2023-12-13 Nr. AB-22183-3-61-3-02353-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-720-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02353-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 53.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – O. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, Kontrolierius) 2021 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SP-7 „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje konstatuota, jog trečiasis suinteresuotas asmuo O. R. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) laikytinas nereikšmingai prisidėjusiu prie 2005 m. publikacijos sukūrimo (redakcinio pobūdžio indėlis);

2) panaikinti Sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad „mokslinės ir profesinės etikos normos, susijusios su autoriaus nurodymu publikacijoje, 2004–2005 m. laikotarpiu nebuvo aiškiai išreikštos, išplėtotos reglamentavimo požiūriu ir minėta pareiga laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų negalėjo būti įgyvendinama, todėl konstatuoti profesoriaus pažeidimą mokslinės ir profesinės etikos, susijusios su savęs kaip bendraautorio nurodymu publikacijoje, požiūriu nėra pagrindo“;

3) panaikinti Sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad „atsižvelgiant į tai, kad mokslinės ir profesinės etikos nuostatos, paskelbtos anksčiau minėtuose 2005 m., 2012 m., 2018 m. ir 2019 m. dokumentuose, nėra akademinės etikos kodekso nuostatos, kurių laikymosi priežiūrą vykdo kontrolierius, todėl kvalifikuojant profesoriaus veiksmus netaikomos“; 4) įpareigoti atsakovą galimo mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo aspektu pateikti trečiojo suinteresuoto asmens aktyvių veiksmų jam save nurodant kaip 2005 m. publikacijos „Policijos pareigūnų stresas“ bendraautorį vertinimą; 5) įpareigoti atsakovą išspręsti skunde pareiškėjos suformuluotą prašymą atlikti jos magistrinio darbo ir parengto straipsnio “Stress of Police officers in Lithuania” bei žurnale International Journal of Emergency Mental Health, Vol. 11, No. 4, pp. 205-214 ISSN 1522-4821 publikuoto straipsnio “A Study of Stress Affecting Police Officers in Lithuania” sutapčių analizę; 6) įpareigoti atsakovą išspręsti skunde pareiškėjos suformuluotą prašymą įvertinti, ar remiantis akademinės etikos normomis O.

R. gali būti straipsnio “A Study of Stress Affecting Police Officers in Lithuania” bendraautoris; 7) įpareigoti atsakovą išspręsti skunde pareiškėjos suformuluotą prašymą atitikties akademinės etikos normoms aspektu įvertinti B. B., V. G., G. Ž. ir J. T. M. elgesį minėtiems asmenims savo vardu žurnale publikuojant pareiškėjos straipsnį “A Study of Stress Affecting Police Officers in Lithuania”.

Pareiškėja skunde nurodė, jog 2020 m. sausio 10 d. atsakovui pateikė skundą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-685-426/2021 panaikino atsakovo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-8 „Dėl baigiamojo magistro darbo vadovo autorystės“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. skundą bei priimti naują sprendimą. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Tarnyba priėmė ginčijamą 2021 m. birželio 16 d. Sprendimą.

Pareiškėja pažymėjo, kad priimdama Sprendimą Tarnyba visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl skunde keltų klausimų, susijusių su B. B., V. G., G. Ž. ir J. T. M. elgesio atitikimu akademinės etikos normoms minėtiems asmenims savo vardu žurnale publikuojant straipsnį, prie kurio sukūrimo jie kaip autoriai intelektualiai neprisidėjo, taip pasisavinant šio straipsnio autorystę. Dalis šių asmenų negali būti laikomi straipsnio autoriais ir tai yra įvardinta res judicata galią turinčiame Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018. Sprendime neatlikta pareiškėjos magistrinio darbo ir parengto straipsnio “Stress of Police officers in Lithuania” bei žurnale publikuoto straipsnio sutapčių analizė. Taigi, atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos skundo, pažeisdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą.

Pareiškėjos nuomone, Sprendime taip pat neįvertinta, ar remiantis akademinės etikos normomis O. R. gali būti straipsnio bendraautoris, taip pat, kad pareiškėja nesutinka su Sprendime pateiktu vertinimu, kad pareiškėja laikytina reikšmingai prisidėjusia prie 2005 m. publikacijos sukūrimo, o profesorius – nereikšmingai prisidėjusiu prie 2005 m. publikacijos sukūrimo (redakcinio pobūdžio indėlis). Kontrolierius nenustatė jokio konkretaus, net ir nereikšmingo, redakcinio pobūdžio O. R. indėlio kuriant 2005 m. publikaciją. Sprendime suformuluota tezė, kad „mokslinės ir profesinės etikos normos, susijusios su autoriaus nurodymu publikacijoje, 2004–2005 m. laikotarpiu nebuvo aiškiai išreikštos, išplėtotos reglamentavimo požiūriu, ir minėta pareiga laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų negalėjo būti įgyvendinama, todėl konstatuoti profesoriaus pažeidimą mokslinės ir profesinės etikos, susijusios su savęs kaip bendraautorio nurodymu publikacijoje, požiūriu nėra pagrindo“ yra klaidinga. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad „atsižvelgiant į tai, kad mokslinės ir profesinės etikos nuostatos, paskelbtos anksčiau minėtuose 2005 m., 2012 m., 2018 m. ir 2019 m. dokumentuose, nėra akademinės etikos kodekso nuostatos, kurių laikymosi priežiūrą vykdo kontrolierius, todėl kvalifikuojant profesoriaus veiksmus netaikomos“. Šis teiginys suponuoja, kad, Kontrolieriaus vertinimu, atsakovas prižiūri tik akademinės etikos kodeksų nuostatų laikymosi.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. R. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi tenkino atsakovo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos prašymą ir nutraukė administracinę bylą. Teismas grąžino pareiškėjai 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi asmens prašymu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnyba 2020 m. sausio 10 d. gavo pareiškėjos K. M. skundą. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2020 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. SP-8, kuriame, įvertinęs, kad dėl akademinės etikos reglamentavimo spragų nėra pagrindo konstatuoti akademinės etikos pažeidimo, konstatavo, jog profesoriaus O. R. sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealų nepaisymas bei neveikimas prieštaravo Akademinės etikos kodekso 4.1 punkto nuostatai ta apimtimi, kuria nustatyta, jog mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais, ir nusprendė pripažinti skundą nepagrįstu. Pareiškėja ir O. R. su tokiu sprendimu nesutiko ir skundė jį teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atitinkamai 2021 m. kovo 3 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. sprendimais tenkino O. R. ir K. M. skundus ir panaikino Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-8 „Dėl baigiamojo magistro darbo vadovo autorystės“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. skundą bei priimti naują sprendimą. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas 2021 m. birželio 16 d. Tarnybos Sprendimas, kuriuo nuspręsta informuoti pareiškėją, Vilniaus universitetą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie profesorių O. R., pažeidusį Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą, priimtas, vykdant minėtus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. ir 2021 m. balandžio 2 sprendimus. Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-875-631/2022 pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-470-525/2023 pareiškėjos K. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens O. R. apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023 (proceso Nr. 3-61-3-02348-2021-5) pagal pareiškėjo O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo panaikinimo – O. R. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje pareiškėjas O. R. skundė atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. SP-7 „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023 ir šioje administracinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, t. y. K. M., Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba ir O. R., abiejose bylose ginčijamas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. SP-7 „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos dalyvių (pareiškėjos K. M., atsakovo Tarnybos, trečiojo suinteresuoto asmens O. R.) nurodytus argumentus bei administracinės bylos Nr. eI3-873-535/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02348-2021-5) dalyvių (pareiškėjo O. R., atsakovo Tarnybos, trečiojo suinteresuoto asmens K. M.) nurodytus argumentus, taip pat teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-873-535/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02348-2021-5), kuris įsiteisėjo (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023, įvertintas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatavo, kad minimose bylose keliamas ginčas ir tuo pačiu pagrindu.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nevisiškai sutapo su jos argumentais, pateiktais atsiliepime administracinėje byloje Nr. eI3-873-535/2022, tačiau teikiant skundą šioje byloje, pareiškėja nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teisminiame procese administracinėje byloje Nr. eI3-873-535/2022. Iš esmės tiek O. R. (kuris administracinėje byloje Nr. eI3-873-535/2022 buvo pareiškėjas, o šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo), tiek K. M. (kuri administracinėje byloje Nr. eI3-873-535/2022 buvo trečiasis suinteresuotas asmuo, o šioje byloje pareiškėja) prašė panaikinti Tarnybos Sprendimą tais pačiais pagrindais. Be to, aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas.

LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023 konstatavo, jog Kontrolieriaus surinkti įrodymai yra pakankami Sprendime padarytoms išvadoms pagrįsti. Taigi, LVAT jau įvertino tiek O. R., tiek K. M. nurodytas aplinkybes dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023 konstatavus Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (įvertinus Sprendime nustatytus pažeidimus bei skirtą poveikio priemonę), nėra pagrindo dar kartą vertinti to paties Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingu atveju, būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia (teismo sprendimo nenuginčijamumas, išimtinumas, prejudicialumas) (žr., pvz., LVAT 2007 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-184/2007).

Atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta, pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį.

Pareiškėjos teigimu, nors apibendrintas ginčo dalykas (Tarnybos Sprendimas) šioje byloje ir LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023 yra tas pats, tačiau konkretus ginčo dalykas abiejose bylose nėra tapatus. LVAT nutartimi užbaigtos bylos konkretų dalyką apibrėžia tik pareiškėjo O. R. skunde pateikti jam nenaudingi Sprendimo tariamą neteisėtumą ir nepagrįstumą (pareiškėjo O. R. vertinimu) lemiantys pagrindai, tačiau LVAT nutartyje nebuvo įvertinti pareiškėjos šioje byloje keliami klausimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bylą konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja nesutinka su teismo nutartimi ir laikosi pozicijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023 nebuvo nagrinėjami tie klausimai, kuriuos pareiškėja kelia šioje byloje.

ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008 yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Kalbant apie skundų tapatumą, remiantis Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktika, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotinio skundo tam pačiam atsakovui. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Skundo pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (faktinis pagrindas), todėl naujas skundas galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo O. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SP-7 „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“ panaikinimo.

Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SP-7 „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“ panaikinimo.

Kaip jau minėta, vienas iš skundų tapatumo elementų yra ginčo šalių tapatumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Taigi sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar pareiškėjas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra šalys tą patį skundo faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Būtent bylos šalys turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų materialiosioms subjektinėms teisėms tiesiogiai įtaką daro teismo sprendimas. Tretieji suinteresuoti asmenys yra administracinės bylos proceso šalys (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis), o tai reiškia, kad jos turi tik procesinį, tačiau ne materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jų materialiosioms subjektinėms teisėms teismo sprendimas tiesioginės įtakos nedaro, todėl tokie asmenys išsaugo galimybę ginti savo pažeistas subjektines teises pateikdami skundą teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-873-535/2022 (proceso Nr. 3-61-3-02348-2021-5) pagal pareiškėjo O. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SP-7 „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“ panaikinimo. Šioje administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-651-463/2023, pareiškėjas O. R. apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą ir pagal jo apibrėžtas ribas buvo nagrinėjama byla.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja yra K. M., kuri turi visiškai priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, ir ji, kaip pareiškėja, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šalių ir skundų pagrindų tapatumą ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė