2024-10-23 Nr. AB-15287-3-61-3-02363-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-380-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02363-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Edrauda” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Edrauda” skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo G. A., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinės draudimo brokerių bendrovė (toliau – ir UADBB) „Edrauda” (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3R-296 (2.13-1.E) „Dėl G. A. 2021 m. liepos 14 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas vykdo draudimo produktų platinimo veiklą. Bendrovės, kaip draudimo tarpininko, paslaugomis pasinaudojo G. A. (toliau – ir Klientas), 2020 m. gruodžio 23 d. užsisakydamas transporto priemonės valdytojo privalomąjį civilinės atsakomybės (toliau – ir TPVCA) draudimą Bendrovės internetinėje sistemoje www.edrauda.lt šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. birželio 23 d. Klientas, tarpininkaujant pareiškėjui, draudimo sutartį sudarė su draudimo bendrove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Klientui buvo išduotas draudimo polisas. 2021 m. birželio 16 d. iš Bendrovės sistemos G. A. buvo nusiųstas automatinis pranešimas apie jo sudarytos transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo pabaigą. Pranešimas buvo nusiųstas SMS žinute į paties Kliento Bendrovei užsakymo pateikimo metu nurodytą telefono numerį. Pranešimo tekste buvo nurodyta, kad Kliento auto V/N (duomenys neskelbtini) TPVCA draudimas baigiasi 2021 m. birželio 23 d., bei pasiūlyta apsilankyti svetainėje www.edrauda.lt ir atnaujinti draudimą (toliau – ir ginčo pranešimas, SMS žinutė).

2.2. Klientas dėl 2021 m. birželio 16 d. gauto priminimo apie jo sudarytos TPVCA draudimo sutarties galiojimo pabaigą Inspekcijai pateikė skundą, prašydamas įvertinti Bendrovės veiksmus dėl neteisėto tiesioginės rinkodaros pranešimo pateikimo. Pranešimas nepagrįstai laikytinas tiesiogine rinkodara, kadangi pranešimas vertintinas kaip Kliento informavimas apie sutarties vykdymą, besibaigiantį konkrečios sutarties terminą, tačiau ne kaip Bendrovės platinamų paslaugų siūlymas.

2.3. Inspekcija išnagrinėjo Kliento skundą ir 2022 m. gegužės 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė skundą pripažinti pagrįstu; Bendrovės direktorei už Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 69 straipsnio 1 dalies pažeidimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą; apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir Bendrovę.

2.4. Inspekcija neįvertino draudimo tarpininkavimo veiklos specifikos, todėl nepagrįstai akcentavo draudimo sutarties tarp Kliento ir Bendrovės nebuvimą, kaip vieną iš pagrindų pareiškėjo išsiųstą pranešimą vertinti kaip tiesioginę rinkodarą. Pareiškėjas, būdamas draudimo tarpininku, konsultuoja draudėjus draudimo sutarčių su draudimo bendrovėmis sudarymo klausimais, siūlo sudaryti draudimo sutartis, jas administruoja, praneša su sutartimi susijusią informaciją ir pan., tačiau pareiškėjo ir draudėjo draudimo sutartiniai santykiai niekada nesieja. Šiuo atveju pareiškėjas tarpininkavo ir teikė draudimo produktų platinimo paslaugą Klientui. Tokia veikla yra visiškai teisėta ir reglamentuota Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

2.5. Nors atsakovas Sprendime akcentavo, kad pareiškėjo ir Kliento nesiejo sutartiniai įsipareigojimai (draudimo sutartis), tačiau dėl draudimo tarpininko veiklos specifikos draudimo sutartis tarp draudimo tarpininko, kuriuo yra pareiškėjas, ir draudėjo nesudaroma, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu ar turėti įtakos pareiškėjo Klientui siųstą pranešimą vertinti kaip tiesioginę rinkodarą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nusiųsdamas Klientui pranešimą apie jo sudarytos transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo pabaigą, vykdė būtent Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 9 dalyje nustatytą pareigą ir veikė Kliento interesais, siekdama šiam asmeniui naudos. Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, dėl šios priežasties priminimas apie sutarties pabaigą klientui siunčiamas siekiant sumažinti jam naštą sekti turimų sutarčių galiojimo terminus bei padėti klientui išvengti galimų neigiamų pasekmių, jei laiku nebūtų atnaujinta draudimo apsauga. Pranešimo apie draudimo sutarties galiojimo pabaigą išsiuntimas yra ne draudėjo teisių pažeidimas, o kaip tik veikimas draudėjo interesais ir jo labui.

2.6. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo vykdomai draudimo tarpininkavimo veiklai taikomas taisykles, pareiškėjo, kaip draudimo brokerio, teises ir pareigas, neanalizavo Draudimo įstatymo, neišsiaiškino santykio tarp pareiškėjo ir Kliento, todėl išvada, kad pareiškėjas nebuvo sutartiniais santykiais susijęs su Klientu ir neturėjo teisės jo informuoti apie sutarties vykdymą, pasibaigimą ar kitus klausimus yra neteisinga ir nulemta paviršutiniškos teisinio reglamentavimo analizės.

2.7. Šiuo atveju Klientui nusiųstu pranešimu jokios Bendrovės teikiamos paslaugos nebuvo siūlomos, nuomonės apie paslaugas neklausta. Pranešimo tikslas buvo informuoti klientą, kad baigiasi jo sudaryta draudimo sutartis. Bendrovės Klientui siųstos SMS žinutės turinys buvo susijęs su konkrečios jo sudarytos TPVCA draudimo sutarties terminu, žinutės turinys buvo susijęs su konkrečios sutarties vykdymo klausimais. Nuoroda į pareiškėjo internetinį tinklalapį buvo pateikiama tuo tikslu, kad Klientas atnaujintų (pratęstų) savo turimą draudimo sutartį, o ne įsigytų naują paslaugą, naują draudimą ar pan. Klientui aiškiai buvo nurodytas žodis „atnaujinkit“, o ne įsigykite, nusipirkite, pasinaudokite pasiūlymu ar pan., kas atitiktų tiesioginės rinkodaros sampratą.

2.8. Jeigu pareiškėjas nebūtų Kliento informavęs apie draudimo sutarties pabaigą, jis būtų pažeidęs Draudimo įstatymo normas, nebūtų veikęs draudėjo interesais, kaip įpareigoja Draudimo įstatymas. Be to, Klientas, naudodamasis Bendrovės sistema ir užsakydamas paslaugas, pareiškėjui nebuvo davęs sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros vykdymo, todėl pareiškėjas jokios tiesioginės rinkodaros šiam klientui nevykdė. Klientui per visą jo draudimo sutarties laikotarpį nebuvo siunčiami jokie reklaminiai pranešimai, paslaugų pasiūlymai, apklausos ir pan., kuriuos būtų galima vertinti kaip asmens teisių pažeidimą ir neteisėtą tiesioginės rinkodaros vykdymą. Klientas SMS pranešimu buvo informuotas tik apie draudimo sutarties pabaigą ir teisę šią sutartį prasitęsti (atnaujinti).

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Inspekcija neginčija fakto, kad pareiškėjas turi teisę platinti draudimo produktus, tačiau skunde nėra pateikti argumentai, kad, platinant draudimo produktus, pareiškėjui nėra taikomos ERĮ nuostatos.

3.2. Priimant Sprendimą buvo remiamasi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais pranešimų dėl tiesioginės rinkodaros siuntimą, bet ir Finansinių paslaugų reklamos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 241-75 (2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 241-170 redakcija) (toliau – ir Gairės). Išvada, kad Klientui pateiktas SMS pranešimas laikytinas tiesioginės rinkodaros pasiūlymu, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje, ir šio pranešimo siuntimui turėjo būti gautas išankstinis Kliento sutikimas, buvo priimta atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta ne su pareiškėju, o su kita draudimo bendrove, kurią, prieš sudarant transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pasiūlė pareiškėjas, į tai, kad Kliento ir pareiškėjo skundžiamo veiksmo dieną nesiejo sutartiniai įsipareigojimai, taip pat į tai, kad SMS pranešime be priminimo apie besibaigiančią sutartį buvo kviečiama apsilankyti būtent pareiškėjo interneto puslapyje ir pasinaudoti jos siūlomomis draudimo tarpininkavimo paslaugomis („Apsilankykite www.edrauda.lt ir atnaujinkit“).

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad aplinkybės, jog pranešimas buvo siųstas į Kliento telefono numerį, kurį turėjo pareiškėjas ir kuris buvo surinktas kitais tikslais, taip pat aplinkybės, kad pranešimas buvo išsiųstas į neatsitiktinai sugeneruotą telefono numerį, nėra vertinamos kaip pagrįstos, siekiant pripažinti siųstą pranešimą ne tiesioginės rinkodaros pranešimu. Vertinant, ar tam tikras pranešimas yra priskiriamas tiesioginei rinkodarai, atsižvelgiama į pranešimo turinį, ir jeigu turinys atitinka ADTAĮ įtvirtintą tiesioginės rinkodaros apibrėžimą, vertinama, ar yra įgyvendinti tiesioginei rinkodarai keliami reikalavimai.

3.4. Dalis Klientui siųsto pranešimo iš tiesų buvo susijusi su informavimu apie sutarties pabaigą, tačiau pagal Gairių 19 punktą, priminimus dėl sutarties termino pabaigos turi teisę siųsti finansų rinkos dalyvis, kurio sutartis su klientu dar galioja. Nagrinėjamu atveju Klientui siųstame pranešime buvo siūlomos pareiškėjo paslaugos, nes pranešime, be priminimo apie besibaigiančią sutartį, buvo kviečiama apsilankyti būtent pareiškėjo interneto puslapyje ir pasinaudoti jų siūlomomis draudimo tarpininkavimo paslaugomis.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Inspekcija gavo Kliento 2021 m. liepos 14 d. skundą, kuriame buvo nurodyta kad jis 2021 m. birželio 16 d. į savo privatų telefono numerį iš Bendrovės gavo SMS pranešimą, kuriame buvo nurodytas pranešimas (priminimas) apie Klientui priklausančio automobilio draudimo pabaigos terminą. Buvo pasiūlyta apsilankyki www.edrauda.lt ir atnaujinti sutartį. Taip pat buvo nurodyta, kad 2021 m. birželio 2 d. Klientas iš Bendrovės gavo ir elektroniniu paštu pasiūlymą, kuriame buvo nurodytas siūlomas draudikas ir kaina. Klientas nurodė, kad elektroniniu paštu kreipėsi į Bendrovę ir po šio kreipimosi sulaukė Bendrovės atstovo skambučio. Pokalbio metu Bendrovės atstovas telefonu pripažino, kad pranešimai buvo siųsti dėl techninės klaidos. Klientas Inspekcijos prašė įvertinti Bendrovės veiksmus dėl neteisėto tiesioginės rinkodaros pranešimo pateikimo.

5.2. Bendrovė 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu patvirtino, kad 2021 m. birželio 16 d. iš Bendrovės sistemos Klientui buvo nusiųstas automatinis pranešimas apie jo sudarytos transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo pabaigą. Tačiau Bendrovė nesutiko su tuo, kad, siunčiant šį pranešimą, buvo vykdoma tiesioginė rinkodara.

5.3. Inspekcija, išnagrinėjusi Kliento skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo Kliento skundą pripažino pagrįstu ir nusprendė Bendrovės direktorei už ERĮ 69 straipsnio 1 dalies pažeidimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

6. Teismas apžvelgė ERĮ 3 straipsnio 85 dalies, 69 straipsnio 1 dalies, ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas, Klientui išsiųsdamas priminimą apie tai, kad baigiasi jam priklausančio automobilio TPVCA draudimo terminas ir siūlydamas apsilankyti jo (draudimo tarpininko) internetiniame puslapyje, su tikslu pratęsti draudimo sutartį, atliko tiesioginės rinkodaros veiksmus, pažymėjo, kad Klientas, naudodamasis Bendrovės sistema ir užsakydamas paslaugas, pareiškėjui nebuvo davęs sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros vykdymo. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad priminimas apie su draudiku sudarytos sutarties pabaigą ir siūlymas apsilankyti pareiškėjo internetiniame puslapyje nėra laikytinas tiesiogine rinkodara, sutiko, kad pagrindinis SMS žinutės tikslas galbūt buvo priminimas apie sutarties pabaigos terminą, tačiau tiesioginės rinkodaros prasme, kuri įtvirtinta ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje, vertintinas ir pareiškėjo siūlymas apsilankyti pareiškėjo puslapyje bei siūlymas atnaujinti sutartį.

8. Teismas pažymėjo, kad ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatoje yra nurodoma, kad tiesiogine rinkodara suprantama tokia veikla, kurios tikslas yra taip pat ir siūlyti asmenims prekes ar paslaugas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra draudimo brokerių įmonė, kuri vykdo tik draudimo produktų platinimo veiklą ir veikia tik kaip draudimo tarpininkas tarp asmens, norinčio įsigyti draudimo paslaugą ir tokią paslaugą siūlančio subjekto (draudiko). Iš SMS žinutės turinio teismas padarė išvadą, kad Bendrovė Klientui ne tik priminė apie jau sudarytos draudimo sutarties pabaigą, tačiau taip pat pasiūlė prasitęsti draudimo sutartį pasinaudojus pareiškėjo teikiamomis paslaugomis (būtent jai tarpininkaujant; savo teikiamų paslaugų platinimas).

10. Teismas nekvestionavo pareiškėjo siekio veikti išskirtinai draudėjo (šiuo atveju Kliento) interesais, tačiau nesutiko su skundo argumentais, kad pareiškėjas Klientui nesiūlė įsigyti naujos paslaugos (naujo draudimo), o pasiūlė tik atnaujinti savo turimą draudimo sutartį.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas sutinka, jog siūlymas įsigyti naują paslaugą atitiktų tiesioginės rinkodaros sampratą. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Klientas iš Bendrovės įsigijo produktą (tarpininkavimo paslaugas), galiojantį iki 2021 m. birželio 23 d., SMS žinutėje nurodytą teiginį „atnaujinkit“ vertino kaip adekvatų siūlymui įsigyti naują Bendrovės produktą, kadangi Klientas, norėdamas atnaujinti sutartį, turėtų iš naujo pasinaudoti Bendrovės teikiamomis paslaugomis (iš Bendrovės įsigyti naujas paslaugas).

12. Teismas pažymėjo, kad nors Bendrovė, nusiųsdama Klientui pranešimą apie jo sudarytos transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo pabaigą, veikė Kliento interesais, tačiau tuo pačiu pranešimu suformavo Bendrovės tiesioginį pasiūlymą Klientui – pasinaudoti jos teikiamomis paslaugomis, neturint Kliento sutikimo ir kuris vertintinas kaip paslauga, kuria buvo išreikštas tiesioginės rinkodaros pasiūlymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Klientas nebuvo davęs sutikimo dėl pasiūlymų, teiktinų ateityje, pateikimo bet kokiomis ryšio priemonėmis, konstatavo, jog Inspekcija tinkamai pripažino, kad buvo pažeistos ERĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos.

13. Teismas konstatavo, kad Inspekcija tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

14. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

16. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Klientui siųstos žinutės antrąją dalį ir nustatė, kad taip siūloma pasinaudoti pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu tinkamai išanalizuoti, kodėl ginčo pranešime buvo įdėta nuoroda į Bendrovės puslapį ir pasiūlymas atnaujinti.

16.2. Klientas pasinaudojo pareiškėjo, kaip draudimo tarpininko, paslaugomis, 2020 m. gruodžio 23 d. ir įsigijo 6 mėnesių TPVCA draudimą laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. birželio 23 d. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui, o 5 dalyje – kad pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, šiuo atveju, kadangi Klientas draudimo sutartį buvo sudaręs tik 6 mėnesiams, todėl galėjo draudimo sutartį pratęsti (atnaujinti), dėl ko pranešimas Klientui ir buvo pateiktas. Tokiu būdu pareiškėjas veikė Kliento interesais, vykdydamas Draudimo įstatyme nurodytas pareigas. Kadangi Klientui buvo siunčiamas priminimas apie jau sudarytos draudimo sutarties atnaujinimą, pagal Inspekcijos pateikiamus išaiškinimus jis neturi būti laikytinas tiesiogine rinkodara.

16.3. Pranešimas Klientui buvo išsiųstas 2021 m. birželio 16 d., t. y. dar galiojant jo sudarytai TPVCA draudimo sutarčiai. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 252 dalį, draudimo produktų platinimas yra ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis <....>, taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko jau sudarytos ir dar galiojančios draudimo sutarties administravimo veiksmus.

16.4. Antra ginčo pranešimo dalis („Apsilankykite www.edrauda.lt ir atnaujinkit“) negali būti vertinama kaip tiesioginės rinkodaros pasiūlymas, kadangi šiuo atveju jokių savo naujų paslaugų pareiškėjas Klientui nesiūlė, nes priminimas SMS pranešimu, nurodant pareiškėjo svetainės adresą, turėtų būti laikomas vienu iš pareiškėjo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu privalomu atlikti administravimo veiksmų, o pareiškėjo internetinės svetainės nurodymas pranešime turėtų būti vertinamas kaip informacinio pobūdžio nuoroda, nes žodis „atnaujinkit“ ir reiškia dar galiojančios, bet greit pasibaigsiančios sutarties atnaujinimą, o ne naujos paslaugos pasiūlymą klientui.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Klientas, norėdamas atnaujinti sutartį, turėtų iš naujo pasinaudoti Bendrovės teikiamomis paslaugomis. Kliento jau sudarytos ir galiojančios draudimo sutarties termino pratęsimas per Bendrovės internetinę svetainę neturi būti laikomas naujos paslaugos iš pareiškėjo pirkimu ar naujos paslaugos Klientui suteikimu, nes tai yra „tęstinė“ paslauga, susijusi su jau per pareiškėjo sistemą sudarytos draudimo sutarties sąlygų keitimu (t. y. termino pakeitimu), o ne naujos paslaugos įsigijimu.

16.6. Klientui siųstas SMS pranešimas neturi būti laikomas tiesioginės rinkodaros pasiūlymu ir šiuo atveju nėra Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimo.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog pareiškėjo internetinės svetainės nurodymas ginčo pranešime turėtų būti vertinamas kaip informacinio pobūdžio nuoroda, o žodis „atnaujinkit“ reiškia dar galiojančios, bet greit pasibaigsiančios, sutarties atnaujinimą, o ne naujos paslaugos pasiūlymą klientui, neteisingai interpretuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 5 dalis. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Kliento draudimo sutartyje su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo nustatytos sutarties termino pratęsimo sąlygos bei tvarka, taip pat įrodymų, kokia sutarties pratęsimo tvarka buvo nustatyta, ar buvo nurodyta, kad, besibaigiant sutarčiai, pareiškėjas klientui išsiunčia SMS žinutę „Apsilankykite www.edrauda.lt ir atnaujinkit“. Nesant tokių duomenų, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamo SMS pranešimo antroji dalis sietina su draudimo sutarties pratęsimu, o ne su siūlymu pasinaudoti pareiškėjo paslaugomis. Be to, ši SMS žinutės antroji dalis taip pat nėra priminimas apie draudimo apsaugos pabaigą, nes apie tai aiškiai pranešama SMS žinutės pirmoje dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 3R-296 (2.13-1.E) „Dėl G. A. 2021 m. liepos 14 d. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Bendrovė, nusiųsdama Klientui pranešimą apie jo sudarytos transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo pabaigą, tuo pačiu pranešimu suformavo Bendrovės tiesioginį pasiūlymą Klientui, kuris vertintinas kaip paslauga, kuria buvo išreikštas tiesioginės rinkodaros pasiūlymas, todėl Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neišsiaiškino priežasties, kodėl Klientui buvo siunčiamas ginčo pranešimas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ginčo pranešimu Klientui buvo pateiktas tiesioginės rinkodaros pasiūlymas.

22. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu, priimtu išnagrinėjus G. A. 2021 m. liepos 14 d. skundą Nr. 3R-296 (2.13-1.E), be kita ko, nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą Bendrovės direktorei už ERĮ 69 straipsnio 1 dalies pažeidimą, konstatavus, kad Bendrovė, 2021 m. birželio 16 d. išsiuntusi Klientui SMS pranešimą apie Klientui priklausančio automobilio draudimo pabaigos terminą, bei pasiūliusi apsilankyti www.edrauda.lt ir atnaujinti sutartį, sudarytą su draudimo bendrove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, pateikė neteisėtą tiesioginės rinkodaros pasiūlymą, kadangi Bendrovės su Klientu nesiejo sutartiniai santykiai ir Klientas nebuvo davęs sutikimo tiesioginei rinkodarai. Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2022 m. birželio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, tikslinga į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti G. A. (Klientą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 5 d.), ir šios nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodė išsiųsti skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pasiūlyti per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas ir skundžiamas asmuo, kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi Reglamente (ES) 2016/679 ir šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas, o, pagal šio straipsnio 2 dalį, tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo taip pat turi teisę apskųsti priežiūros institucijos veiksmus ar neveikimą (17 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens G. A. skundą dėl jo asmens duomenų naudojimo, Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su skundą padavusio asmens teisėmis. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pagrįstai nusprendė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti G. A. (Klientą).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis būtų išsiųsta trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. (iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 9 d. lydraščio „Dėl nutarties siuntimo“ (el. b. I t., b. l. 12) matyti, kad minima nutartis ir pareiškėjo skundas su priedais buvo siunčiami tik atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai; iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų patyti, kad minima nutartis per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo pateikta pareiškėjui, pareiškėjo atstovui advokatui ir atsakovui). Byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą. 2022 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (el. b. I t., b. l. 39) buvo išsiųstas pareiškėjo atstovui advokatui ir atsakovui, šis pranešimas per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo pateiktas pareiškėjui, pareiškėjo atstovui advokatui ir atsakovui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išsiųstas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo lydraštis „Dėl teismo sprendimo“ per EPP buvo pateiktas pareiškėjui, pareiškėjo atstovui advokatui ir atsakovui.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008, 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2530-662/2020 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista trečiojo suinteresuoto asmens G. A. teisė būti informuotu apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytam teisme.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos iškėlimą ir apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str. 1 d. 1 p.).

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis, siųsdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui priminimą SMS žinute apie dar galiojančios, bet greitu metu pasibaigsiančios sutarties atnaujinimą, nagrinėjamu atveju atliko jau sudarytos ir dar galiojančios draudimo sutarties administravimo veiksmus.

30. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (Klientas) G. A. sudarė TPVCA draudimo sutartį su draudimo bendrove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Byloje nėra pateikta duomenų apie šios sutarties turinį, jos pratęsimo galimybes, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo ir Kliento bendradarbiavimo pagrindą, terminą ir apimtis (nėra pateikta duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas Klientui teikė tarpininkavimo paslaugas, nenurodytas šių paslaugų teikimo pobūdis (vienkartinio ar tęstinio pobūdžio), nėra duomenų, ar pareiškėjas buvo įsipareigojęs atlikti kokius nors TPVCA draudimo sutarties administravimo veiksmus), todėl, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje turėtų būti nustatytos ir vertinamos nurodytos aplinkybės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Edrauda” apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis