?o z?eme?s sklypa?, kuriame buvo pastatytas, tac?iau teise?s aktu? nustatyta tvarka neregistruotas ginc?o namas. Žeme?s sklypas ir pastatytas gyvenamasis namas yra jungtine?s veiklos rezultatas.

Is?duodant pavelde?jimo teise?s liudijima? ir sudarant paveldimo turto sutarti? ginc?o turto ½ dalis negale?jo bu?ti sandoriu? dalimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mine?tų sandorių dalis turi būti pripaz?inta negaliojanc?iai.

5. Atsakovė V. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Žemės sklypo specifiÅ¡kumas lemia tai, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytÄ kainÄ . Byloje nustatyta, jog B. D. nutraukiant santuokÄ jam atiteko teisės į sodo sklypÄ SB „Žemaitija“, sklypo Nr. 369 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga).

Ginčo sklypas kaip turto vienetas egzistavo dar gerokai iki ieškovės atsiradimo B. D. gyvenime ir jis jį privatizavo sumokėdamas valstybei vienkartinėmis išmokomis – investiciniais čekiais, asmeninėmis lėšomis, todėl buvo asmeninė jo nuosavybė. Ieškovė neįrodė, kad prie žemės sklypo pagerinimo ji prisidėjo. 5.2. Ieškovės reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir pasidalijimo sandorių pripažinimo negaliojančiais yra negalimi dėl praleisto senaties termino.

Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas 2011 m. rugpjūčio 2 d. IeÅ¡kovė per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiÅ¡kė reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams ir jau suėjo trejų metų naikinamasis terminas.

6. Atsakovė V. D. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, pripažintas ieÅ¡kovės ir B. D., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline nuosavybe ir dėl nuosavybės teisių į ½ dalį namo, adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga, pripažinimo ieÅ¡kovei J. S. ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę su visais esamais ir buvusiais Å¡eimos nariais iÅ¡ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančio sodo pastato su Å¡iltnamiu, adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad senaties terminas nėra praleistas. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl turto, kuris buvo paveldėtas, tad taikytinas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti savo reikalavimus įpėdiniams. IeÅ¡kovė šį terminÄ ir naikinamÄ jį 3 metų terminÄ yra praleidusi. IeÅ¡kovė po B. D. mirties atstovavo jo sÅ«naus interesams, tad apie paveldimo turto sudėtį, kam jis atitenka, žinojo.

Jokių pretenzijų iki momento, kol sužinojo apie ketinimÄ parduoti namÄ , nereiÅ¡kė. 6.2. IeÅ¡kovė prie sodo namelio rekonstrukcijos neprisidėjo, o jos tėvas B. D. niekada nesiekė ginčo turto įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieÅ¡kove, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , neatitinkančiÄ realios situacijos. Jungtinės veiklos teisinių santykių egzistavimas savaime nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas bus jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.

Jos tėvas bendravo su ieÅ¡kove, tačiau ginčo turtÄ buvo įgijęs iki draugystės su ieÅ¡kove pradžios. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino nė vienos aplinkybės, leidžiančios teismui pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog prie sodo namelio rekonstrukcijos darbų finansiÅ¡kai prisidėjo ir ieÅ¡kovė. Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, t. y. statybos leidimas, žemės sklypo privatizacijos dokumentas, patvirtina, kad viskas buvo daroma B. D. vardu, niekur neminint ieÅ¡kovės. Jau santuokos nutraukimo metu, sutikdamas su jam tenkančia turto dalimi (sodo sklypu), B.

D. turėjo aiÅ¡kiÄ valiÄ Å¡iame sodo sklype gyventi ir tam reikėjo sodo namelį rekonstruoti. Byloje įrodymų, net ir netiesiogiai patvirtinančių ieÅ¡kovės investicijas į B. D. vykdytÄ sodo namelio rekonstrukcijÄ , nėra. Teismas nesiaiÅ¡kino, kur ieÅ¡kovė investavo savo pinigus už parduotÄ butÄ , nes turėdama tiek pinigų ji nebÅ«tų 2008 m. pasiėmusi paskolos. IeÅ¡kovės pateikti kvitai už 2 000,00 Eur yra bendrojo pobÅ«džio, iÅ¡ jų negalima identifikuoti atsiskaičiusio už prekes asmens tapatybės. Å ie kvitai galėjo bÅ«ti jos tėvo.

IeÅ¡kovė gaudavo darbo užmokestį apie 300,00 Eur ir turėjo iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus. 6.3. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei pripažino nuosavybės teisę į ½ dalį namo, adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga. Å i teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes net padarius iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir B. D. siekė įgyti turtÄ bendrÄ ja nuosavybės teise, teismas negalėjo pripažinti ieÅ¡kovei teisių į ½ dalį ginčo turto. IeÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad prie namo sukÅ«rimo ji investavo savo lėšas, turtÄ ar darbÄ .

Å iuo atveju tokių duomenų nėra. Rekonstrukcija iÅ¡ dalies atlikta yra, tai ieÅ¡kovė galėtų pretenduoti tik į tÄ dalį, kuria buvo atlikti darbai, o ne į ½ namo. Ji pati sumokėjo tėvo kredito likusiÄ dalį, kuri buvo panaudota namo rekonstrukcijai ir dar davė 6 000,00 svarų (patvirtino liudytojas V. D.). 6.4. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į ½ dalį gyvenamojo namo ir praÅ¡o pripažinti negaliojančiais paveldėjimo ir turto pasidalijimo sandorius.

Ä® bylÄ neįtrauktas atsakovu jos brolis, su kurio teisėmis ir pareigomis susijęs teismo sprendimas.

7. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad J. S. ir B. D. buvo gyvenamojo namo bendraturčiai ir todėl nuosavybės teisės gynimui taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Apie savo teisių pažeidimÄ iÅ¡ esmės sužinojo 2018 m. vasaros pradžioje, kai atsakovė pareikalavo iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 12 d., todėl įstatyme numatyto ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. 7.2.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad ji su B. D. gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrÄ Å«kį, kartu rÅ«pinosi ir tam tikrÄ laikÄ iÅ¡laikė vaikus iÅ¡ ankstesnių santuokų. Jos santykiai su atsakove ir trečiuoju asmeniu buvo geri, tai patvirtina aplinkybė, jog ji atstovavo R. D. interesams tvarkant paveldėjimo klausimus. Å ios aplinkybės nepatvirtina, kad ji suprato, jog neteks visų teisių į žemę ar namÄ . Liko name gyventi kaip pilnateisė jo savininkė ir toliau rÅ«pinosi namu, t. y.

įdėjo vitrininį langÄ antro aukÅ¡to balkone, įdėjo plastikinius langus į verandÄ , iÅ¡kalė laiptinės sienas su dailylentėmis, apÅ¡iltino, iÅ¡tapetavo, sudėjo grindis bei lubas kambaryje antrame aukÅ¡te ir kt. Apie parduodamÄ namÄ sužinojo iÅ¡ bÅ«simų pirkėjų. Su atsakove jokio pokalbio nebuvo, jai jokia kompensacija siÅ«lyta nebuvo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas kaip nauja statyba sklype buvusio sodo namelio vietoje, pakeičiant tiek užstatymo plotÄ ir visas laikančias statinio konstrukcijas.

Tad buvo pastatytas naujas namas, o ne atlikta rekonstrukcija. Ji turėjo santaupų, kurias panaudojo naujo namo statybai. Taip pat pasiėmė paskolÄ iÅ¡ banko. Jos pateikti kvitai patvirtina gautos paskolos panaudojimo pagrįstumÄ . Atsakovė neįrodinėjo, jog ieÅ¡kovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bÅ«tų mažesnė, t. y. iÅ¡ esmės nepaneigė prezumpcijos, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Ji gaudavo mažesnį darbo užmokestį, bet tai nepaneigia Å¡alių susitarimo dėl jungtinės veiklos.

Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji statybai davė 6 000,00 svarų.

8. Daugiau atsiliepimų negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). IÅ¡nagrinėjusi ir iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

11. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi), turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.

Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas).

12. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami ieÅ¡kinio reikalavimai dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, turto dalies nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡keldinimo.

13. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti 2011 m. rugpjūčio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2-2960 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartį dėl paveldėto turto pasidalijimo negaliojančiais dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga. Å ių praÅ¡omų pripažinti negaliojančiais sandorių dalyviai yra atsakovė V. D. ir trečiasis asmuo R. D.. Pripažinus sandorius negaliojančiais bÅ«tų pasisakyta dėl R. D. materialinių teisių ir pareigų, o jis Å¡iuo atveju byloje nurodytas trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiÅ«lė ieÅ¡kovei tikslinti R. D. teisinį statusÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad buvo padarytas proceso teisės pažeidimas teismui netinkamai nustačius asmenų procesinę padėtį.

14. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir pripažino, kad jungtinės veiklos pagrindu ieÅ¡kovė su B. D. įgijo namÄ ir jai priklauso Å¡io namo ½ dalis, o žemės sklypÄ B. D. įsigijo asmeninėmis lėšomis, tad ieÅ¡kovei negali priklausyti ½ jo dalis. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimo dalį, kuria netenkintinas jo reikalavimas pripažinti jai ½ dalį į žemės sklypÄ , pakeisti ir pripažinti, jog jai priklauso ½ dalis Å¡io žemės sklypo. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei pripažinta ½ dalis namo. Nurodė, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su tokiais abiejų apeliacinių skundų argumentais.

16. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

17. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

18. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Ä®statymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktÄ ).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė J. S. ir B. D. nuo 2005 m. iki 2011 m. vasario 13 d. (B. D. mirties) gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Atsakovė V. D. su tokiais teismo argumentais nesutiko, tačiau prieÅ¡ingų duomenų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų A. P. ir P. I. paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, nustatyta aplinkybe, jog ieÅ¡kovė su B. D. iÅ¡ jos nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 2010 m. vasarÄ persikėlė kartu gyventi į rekonstruotÄ namÄ , po B. D. mirties ieÅ¡kovė liko jame gyventi, pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovę ir B. D. siejo Å¡eiminiai santykiai.

20. Spręsdamas tokio kaip nagrinėjamoje byloje pobÅ«džio reikalavimus teismas turi nustatyti, ar asmenys kartu vedė bendrÄ gyvenimÄ ir ar jie turėjo tikslų kartu sukurti bendrÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016). Vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl tokio turto sukÅ«rimo, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifikÄ , kartu gyvenančių asmenų ryÅ¡ių pobÅ«dį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali bÅ«ti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iÅ¡ sugyventinių gali prisidėti prie bendro Å«kio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti jos ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

21. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog į bendrai sukurtÄ turtÄ vienas iÅ¡ sugyventinių bÅ«tų prisidėjęs daug didesne dalimi nei kitas, taip pat pagal bylos duomenis negalima nustatyti, kokiÄ konkrečiÄ dalį į bendro turto sukÅ«rimÄ investavo kiekvienas iÅ¡ jų, todėl preziumuojama, kad abiejų sugyventinių įnaÅ¡ai į ginčo turtÄ buvo lygÅ«s. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S/B „Žemaitija“, sklypo Nr. 369 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga), buvo įsigytas už asmenines B. D. lėšas, nes pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 3 punktÄ sumokėta 9,07 Lt valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais) B. D.. Pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus vienkartinės iÅ¡mokos buvo suprantamos kaip valstybės skiriamos priemonės, leidžiančios įgyti valstybės valdomÄ turtÄ .

Valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniÅ¡kai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir kitų individualių aplinkybių. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu Å¡ias faktines aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, B. D. teisė į žemės sklypÄ atiteko po santuokos nutraukimo 2006 m. liepos 5 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu.

23. Byloje ginčo nėra, jog ant B. D. priklausančio žemės sklypo stovėjo sodo namelis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). B. D. 2008 m. birželio 13 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 195 168,2 m2 bendro (109,40 m2 naudingo) ploto gyvenamojo namo SB „Žemaitija“, sklypo Nr. 369 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga) statybai. Dokumentų žiniaraÅ¡tyje, 2.1 punkto skiltyje „Sklype esantys statiniai“ buvo pažymėta, kad sklype yra pastatytas, tačiau neįregistruotas sodo namas, kuris projektuojant gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ dalies iÅ¡liks.

Po namo rekonstrukcijos nustatyta, kad iÅ¡ esmės buvo pakeistas sodo namelis, nes rÅ«sio patalpa buvo padidinta nuo 27,23 m2 iki 37,20 m2, pirmo aukÅ¡to naudingas plotas padidėjo nuo 37,36 m2 (įskaitant verandÄ ) iki 45,38 m2 (įskaitant verandÄ ), papildomai pristatytas 22,65 m2 garažas, pagal senÄ jį projektÄ mansarda (pagal naujÄ jį – pastogė) padidėjo apytiksliai nuo 12,68 m2 (tikslios kvadratÅ«ros nustatyti nėra galimybės dėl sunkiai įskaitomų skaičių sodo namelio projekte) iki 58,43 m2.

Å ie duomenys pagrindžia, kad sodo namelis buvo asmeninė B. D. nuosavybė ir ieÅ¡kovė turi teisę tik į Å¡io turto pagerinimo darbus. Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir nenustatė, kokia buvo sodo namelio vertė iki rekonstrukcijos pradžios, kokia jo vertė po rekonstrukcijos, kokie darbai ir už kokiÄ kainÄ buvo padaryti. Taip pat bÅ«tina nustatyti, kokia dalimi ieÅ¡kovė prisidėjo prie namo pagerinimo darbų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė tikrai turėjo santaupų, nes 2000 m. pardavusi vienintelį jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ už 48 656,16 Eur, daugiau jokio nekilnojamojo turto neįsigijo.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Byloje nėra ieÅ¡kovės pateiktų duomenų iÅ¡ banko, kurie patvirtintų ar paneigtų jos turėtas santaupas ir jų visų panaudojimÄ statybose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2008 m. prasidėjus namo rekonstrukcijai pasiėmė 2 606,58 Eur paskolÄ iÅ¡ banko. IeÅ¡kovė pateikė kvitų daugiau nei už 2 000,00 Eur sumÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad statybos laikotarpiu pirko įvairių statybinių medžiagų.

Å ie duomenys verčia labiau tikėti, jog ieÅ¡kovė santaupų neturėjo, pirmosios instancijos teismas Å¡ių faktinių aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino. Nesant Å¡ių duomenų, negalima nustatyti, ar ieÅ¡kovei priklauso kompensacijos dalis už sodo namelio rekonstrukcijÄ , jei priklauso, tai kokia teisinga bÅ«tų Å¡i suma. BÅ«tina dar atsižvelgti į tai, jog ieÅ¡kovė po B. D. mirties liko gyventi name ir, jos teigimu, atliko pagerinimo darbų, tačiau duomenų apie atliktus darbus, jų vertę byloje nėra.

24. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nepagrįstas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės praleido senaties terminÄ , nes ji reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl turto, kuris buvo paveldėtas, tad turi bÅ«ti taikomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, t. y. per 3 mėnesius, bet ne vėliau kaip per 3 metus turi pareikÅ¡ti reikalavimus paveldėtojams. Å iuo atveju taikomas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ieÅ¡kovė gina savo kaip bendraturtės teises (CK 1.125 straipsnis). IeÅ¡kovė apie tai, kad namas ir žemės sklypas atitenka atsakovei, sužinojo jiems sudarius ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius, t. y. 2011 m. rugpjūčio 2 d. IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugsėjo 12 d., vadinasi, 10 m. ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nebuvo.

25. Pripažinus, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir neatskleidus bylos esmės bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybėms, dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties 26. Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstina dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turi spręsti dėl trečiojo asmens R. D. procesinės padėties pakeitimo iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovÄ , nustatyti sodo namelio ir žemės sklypo vertę iki rekonstrukcijos pradžios, nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokia jų vertė, nustatyti ieÅ¡kovės turtinę padėtį ir jos galimybes prisidėti prie atliktų darbų, nustatyti, kokie turto pagerinimo darbai buvo atlikti po B.

D. mirties. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. Bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė