918cfa94-778a-4a22-bb0f-ecec2e02601b · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-233-278/2021 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00056-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.2.5; 3.1.14.8.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1775-1056/2021, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: I. G. esmė 1. IeÅ¡kovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Latvijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Nurodė, kad su atsakove 2018-01-02 sudarė dvi automobilių nuomos sutartis 12 (dvylikai) mėnesių, tačiau Å¡iam terminui pasibaigus atsakovė liko skolinga nuomos mokestį už 2 (du) mėnesius. I. P. instancijos teismo nutarties esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį.

3. Teismas nurodė, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Konstatavo, kad Å¡alių sudarytose sutartyse nurodyta, jog ginčai sprendžiami teisme, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nėra numatyta, kad ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose – CPK – reglamentuota, jog juridiniam asmeniui ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į sutarčių 5.3 punkto formuluotę negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡alys susitarė dėl teismingumo, todėl ieÅ¡kinys neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mams ir ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta su ieÅ¡kiniu kreiptis pagal atsakovės buveinės vietÄ Ä¯ Rygos apylinkės teismÄ . I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Nurodo, kad, pasiraÅ¡ydamos nuomos sutartis, Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad už pareigų nevykdymÄ Å¡alys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir ginčai teisme nagrinėjami taikant Lietuvos Respublikos teisę. Vien konkretaus teismo nenurodymas nepaneigia Å¡alių aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios. 4.2. Teigia, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 preambulės (12) punkte (toliau – Reglamentas) nurodoma, kad jurisdikcija turėtų bÅ«ti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ir pagal kitÄ alternatyvų jurisdikcijos pagrindÄ .

Tvirtina, kad teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, vadovavosi siauru sutarties nuostatų traktavimu ir, pasiÅ«lydamas ginÄÄ nagrinėti užsienio Å¡alių teismuose, iÅ¡ esmės panaikino nukentėjusios Å¡alies teisę į gynybÄ . 4.3. Nurodo, kad Reglamente taip pat nurodyta, kad byla gali bÅ«ti keliama atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Kadangi prievolė turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti teikiamas ir Lietuvos Respublikos teismui. Teismas k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas. I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams.

7. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikianti ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį atsakovei Latvijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, konstatavo, kad sutartyje nėra numatyta, jog ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose ir, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio nuostatomis, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

9. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamas Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

10. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra E. S. (toliau – ES) valstybėje narėje Latvijos Respublikoje, todėl Å¡is ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementÄ , todėl sprendžiant klausimÄ , ar Lietuvos Respublikos teismai turi tarptautinę jurisdikcijÄ nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , negali bÅ«ti taikomos vidaus teismingumo taisyklės.

11. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VII dalies nuostatos. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad Å¡io kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, E. S. teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ . (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje.

12. Sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, svarbus yra nuo 2015-01-10 įsigaliojęs 2012-12-12 E. P. ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 (toliau ir Reglamentas) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris yra pagrindinis E. S. teisės aktas, skirtas E. S. valstybių narių teismų jurisdikcijai nustatyti, teismų sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimui ir vykdymui tarpvalstybinėse civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuoti. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismui vadovautis tik Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis nebuvo pakankamo pagrindo.

13. Pagal minėto Reglamento 4 straipsnį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose. Tai bendroji taisyklė. P. R. 7 straipsnio, įtvirtinančio specialiosios jurisdikcijos taisykles, 1 dalį, tokiems asmenims ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:

a) bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, b) pagal Å¡iÄ nuostatÄ ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pateiktos; teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo bÅ«ti suteiktos c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Automobilių nuomos sutartys Å¡alių buvo sudarytos 2018-01-02 ir transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktais 2018-01-02 perduotos Latvijoje. Nors Å¡alys sutarčių 5.3 punktais susitarė, kad ginčai yra sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau daryti iÅ¡vadÄ apie egzistuojančiÄ Å¡alių valiÄ dėl jurisdikcijos nėra pakankamo pagrindo, nes Å¡alių susitarimas dėl jurisdikcijos, kuris atitiktų jam keliamus formos reikalavimus, bÅ«tų aiÅ¡kus ir tikslus bei atspindėtų tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, nėra.

15. Sprendžiant ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ Reglamento 7 straipsnio 1 punkte (jurisdikcija pagal prievolės įvykdymo vietÄ ), konstatuotina, kad ieÅ¡kovei kilusius nuostolius - nesumokėtÄ nuomÄ - kildinant iÅ¡ automobilių nuomos sutarčių, kurios buvo įvykdytos Latvijoje, perdavus transporto priemones, darytina iÅ¡vada, kad neįvykdytos prievolės mokėti pagal nuomos sutartį atsiradimo bei įvykdymo vieta yra minėtoje Å¡alyje.

16. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimo, todėl naikinti teismo nutartį nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Birutė Valiulienė