Legislator Case Law & Legislation
91885bf3-53ce-4ea1-8980-ca53907e2181 AI generated

91885bf3-53ce-4ea1-8980-ca53907e2181 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 91885bf3-53ce-4ea1-8980-ca53907e2181
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L., V. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio raj., LR pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), D. R. km., Riešės sen., Vilniaus raj., neteistas, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį, n u s t a t ė :          R. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus, o bÅ«tent: jis 2016-02-10 apie 11.46 val. vairavo L.

Legislator headnote

AI generated

91885bf3-53ce-4ea1-8980-ca53907e2181 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: SÅ«nus jį prižiÅ«ri, getai, kad dar jį turi, jam depresija dėl žmonos, dėl sveikatos problemų. Gaila sÅ«naus, sÅ«nus stengiasi, padeda , kartu namuose tvarkosi, dirba. SÅ«nus labai pergyvena dėl mamos, dėl jo.      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.         IÅ¡ byloje esančio liudytojo E. I. ( E. I.) liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. I. paaiÅ¡kino, jog 2016-02-10 apie 11.45 val. vairavo automobilį ir važiavo Veneros gatve link Molėtų gatvės, Riešėje, Vilniaus raj.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

b                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-302-834/2016                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06722-2016-9    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                          1.1.3.3.;1.1.6.3.;1.1.6.4.;1.1.8.1.1.1.10.1.; 1.2.25.4.6; 2.3.4.3. 2.3.6.4.2.         VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2016 m. spalio 7 d.    Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamojo gynėjui Gintarui Pukui,nukentėjusiesiems J.

L., V. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio raj., LR pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), D. R. km., Riešės sen., Vilniaus raj., neteistas, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį, n u s t a t ė :          R. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus, o bÅ«tent: jis 2016-02-10 apie 11.46 val. vairavo L.

D. priklausantį automobilį O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (kraujyje rasta 2,09 ‰ (promilės) etilo alkoholio), bei tokiu bÅ«du pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>“, važiuodamas Pavasario gatve, D. R. km., Vilniaus raj., pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma <...>“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „ <...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, <...> kelio <...> bÅ«klę <...>, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties <...>“, t. y. važiavo Pavasario gatve link Veneros gatvės, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę, eismo intensyvumÄ , nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje važiavusio ir pristabdžiusio automobilio Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V.

B., gimusio 1970 m., galinę dalį, nuo smūgio automobilis O. V. nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų greitosios pagalbos automobilyje mirė O. V. keleivė A. B. L., gimusi 1943 m., nukentėjo O. V. keleivis J. L., gimęs 1947 m., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio Peugeot 607 vairuotojas V. B., gimęs 1970 m., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintas automobilis Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

          K. R. L. S. kaltę pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ ryto tėvai paprašė nuvežti į parduotuvę. Tikslios datos nepamena apie 10-11 val. buvo. Nuvežė į parduotuvę, grįžtant matyt užsikalbėjo iš priekio atsisukus pamatė maÅ¡inÄ , bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bet buvo per vėlu. Kai susidÅ«rė iÅ¡sipÅ«tė oro pagalvės, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Mama sėdėjo priekyje, tėtis ant galinės sėdynės. IÅ¡ vakaro buvo Užgavėnės. Vartojo alkoholį iki 3 val. nakties, iÅ¡gėrė apie litrÄ degtinės nuo kokios 6 val.

Apie 3 val. atsigulė. Atsikėlė 9-9.30 val. Tėvas paklausė gal gali nuvežti. Jis nusiprausė, jautėsi gerai, nes galvos neskaudėjo, nejautė, jog yra neblaivus. Mama negerianti, būtų atkreipusi , jeigu alkoholis būtų jautęsis. Nebuvo , kad jaustųsi pagiringas. Kai įvyko avarija pasijautė prasčiau, negu ryte. Mano, jog ar blaivas, ar neblaivas tokioj situacijoj vis tiek kažkas būtų buvę, užsikalbėjo, nukreipė dėmesį. Nemano, kad alkoholis reakcijai įtakos turėjo.

Tačiau jaučia savo kaltę, kad vairavo iÅ¡ vakaro gėręs alkoholio. Kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, taip pat gailisi, kad neįsitikino dėl savo neblaivumo. Nukentėjusiajam V. B. žalÄ yra atlyginęs, tėvas ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė.     N. V. B. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog važiuojant gatve pagrindiniu keliu, norėjo pasukti į Veneros g. , neprivažiavus sankryžos yra kalnelis, pradėjo lėtinti automobilį, įjungęs posÅ«kį į deÅ¡inę pastebėjo, kad iÅ¡važinėja automobilis, atrodo „V.

C.“ Atsipeikė, kai durys buvo atdaros ir jo automobilis buvo kelkraÅ¡tyje. Po smÅ«gio nelabai pamena. Po įvykio iÅ¡ karto po smÅ«gio neteko bendrauti su kaltinamuoju. Jam buvo prakirstas antakis, nosis, smegenų sutrenkimas buvo. Kaltinamajam pretenzijų neturi. Patirta žala buvo atlyginta ikiteisminio tyrimo metu geranoriÅ¡kai. PraÅ¡o teismo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes nėra didesnės bausmės kaip gyventi su mintimi, kad atėmei gyvybę žmogui, kuris atvedė į gyvenimÄ .

Mano, jog žmogus bus naudingesnis laisvėje, dirbdamas visuomenei naudingus darbus.     Nukentėjusysis J. L. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog apie 10 d. sÅ«nus arba marti veždavo juos su žmona į paÅ¡tÄ pensijos, taip pat į parduotuvę. Apie 10 val. jis užėjo pas sÅ«nų į 2 aukÅ¡tÄ , paklausė ar galės nuvežti. SÅ«nus sako, gera, tuoj apsirengs ir nuveÅ¡. Jis nieko nepastebėjo, kad sÅ«nus bÅ«tų neblaivas. Jeigu bÅ«tų pastebėjęs, tikrai bÅ«tų nevažiavęs. Nuvažiavo , pasiėmė pensijÄ , į parduotuvę užėjo.

Tuo momentu pradėjo lyti. Jis ramiai atsisėdo ant užpakalinės sėdynės, pasidėjo pirkinius ir važiavo. Staigiai suriko žmona, pažiÅ«rėjo per priekinį langÄ , žiÅ«ri priekyje raudona maÅ¡ina ir iÅ¡ karto smÅ«gis, jį nusviedė ant sėdynės, ant pirkinių. Paskui juto, kad buvo kitas trenksmas, jau stipresnis, sulaužė Å¡onkaulius. Kiekvieno mėnesio 10 d. yra paskirta pensijÄ . Nežinojo, kad sÅ«nus iki 3 val. gėrė. Veža arba sÅ«nus , arba marti. Marti buvo iÅ¡važiavusi į darbÄ , sÅ«nus sako, kad gali , normaliai jaučiais.

Jeigu būtų išgėręs žmona tikrai nebūtų sėdusi. Jeigu būtų įtarę, kad sūnus išgėręs, būtų galėję ir vėliau nuvažiuoti, būtų nevažiavęs, nes nebuvo skubus reikalas. Sūnus iš vakaro nežino, kad reiks važiuoti. Su žmona ryte pakalbėjo, žmona sakė, eik paklausk sūnaus. Sūnus sakė, kad gali. Sūnui pretenzijų neturi. Sūnus gailis. Jam sūnus reikalingas dabar, prašo sušvelninti bausmę, kad sūnus galėtų jį išlaikyti,.

Sūnus jį prižiūri, getai, kad dar jį turi, jam depresija dėl žmonos, dėl sveikatos problemų. Gaila sūnaus, sūnus stengiasi, padeda , kartu namuose tvarkosi, dirba. Sūnus labai pergyvena dėl mamos, dėl jo.      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.         Iš byloje esančio liudytojo E. I. ( E. I.) liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. I. paaiškino, jog 2016-02-10 apie 11.45 val. vairavo automobilį ir važiavo Veneros gatve link Molėtų gatvės, Riešėje, Vilniaus raj.

Artėdamas link Molėtų gatvės ir būdamas apie 30 metrų nuo sankryžos, pamatė, kad Molėtų gatve nuo Molėtų plento pusės, t. y. jam iš kairės pusės, važiuoja lengvasis automobilis. Šis automobilis važiavo lėtai, apie 20 km/h greičiu ir matė, kad įjungtas šio automobilio dešinės pusės posūkio signalas. Šis automobilis pervažiavo greičio ribojimo kalnelį ir ruošėsi sukti į dešinę link jo. Jis sulėtino greitį, kad su šiuo automobiliu galėtų prasilenkti, nes Veneros gatvė yra siaura.

Kai Å¡is automobilis tik pradėjo posÅ«kio manevrÄ ir Å¡iek tiek pasisuko, pamatė, kad Molėtų gatve paskui šį lengvÄ jį automobilį didžiuliu greičiu atvažiavo mikroautobusas ir trenkėsi į lengvojo automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio lengvasis automobilis pakilo į orÄ , apsisuko ir nusileido perskridęs sankryÅ¾Ä Ä¯ griovį. Mikroautobusas nuo smÅ«gio pervažiavo į kairę kelio pusę ir atsitrenkė į medį. Jis priėjo prie lengvojo automobilio ir atidarė kairės pusės priekines dureles.

Pamatė, kad automobilio vairas yra deÅ¡inėje pusėje ir už vairo sėdi vairuotojas. Å is buvo sÄ moningas, tačiau nesiorientavo. Praėjus apie minutei, Å¡io automobilio vairuotojas paklausė, kas atsitiko. Jis Å¡iam pasakė, kad Å¡is pateko į eismo įvykį ir pasakė savo telefono numerį. Ä® įvykio vietÄ prisirinko daugiau žmonių ir pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Prie mikroautobuso priėjęs nebuvo. Po kurio laiko iÅ¡važiavo. Grįždamas atgal matė, kad įvykio vietoje yra policijos pareigÅ«nai ir jiems paliko savo duomenis ( b. 1. 89-90).              IÅ¡ byloje esančio liudytojo Z.

M. ( Z. M. ) liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Z. M. paaiškino, jog 2016-02-10 apie 11.45 val. vairavo automobilį ir įvažinėjo iš Vanaginės gatvės į Molėtų gatvę, Riešėje, Vilniaus raj. Ruošėsi važiuoti į kairę, link Molėtų – Veneros g. sankryžos. Buvo šviesus paros metas, važiuojamoji dalis – asfaltas, šlapias. Pasukęs į kairę pamatė, kad Molėtų – Veneros g. sankryžoje susidūrė lengvasis automobilis ir mikroautobusas.

Mikroautobusas lengvajam automobiliui atsitrenkė į galinę dalį. Nuo smÅ«gio lengvasis automobilis apsisuko ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į deÅ¡inę, į griovį. Mikroautobusas nuo smÅ«gio nuvažiavo į kairę. Kaip Å¡ie automobiliai važiavo iki susidÅ«rimo, nematė, Å¡iuos pamatė tik susidÅ«rimo metu. Privažiavo į įvykio vietÄ ir pamatė, kad mikroautobusas yra atsitrenkęs į medį ir iÅ¡ Å¡io pradėjo rÅ«kti dÅ«mai. Jis priėjo prie mikroautobuso ir pamatė, kad priekinio keleivio vietoje sėdi sena moteris.

Automobilio gale buvo senas vyras. Kai su kitais žmonėmis priėjo prie mikroautobuso, iÅ¡ Å¡io iÅ¡lipo vairuotojas. Jie pabandė atstumti automobilio keleivės sėdynę, kadangi keleivė buvo prispausta, tačiau sėdynė buvo užstrigusi. Girdėjo, kad kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jis iÅ¡važiavo. Grįždamas sustojo įvykio vietoje ir iÅ¡ medikų sužinojo, kad mikroautobuso keleivė mirė (b. 1. 93-94)                IÅ¡ byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 324/16(01), matyti, kad konstatuota, jog R.

L. kraujyje, paimtame 2016-02-10 14.30 val., rasta 2,09 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje opijatų, amfetaminų kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų nerasta. R. L. šlapime, paimtame 2016-02-10 15.41 val., rasta 2,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis opijatų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų šlapime nerasta (b. l. 105)                Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniojo eksperto J.

M. Paliulio specialisto iÅ¡vados matyti, kad specialistas susipažinęs su pateiktais J. L. medicininiais dokumentais bei eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog J. L. nustatyti daugybiniai (V, VI, VII, VIII, IX, X) kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai su oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje ir plačia poodine kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos – juosmens kairėje pusėje bei daugybiniai kÅ«no odos nubrozdinimai. Tai padaryta krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę smÅ«giniai paveikus kietu buku daiktu (nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti ir paveikus kietais bukabriauniais daiktais) prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl daugybinių Å¡onkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. 1. 80)                 IÅ¡ byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. M 198/2016(01), matyti, kad konstatuota, jog A.

B. L. mirtis įvyko dėl krūtinės sumušimo, tai rodo kairiųjų II-VIII šonkaulių lūžiai, aortos lanko nusileidžiančiosios dalies sužalojimas. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu (kairėje krūtinplėvės ertmėje 1700 ml. skysto kraujo). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu ir laiku (2016-02-10). Sužalojimai dėl aortos sužalojimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. B. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1. 81-86)                Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 325/2016(01), matyti, kad konstatuota, jog V.

B. kraujyje, paimtame 2016-02-10 13.05 val., etilo alkoholio nerasta. Šlapime, paimtame 2016-02-10 13.40 val., amfetaminų, benzodiazepinų ir alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (b. 1. 69)                 Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniojo eksperto J. M. Paliulio specialisto išvados matyti, kad specialistas susipažinęs su pateiktais V.

B. medicininiais dokumentais bei eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog V. B. nustatyti daugybiniai veido odos nubrozdinimai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti paveikus kietais bukais ar bukabriauniais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ ( b. 1. 73)                IÅ¡ byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su priedais matyti, kad apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta – Molėtų – Veneros g. sankryža, D.

R. km., Vilniaus raj., ir užfiksuota, jog automobilis O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs į kairę pusę, už kelio ribų, priekine dalimi atsitrenkęs į medį. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki kairiojo važiuojamosios kelio dalies krašto – 5,7 m., nuo dešinės pusės galinio rato ašies – 5,8 m. Nuo automobilio galinės ašies iki sankryžos su Veneros gatve – 9,1 m. A. P. 607, valstybinis Nr. NA 54TEV, stovi nuvažiavęs į dešinę pusę, už kelio ribų.

Nuo automobilio priekinės ašies iki Molėtų gatvės dešinio važiuojamosios dalies krašto – 1,9 m., nuo kairės pusės priekinio rato ašies iki Veneros gatvės dešinio važiuojamosios dalies krašto – 6,0 m., nuo kairės pusės galinio rato ašies – 7,3 m. ( b. 1 . 15-420                Iš byloje esančio Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais, matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis O.

V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad sulenkti abu priekiniai sparnai, sudaužyti visi priekiniai žibintai ir posūkių žibintai, sulaužytas priekinis bamperis, sulenkta priekinė sienelė, skilęs priekinis stiklas, sulaužytos radiatoriaus grotelės, kiauras radiatorius, deformuotas stogas, sulaužytas kairės pusės galinio rato gaubtas, nulaužtas galinio vaizdo veidrodėlis, suveikusios vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalvės. Automobilis saugoti perduotas M. L. ( b. 1. 43-50, 51)                 Iš byloje esančio Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais, matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Peugeot 607, valstybinis Nr. NA (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad sudužęs galinis stiklas, sudužęs galinis kairės pusės žibintas, sulenkti abu galiniai sparnai, sulaužytas galinis bamperis, sulenktas bagažinės dangtis, sulenkti abu galiniai statramsčiai.

Automobilis saugoti perduotas R. B. ( b. 1. 52-56, 57 )                 Iš byloje esančio A. B. L. lavono apžiūros protokolo matyti, kad 2016-02-10 Veneros – Molėtų g. sankryžoje, D. R. km., Riešės sen., Vilniaus raj., apžiūrėtas A. B. Leliūgienės lavonas, gulintis greitosios medicinos pagalbos automobilyje ant neštuvų ( b. l. 66)            Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R.

L. kaltė, jog jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus neginčytinai įrodyta. LR BK 281 str. 6 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Nusikaltimo sudėtis yra materiali, ji nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ) ir padarinius (įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus). Esant materialiai nusikaltimo sudėčiai byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Nagrinėjamu atveju vertinant R. L. veiksmus BK 281 str. prasme svarbu nustatyti jo padarytus eismo saugumo taisyklių pažeidimus bei priežastinį ryšį tarp kiekvieno kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Tai bÅ«tina sÄ lyga iÅ¡vadai, koks bÅ«tent taisyklių pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiais įvykio metu padariniais. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino pilnai. Kaltinamasis posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog važiuojant užsikalbėjo ar su mama, ar su tėvu, ir iÅ¡ priekio atsisukus pamatė maÅ¡inÄ , mėgino iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bet buvo per vėlu. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla abejonių , jog R. L. vairuodamas transporto priemonę nesilaikė atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje važiavusio ir pristabdžiusio automobilio Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V.

B., gimusio 1970 m., galinę dalį, nuo smÅ«gio automobilis O. V. nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Nuo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė keleivė A. B. L.. Taigi nagrinėjamu atveju, tai kad R. L. važiuodamas pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgęs į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto, atsitrenkė į priekyje judančiÄ transporto priemonę, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Nors R.

L. posėdžio metu teigė manantis, jog buvo dėmesio nukreipimas ir būnant ar blaiviam, ar neblaiviam vis tiek būtų kažkas įvykę. Nemano, kad alkoholis reakcijai įtakos turėjo. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 324/16(01), matyti, kad R. L. kraujyje, paimtame 2016-02-10 14.30 val., rasta 2,09 ‰ (promilės) etilo alkoholio. R. L. šlapime, paimtame 2016-02-10 15.41 val., rasta 2,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Eismo įvykis įvyko 2016-02-10 apie 11.46 val. Taigi praėjus apie tris valandas nuo įvykio kaltinamojo kraujyje rasta apie 2,09 promiles, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Įvertinus tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, pagrįstai manytina, jog eismo įvykio metu R. L. neblaivumas buvo dar didesnis. Be to, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnams buvusiems įvykio vietoje kilo įtarimas, kad R.

L. yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, svirduliavo ( b.l. 9-10). Etilo alkoholis ( Etonolis ) – stiprus slopinamasis preparatas –lėtina ir slopina galvos ir stuburo smegenų funkcijas (mÄ stymo, suvokimo, veiksmų kontrolės ir kt.). MoksliÅ¡kai yra įrodytas alkoholio poveikis žmogaus psichikai ir elgesiui, tai yra sulėtėja reakcija, dėmesys. Å ios žmogaus psichinės veiklos ypatybės turi įtakos ir vairavimai. Todėl teismas turi pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog R.

L. apsvaigimas daugiau nei 2 promilės turėjo įtakos tiek reakcijai, suvaldant transporto priemonę, nes kaip matyti iÅ¡ jo paties paaiÅ¡kinimų jo važiavimo greitis nebuvo didelis, tiek dėmesio koncentracijai, kad laiku pamatyti prieÅ¡ jį stabdančiÄ transporto priemonę. Todėl ir Å¡is taisyklių kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį.  Dėl bausmės skyrimo K. R.

L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kurios subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibÅ«dinama neatsargumu, nes nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).Kaltinamasis R.

L. savo kaltęs pripažino pilnai, tik savaip interpretavo dėl alkoholio poveikio jo reakcijai, teigė, jog iÅ¡važiuodamas nesijautė, jog yra neblaivus. Tačiau esmines kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino, gailėjosi. Tai jog kaltinamasis gailisi patvirtino ir nukentėjusysis J. L.. Todėl teismas turi pakankamÄ pagrindÄ pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos bei iÅ¡ nukentėjusiojo V.

B. apklausos teisminio nagrinėjimo metu matyti, jog kaltinamasis atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusysis J. L. civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sÅ«nus jam padeda. Todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog kaltinamasis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ ( LR BK 59 str.1d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. L. ankščiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau pasekmės yra sunkios-žuvo žmogus.Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo R.

L. atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir 39 str. ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato, jog asmuo padaręs neatsargų nusikaltimÄ teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Minėtame straipsnyje yra numatytos sÄ lygos, kurioms esant kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tik Å¡ių visų sÄ lygų visuma leidžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiais J. L. V. B.. Byloje yra susitaikymo protokolai ( b.l.135-138). Tačiau eismo įvykio metu nukentėjo ir A.B. L., kuri nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

BK 39 str. numatyta, jog asmuo padaręs neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir yra ne mažiau kai dvi atsakomybę lengvinančio aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių. Tačiau net ir esant visoms Å¡ioms iÅ¡vardintoms sÄ lygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo iÅ¡vardintų formalių sÄ lygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

R. L., nusikalto pirmÄ kartÄ , prisipažino padaręs neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ , gailisi, atlygino nukentėjusiajam V. B. žalÄ . Taigi R. L. atitinka formalias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 str. sÄ lygas. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas pažymi, jog R. L. darydamas Å¡iurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlė skaudžias pasekmes, žuvo žmogus, du žmonės buvo sužaloti, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Atkreiptina ir į tai, jog praėjus po įvykio beveik 3 valandoms jo kraujyje dar buvo rasta 2,09 ‰ (promilės) etilo alkoholio, o įvertinus tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, pagrįstai manytina, jog eismo įvykio metu R. L. neblaivumas buvo didesnis. Nors šiuo kaltinamojo tėvas nukentėjusysis J. L. teigia, jog jie su žmona nepastebėjo, kad sūnus būtų buvęs neblaivus, jei būtų pastebėję, būtų neprašė vežti.

Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiųjų amžiaus, jog tai senyvo amžiaus žmonės galėjo ir neįtarti , jog sÅ«nus yra neblaivus. Tačiau pažymėtina ir tai, jog R. L. žinodamas, jog iki 3 val. nakties yra vartojęs alkoholio, sėdo už vairo, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis, jog neblaivumo nebus. Taigi žinodamas, kad prieÅ¡ kelias valandas yra gėręs alkoholio vežė keleivius. IÅ¡ ko teismas sprendžia apie lengvabÅ«diÅ¡kÄ požiÅ«rį į vairavimÄ .

Taigi, buvo neatidus, neatsižvelgė į keleivius bei į visuomenėje toleruojamas vertybes, sÄ Å¾iningos ir doros moralės principus, savo veiksmais ne tik kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams , bet ir realiai sukėlė neatstatomas pasekmes-žmogaus mirtį. Todėl sprendžiant iÅ¡ visų bylos aplinkybių visumos ir ypač sukeltas pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. L. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika. Galimybės suteikimas asmeniui bÅ«ti atleistam nuo atsakomybės už Å¡iurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias pasekmės bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas pasekmių atžvilgiu , tai yra žuvo žmogus, dar du žmonės buvo sužaloti.

Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atleisti kaltinamÄ jį R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Taip pat teismas įvertinęs, tai, kad neblaivumo laipsnis nebuvo minimalus, gerokai virÅ¡ijo ir vidutinio (1,5 ) minimaliÄ ribÄ , sukeltas pasekmes, žuvo žmogus, dar du asmenys sužaloti, daro iÅ¡vadÄ , jog paskyrus Å¡velnesnę bausmę nei numatytÄ Ä¯statyme, tai pat bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas bei teisingumo principas nebÅ«tų tinkamai įgyvendintas.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. L. turi bÅ«ti skiriama įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė.  Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis R. L. prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra surinkta blogai jį charakterizuojančių duomenų, neteistas, nukentėjusiajam V. B. atlygino žalÄ , nukentėjęs J. L. civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusių pozicijÄ dėl bausmės, ypač atsižvelgtina į nukentėjusiojo J.

L. pozicijÄ sÅ«naus atžvilgiu, tai kad sÅ«nus nukentėjusįjį prižiÅ«ri, padeda juo rÅ«pinasi, nenori netekti ir sÅ«naus. Todėl teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymÄ atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Ä®vertinus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nesant neigiamai charakterizuojančios medžiagos, bausmė trukmė nustatoma žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Vadovaujantis LR 64/1 nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3.BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad turi bÅ«ti svarstomas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise, nes R. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis Å¡ia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , svarbia aplinkybe gali bÅ«ti pripažintas ir ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Valdydamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

Byloje nustatyta, kad R. L. nevykdė KET reikalavimų. R. L. neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, neblaivumo laipsnis ženkliai virÅ¡ijo leistinÄ minimaliÄ ribÄ . Sukėlė itin skaudžias pasekmes – žuvo žmogus, du žmonės sužaloti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. L. administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus. Nors nuobaudos yra nebegaliojančios ir R. L. LR ATPK 36 straipsnio prasme laikomas nebaustu. Tačiau teismas jas vertina, kaip kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis.

Å io aplinkybės rodo, jog R. L. negalima apibudinti kaip įtin preciziÅ¡kai besilaikantį kelių eismo taisyklių. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindÄ taikyti kaltinamajam Å¡iÄ poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones, maksimaliam įstatymo numatytam terminui.Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)305str., 307str, n u s p r e n d ž i a :

                 R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 6  dalį ir nubausti laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams.                 Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 8 ( aÅ¡tuoniems) mėnesiams.                 Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 ir 10 punktus ir R.

L. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trims) metams įpareigojant, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.                 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsniu R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 3 ( tris ) metus naudotis specialia teise –teise vairuoti transporto priemones.                R.

L. vairuotojo pažymėjimÄ 00126158, iÅ¡duotÄ VÄ® Regitra, 2014-01-08, įsiteisėjus nuosprendžiui, persiųsti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai ( Mėnulio g. 11, LT-04326 Vilnius ).                 Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .                   Teisėja                                                                 Vaida Sinkevičienė