9195d24b-dbbb-4a62-bd73-7abc6c17f91e · Vilniaus apygardos teismas

NUORAŠAS                NUORAŠASPranešejas Vladislavas Lencikas                                                                   Baudž. byla Nr. 1A–1116/2010Teisejas Robertas Rainys                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:1.2.8.1.1., 2.1.7.4., 2.4.5., 2.4.7., 2.9 (S)                                                                                                         VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. lapkricio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,teiseju Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites ir Sigitos Vainauskienes, sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,nuteistajai L.

K.,     nuteistosios gynejui advokatui Valdui Burneikiui,išteisintajai M. K.,išteisintosios gynejai advokatei Eglei Mockienei,viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo privataus kaltinimo baudžiamaja byla pagal nuteistosios L. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:L. K. pripažinta kalta padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir nubausta 5 MGL (650 Lt) bauda.L. K. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinta, jai nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.M.

K. iš kaltinimu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., išteisinta, jai nepadarius veiku, turinciu šiu nusikaltimu požymiu.L. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinetu.Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, nustate: L. K. nuteista už tai, kad ji 2009-03-24 sodu bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskambino telefonu M. K. ir nurode, kad mire jos vyras S. K., del to kalta ji, kadangi kreipesi su civiliniu ieškiniu i teisma del padarytos žalos priteisimo, del ko S. K. turejo išgyvenimu bei mire, ir tesdama nusikalstama veika 2009 m. gegužes menesio pradžioje, paskambinusi telefonu M.

K. bei girdint bendrijos gyventojams apkaltino M. K. tuo, kad del jos kreipimosi i teisma patirtu išgyvenimu mire jos vyras S. K., tuo paskleide tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ir pažeminti M. K..Pirmosios instancijos teismas padare išvada, jog M. K. parodymus, kad L. K. pasake, jog ji kalta del jos vyro mirties, kadangi del pareikšto civilinio ieškinio teisme jis patyre stresa ir del to mire, patvirtino liudytojai V. K., E. K., L. M., L. D., T. D.. Be to, pati L. K. neneige, kad po vyro mirties ji skambino M.

K. ir sake, kad del jos veiksmu ji prarado vyra. Tokius L. K. veiksmus teismas vertino kaip šmeižta, kadangi buvo irodyta, jog S. K., budamas bendrijos buhalteriu, pasisavino bendrijos nariu pinigus, del tokiu jo veiksmu M. K. kreipesi i teisma su civiliniu ieškiniu, atstovaudama bendrijos interesus, ir reikalaujama suma buvo priteista. Nesikreipdama i teisma,      M. K. butu pažeidusi bendrijos ir jos nariu interesus, ji veike teisetai, tokie jos veiksmai buvo salygoti neteisetu S. K. veiksmu - svetimo turto pasisavinimo. S. K. patirti išgyvenimai ir stresas pirmiausia buvo salygoti jo paties neteisetu veiksmu, o ne M.

K. teisetu veiksmu, todel L. K., kaltindama M. K., kad del jos teisetu veiksmu mire jos vyras ir tai girdint kitiems bendrijos nariams, ja apšmeiže paskleisdama tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ir pažeminti M. K. ir tuo savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str.Apeliaciniu skundu nuteistoji L. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendi panaikinti: ja pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, o M. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d.

Taip pat L. K. prašo tenkinti jos pareikšta civilini ieškini.Apeliantes teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, nes pirmosios instancijos teismas iš esmes neišnagrinejo bylos ir remesi prieštaringais ir melagingais liudytoju parodymais, todel padare klaidingas išvadas. Teismas, anot L. K., neatsižvelge i šias aplinkybes:liudytoja L. M. negalejo tiksliai nurodyti, kada vyko pokalbis telefonu ir kokia kalba;liudytojas E. K. parode, jog pokalbis vyko vakare, nors ji su M. K. kalbejo ryte;liudytoja T.

D. nesake žodžiu: „girdejo, kad L. K. grasino susidoroti su M. K. už tai, kad ji padave jos vyra i teisma". Ji sake: „padaryti linksma gyvenima";2009-05-06 sodininku bendrijos (duomenys neskelbtini) vykusio susirinkimo protokole nera M. K. pasakytu žodžiu, kad „L. K. ja ketino nužudyti", nes susirinkimo metu rašomas tik juodraštis, o paskui protokola koreguoja pati M. K.;tarp M. K. ir S. K. buvo žodinis susitarimas, kad S. K. mokes M. K. kas menesi po      350 Lt, o M. K. atsiims pareiškima, bet ji savo pažado neištesejo.

Del to ji ir pasake      M. K., kad ji yra melage. Del to, kad M. K. nesilaike mineto susitarimo su jos vyru, jis labai išgyveno, ji slege nervine itampa bei nerimas, ir tai turejo lemiamos itakos jo mirciai. Šia aplinkybe jai patvirtino ir medikai. Be to, teismas nuosprendyje taip pat iš dalies pripažino, kad M. K. veiksmai (nors teismo manymu, jie buvo teiseti) sukele jos vyro mirti;ji negrasino M. K., o pasiule sušaukti susirinkima ir viešai atsiprašyti, bet M. K. kategoriškai atsisake;L. K. manymu, byloje turetu buti atnaujintas irodymu tyrimas.Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji L.

K. ir jos gynejas adv. Valdas Burneikis praše skunda tenkinti, nukentejusioji M. K. ir jos gyneja Egle Mockiene – skunda atmesti.L. K. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybe atsiranda tam, kas paskleide apie kita žmogu tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios ji paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikejima juo.

Taigi, baudžiamoji atsakomybe už šmeižima kyla asmeniui, paskleidusiam tikroves neatitinkancia informacija, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir ju duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, ivykius, grindžiamus tiesa, kuria galima užtikrinti patikrinimo bei irodymo priemonemis. Šmeižimas yra tycinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbe ir orumas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-545/2005). Objektyviosios puses požymis – paskleidimas – tai istatyme nurodyto pobudžio informacijos perdavimas bent vienam treciajam asmeniui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-645/2005).

L. K. teiginys, kad ji nepagristai pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., atmestinas kaip nepagristas. M. K. teismo posedyje parode, kad 2009-03-24 mirus S. K., L. K. paskambino jai ir apkaltino, jog nuteistosios vyras mire del jos kaltes, t. y. ieškinio pareiškimo S. K. civilinio proceso tvarka, del ko pastarasis patyre stresa ir neatlaike jo širdis. (b. l. 60). Liudytojai   V. K., E. K., L. M., L. D. ir T. D. patvirtino M. K. parodymus. Liudytoja V. K. teismo posedyje parode, kad ji bendravo su M. K., ši skundesi jai, kad pablogejo jos sveikata, pakilo spaudimas, kadangi L.

K. grasina susidoroti su ja už tai, kad teisme ji prisiteise pinigus iš S. K. (b. l. 62). Liudytojas E. K. teismo posedyje parode, kad jis yra sodininku bendrijos (duomenys neskelbtini) narys, gyvena netoli L. K. ir girdejo, kaip pastaroji sake M. K., kad susidoros su ja del vyro mirties, kad ši negyvens. Liudytojas E. K. taip pat nurode, kad jam žinoma, jog bendrijai buvo priteista iš S. K. skola. Priešingai nei teigia nuteistoji, šis liudytojas neparode, jog pokalbis tarp      L. K. ir M. K. ivyko vakare (b. l. 63).

Atkreiptinas demesys, kad apeliante pirmosios instancijos teismo posedyje nekonkretizavo, kokiu konkreciu dienos metu ji kalbejo su M. K. (b. l. 60-61), todel jos teiginys, jog liudytojas E. K. neteisingai parode ivykio laika, atmestinas kaip nepagristas.Liudytoja L. M. teismo posedyje parode, kad L. K. yra jos kaimyne, kurios vyras S. K. iššvaiste bendrijos lešas, pirmininke M. K. padave ji i teisma ir prisiteise pinigus. Liudytoja L. M. taip pat nurode, jog 2009 m. pavasari, vidurdieni, ji girdejo, kaip L. K. kaltino M. K. del vyro mirties, nuteistoji sake, kad M.

K. nemirs savo mirtimi (b. l. 63-64). Nors L. M. negalejo nurodyti, kokia kalba vyko pokalbis tarp L. K. ir M. K., taciau ji patvirtino, jog supranta lietuviu kalba ir labai gerai girdejo L. K. pasakytus žodžius. Todel nera pagrindo laikyti šios liudytojos parodymus neobjektyviais.Liudytojo L. D., kuris del gerkles operacijos teismo posedyje negalejo duoti parodymu, rašytiniuose parodymuose užfiksuota, jog L. K. vyras S. K. iššvaiste bendrijos lešas, del ko jis buvo paduotas i teisma ir priteista iš jo skola. Liudytojas L.

D. girdejo, kaip L. K. telefonu kalbejo su M. K. ir grasino kaltindama del vyro mirties (b. l. 38). Liudytoja T. D. teismo posedyje parode, kad ji girdejo, kaip L. K. grasino susidoroti su M. K. už tai, kad ši padave jos vyra i teisma (b. l. 64). Teiseju kolegija nenustate jokiu aplinkybiu, del kuriu galima butu abejoti pirmosios instancijos teismo posedžio protokolo, kuriame užfiksuoti šios liudytojos parodymai, teisingumu. Be to, byloje nera jokiu duomenu, kad L. K., vadovaudamasi BPK 261 str. nustatyta tvarka, teike pastabas del protokolo nurodydama jo neteisinguma ar neišsamuma.

Todel L. K. teiginys, kad liudytoja T. D. teismo posedyje dave kitus parodymus, t. y. girdejo apeliante sakant „padaryti linksma gyvenima“, vertintinas kaip nepagristas.Liudytojai V. K., E. K., L. M. patvirtino, kad ju santykiai su L. K. yra normalus, nekonfliktiški (b. l. 62-65). Apeliacines instancijos teismas nenustate jokiu pagrindu, del kuriu mineti liudytojai butu suinteresuoti duoti apie ivyki klaidinancius parodymus, jie yra nuoseklus, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytus faktus. Pabrežtina, kad ta aplinkybe, jog V.

K., E. K., L. M., L. D., T. D. baudžiamojoje byloje dave L. K. nepalankius parodymus, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog minetu liudytoju parodymai yra neobjektyvus. Be to, pabrežtina, kad L. K. teismo posedyje neneige, jog vyro mirties diena ji skambino M. K. ir praneše, kad ši privede jos vyra prie mirties, M. K. suvede asmenines ambicijas su jos vyru (b. l. 61). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, jog prielaidomis ir versijomis negali buti grindžiami asmens teiginiai. Teiginius paskleides asmuo juos turi irodyti tik realiais irodymais, to nesant toks teiginys laikytinas šmeižtu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-408/2007).

Apeliacines instancijos nuomone, L. K. paskleide teigini, jog M. K. yra kalta del nuteistosios vyro mirties, tycia, neturedama jokiu irodymu apie paskleistu duomenu tikruma, o vadovavosi tik savo nuomone, susidariusia del civilinio ginco, iškilusio tarp sodininku bendrijos (duomenys neskelbtini) ir S. K.. Tokia išvada darytina, kadangi L. K. nepateike medicinines pažymos, kuri patvirtintu S. K. mirties priežasti, ar kitu duomenu, irodanciu, jog S. K. mirti sukele kokie nors M. K. veiksmai. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-02-27 sprendimu ieškovui sodininku bendrijai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai M.

K., buvo priteista iš S. K. 11 715,95 Lt skola už tai, kad pastarasis, budamas bendrijos iždininku-buhalteriu, netinkamai atliko savo pareigas, del ko atsirado mineto dydžio piniginiu lešu trukumas. Pažymetina, kad S. K. pripažino skola (b. l. 52). Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog nesikreipdama i teisma, sodininku bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke M. K. butu pažeidusi bendrijos ir jos nariu interesus, ji veike teisetai, kadangi tokie jos veiksmai buvo salygoti neteisetu S. K. veiksmu – svetimo turto pasisavinimu.

     S. K. patirti išgyvenimai ir stresas pirmiausia buvo salygoti jo paties neteisetu veiksmu, o ne M. K. teisetu veiksmu. Todel L. K. argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat iš dalies pripažino, jog M. K. veiksmai (nors teismo manymu, jie buvo teiseti) sukele jos vyro mirti, atmestinas kaip neatitinkantis tikroves.Nuteistoji L. K. nurodo, kad tarp M. K. ir S. K. buvo žodinis susitarimas, kad S. K. mokes M. K. kas menesi po 350 Lt, o M. K. atsiims pareiškima, bet ji savo pažado neištesejo, taciau tokius apeliantes teiginius nepatvirtina jokie byloje esantys irodymai.Taigi, L.

K., kaltindama M. K. tuo, kad del jos teisetu veiksmu mire nuteistosios vyras, girdint kitiems bendrijos nariams, tycia paskleide tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ir pažeminti M. K., todel ji savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.L. K. teigini, kad ji negrasino M. K., o pasiule sušaukti susirinkima ir viešai apeliantes atsiprašyti, paneigia liudytoju E. K., L. M., L. D., T. D. parodymai. Taciau Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog tokie apeliantes veiksmai nepripažintini šmeižimu (Lietuvos Respublikos BK 154 str.) ar ižeidimu (Lietuvos Respublikos BK 155 str.), o teismas negalejo vertinti galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK    145 str., kadangi del šios nusikalstamos veikos procesas nevyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 407 str.).Apeliaciniame skunde nuteistoji L.

K. mano, kad baudžiamojoje byloje turetu buti atnaujintas irodymu tyrimas, taciau ji nenurode, kokios aplinkybes liko neišaiškintos ir kas naujo nustatytina baudžiamojoje byloje, todel nuteistosios prašymas atmestinas kaip nepagristas. Teiseju kolegija sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo argumentacija, kuria buvo išteisinta M. K. del jai inkriminuotu nusikalstamu veiku, ir ju nebekartoja. L. K. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i ta aplinkybe, jog 2009-05-09 sodininku bendrijos (duomenys neskelbtini) vykusio susirinkimo protokole nera M.

K. pasakytu žodžiu, kad „L. K. ja ketino nužudyti", nes susirinkimo metu rašomas tik juodraštis, o paskui protokola koreguoja pati M. K.. Pažymetina, kad iš L. K. skundo, paduoto 2010-02-05 Vilniaus m. 1 apylinkes teismui, matyti, jog nuteistoji nedalyvavo 2009-05-09 susirinkime, taciau ja atstovavo A. K. ir E. K. (b. l. 1), kurios galejo susipažinti su surašytu protokolu ir pateikti pastabas manydamos, jog jis yra netikslus ar neišsamus. Taigi, nagrinejamu atveju nera jokiu objektyviu pagrindu abejoti 2009-05-09 sodininku bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo turiniu.Nustacius, kad M.

K. nepadare nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. bei 155 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas pagristai paliko L. K. civilini ieškini nenagrinetu.Atsižvelgiant i tai, kas nustatyta, teiseju kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutare: Nuteistosios L. K. apeliacini skunda atmesti. Kolegijos pirmininkas             Vladislavas LencikasTeisejai                          Virginija Pakalnyte-TamošiunaiteSigita VainauskieneNuorašas tikras