2021-09-15 Nr. AB-18780-3-61-3-00916-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3680-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00916-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. L. (O. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. TE-7-122 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio O. L. (O. L.) atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas), kuriuo buvo atleistas iš vidaus tarnybos Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigų nuo 2021 m. kovo 5 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Buvo atleistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) kaime esančiame (duomenys neskelbtini) tvenkinyje ir neteisėtos žvejybos metu sugavo 3 lydekas, 2 karosus ir 1 ešerį ir padarė 751,5 Eur žalą žuvų ištekliams.

2.2. Departamentas ginčijamą įsakymą priėmė formaliai ištyręs aplinkybes ir pritaikęs teisės aktus bei teismų praktiką. Departamentas neįvertino administracinio nusižengimo pobūdžio, jo ryšio su pareiškėjo atliekamomis pareigomis, taip pat neįvertino, ar padarytas administracinis nusižengimas išties akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą.

2.3. Departamento 2021 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada), kuria remiantis priimtas Įsakymas, nurodoma, kad pareiškėjas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti teisėtvarką, todėl bet koks teisei priešingas veiksmas vertintinas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Šis argumentas yra akivaizdžiai paimtas iš teismų praktikos, kuriose buvo sprendžiamas policijos pareigūnų, kurie atliko tokius teisei priešingus veiksmus, kaip kontrabanda ir pan., atleidimo klausimas. Nors pareiškėjas ir yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 straipsnio 3 d., priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos uždaviniai yra: gaisrų prevencijos organizavimas ir priežiūra; gaisrų gesinimas; žmonių ir turto gelbėjimas gaisro metu, t. y. į pareiškėjo tiesiogines funkcijas neįėjo teisėtvarkos užtikrinimas. Valstybinė priešgaisrinė priežiūra – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 str. 14 d.). Pareiškėjas neginčijo, kad jam tiek kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, tiek kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnui privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisti, tačiau sprendžiant klausimą dėl atleidimo iš pareigų, atsakovas turėjo atsižvelgti tiek į paties atsakovo veiklos uždavinius ir funkcijas, tiek į pareiškėjo padarytą administracinio nusižengimo pobūdį, akivaizdų ryšio tarp užimamų pareigų ir padaryto pažeidimo nebuvimą.

2.4. Tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų, būtina nustatyti, kad padarytas pažeidimas padarė akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo įvykdytas pažeidimas yra tiek nutolęs nuo jo vykdomų pareigų, kad atsakovo autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų.

2.5. Administracinio nusižengimo metu jo (pareiškėjo) nebuvo tarnyboje, jis nevilkėjo pareigūno uniformos, jokiais veiksmais ar žodžiais neišreiškė, kad yra pareigūnas, kad dėl užimamų pareigų, jam būtų taikomos kokios nors kitokios taisyklės, nei paprastiems piliečiams. Departamento Išvadoje nurodytas argumentas, kad apie daromą nusižengimą buvo žinoma kartu su pareiškėju nusižengimą dariusiam asmeniui, nepatvirtina fakto, kad atsakovo autoritetui buvo padaryta žala. Atsakovas nesiaiškino ir nenustatė, kad minėtas asmuo išvis žinojo apie pareiškėjo užimamas pareigas, taip pat ar pareiškėjas kaip nors šio asmens akivaizdoje demonstravo, kad dėl užimamų pareigų jis turi teisę nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ar išvengti galimos atsakomybės, taip pat nesiaiškino, ar šio asmens nuomone dėl padaryto teisės pažeidimo buvo sumenkinta Departamento reputacija.

2.6. Pažeidimą pareiškėjas padarė dėl mėgėjiškos žvejybos. Pats nežvejojo tinklais, o nuvažiavo jų išimti, paprašytas savo tėvo. Ši aplinkybė konstatuota ir administracinio nusižengimo byloje. Šis pažeidimas nėra susijęs su didelės apimties komercine žvejyba, net ir jo tėvo vykdomos žvejybos tikslas nebuvo susijęs su jokiais komerciniais tikslais, siekiu pasipelnyti, o buvo siekiama pagauti žuvį išimtinai savo asmeniniams poreikiams. Pagautos žuvies kiekis patvirtina, kad pažeidimo pasekmės nėra itin žalingos gamtai.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Esminis elementas, leidžiantis taikyti Vidaus tarnybos statuso (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą savarankišką atleidimo pagrindą, yra kaltas pareigūno veikimas arba neveikimas, kuris turi atitikti Statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Aplinkybė, kad pareiškėjo pažeidimas (veiksmai) nebuvo susijęs su jo vykdytomis tarnybinėmis funkcijos ir Departamento veiklos uždaviniais, nereiškia, kad jais nebuvo akivaizdžiai pažemintas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų.

3.2. Pareigūnams Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, neteisėti veiksmai (50 m tinklinio žvejybos įrankio naudojimas mėgėjiškoje žvejyboje) akivaizdžiai prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, neatitiko tiek visuomenės lūkesčių, susietų su vidaus tarnybos pareigūnais, tiek bendrų moralės normų.

3.3. Statutas numato vienodas pareigas visiems vidaus tarnybos pareigūnams, t. y., tiek ugniagesiams gelbėtojams, tiek policijos pareigūnams ir kt. Tai reiškia, kad Statuto 21 straipsnis, numatantis bendrąsias pareigas, tarp jų pareigą sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat būnant teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, taikytinas visiems vidaus tarnybos pareigūnams, taip pat ir pareiškėjui. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, vietoje to, kad būtų ėmęsis veiksmų užkirsti kelią pažeidimui, pats padarė šiurkštų mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimą.

3.4. Pareiškėjas, kaip statutinis valstybės tarnautojas, turėjo pareigą tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais, gerinti tarnybos įvaizdį, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad administracinį nusižengimą jis padarė ne tarnybos metu.

3.5. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nežvejojo tinklais, o tik nuvažiavo jų išimti, tačiau rašytiniame paaiškinime pareiškėjas pats pripažino, kad su jam priklausančiu tinklu neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nurodė, kad neteisėtos žvejybos neinicijavo, tačiau fakto, kad panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį neteisėtai žvejojo, neginčijo. Tinklinių žvejybos įrankių naudojimas mėgėjiškoje žvejyboje yra šiurkštus mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagą, nustatė, kad nurodyti veiksmai atlikti Tvarkos aprašo 8, 9, 11, 14, 15, 17, 18 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, o Departamento direktorius, ginčijamu įsakymu, paskirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.

6. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už tai, kad nuo 2021 m. sausio 25 d. maždaug 13.00 val. iki 2021 m. sausio 26 d. 10.00 val., panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį (ekečių prakirtimui lede), neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime esančiame (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Kodekso 8.1 punktą, 8.4 punktą, 8.6 punktą, 8.7 punktą (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) reikalavimus ir taip pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Todėl teismo vertinimu, tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo padarytą pažeidimą ir pareigūno vardo pažeminimą.

7. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo Išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo tarnybinį tyrimą atlikusi tyrėja visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, teikimas bei sprendimas pritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl teismas laikėsi pozicijos, kad Departamento direktoriaus Įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažeminęs pareigūno vardą ir atleistas iš pareigų, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

8.1. Atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė formaliai ištyręs faktines bylos aplinkybes ir pritaikęs teisės aktus bei teismų praktiką. Atsakovas neįvertino administracinio nusižengimo pobūdžio, jo ryšio su pareiškėjo atliekamomis pareigomis ir, ar padarytas administracinis nusižengimas išties akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą.

8.2. Į pareiškėjo tiesiogines funkcijas neįėjo teisėtvarkos užtikrinimas. Neginčija, kad jam tiek kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, tiek kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnui privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisti, tačiau sprendžiant klausimą dėl atleidimo iš pareigų, atsakovas turėjo atsižvelgti tiek į veiklos uždavinius ir funkcijas, tiek į pareiškėjo padarytą administracinio nusižengimo pobūdį, akivaizdų ryšio tarp užimamų pareigų ir padaryto pažeidimo nebuvimą.

8.3. Tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų, būtina nustatyti, kad padarytas pažeidimas padarė akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo įvykdytas pažeidimas yra tiek nutolęs nuo jo vykdomų pareigų, kad vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų.

8.4. Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjo nebuvo tarnyboje, jis nevilkėjo pareigūno uniformos, jokiais veiksmais ar žodžiais neišreiškė, kad yra pareigūnas, kad dėl užimamų pareigų, jam būtų taikomos kokios nors kitokios taisyklės, nei paprastiems piliečiams. Atsakovo Išvadoje nurodytas argumentas, kad apie daromą nusižengimą buvo žinoma kartu su pareiškėju nusižengimą dariusiam asmeniui, nepatvirtina fakto, kad atsakovo autoritetui buvo padaryta žala. Atsakovas nesiaiškino ir nenustatė, kad minėtas asmuo išvis žinojo apie pareiškėjo užimamas pareigas, taip pat ar pareiškėjas kaip nors šio asmens akivaizdoje demonstravo, kad dėl užimamų pareigų jis turi teisę nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ar išvengti galimos atsakomybės, taip pat nesiaiškino, ar šio asmens nuomone dėl padaryto teisės pažeidimo buvo sumenkinta atsakovo reputacija.

8.5. Nors teismų praktikoje, esant pareigūno vardo pažeminimui, paprastai neatsižvelgiama į asmenines charakteristikas ir nepriekaištingą tarnybą, bet nustatant, ar buvo pažemintas atsakovo autoritetas būtina atsižvelgti į pareiškėjo tarnybos rezultatus, o būtent pareiškėjas tarnybos metu išgelbėjo ne vienam žmogui gyvybę, dalyvavo išgelbėjant 5 dujomis apsinuodijusius žmones, 2020 ir 2021 metais gaisre išgelbėjo žmogų, aplinkiniai jį žino kaip puoselėjantį gamtą, sodinantį medžius. Tokiu būdu net jei visuomenė būtų sužinojusi apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, atsakovo reputacijai žala nebūtų buvusi padaryta.

8.6. Padarytas pažeidimas yra mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimas, kuris nėra susijęs su didelės apimties komercine žvejyba, siekiu pasipelnyti. Todėl pažeidimo pasekmės, pareiškėjo teigimu, nėra itin žalingos gamtai. Pareiškėjas nevengia atsakomybės, atlygino gamtai padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir davė išsamius paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo.

8.7. Atsakovo cituojama teismų praktika iš esmės yra susijusi su pareigūnų vardo pažeminimu pastariesiems padarius itin pavojingus administracinius nusižengimus arba viešai elgiantis itin nepagarbiai visuomenės atžvilgiu, dėl ko buvo menkinama visuomenės nuomonė apie pareigūnus, jų elgesį. Šiuo konkrečiu atveju pažeidimu nebuvo nei siekiama, nei realiai padaryta didelė žala visuomenei ar gamtai, pažeidimas nebuvo viešas, visuomenė apie jį nesužinojo. Tačiau tuo pačiu pareiškėjas pažymi, jog atsakovo cituojamose bylose pareigūnų padaryti pažeidimai buvo tokie šiurkštūs, kad buvo būtina taikyti griežčiausias priemones, siekiant išvengti galimo pažeidimų pasikartojimo.

8.8. Pažeidimą padarė nesant tyčios jo veiksmuose. Paaiškino, jog jam nebuvo žinoma, kad žvejojimas tinklais yra iš esmės draudžiamas. Teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, kad mėgėjiška žvejyba bet kokiais tinklais yra draudžiama. Ir nors teisės aktų nežinojimas ir neatleidžia nuo atsakomybės, dėl ko pareiškėjas, pasitikėdamas administracinio nusižengimo protokolą surašiusių pareigūnų kompetencija ir žiniomis, sutiko su jam inkriminuojamu nusižengimu ir atlygino paskaičiuotą žalą bei paskirtą baudą, tačiau atsakovas, skirdamas nuobaudą turėjo atsižvelgti į ganėtinai neaiškų reglamentavimą, todėl nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pažeidimą padarė esant netiesioginei tyčiai. Administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą surašę pareigūnai bei Išvadą parengę pareigūnai taip pat nenurodė, kuris konkrečiai tinklas, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, buvo naudojamas mėgėjiškos žūklės metu, kas patvirtina, kad teisinis reglamentavimas šiuo atveju yra neaiškus, todėl ir pažeidimas buvo padarytas nesant pareiškėjo kaltės.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

9.1. Pareiškėjo skunde nepagrįstai teigiama, kad apelianto įvykdytas pažeidimas yra tiek nutolęs nuo jo vykdomų pareigų, kad atsakovo autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų. Atsakovo teigimu, pareigūnams Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl akivaizdu, kad apelianto, kaip statutinio pareigūno, neteisėti veiksmai negali būti suderinami su įprastinėms visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, bei neatitinka visuomenės lūkesčių, susietų su vidaus tarnybos pareigūnais.

9.2. Pareiškėjui pagal Statuto 21 straipsnį, kuriame numatytos bendrosios pareigūnų pareigos, yra numatyta pareiga sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat būnant teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui. Todėl apeliantas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnų, vietoje to, kad būtų ėmęsis veiksmų užkirsti kelią pažeidimui, pats padarė šiurkštų mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimą. Pasak atsakovo, tokie apelianto veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu.

9.3. Pareiškėjas pats savo rašytiniame paaiškinime pripažino, kad su jam priklausančiu tinklu neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Tarnybinio patikrinimo metu nurodė, kad neteisėtos žvejybos neinicijavo, tačiau fakto, kad panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį neteisėtai žvejojo, neginčijo. Taigi, tinklinių žvejybos įrankių naudojimas mėgėjiškoje žvejyboje yra šiurkštus mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimas.

9.4. Apelianto veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui, kaip žeminančių pareigūno vardą, nėra reikšminga, koks žuvies kiekis buvo pagautas. Pats pareiškėjo pasirinktas žvejybos būdas buvo ydingas, neteisėtas ir darantis žalą vandens telkinio ekosistemai. Atsakovo teigimu, apelianto skundo argumentai, kad jis neva nežinojo, kad yra draudžiama žvejoti tinklais, laikomi apelianto gynybine pozicija bei siekiu išvengti atsakomybės. Apelianto profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukelia žvejyba ne mėgėjų žvejybos įrankiais, o įstatymų nežinojimas neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės.

9.5. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir ji nekeičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Todėl atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos panašaus pobūdžio bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pagrindo patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. TE-7-122 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio O. L. (O. L.) atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigų už pareigūno vardo pažeminimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino aktualų teisinį reglamentavimą bei įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas pareiškėją atleisti iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.

12. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį, pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

14. LVAT praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Teisės aktai, be kita ko, nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).

15. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

16. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti Išvadoje. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 25 d. apie 13 val. iki 2021 m. sausio 26 d. 10.00 val., panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį (ekečių prakirtimui lede), neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) kaime esančiame (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Neteisėtos žvejybos metu sugavo 3 lydekas, 2 karosus ir 1 ešerį ir padarė 751,5 Eur žalą žuvų ištekliams.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys – akivaizdus, tyčinis žvejybos taisyklių pažeidimas paminėtu būdu – yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad paminėtas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino aktualius įrodymus, kurie reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą. Apeliaciniame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai, susiję su pareiškėjo elgesio vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ar atliko netinkamą situacijos teisinį vertinimą.

18. Pagal LVAT praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Vadinasi, vien tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjo nebuvo tarnyboje, jis nevilkėjo pareigūno uniformos, neprisistatė esąs pareigūnas per se (pats savaime) negali būti pagrindu pareiškėjo atliktų veiksmų nesieti su pareigūno vardo pažeminimu. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmetami.

19. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo teiginius, kad į pareiškėjo tiesiogines funkcijas neįėjo teisėtvarkos užtikrinimas, todėl atsakovas ir teismas netinkamai įvertino pareiškėjo funkcijas, pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, ir kad nagrinėjamu atveju nėra ryšio tarp užimamų pareigų ir padaryto pažeidimo. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad visi statutiniai pareigūnai (taigi ir atliekantieji tarnybą Departamento padaliniuose), be kitų, pareigų privalo: „sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui“ (Statuto 21 str. 2 p.); „gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą“ (Statuto 21 str. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik kad nepaisė paminėtų pareigų, bet ir pats asmeniškai padarė akivaizdų ir tyčinį teisės pažeidimą.

20. Kaip teisiškai nereikšmingi atmetami pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo žalos gamtai dydžio, nes pats tokio pažeidimo, kokį padarė pareiškėjas, padarymo faktas yra pakankamas pareigūno vardo pažeminimui konstatuoti. Taip pat atmetami pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis esą nesuprato, jog ginčui aktualiais savo veiksmais daro teisės pažeidimą, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pastaruosius teiginius teisėjų kolegija vertina kaip pareiškėjo gynybinę poziciją.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. L. (O. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė