2024-08-19 Nr. CB-5351-2-69-3-03295-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3061

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03295-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 6 d. paduotu ieškovo J. I. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl etikos komisijos ir rektoriaus sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ieškinį atmesti.

Teismai nusprendė, kad ieškovo veiksmai leidžia daryti išvadą, jog buvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos; išplatintame ginčo kūrinyje vartojami žodžiai, vaizduojamos scenos, muzika ir intonacija leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie siekį imtis galimai fizinių veiksmų prieš universiteto bendruomenės narius. Anot teismų, ginčytais sprendimais nebuvo suvaržyta ieškovo teisė ir laisvė reikšti savo įsitikinimus ar pažeista kritinio mąstymo tradicija, atviro diskutuotinų klausimų svarstymo atmosfera, lygių teisių ir galimybių puoselėjimas, o paskirta nuobauda su teise pasitaisyti nėra per griežta ir neproporcinga padarytam etikos pažeidimui. Teismai nurodė, kad ieškovas dalyvavo etikos komisijos posėdyje, buvo išklausytas ne tik žodžiu, bet ir po komisijos posėdžio raštu, nuobaudą skyrė rektorius, o pasiūlymą dėl nuobaudos skyrimo pateikė akademinio padalinio vadovas (dekanas), todėl procedūra buvo atlikta vadovaujantis atsakovo vidaus teisės aktais.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi netinkamai taikė rungimosi principą. Išnagrinėtoje byloje būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovo veiksmais buvo padaryta žala universiteto, jo bendruomenės reputacijai ir įvaizdžiui, atskirų jos narių garbei bei orumui. Teismai neanalizavo, ar ieškovo, kaip studento, teisė reikšti mintis ir įsitikinimus, be kita ko, apie studijų kokybę, nebuvo pernelyg suvaržyta. Teismas pažeidė ieškovo teisę į nešališką teismą. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi teismai turėjo vertinti ne tik paskirtos nuobaudos proporcingumą, bet ir studijų sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumą. Taip pat teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų turtinės ar neturtinės žalos atsiradimą atsakovo bendruomenei ar atskiriems jos nariams dėl ieškovo veiksmų. Teismai nenustatinėjo, ar paviešinant miuziklą, buvo paskleista žinia, kad ta žinia buvo apie atsakovą ar kitus asmenis, kad šios žinios žemino asmens ar asmenų grupių garbę ir orumą, padarė žalą atsakovo įvaizdžiui ir reputacijai, kad paskleistos žinios ar jų visuma neatitinka tikrovės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė