A-444-2426-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-2426/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00435-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė)

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei

dalyvaujant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Irenai Mickevičiūtei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. A. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-1325 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria ji įrašyta į asmenų, kurie nedalyvavo projektuojant arba atsisakė siūlomų žemės, miško sklypų sąrašą Nr. 2 bei to paties įsakymo dalį, kuria nutarta išbraukti A. A. iš Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. Ž-933 „Dėl sąrašo patvirtinimo (Rokiškio rajonas)“ patvirtinto sąrašo.

Pareiškėja mano, kad minėto įsakymo ginčijamos dalys yra neteisėtos, nepagrįstos, pažeidžiančios jos teises. Nurodė, kad jai tapo žinoma, jog yra pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir apskrities viršininko įsakymu patvirtintas laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašas, į kurį yra įtrauktas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,95 ha, besiribojantis su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ji Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui dar 2008 m. kovo 14 d. pateikė prašymą parduoti jai žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,95 ha ploto, o 2009 m. sausio 29 d. prašymu prašė sudaryti su ja minėto žemės sklypo ilgalaikę nuomos sutartį. Taigi, ji nuo 2009 metų pradžios išreiškė norą išsinuomoti konkretų žemės sklypą ir nei ji pati, nei jos įgaliotas atstovas nei raštu, nei žodžiu nėra pareiškę atsisakantys norimo išsinuomoti žemės sklypo. Ji per savo įgaliotą atstovą aktyviai dalyvavo rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme. 2010 m. sausio 12 d. vykusio susirinkimo metu Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui jos įgaliotas asmuo pateikė prašymą, kuriuo neatsisakė nuo minėto žemės sklypo, o tik prašė patikslinti žemės sklypo ribas žemėtvarkos projekto vėlesnio etapo metu. Šis prašymas negali būti traktuojamas kaip žemės sklypo nepasirinkimas ar siūlomo žemės sklypo atsisakymas.

Paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Ž-50 buvo patvirtintas laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašas, į kurį buvo įrašytas ir pareiškėjos pageidaujamas nuomoti 0,95 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sąraše nenurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra miškas. Panevėžio apskrities viršininkas 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. Ž-933 patvirtino sąrašą asmenų, pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn ar nuomoti žemę. Šiame sąraše A. A. įrašyta kaip asmuo, pateikęs prašymą, pageidaujantis nuomoti iš valstybės 0,95 ha žemės sklypą. Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ž-1325 pareiškėja buvo išbraukta iš minėto sąrašo, kaip nepasirinkusi jokio sklypo, tačiau byloje nėra jokio dokumento, kuriuo ji būtų atsisakiusi savo prašymo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, t. y. sprendimo ar kitokio akto, kuriuo jai atsisakoma išnuomoti konkretų žemės sklypą. Be to žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 19 grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje žodis „nepasirinko“ įrašytas vėliau negu pareiškėjos atstovas pasirašė šiame žiniaraštyje, tai matyti iš skirtingos rašysenos žiniaraštyje.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjos pasirinktas žemės sklypas jai negali būti išnuomotas, kadangi minėtame sklype yra išlikę pastatų pamatai, kurie nėra įregistruoti pareiškėjos vardu, be to, šiame žemė sklype 0,50 ha yra miško žemė, yra niekuo neparemti. Tokia atsakovės pozicija nebuvo išdėstyta nei susirinkimo, įvykusio 2010 m. sausio 12 d. protokole, nei pareiškėjai adresuotuose raštuose. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, mano, kad pareiškėjos prašymas išnuomoti jai laisvos valstybinės žemės sklypą buvo išnagrinėtas netinkamai, ji iš pretendentų sąrašo buvo išbraukta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas, o atsakovė turėtų iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė skunde išdėstytų reikalavimų nepatenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais. Pabrėžė, jog skundžiamo įsakymo 1.2 punkto formuluotė, kur kalbama apie asmenų, kurie nedalyvavo projektuojant arba atsisakė siūlomų žemės, miško sklypų sąrašo Nr. 2, nėra tiksli, tačiau šis sąrašas yra patvirtintas vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 40.3 ir 40.4 punktais, kuriuose yra įtvirtintos dvi asmenų kategorijos – tai asmenys, kurie nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, bei asmenys, kurie nepasirinko žemės sklypo. Į kategoriją, kur asmenys nepasirinko žemės sklypo, patenka ir pareiškėja. Pateiktas 2010 m. sausio 12 d. prašymas patvirtina faktą, kad pareiškėja žemės sklypo nepasirinko. Pareiškėjos atstovui buvo išaiškinta, kad pagal Metodiką nuomotis galima tik žemės ūkio paskirties žemę, o pareiškėjos pasirinktas žemės sklypas yra miško ir kitos paskirties žemė. Be to, minėtame žemės sklype yra statinių liekanos, todėl buvo siūloma pateikti dokumentus, patvirtinančius pastatų priklausomybę, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti. Buvo siūlomi kiti žemės sklypai iš laisvos valstybinės žemės fondo, tačiau kiti sklypai pareiškėjos atstovo nedomino. Todėl pareiškėjos atstovas parašė prašymą nuomos klausimą atidėti sekančiam projekto etapui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyrius atsiliepime nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą su skundo reikalavimais grindė šiais motyvais. Pirma, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalį, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Antra, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pageidauja išsinuomoti konkretų žemės sklypą, kurio žemėnaudas sudaro 0,20 ha miško ir 0,75 ha kitos žemės naudmenos – sodas, išlikę sodybos elementai (pamatai, sienos), todėl pareiškėja ar jos atstovas turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad jai priklauso pastatų liekanos, prie kurių būtų galima formuoti kitos paskirties žemės sklypą. 2010 m. sausio 12 d. vykusio susirinkimo metu pareiškėjos atstovas V. T. parašė prašymą atidėti žemės nuomos klausimą kitam žemėtvarkos projekto etapui, kitų siūlomų žemės sklypų nepasirinko. Todėl apskrities viršininkas, tvirtindamas žemėtvarkos projektą, pagrįstai priėmė sprendimą išbraukti iš patvirtintų pretendentų sąrašų asmenis, kurie nepasirinko siūlomų žemės sklypų bei patvirtino asmenų sąrašą, kurie nedalyvavo projektuojant arba atsisakė siūlomų žemės sklypų.

2011 m. kovo 4 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimas buvo panaikintas, o 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinė byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą ir patikslintą skundą tenkino.

Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kyla dėl A. A. teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą. Byloje yra surinkti įrodymai, kad pareiškėja Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui 2008 m. kovo 14 d. pateikė prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,95 ha ploto, (duomenys neskelbtini), o 2009 m. sausio 29 d. prašė šį sklypą išnuomoti. Ginčo dėl pareiškėjos tokios teisės byloje nekyla, ginčas kyla tik dėl jos teisės pasirinkti konkretų žemės sklypą. 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi konstatavo, kad A. A. savo valios įgyti jos prašomo sklypo nėra atsisakiusi. Jos atstovo 2010 m. sausio 12 d. pareiškimas, pareikštas pretendentų susirinkime, taip pat 2010 m. sausio 12 d. prašymas atidėti prašymą dėl žemės sklypo nuomos kitam projekto etapui bei 2010 m. sausio 12 d. įrašas žiniaraštyje Nr. 9, kad nepasirinko sklypo, negali būti vertinamas kaip keičiantis pareiškėjos valią dėl pasirinkto žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, todėl šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Neatsisakius savo valios, pareiškėja skundžiamais įsakymais nepagrįstai išbraukta iš pretendentų sąrašų. Iš teismo papildomai gautos pažymos „Dėl nekilnojamojo daikto statuso“ matyti, kad statinys - gyvenamasis namas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir jam suteiktas statusas „formuojamas“.

Teismas nesprendė, kokia dalis iš 0,95 ha žemės sklypo pareiškėjai gali būti išnuomojama ir ar apskritai gali būti išnuomojamas visas norimas žemės kiekis, tokius veiksmus atlikti administraciniais aktais įstatymai suponuoja atsakovą.

Remdamasis Metodikos IV skyriaus 1 skirsniu nurodė, kad atsakovas nesilaikė šių reikalavimų, nesuteikė išsamios informacijos pareiškėjai, siekiančiai įsigyti žemės sklypą apie pasirinkto žemės sklypo statusą. Vietoje to, skundžiamais įsakymais nepagrįstai pareiškėją išbraukė iš pretendentų sąrašų, taip pažeisdamas jos pirmumą pretenduoti į ginčo žemės sklypą.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyrius apeliaciniu skundu (II t., b. l. 4–10) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-91-355/2012 ir priimti naują sprendimą

Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai netyrė to, dėl ko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, panaikindamas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėja skundžiamais įsakymais nepagrįstai išbraukta iš pretendentų sąrašų vien dėl to, kad pareiškėja neatsisakė savo valios įgyti jos prašomo žemės sklypo. Teismas visiškai nenagrinėjo atsakovo argumentų, kodėl ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti suteiktas pareiškėjai ir dėl to ji skundžiamais įsakymais išbraukta iš pretendentų sąrašų, pagrįstumo, nenustatinėjo, ar šie argumentai atitinka realią faktinę padėtį.

Teismas visiškai nevertino ginčo žemės sklypo statuso, nerinko naujų įrodymų bylos aplinkybėms išaiškinti. Teismas rėmėsi vienintele papildomai gauta pažyma „Dėl nekilnojamojo daikto statuso“, iš kurios matyti, kad statinys - gyvenamasis namas, kuriam suteiktas unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir jam suteiktas statusas „formuojamas“. Apelianto manymu, ši pažyma patvirtina tik statinio liekanų buvimą.

Teigia, kad statinys (išlikę sodybos elementai (pamatai)) yra pažymėtas ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės (toliau - LVŽ) plano su LVŽ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudmenų eksplikacija, kurią pateikė teismui. Teismas nevertino šio pateikto įrodymo, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime nurodė, kad būtina identifikuoti ginčo sklypą ir tuo tikslu pavesti atsakovui pateikti ginčo sklypo plano ištrauką iš žemėtvarkos projekto dėl užimamo pamatų ir kitų žemės naudmenų ploto bei ribų. Mano, kad būtent šios aplinkybės turi įtakos vertinimui, ar ginčo sklype esančios statinio liekanos ir kitos žemės naudmenos nekliudo pareiškėjai žemės sklypą projektuoti žemėtvarkos projekte nuomai ir naudoti žemės ūkio naudmenoms, t. y. ar pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnį ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė ar ne.

Mano, kad teismas netyrė aplinkybių, nerinko įrodymų, ar atsakovas šioje situacijoje savo veiksmus grindė gero administravimo principais, suteikė pareiškėjos atstovui pilną ir teisingą informaciją. Teismas sprendime tik pareiškė savo nuomonę, jog atsakovas nesilaikė Metodikos VI skyriaus 1 skirsnyje procedūroms nustatytų reikalavimų, „nesuteikė pilnos ir išsamios informacijos pareiškėjai, siekiančiai įsigyti žemės sklypą apie pasirinkto žemės sklypo statusą.“ Pažymi, jog ši teismo nuomonė jokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrįsta.

Teigia, kad nors pareiškėja pateikė prašymą dėl konkretaus žemės sklypo LVŽ Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, tačiau dėl to, kad į ginčo žemės sklypą patenka 0,2 ha miško ir pareiškėja nepateikė šiame sklype esančio statinio (pamatų griuvėsių) priklausomybę patvirtinančių dokumentų, šis žemės sklypas negalėjo būti projektuojamas. Pareiškėjos atstovui V. T. 2010 m. sausio 12 d. pretendentų, kurie pageidauja nuomoti valstybinės žemės sklypus, susirinkimo metu buvo siūloma pasirinkti laisvos valstybinės žemės sklypus, tačiau atstovas atsisakė rinktis siūlomų žemės sklypų visame šios kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fonde ir 2010 m. sausio 12 d. parašė prašymą atidėti sklypo nuomos klausimą kitam projekto etapui. Šis prašymas ir patvirtina faktą, kad pareiškėja žemės sklypo nepasirinko. Tad pareiškėjai nepasirinkus kito LVŽ sklypo, plačiąja prasme aiškinant Metodikos 40.4 punktą laikytina, kad baigiant šio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūrą, pareiškėja buvo įrašyta į asmenų, kurie nedalyvavo projektuojant arba nepasirinko žemės sklypo, sąrašą. Pareiškėjos atstovo prašymas atidėti prašymo nagrinėjimą kitam projekto etapui reiškia, kad pareiškėjos prašymas dėl ginčo sklypo projektavimo nuomai vėl bus nagrinėjamas rengiant paskesnį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, t. y. Pareiškėjos prašymas vėl bus traukiamas į asmenų, pateikusių prašymus įsigyti ar nuomoti žemės sklypą, sąrašą. Pareiškėja, kaip pretenduojanti gauti žemės sklypą, vėl bus kviečiama rinktis žemės sklypus iš LVŽ fondo.

Pabrėžia, kad teismas nevertino fakto, kad ginčo sklype yra 0,20 ha miško. 2009 metais atlikus miškų inventorizaciją ir patvirtinus naujus miškų taksacijos duomenis 2011 m. sausio 1 d. būklei, LVŽ žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sumažėjo miško. Tai reiškia, kad padidėjo kitų žemės ūkio naudmenų. Miško ploto sumažėjimą galėjo lemti tiek gamtiniai procesai, tiek žmogaus veikla. Pareiškėjai sutikus, kad žemės ūkio veiklai galėtų būti projektuojamas mažesnis nei 0,95 ha ploto (be miško) žemės sklypas, paskesniame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo, būtų suprojektuotas mažesnio ploto žemės sklypas LVŽ Nr. (duomenys neskelbtini).

Mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas pareiškėjos skundą patenkinti pilnai ir panaikinti skundžiamus administracinius aktus faktiškai negalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių. Skundžiamo administracinio akto dalies, kuria Pareiškėja išbraukta iš asmenų, kuriems nesuprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, panaikinimas, teisiškai neturėtų jokios prasmės. Juk sklypas Pareiškėjai nebuvo suprojektuotas ir tai nebūtų žemėtvarkos projekto sprendinių naikinimas. Ar tai reikštų, kad tokiu teismo sprendimu vėl atnaujinama 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ž-1325 patvirtinta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto procedūra ir toliau tęsiamas žemės sklypų projektavimas pretendentams.

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 15–17) teigia, kad atsakovo apeliaciniame skunde sprendimo neteisėtumas grindžiamas ta aplinkybe, kad valstybinės žemės sklypas negali būti suteiktas pareiškėjai dėl jame esančių statinių liekanų (pamatų griuvėsių, miško). Pareiškėjos įsitikinimu, šios atsakovo nurodytos aplinkybės apskritai nėra nagrinėtinos administracinėje byloje. Administracinėje procedūroje ne šių aplinkybių pagrindu buvo priimtas įsakymas.

Teigia, jog buvo išbraukta iš pretendentų sąrašo kaip nepasirinkusi sklypo, pareiškėja nėra gavusi jokio rašytinio atsakymo, kad valstybinės žemės sklypas jai negali būti nuomojamas nurodant tokio sprendimo priežastis. Priimant įsakymą, išskyrus faktinių aplinkybių neatitinkančią nuorodą, kad pareiškėja nepasirinko žemės sklypo, taip pat nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių pareiškėja išbraukiama iš asmenų, pretenduojančių į valstybinės žemės sklypo nuomą, sąrašą. Akivaizdu, kad pareiškėja buvo išbraukta iš asmenų, pretenduojančių į valstybinės žemės sklypo nuomą, sąrašo ne dėl to, kad jos pasirinktas žemės sklypas negali būti parduodamas ar išnuomojamas (t. y. pareiškėjos prašymas atmetamas), o dėl to, kad ji nepasirinko žemės sklypo.

Mano, kad atsakovo pozicija, kad informacija dėl negalimumo šį valstybinės žemės sklypą buvo atskleista pareiškėjos atstovui 2010 m. sausio 12 d. pretendentų susirinkime neatitinka tikrovės. Pagal patvirtintą Metodikos 36 punktą, susirinkimo eiga turi būti protokoluojama. 2010 m. sausio 12 d. susirinkimo protokolo turinys niekaip neįrodo, jog pareiškėjos atstovui būtų suteikta išsami informacija apie žemės statusą ir išaiškinta, kad pasirinktas žemės sklypas negali būti išnuomotas dėl jame esančių pastatų liekanų bei miško.

Nepaisant to, kad pareiškėja raštu kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ir, kaip matyti iš aukščiau išvardintų aplinkybių, nebuvo šio prašymo atsisakiusi ar jį atsiėmusi, ji nebuvo ir nėra gavusi atsakingos institucijos (Panevėžio apskrities viršininko administracijos, vėliau - Nacionalinės žemės tarnybos) atsakymo raštu informuojant pareiškėją, kad jos prašymas nėra ir negali būti tenkinamas. Manytina, kad atsakinga valstybės institucija privalėjo raštu pateikti pareiškėjai atsakymą dėl prašymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą, jame nurodant kad išnuomoja valstybinės žemės sklypą arba, kad atsisako tai padaryti bei išdėstant tokio atsisakymo priežastis ir pagrindus.

Mano, kad atsakovo akcentuojamos aplinkybės (pastatų liekanų ir miško buvimas Valstybinės žemės sklype) šioje administracinėje byloje nenagrinėtinos (nėra svarbios) dar ir kitu aspektu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tik pareiškė savo valią dėl valstybinės žemės sklypo (plotas 0.95 ha), nuomos, tačiau nereikalavo, jog būtent tokio dydžio sklypas jai būtų suteiktas. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime teisingai pažymėta, kad teismas nesprendžia, kokia dalis iš valstybinės žemės sklypo (plotas 0,95 ha) pareiškėjai gali būti išnuomota ir ar apskritai gali būti išnuomotas visas norimas žemės kiekis Pareiškėja principingai nesilaiko nurodyto žemės sklypo dydžio ir sutiktų su žemės sklypo ribų bei plote korekcijomis, jeigu dalis sklypo nebūtų galima nuomai. Pareiškėjos įsitikinimu, aplinkybė, kokio dydžio (ploto) valstybinės žemės sklypas faktiškai gali būti (ar apskritai negali būti) suteiktas nuomotis, paaiškėtų tolimesnėje administracinės procedūros eigoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-1325 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėja buvo įrašyta į asmenų, kurie nedalyvavo projektuojant arba atsisakė siūlomų žemės, miško sklypų sąrašą Nr. 2 ir to paties įsakymo dalies, kuria nutarta išbraukti A. A. iš Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. Ž-933 „Dėl sąrašo patvirtinimo (Rokiškio rajonas)“ patvirtinto sąrašo.

Byloje yra surinkti įrodymai, kad pareiškėja Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui 2008 m. kovo 14 d. pateikė prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,95 ha ploto, Šliuotiškių kaime, Rokiškio rajone, o 2009 m. sausio 29 d. prašė šį sklypą išnuomoti (I t., b. l. 56).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėja A. A. savo valios įsigyti prašomą sklypą nėra atsisakiusi, o jos atstovo 2010 m. sausio 12 d. pareiškimas, pareikštas pretendentų susirinkime, taip pat 2010 m. sausio 12 d. prašymas atidėti prašymą dėl žemės sklypo nuomos kitam projekto etapui, bei 2010 m. sausio 12 d. įrašas žiniaraštyje Nr. 9, kad nepasirinko sklypo, negali būti vertinamas kaip keičiantys pareiškėjos valią dėl pasirinkto žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Byloje esantys duomenys patvirtina (I t. b. l. 10–11), kad pareiškėja iš sąrašo buvo išbraukta, kaip atsisakiusi siūlomų žemės, miško sklypų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai nevertino kitų, jo atsiliepimuose nurodytų, aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai negalėjo būti suteiktas ginčijamas žemės sklypas, atmestini.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-18 punktuose nustatyta eilės tvarka. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta „Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika“.

Vadovaujantis Metodikos IV skyriaus II skirsnio 33 punktas numato, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentų susirinkimų eiga protokoluojama. Pretendentų susirinkimo metu pateikti pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl žemės sklypų projektavimo įrašomi pretendentų susirinkimų protokoluose. Pretendentų susirinkimų protokoluose taip pat įrašomi pretendentų vardai, pavardės (fizinių asmenų) ar pavadinimai (juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų), laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai (jei žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje) bei pretendentams projektuojamų žemės sklypų numeriai.

Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam projektuojamo žemės sklypo vieta. (Metodikos 25 punktas). Projekto autorius aptaria su pretendentu kiekvieno jam projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą, supažindina pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei numatytais nustatyti servitutais ir pažymi projektuojamus žemės sklypus žemėtvarkos projekto plane. Pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas parašu Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.

Kai aptariant projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą pretendentas nesutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, projekto autorius surašo aktą, kuriame nurodo priežastis, dėl kurių pretendentas nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta bei pateikia savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu pasirašytinai supažindinamas pretendentas. (Metodikos 37 punktas). Akivaizdu, kad šios nuostatos įpareigoja žemėtvarkos skyrių suteikti išsamią informaciją asmeniui, pageidaujančiam įgyti žemės sklypą, apie jo statusą.

Byloje esantys duomenys (I t., b. l. 35–39) patvirtina, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai negalėtų būti suteikiamas pageidaujamas žemės sklypas, nebuvo išsamiai paaiškintos pareiškėjos atstovui, dalyvavusiam 2010 m. sausio 12 d. vykusiame asmenų, pateikusių prašymus nuomoti žemę iš laisvo valstybinio žemės fondo, susirinkime. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas aukščiau išdėstytų Metodikos reikalavimų nesilaikė ir nepagrįstai išbraukė pareiškėją iš pretendentų sąrašų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas nesprendžia, kokia dalis iš 0,95 ha sklypo pareiškėjai gali būti išnuomojama. Šių veiksmų atlikimas priskirtinas atsakovo kompetencijai. Atsakovo nurodytos aplinkybės turėtų būti įvertintos administracinės procedūros metu prieš priimant sprendimą dėl pageidaujamo žemės sklypo nuomos pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ginčijamas sklypas negalėtų būti suteiktas pareiškėjai, atmestini.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyriaus apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė