9190e332-e8aa-4940-bd68-ed48656e2d31 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3863-880/2022 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00140-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 2.4.4.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 17 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei - Drazdienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. A. Å ., jo atstovei advokatei Neringai MilaÅ¡ienei, atsakovų A. M. ir V. M. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei – Darvidei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. A. Å . ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir V. M. dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas V. A. Å . (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. M. ir V. M. (toliau – atsakovai), kuriuo teismo prašė:

1) siekiant patekti į ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinę – aukÅ¡tutinę dalį, nustatyti 2,35 arų kelio servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovui neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 58,75 m ilgio dalimi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio atsakovams, su teise važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal 2021 m. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypų situacijos (servituto) schemÄ ;

2) priteisti atsakovams už nustatytÄ kelio servitutÄ vienkartinę 232 eurų kompensacijÄ ir 3) priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad jam priklausiusiame žemės Å«kio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo viduryje buvo įsiterpęs atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 9133 kv. m žemės sklypas su statiniais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017-04-24 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 44SK-194-(14.44.110) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau - Sprendimas) buvo pertvarkytas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas padalijant jį į tris žemės sklypus.

Padalijus žemės sklypÄ , 2017-07-18 ieÅ¡kovas pardavė E. P. sÅ«nui V. P. ir jo sutuoktinei M. P. žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Likusieji žemės Å«kio paskirties žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Å¡iol priklauso ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise. Pagal teismui pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esantį buvusio žemės sklypo Nr. 306-2 (64456 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ , parengtÄ 2011-02-24 bei 2017-01-26 Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį matyti, jog ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame žemės Å«kio paskirties žemės sklypo viduryje buvo įsiterpęs 9133 kv. m.

žemės sklypas su statiniais, priklausantis atsakovams bei matyti, jog yra du bendro naudojimo 4 m pločio keliai, pažymėti taÅ¡kais 30-36 ir 36-41-47-54. Pastaruoju galima įvažiuoti į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ Nr. 306-2-1, į jam priklausiusį žemės sklypÄ Nr. 306-2-2, kurį jis pardavė bei į atsakovams priklausantį žemės sklypÄ . Pirmuoju galima įvažiuoti tik į ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo Nr. 306-2-3 pietrytinę - apatinę dalį. Dėl jo sklype Nr. 306-2-3 esančių stačių Å¡laitų ir griovio su tekančiu vandeniu ir užpelkėjusiomis vietomis nei vienu iÅ¡ Å¡ių kelių jis negali įvažiuoti į jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Sklypas) pietvakarinę - aukÅ¡tutinę dalį, kuri žemės sklypo plane pažymėta taÅ¡kais Nr. 14-16 ir kurioje yra saugotini medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.

Nuo 1998 m., kuomet jam buvo atkurta nuosavybės teisė į SklypÄ , nei atsakovai, nei faktiniai naudotojai niekada neprieÅ¡taraudavo, kuomet ieÅ¡kovas pravažiuodavo į savo žemės sklypo pietvakarinę - aukÅ¡tutinę dalį per jų sklypo pietrytinę dalį, nes joje tvarkydavo medžius ir krÅ«mus bei nupjaudavo žolę. Pardavus žemės sklypÄ Nr. 306-2-2, dėl ieÅ¡kovo Sklypo aukščių skirtumo ir griovio su tekančiu vandeniu ieÅ¡kovas neteko jokios galimybės įvažiuoti į jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo Nr. 306-2-3 (plotas 2,3973 ha) pietvakarinę-aukÅ¡tutinę dalį, todėl su E. P., kuris tuo metu turėjo atsakovų įgaliojimÄ , 2019 m. pavasarį susitarė dėl kelio servituto nustatymo.

Tuo tikslu UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ 2019 m. liepos mėnesį paruošė ieÅ¡kovo žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, servituto nustatymo planÄ , kuriame pagal Å¡alių susitarimÄ buvo pažymėtas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, siekiant patekti į ieÅ¡kovo pietvakarinę-aukÅ¡tutinę sklypo dalį. Å iÄ servituto nustatymo schemÄ UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ pateikė ieÅ¡kovui ir E. P.. Atsakovus atstovaujantis E. P. ėmėsi iniciatyvos vykdyti susitarimÄ dėl aukščiau nurodyto servituto, t.y. kreipėsi į Å irvintų rajono 1-ojo biuro notarÄ , kuris paruošė servituto sutarties projektÄ bei paskyrė laikÄ sutarties tvirtinimui.

Atvykus nurodytu laiku pas notarÄ , E. P. servituto sutarties nepasirašė ir nurodė, kad reikia kreiptis į notarÄ , esantį Vilniuje, kuris sutartį paruoÅ¡ geriau. Vėliau Vilniaus m. 1-ojo notarų biure E. P. nesutiko pasiraÅ¡yti servituto sutarties, nenurodydamas konkrečios priežasties. Nuo to laiko nei atsakovai, nei atsakovų įgaliotas asmuo E. P. su ieÅ¡kovu nebendrauja - nebeatsako į telefoninius skambučius, vengia susitikimo, tačiau įvažiuoti į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pietvakarinę-aukÅ¡tutinę dalį per jų sklypÄ nedraudžia. 2021 m. vasarÄ ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ su praÅ¡ymu parengti žemės sklypo Nr. 306-2-3 topografinį (altitudžių) planÄ , kuris leistų įvertinti bÅ«tinumÄ jam įvažiuoti į jo žemės sklypo pietvakarinę-aukÅ¡tutinę dalį per atsakovų sklypÄ , o nustačius bÅ«tinumÄ , parengtų kelio servituto schemÄ , kuriuo pravažiavimas į ieÅ¡kovo SklypÄ kuo mažiau pažeistų atsakovų nuosavybės teisę, t.y. bÅ«tų kiek įmanoma toliau nuo atsakovų gyvenamojo namo bei kuo mažiau reikėtų iÅ¡kirsti atsakovų sklype augančių medžių. 2021-06-30 UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ raÅ¡tas, 2021m.

žemės sklypo Nr. 306-2-3 dalies topografinis planas, du Sklypo profiliai ir 2021m. žemės sklypų situacijos schema patvirtina, kad ieÅ¡kovas, norėdamas patekti į savo Sklypo pietvakarinę- aukÅ¡tutinę dalį, įrengti pravažiavimÄ kitoje vietoje, nei nurodyta UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ situacijos schemoje, neturi galimybės, todėl yra akivaizdi bÅ«tinybė nustatyti kelio servitutÄ , kad jis galėtų naudoti savo žemės SklypÄ pagal paskirtį normaliomis sÄ naudomis. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad remiantis VÄ® Registrų centro duomenimis atsakovų žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 9020 eurų.

Tokiu bÅ«du, atsakovams už nustatytÄ kelio servitutÄ priteistina vienkartinė 232 eurų kompensacija (2,35 arų vertė - 232 eurai). Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Jie nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pats patvirtino, kad prieÅ¡ sklypo performavimÄ patekdavo į jam reikiamÄ sklypo dalį. Kitaip tariant, bÅ«damas viso savo sklypo savininku, puikiai žinodamas tokio sklypo reljefo ir naudmenų specifikÄ , jis savo valia sklypÄ performavo ir dalį jo pardavė, tokiu bÅ«du pats sukeldamas tokias pasekmes, kurias Å¡iandien turi – apsunkintÄ patekimÄ transportu ten, kur jam reikia.

Susidaro situacija, kuomet ieÅ¡kovas, siekdamas pasipelnyti, performavo savo sklypÄ , pardavė atskirtÄ sklypo dalį, iÅ¡ to uždirbdamas pinigus, sau pasilikdamas tokį sklypÄ , kuriame judėjimas transportu sklypo viduje apsunkintas ir Å¡itÄ â€žtrÅ«kumÄ â€ nusprendė iÅ¡spręsti ne investuodamas į tokį sklypÄ ir įsirengdamas reikiamÄ privažiavimÄ , bet ženkliai paprasčiau - kito savininko sÄ skaita, taip, be kita ko, pakeldamas ir sau pasilikto sklypo vertę. Toks ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas.

BÅ«damas viso ankstesnio sklypo savininku ir žinodamas Å¡io sklypo ypatumus, ieÅ¡kovas nesiėmė jokių priemonių dar sklypo performavimo ir/ar jo pirkimo pardavimo metu užsitikrinti sau galimybę patekti į jam taip reikiamÄ sklypo dalį. Jis galėjo naujai suformuotame sklype projektiniu Nr. 306-2-2 (kurį pardavė) susiprojektuoti kelio servitutÄ ir parduoti sklypÄ jau su servitutu. Suprantama, kad tokiu atveju parduodamo sklypo vertė bÅ«tų ženkliai mažesnė, nes sklypas, apsunkintas servitutu, įprastai yra itin nepatrauklus pirkėjams, todėl, tikėtina, bÅ«tent dėl to, kelio servitutas sklype 306-2-2 nebuvo numatytas, o nuspręsta jį nustatyti svetimame sklype, t.y., šį akivaizdų finansinį nuostolį „gudriai“ perkelti svetimiems asmenims.

Atsakovai taip pat nurodo, kad nors ieÅ¡kinyje akcentuojama, kad sklypas 306-2-2 buvo parduotas atsakovų giminaičiui, tačiau ginčo situacijoje tai nesudaro jokios reikÅ¡mės: sklypo 306-2-2 savininkas yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas atskiras asmuo (savininkas). IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas savo laisva valia pats sukÅ«rė esamÄ situacijÄ , kuri jokiu bÅ«du negali bÅ«ti sprendžiama kito asmens sÄ skaita. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeisti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, Å¡alių teisių pusiausvyros principai.

BÅ«tų sudaryta nepagrįsta galimybė vieno asmens interesus patenkinti kito asmens sÄ skaita, nors pirmojo interesas kyla iÅ¡ jo paties netinkamo savo teisių įgyvendinimo, sÄ lygoto arba nepateisinamo aplaidumo ir neapdairumo arba, labiau tikėtina, nesÄ Å¾iningumo. Be to, atsakovai nesutinka, kad ieÅ¡kovui apskritai yra bÅ«tinybė į jo sklypo pietvakarinę-aukÅ¡tutinė dalį patekti transportu, o jei jau tokį norÄ ieÅ¡kovas turi – tai turėtų spręsti ne atsakovų sÄ skaita, o savo, t.y., atitinkamai investuodamas į savo žemės sklypÄ ir įsirengdamas reikiamÄ privažiavimÄ .

IeÅ¡kinyje poreikis privažiuoti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: pietvakarinėje – aukÅ¡tutinėje dalyje auga saugotini medžiai ir krÅ«mai, kuriuos reikia tvarkyti bei reikia nupjauti žolę, kirsti krÅ«mus, sodinti medžius, taip pat į Å¡iÄ dalį gali tekti patekti gaisrinės automobiliui nelaimės (gaisro ) atveju. Atsakovų nuomone, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl yra bÅ«tinas transportas krÅ«mų kirtimui ar medžių sodinimui. Å ie darbai puikiausiai atliekami rankomis, atsineÅ¡ti medžių sodinukus ar iÅ¡sineÅ¡ti nukirstų krÅ«mų Å¡akas taip pat galima pėsčiomis.

Žolės pjovimui į minėtÄ teritorijÄ taip pat nėra jokios bÅ«tinybės patekti bÅ«tent transportu. Yra daug įvairių rankinių žolės pjovimo įrenginių, juolab, kad ieÅ¡kovo pievų plotas labai mažas. Kasacinio teismo praktika nuosekli ir nekintanti: servitutas negali bÅ«ti priemonė jo siekiančio asmens patogumui, o visada ir iÅ¡imtinai yra bÅ«tinybės klausimas ir nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, kelio servituto nustatymo poreikis negali bÅ«ti pateisinamas ir teoriniu poreikiu privažiuoti specialiajam transportui, kaip pvz. gaisrinei. Tokiais atvejais, specialųjį transportÄ valdantys subjektai veikia bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis ir Å¡is institutas suteikia jiems teisę važiuoti bet kur ir per bet kur, kad patekti iki gaisravietės, jei toks poreikis yra.

Atsakovai taip pat nurodo, kad nėra ginčo, kad ieÅ¡kovo sklypo reljefas specifinis. Tačiau, akivaizdu, kad matininkė nėra statybų, kelių ar pravažiavimų įrengimų specialistė. Ji negali konstatuoti faktų dėl galimumo įrengti pravažiavimÄ . Ji gali tik fiksuoti žemės sklypo naudmenas ir/ar reljefÄ . Todėl jos pozicija, kad pravažiavimo įrengti negalima, yra tik asmens nuomonė, o ne reikiamų spec. žinių turinčio asmens pagrįsta iÅ¡vada. Pastarojo dokumento, t.y., tokio tipo įrodymo, byloje nėra.

PaprastÄ pravažiavimÄ Å¡iuolaikinėmis galimybėmis įmanoma įrengti visur. Kyla tik sÄ naudų klausimas. Kita vertus, patiesti pralaidÄ â€žtekančiam vandeniui“ (pralaidos vamzdį) ir užversti kelis metrus griovio gruntu – neatrodo ypatingai sudėtinga. Atsakovai nėra specialistai, todėl nesiims plačiau svarstyti tokių darbų galimybės ir kainos, juolab, kad tai yra ieÅ¡kovo pareiga tinkamu įrodymu įrodyti, kad tokie darbai neįmanomi arba jų sÄ naudos neproporcingai didelės. Atsakovai teigia, kad teismas sprendžia ginčus, o servitutas nustatomas, kai tarp Å¡alių yra ginčas ir jo neiÅ¡sprendus, vienam savininkų nėra galimybės turto naudoti pagal paskirtį, t.y. nėra galimybių į jį patekti.

Å iuo atveju,– nei pirmo, nei antro kriterijaus nėra: ieÅ¡kovas kai jam reikia laisvai pravažiuoja atsakovų sklypu (dėl to nėra ginčo) ir tai jam niekada nebuvo ir nėra draudžiama, todėl negali kilti jokių abejonių, kad jam sudarytos net visos jo papildomai norimos galimybės naudoti sklypÄ pagal paskirtį. Todėl sunku suprasti, kokiu pagrindu ieÅ¡kinys apskritai keliamas. Atsakovai visada sutiko ir netgi dabar sutinka taikiai (sandoriu) nustatyti kelio servitutÄ , jei to pageidauja ieÅ¡kovas.

Atsakovų sÄ lyga – servitutas nustatytinas tik terminuotai, t.y., iki tol, kol savininku bus V. A. Å . ir jo nurodomiems poreikiams (privažiuoti žolės pjovimui, krÅ«mų kirtimui, medžių priežiÅ«rai bei sodinimui). Su tokia sÄ lyga nesutiko pats ieÅ¡kovas, todėl sandoris nebuvo sudarytas. Toks ieÅ¡kovo elgesys atsakovams leidžia pagrįstai spręsti, kad ieÅ¡kovo tikslas nustatyti neterminuotÄ (ir be jokių apribojimų) kelio servitutÄ per atsakovų sklypÄ , tokiu bÅ«du ženkliai pakelti savo žemės sklypo vertę (iÅ¡imtinai atsakovų sÄ skaita) ir jį parduoti.

Atsakovai taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomos kompensacijos dydžiu ir nurodo, kad ji turi bÅ«ti paskaičiuojama ne pagal sumažėjusį sklypo plotÄ , o pagal realius savininko nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmetamas. Dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto nustatymo per atsakovų žemės sklypÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis dalina griova, todėl ieÅ¡kovas transportu negali per savo žemės sklypÄ patekti į Å¡io sklypo pietvakarinę – aukÅ¡tutinę dalį. Atsižvelgiant į tai, jis praÅ¡o nustatyti 2,35 arų kelio servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovui neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 58,75 m ilgio dalimi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio atsakovams, su teise važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal 2021m.

UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypų situacijos (servituto) schemÄ (ribos pažymėtos taÅ¡kais 1, 2, 3, 4, 5, 6,7,8,9,10,11,1). Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodo, kad servitutas nėra bÅ«tina bei, kad dėl susidariusios situacijos kaltas pats ieÅ¡kovas, nes padalinęs žemės sklypÄ Ä¯ tris ir vienÄ sklypÄ pardavęs, jis neteko galimybės privažiuoti prie dalies žemės sklypo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų sÄ lygų ieÅ¡kovo praÅ¡omam kelio servitutui nustatyti. Pirmiausia, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai nesutaria dėl teisės ieÅ¡kovui pravažiuoti į jo pietvakarinę – aukÅ¡tutinę sklypo dalį. Pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į tÄ Å¾emės sklypo dalį pravažiuoja per atsakovų žemės sklypÄ ir jie jam važiuoti leidžia. TÄ patį nurodė ir atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuriame teigia, kad leidžia ieÅ¡kovui pravažiuoti per jų žemės sklypÄ kuomet jam reikia nusiÅ¡ienauti žolę arba apsigenėti medžius.

Taigi, realaus trukdymo (nesutarimo) ieÅ¡kovui patekti į pietvakarinę – aukÅ¡tutinę sklypo dalį nėra. Antra, teismas sutinka su atsakovais, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prie savo žemės sklypo ieÅ¡kovas gali privažiuoti Å¡alia esančiu keliu ir negali patekti tik į dalį žemės sklypo, kuriÄ skiria griovys. Byloje nėra ginčo, kad griovį galima pėsčiomis nesunkiai pereiti.

Žemės sklypo pietvakarinėjė – aukÅ¡tutinėje dalyje, prie kurios ieÅ¡kovas negali privažiuoti nevažiuodamas per atsakovų žemės sklypÄ yra pieva ir dalyje sklypo auga medžiai bei krÅ«mai. Teismo vertinimu, žolės nupjovimui ar medžių genėjimui nebÅ«tinas atskiras privažiavimas, tÄ galima padaryti rankiniais įrankiais ir žemės Å«kio ar kitokiai technikai privažiuoti nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas gali naudotis žemės sklypu pagal paskirtį normaliomis sÄ naudomis.

Kažkokių ypatingų aplinkybių, kurios lemtų poreikį nuolat važiuoti automobiliu į ieÅ¡kovo pietvakarinę – aukÅ¡tutinę sklypo dalį jis nenurodė. Teismas sutinka, kad galbÅ«t tai nėra patogu, tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Pažymėtina, kad servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad įvertino visas galimybes pasidaryti privažiavimÄ Ä¯ kitÄ savo žemės sklypo dalį pasidarydamas keliÄ per griovÄ . Nors ieÅ¡kovas teismui pateikė matininkės raÅ¡tÄ , kad jo sklypo reljefas specifinis, nes yra griovys, todėl toje vietoje negalima padaryti kelio, Å¡iuo atveju sutiktina su atsakovais, kad matininkė nėra statybų, kelių ar pravažiavimų įrengimų specialistė. Ji negali konstatuoti faktų dėl galimumo įrengti pravažiavimÄ .

Ji gali tik fiksuoti žemės sklypo naudmenas, reljefÄ . Byloje nėra pateikta jokios kelių įrengimo specialisto iÅ¡vados, kad per griovį ieÅ¡kovo sklype negalima padaryti keliuko, kurio jis patektų į žemės sklypo pietvakarinę – aukÅ¡tutinę dalį. Nesant tokių įrodymų teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad neįmanoma privažiavimo problemos iÅ¡spręsti formuojant keliÄ per paties ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir neribojant atsakovų teisių. Labai svarbi Å¡iuo atveju aplinkybė yra ta, kad privažiavimo prie dalies žemės sklypo problemÄ susikÅ«rė pats ieÅ¡kovas.

Tiek pats ieÅ¡kovas, tiek atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad prieÅ¡ sklypo performavimÄ ieÅ¡kovas patekdavo į jam reikiamÄ sklypo dalį per savo sklypÄ , tačiau dalį žemės sklypo pardavus kitiems asmenims, jis prarado galimybę važiuoti per parduotÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovas bÅ«damas viso savo sklypo savininku ir puikiai žinodamas sklypo reljefo ir naudmenų specifikÄ , performavo žemės sklypÄ , nenumatė jame privažiavimo į likusiÄ dalį, o dabar ieÅ¡kiniu siekia nusistatyti kelio servitutÄ per atsakovų žemės sklypÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas nepasirÅ«pino pravažiavimo per paties parduotÄ Å¾emės sklypÄ yra ieÅ¡kovo neapdairumas ir dėl savo paties neapdairumo negali kaltinti kitų. Taigi ieÅ¡kovo siekis naudotis atsakovo nuosavybe negali bÅ«ti patenkintas, nes taip bus pažeista atsakovo nuosavybės teisė, kuriai yra suteiktas prioritetas prieÅ¡ teisę į servitutÄ , o taip pat protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. Parduodamas žemės sklypo dalį su privažiavimu, ieÅ¡kovas prisiėmė tokio savo elgesio rizikÄ ir pasekmes, todėl atmetamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl kelio servituto nustatymo.

Juolab, kad kaip jau minėta, ieÅ¡kovas gali naudoti žemės sklypÄ pagal paskirtį, nors ir su tam tikrais nepatogumais. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados daryti neleidžia ir ieÅ¡kovo argumentai, kad buvo sutarta dėl kelio servituto nustatymo, tačiau vėliau pas notarÄ sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai sutiko nustatyti neterminuotÄ kelio servitutÄ . PrieÅ¡ingai atsakovai teigia, kad jie sutiko nustatyti terminuotÄ kelio servitutÄ ieÅ¡kovui privažiuoti prie žemės sklypo bÅ«tiniems darbams atlikti, tačiau jam to nepakako.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nesvarbu kokie buvo susitarimai dėl sutarties dėl servituto nustatymo, nes jos nesant teismas vertina ar yra visos sÄ lygos nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ kelio servitutÄ , o jų nenustačius teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl kelio servituto nustatyto atmeta kaip nepagrįstus. Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo, teismas dėl atlygintinumo už kelio servitutÄ nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. IÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų bei mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje patyrė iÅ¡ viso 1149,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su teisine pagalba. Teismas, įvertinęs atsakovų atstovės dalyvavimÄ teismo posėdyje, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobÅ«dį, turinį, bylos sudėtingumÄ , taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, sprendė, kad atsakovės patirtos 1149,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais, nusprendė: ieškovo V. A. Š. ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo V. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėjas Linas Zinkevičius