9194bac5-e53f-412c-b48c-8e18ca81b403 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-639-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24585-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam E. J., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 60 parų areÅ¡to bausme.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. (2 dienos) ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. (4 dienos), iÅ¡ viso 6 dienos, vienÄ laikino sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo mažamečio nukentėjusiojo, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pagal šį nuosprendį vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. J. netenkintas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. gegužės 20 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia stipriai pastÅ«mė mažametį sugyventinės R. A. sÅ«nų L. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris griÅ«damas atsitrenkė į durų staktÄ , užsigaudamas galvÄ , taip mažamečiui L. A. sukėlė fizinį skausmÄ .KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad E. J. kaltė pilnai įrodyta, bausmė paskirta nusikaltimo sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę ir nurodo, jog paskirta bausmė yra per griežta, be to, abejoja ar tik nėra užsikrėtęs nuo savo sugyventinės R.

A. hepatitu C, tačiau dar nepasidarė tyrimų dėl to ir mano, jog nebus jam kaip atlikinėti paskirtos bausmės, nes gali užkrėsti kitus nuteistuosius. Taip pat nurodo ir tai, kad jo teistumas iÅ¡nykęs ir teismas galėjo bausmės vykdymÄ atidėti, nes jis vienas iÅ¡laiko sugyventinę, dukrÄ , o nesant jo, nebus kam jas finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti. Savo kaltę teisiamajame posėdyje pilnai pripažino. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantas palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė jam skirti Å¡velnesnę bausmę, jo gynėja advokatė palaikė apelianto praÅ¡ymus, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.E. J. apeliacinis skundas netenkinamas.E. J. apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimÄ , neginčijant kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2011, 2K-519/2013, 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-391/2013).E. J.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, padarymÄ . Å io baudžiamojo įstatymo inkriminuoto straipsnio sankcija numato kaltam asmeniui baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dviejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį E. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Apylinkės teismas apeliantui skyrė vienÄ iÅ¡ sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių, t. y. areÅ¡tÄ .

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , kaltę pripažino iÅ¡ dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kuris ir turėjo įtakÄ jo padarymui. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas, nors teistumas ir iÅ¡nykęs. Remiantis tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. J. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai.

Bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės įvertintos teisingai analizuojant padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį.IÅ¡ skundo argumentų ir turinio teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis neskundžia konkrečiai jam parinktos bausmės rÅ«Å¡ies (areÅ¡to) ir dydžio, tačiau mano, kad jam turėjo bÅ«ti taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis vienas finansiÅ¡kai iÅ¡laiko sugyventinę ir vaikus ir kaip kliÅ«tį nurodo galimÄ ligÄ , kuria užkrės kitus nuteistuosius.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas reglamentuotas BK 75 straipsnyje, kur numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Analizuojant nurodytÄ normÄ iÅ¡ jos reglamentavimo iÅ¡plaukia iÅ¡vada, jog bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui, kuris nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas nuteistas areÅ¡to bausme, o ne laisvės atėmimo bausme ir baudžiamasis įstatymas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vykdymo atidėjimo instituto nenumato. Taip pat vertinant apelianto skundo argumentus dėl jo tikėtinos ligos bei finansinio iÅ¡laikymo aspektų, teisėjų kolegija konstatuoja Å¡ių argumentų nepagrįstumÄ , nes be paties skundo, jokie kiti bylos duomenys ar medžiaga Å¡ių aplinkybių nepatvirtina ir tai laikytina tik deklaratyviais E. J. teiginiais, kurie esminės reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju bausmės individualizavimo procesui neturi.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog E. J. nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (b. l. 89, 90), tai paneigiančių raÅ¡ytinių įrodymų į bylÄ nepateikta.Taigi, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaujantis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. J. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį bei užtikrins teisingumo pricipo įgyvendinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė teisingai, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                        Jūratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas