2016-12-21 Nr. AB-24530-3-62-3-02245-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1056-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02245-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl veiksmų pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (teisminio proceso Nr. 1-20-9-00783-2013-6), apie pareiškėją V. J. paskleidė jo garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis): 1) V. J. jaučia malonumą rašydamas skundus į įvairias instancijas; 2) V. J. pradėjo rašyti, kad yra nusikalstama gauja, V. B. priklauso nusikalstamai gaujai; 3) V. J. rašė, jog V. B. yra gaujos narys; 4) aplinkiniai gyventojai V. B. skambina, pasakoja: J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones; 5) aplinkiniai gyventojai V. B. skambina, pasakoja, jog V. J. V. B. įžeidinėja; 6) V. J. terorizavo ir terorizuoja gyventojus, jiems šnekėjo ir šneka visokias nesąmones; 7) V. B. reikėjo kreiptis į teismą, kad J. žinotų, jog yra įstatymai Lietuvoje ir jų laikytųsi; 8) V. J. rašė, kad V. B. yra nusikalstamos gaujos narys; 9) V. J. V. B. kaltina esant nusikalstamos gaujos nariu; 10) V. J. prisigalvojo ir daugiau visokių nesąmonių; 11) iš daugumos kaimynų V. B. gavo skundą dėl V. J. grasinimų; 12) V. B. gavo informaciją, jog V. J. eina ir terorizuoja, šneka visokias nesąmones; 13) V. J. terorizuoja, šmeižia V. B., aplinkinius; 14) V. J. užsiima destrukcine veikla; 15) V. J. V. B. sugadino nervus ir sveikatą; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti pareiškėjui V. J. 4 570 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo pripažinti faktus, jog Kauno AVPK 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 apie pareiškėją V. J. paskleidė jo garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teismas nurodė, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašo pripažinti neteisėtais Kauno AVPK veiksmus, bet reikalavimo jokio konkretaus administracinio akto atžvilgiu nesuformuluoja. Akcentavo, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriuose prašoma vien pripažinti faktus, tam tikrų faktų nustatymas pats savaime negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl skundą šioje dalyje atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, atsakovu byloje, be kita ko, nurodo ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno AVPK, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad prašomą priteisti neturtinę žalą jis kildina iš nukentėjusiojo V. B. duotų parodymų Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamasis.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartyse ne kartą yra pasisakiusi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi išimtis iš bendros taisyklės yra tuomet, kai žala padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje (CK 6.271 str.), tuomet ginčas yra priskirtinas administraciniam teismui (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. B. baudžiamojoje byloje duodamas parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnyje („Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) kaip fizinis asmuo, veikė ne kaip valstybės ar savivaldybės administravimo subjektas, taigi žala kildinama ne iš asmens veiksmų viešojo administravimo srityje, todėl ginčas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, kaip kilęs iš civilinių teisinių santykių, yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CPK 22, 25 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad nusikaltimu (BK 235 str.) padarytos žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja specialios teisės normos (BPK X skyrius), pagal kurias, nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, gali būti reiškiamas ieškinys civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.).

Kadangi bylų dėl faktų pripažinimo (juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) ir neturtinės žalos, kildinamos iš nukentėjusiojo asmens parodymų davimo baudžiamojoje byloje, atlyginimo, nagrinėjimas nepatenka administraciniams teismams priskirtinų bylų kompetenciją (ABTĮ 17 str.), todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 25 str., 26 str., 27 str., 29 str.). Kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje nurodytus procesinių dokumentų formai ir turiniui bei 135 straipsnyje nurodytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžino jo sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo institucijos veiksmų, kurie pasireiškia joje policijos pareigūnu įdarbinto asmens ir policijos pareigūno statusą turėjusio asmens, turėjusio viešojo administravimo įgaliojimus pareiškėjui kaip nepavaldžiam asmeniui. Policijos pareigūno statusą turėjęs asmuo V. B. veikė turėdamas atsakovo įgaliojimus, kuris, atsakovo įgaliojimu, pareiškėją kaltino BK 290 straipsnyje numatytomis veikomis.

Kauno AVPK, kaip viešojo administravimo subjektas, jame įdarbintus S. N. L. ir V. B. į teismo posėdį politinėje genocido byloje siuntė taip pat pareiškėjo nusikalstamų veikų pagal BK 290 straipsnio prevencijos įgyvendinimui. Minėti asmenys teismo posėdžiuose parodė, kad jie veikia kaip policijos pareigūnai ir pareiškėjas juos įžeidinėja kaip policijos pareigūnus. S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėją kaltino, jog jis jį 2015 m. kovo 5 d. įžeidinėjo kaip policijos pareigūną – viešojo administravimo subjekto atstovą. Neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad V. B. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį, o už jo neteisėtomis veikomis padarytą žalą turi atsakyti atsakovas dėl savo, kaip viešojo administravimo subjekto neteisėtų veikų, bei valstybė (CK 6.271 straipsnis, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė pripažinti, kad atsakovas Kauno AVPK 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (teisminio proceso Nr. 1-20-9-00783-2013-6), apie pareiškėją V. J. paskleidė jo garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis) bei priteisti iš Lietuvos valstybės 4 570 Eur neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad neturtinę žalą kildina iš viešojo administravimo subjekto – Kauno AVPK – pareigūno V. B. veiksmų teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme ir paskleidžiant apie pareiškėją jo garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka minėtus ABTĮ reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjas skunde teismui prašė pripažinti neteisėtais Kauno AVPK pareigūno V. B. veiksmus, t. y., kad V. B. Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje paskleidė tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius duomenis, ir tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl veiksmų neteisėtumo pripažinimo negali būti savarankišku reikalavimu byloje. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks reikalavimas negali būti skundo dalyku – veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442‑484/2010 ir kt.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti neteisėtais Kauno AVPK pareigūno V. B. veiksmus, t. y., kad V. B. Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje paskleidė tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius duomenis, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pagrįstai šioje dalyje atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat prašė priteisti neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011 ir kt.).

Kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas V. J. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš V. B. duotų parodymų Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, t. y. ne iš viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), todėl pagrįstai sprendė, kad šis pareiškėjo reikalavimas, kaip kilęs iš civilinių teisinių santykių, priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, atitinkamai šį skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose ir pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė