2018-04-19 Nr. AB-7997-3-61-3-05086-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-264-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05086-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų ratas“, S. P. (S. P.) ir Č. B., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 3) įpareigoti Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų trečiasis skundo reikalavimas – įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui – panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų trečiąjį skundo reikalavimą, 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo Administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

Pareiškėjai K. Š., J. D., M. M., V. M., V. C. ir G. B. pateikė teismui prašymą priteisti pareiškėjui K. Š. iš atsakovo 784,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepriteisiant 296,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasiruošimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui K. Š. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 311,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas, priimdamas ginčo nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40–41 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 9, 8.16 ir 8.19 punktais.

Spręsdamas pateikto prašymo pagrįstumo klausimą teismas vertino pareiškėjų pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudarė: 30,12 Eur sumokėtas žyminis mokestis už skundą; 150 Eur – už apeliacinio skundo parengimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo; 211,75 Eur – už rašytinių paaiškinimų parengimą (po to, kai byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui), 84,70 Eur – už pasiruošimą bylai bei atstovavimą teismo posėdyje; 11,25 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 296,45 Eur – už apeliacinio skundo parengimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo.

Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado. Dėl nurodytos priežasties teismas prašymą atlyginti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas tik dėl 30,12 Eur sumokėto žyminio mokesčio už skundą, 211,75 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 84,70 Eur išlaidų už pasiruošimą bylai bei atstovavimą teismo posėdyje pritiesimą.

Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju aktualus 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 817,6 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 punktą pareiškėjams už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galėjo būti priteista 327,04 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 12 min., pagal Rekomendacijų 8.19 punktą – 81,76 Eur. Atsižvelgdamas į prašomas priteisti išlaidas ir Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teismas priteisė pareiškėjui K. Š. 211,75 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą. Prašomą priteisti 84,70 Eur sumą už pasiruošimą bylai bei atstovavimą teismo posėdyje teismas sumažino iki 81,76 Eur.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjų skundas tenkintas 25 proc., nurodydamas, jog pareiškėjų atstovavimo išlaidos, t. y. išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasiruošimą bylai bei atstovavimą teismo posėdyje, buvo patirtos nagrinėjant tik vieną iš pareiškėjų skundo reikalavimų, kuris iš esmės tenkintas visiškai. Teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti tik priteistino žyminio mokesčio dydį, nes jis sumokėtas teikiant skundą dėl trijų reikalavimų, iš kurių vienas tenkintas, vienas atmestas, o dėl vieno byla nutraukta. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų pirminis skundas iš esmės patenkintas 50 proc., teismas pareiškėjui K. Š. priteisė 15,06 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo dar labiau sumažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi patirtos išlaidos buvo realios, atitinkančios protingumo kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjui K. Š. iš viso priteisė 311,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir atmesti pareiškėjų prašymo dalį dėl 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą dėl piktnaudžiavimo teise, o kitas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Netenkinus antrojo prašymo, atsakovas prašė sumažinti visas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį bei pareiškėjų procesinį elgesį.

Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje vertintina, jog pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas visiškai, kadangi bylinėjimosi išlaidų proporcija nustatoma pagal baigiamąjį teismo procesinį aktą byloje, o ne pagal tai, kokioje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, šios išlaidos patirtos.

Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nesumažino pareiškėjų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pasirengimą teismo posėdžiui pagal patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų proporciją, kuri nustatytina pagal galutinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą.

Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi grąžino dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nekeičia fakto, jog pareiškėjai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė pirmosios instancijos teisme, kuriame buvo patenkinti tik 25 proc. skundo reikalavimų.

Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sumažintu prašomo priteisti žyminio mokesčio dydžiu, kadangi neaišku, kaip teismas nustatė 50 proc. patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino tik vieną pareiškėjų reikalavimą iš keturių, t. y. 25 proc.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai teismui pateikti pavėluotai, nes teismas iki 2017 m. birželio 1 d. buvo įpareigojęs proceso šalis pateikti paaiškinimus dėl ginčo žemės plotų panaudojimo galimybių, kas, atsakovo vertinimu, neatitinka nepiktnaudžiavimo teise reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40–41 straipsniais, CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7, 9, 8.16 ir 8.19 punktais, pareiškėjui K. Š. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iš viso priteisė 311,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi sprendė, kad pareiškėjų prašomos priteisti 211,75 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 84,70 Eur už pasiruošimą bylai bei atstovavimą teismo posėdyje, susidarė bylą nagrinėjant dėl vieno pareiškėjų skundo reikalavimo, kuris iš esmės patenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų prašymo priteisti 30,12 Eur sumokėto žyminio mokesčio, padarė išvadą, jog skundas buvo patenkintas 50 proc., dėl ko prašomą priteisti sumą sumažino iki 15,06 Eur.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėtų būti proporcingai sumažintos, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjų skundas. Atsakovo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu patenkino vieną iš keturių pareiškėjų skundo reikalavimų, todėl prašomos priteisti išlaidos turėtų būti mažintinos 25 proc.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame reiškė tris savarankiškus reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu bylos dalį dėl vieno iš pareiškėjų skundo reikalavimų nutraukė, o kitus du reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, grąžino vieną iš pareiškėjų skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų skundo reikalavimą, grąžintą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi, 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu minėtą reikalavimą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjų skundą patenkino iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimas, priimtas pareiškėjų naudai ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jie įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaip matyti iš skunde suformuluoto pareiškėjų reikalavimo – įpareigoti Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu iš esmės jį tenkino, t. y. įpareigojo Administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu įpareigojo atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus ne per tris mėnesius, kaip nurodyta skunde, bet per šešis, nesudaro pagrindo teigti, jog minėtas pareiškėjų reikalavimas tenkintas tik iš dalies, kadangi apeliacinės instancijos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimas iš esmės atitiko pareiškėjų interesus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi priteisė pareiškėjui K. Š. 211,75 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą, 81,76 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje bei 15,06 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasiruošimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje atlyginimo klausimą, reikšmingas tik vieno iš pareiškėjų skundo reikalavimų patenkinimo rezultatas, priimtas apeliacinės instancijos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimu, kadangi dėl kitų dviejų pareiškėjų skundo reikalavimų buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pareiškėjai skunde reiškė keturis savarankiškus reikalavimus ir apeliacinės instancijos teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu iš esmės tenkino tik vieną iš keturių reikalavimų, dėl ko prašomos priteisti išlaidos turėtų būti mažintinos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, t. y. 25 proc. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjų prašomos priteisti išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasiruošimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje buvo patirtos bylą nagrinėjant dėl vieno pareiškėjų skundo reikalavimo, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patenkintas visiškai, todėl taikyti atsakovo prašomą proporciją pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį nėra pagrindo.

Kita vertus, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui K. Š. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžius, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (t. y. į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-146/2017, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-523-662/2016). Taigi, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio ABTĮ 40–42 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų pašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasiruošimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 12 min., byloje pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, taip pat įvertinusi bylos sudėtingumą, apimtį, nagrinėjimo laikotarpį, sprendžiamus teisinius klausimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl patirtų išlaidų dydžio vertinimo, todėl jų papildomai nekartoja.

Spręsdama pirmosios instancijos teismo priteistų 15,06 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjų patenkintų / atmestų reikalavimų dalį, vertindamas, jog pareiškėjų skundas patenkintas 50 proc. Akcentuotina, kad iš pareiškėjų trijų savarankiškų reikalavimų buvo patenkintas tik vienas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinta 33 proc. skundo reikalavimų, dėl ko pareiškėjo K. Š. naudai priteistina 9,93 Eur žyminio mokesčio.

Dėl atsakovo argumentų, jog pareiškėjų elgesys proceso metu turėtų būti vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, pažymėtina, kad nors pareiškėjai iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino papildomų paaiškinimų dėl ginčo žemės plotų panaudojimo galimybių nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų atstovavimo sutartis su Šedbaro advokatų profesinės bendrijos advokatais T. Š. ir K. P. buvo sudaryta tik 2017 m. gegužės 29 d., papildomų paaiškinimų pateikimas po teismo nustatyto termino iš esmės neužvilkino bylos nagrinėjimo (III t., b. l. 19–23, 44–15). Teisėjų kolegijos vertinimu, rašytinių paaiškinimų pateikimas po pirmosios instancijos teismo nustatyto termino pats savaime nepagrindžia fakto, kad pareiškėjai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko nėra pagrindo jų procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį bei priteisiant pareiškėjui K. Š. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 9,93 Eur sumokėto žyminio mokesčio, kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį iš dalies ir priteisti pareiškėjui K. Š. (K. Š.) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 9,93 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė