2020-07-01 Nr. AB-13057-3-65-3-00094-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3105-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00094-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2014 m. balandžio mėn. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. 2014 m. balandžio mėn. jis 1 savaitei buvo patalpintas į karantino kamerą, kurios lange vietoje stiklo buvo pakabintas polietilenas.

2.2. Pravieniškių PN-AK 3 sektorius, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, buvo perpildytas. Pareiškėjas po karantino 2014 m. balandžio mėn. buvo perkeltas į 8 būrio 7 sekciją, kurioje jam teko nepakankamas gyvenamasis plotas, buvo prasta oro cirkuliacija, blogas apšvietimas, ant gulto teko džiovinti patalynę, drabužius, buvo drėgna. 8–9 būrių korpusuose nebuvo poilsio kambarių.

2.3. Nuo 2014 m. liepos mėn. pareiškėjas buvo perkeltas į 9 būrio 5 sekciją. Gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. 8–9 būrių sanitariniuose mazguose buvo 6 tupimos skylės grindyse, nors privalo būti unitazai (klozetai). Buvo 8 praustuvės. Sanitariniu mazgu naudojosi 200 nuteistųjų. Sanitariniai mazgai, komunikacijos susidėvėjusios, blogai funkcionavo. Kaliniai buvo priversti laukti eilėse prie prausyklų ir tualetų. Buvo sunku tinkamai vėdinti patalpą, kurioje buvo daug žmonių. 8–9 būriuose nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio. Nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti. Šių būrių pasivaikščiojimo kiemelio plotas nesiekė 30 kv. m, juo naudojosi 200 nuteistųjų, todėl tekdavo tik pastovėti. Papildomai buvo suteikiama galimybė 2 kartus po 1 val. pasivaikščioti aplink krepšinio aikštelę, šiame papildomame pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengtos pavėsinės arba stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelis nebuvo atskirtas nuo sporto aikštyno. 8–9 būrių pasivaikščiojimo kiemelis buvo 70–100 metrų nuo gamybinių cechų, dėl to oras buvo užterštas. 8–9 būrių parodomuoju pasivaikščiojimo kiemeliu 1 val. galėjo pasinaudoti iki 20 nuteistųjų, o kiti likdavo stovėti 30 kv. m ploto kiemelyje.

2.4. 2015 m. pareiškėjas vėl buvo perkeltas į 8 būrio 7 sekciją. 2015 m. rugsėjo mėn. jis buvo perkeltas į 8 būrio 5 sekciją, kurioje jam teko nepakankamas gyvenamasis plotas, buvo prasta oro cirkuliacija, blogas apšvietimas, ant gulto teko džiovinti patalynę, rūbus, buvo drėgnas oras.

2.5. 2016 m. gegužės mėn. dėl pastatų rekonstrukcijos 8–11 būrių dirbantys nuteistieji buvo perkelti ir apgyvendinti laisvalaikio centre. Pareiškėjas iki 2018 rugsėjo 13 d. gyveno 3 būrio 1 patalpoje, kurios plotas buvo apie 80 kv. m, joje gyveno 28 žmonės, gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Gyvenamojoje patalpoje tvyrojo blogas kvapas, išvėdinti ją buvo beveik neįmanoma, trūko oro. Patalpos buvo nešildomos, jas pareiškėjas šildėsi elektriniu radiatoriumi, šis šildymui netiko, nes džiovino orą. Už 20 m buvo medicinos patalpa, kurioje buvo veikiantis rentgeno aparatas, kurio ilgalaikė spinduliuotė kenksminga.

2.6. Administracija nesupažindino nuteistųjų su jų teisėmis ir pareigomis. Visose gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių. Nuo 2014 m. pareiškėjas gyveno baimėje susirgti kokia nors infekcine liga. Buvo blokuojama informacija dėl tuberkuliozės susirgimų pataisos įstaigoje, tai kėlė dar didesnę paniką tarp nuteistųjų. Buvo susirgimų atvira ir uždara tuberkulioze, tačiau nebuvo atliekama dezinfekcija.

2.7. Pravieniškių PN-AK buvo subkultūra, kurią toleravo administracija, nuteistieji buvo žeminami, naudojamas psichologinis smurtas, pareiškėjas priklausė nuskriaustųjų kastai, todėl valgykloje turėjo laukti, kol pavalgys išrinktieji. Nuskriaustiesiems indai ir lėkštės buvo atskiri, dažnai sulankstyti, jiems skirti stalai nešvarūs, maisto porcijos mažesnės, jiems neužtekdavo laiko pavalgyti. 8–9 būrių pastate 1 aukšte buvo 5 vietų tualetas, bet nuskriaustieji galėjo naudotis tik vienu tualetu, nors nuskriaustųjų buvo apie 50, dėl to prie tualeto susidarydavo eilė. Nuskriaustieji prausykloje gali naudotis tik 2 praustuvėmis, rytą prie praustuvių susidarydavo eilė.

2.8. Iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo. Pareiškėjui nustatytas kraujagyslių kalkėjimas, todėl sunkiau pernešti šaltį, nuo šalto vandens tirpo rankos. Drabužius galėjo plauti tik šaltu vandeniu, todėl išplautų drabužių kokybė buvo prasta. Prausykla buvo nešildoma, laikėsi drėgmė, nuo lubų krito tinkas.

2.9. Nuskriaustieji negalėjo naudotis virtuve, sportuoti, 8–9 būrių kiemelyje jiems buvo skirta mažai vietos, kiti nuteistieji į juos spardydavo kamuolius ir mėtydavo sniego gniūžtes. Pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo kanalizacijos šulinio, kiemelis po lietaus būdavo apsemtas.

2.10. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta ir drėgna. Langų kampuose, ant sienų ir lubų nebuvo nuvalomas grybelis ir pelėsis. Nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Nebuvo ventiliacijos, apšvietimas buvo netinkamas, naktinio apšvietimo išvis nebuvo. Ant langų buvusios grotos dar labiau sumažindavo natūralios šviesos patekimą į patalpas. Nebuvo gesinimo priemonių, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, ant langų buvo grotos, durys nakčiai buvo užrakinamos. 50 žmonių tekdavo tik 1 tualetas-tupykla, o vėliau laisvalaikio centro patalpose 70 žmonių buvo tik 1 tualetas, kurio plotas buvo vos 1 kv. m. Nuolat tekdavo laukti eilėje. Dušuose, prausyklose buvo šalta ir drėgna, gausu parazitų, grybelio ir pelėsio, buvo blogas apšvietimas, slidžios grindys. Prausyklose nebuvo šilto vandens. Pastatų konstrukcijoje buvo asbesto. Buvo daug statybos reikalavimų pažeidimų, išorinės sienos sutrūkinėjusios, langų ir išorinių durų sąramos nusėdusios, vietomis iš po stogo krito plytos, tai kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, visi pastatai avarinės būklės.

2.11. Pareiškėjas dėl atsakovo atstovo veiksmų patyrė moralinę žalą, t. y. didelį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, jis negalėjo ramiai miegoti, buvo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai.

3. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą pareiškėjas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje neteikiama teisinė pagalba nuteistiesiems, nėra jokių teisės aktų, iš kurių nuteistasis galėtų sužinoti savo pažeistas teises, 2019 m. suteikta galimybė naudotis kompiuteriais, tačiau jie neveikia. Atsakovo atstovas pateikė neteisingą informaciją apie miegamųjų vietų skaičių. Nors pareiškėjas nesikreipė į psichologus, tai nereiškia, kad jis nepatyrė depresijos, pažeminimo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjo reikalavimams dėl laikotarpio nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

4.2. Minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių. Pataisos įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę. Esant poreikiui, sugadintas inventorius nedelsiant tvarkomas. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į turimus asignavimus. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Pataisos įstaigoje gyvenamųjų pastatų stogo dangose buvo asbesto, tačiau nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Šiuo metu pastatai yra padengti bitumine stogo danga. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, įrengta mechaninė vėdinimo sistema, taip pat patalpas vėdinti galima ir per langus. Užtikrinamas tinkamas apšvietimas.

4.3. 3 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Taip pat juos džiovinti galima ir kieme įrengtose vietose. Bendroje sektoriaus dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat, o būrio prausykloje įrengtas vandens šildytuvas. Visuose būriuose įrengtos vietos valymo ir dezinfekcijos priemonėms laikyti. Yra užtikrinama tinkama temperatūra, esant būtinumui, nuteistiesiems jų prašymu išduodami elektriniai šildytuvai.

4.4. Atlikus matavimus 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų, nustatyta, kad nuteistieji jokios papildomos apšvitos dėl rentgeno kabineto nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Pataisos namai apsirūpinę gaisro gesinimo priemonėmis, parengti evakavimo planai. Apsauginės grotos ant langų įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas privalo valyti patys nuteistieji. Jei jie tinkamai valytų ir vėdintų patalpas, jose neatsirastų pelėsis. Nuteistieji aprūpinami indais, tačiau jie patys juos pažymi pagal kastas, niokoja ir išsineša į gyvenamąsias patalpas. Pravieniškių PN-AK pastaraisiais metais nuteistieji nesirgo atvira tuberkulioze.

4.5. Taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, jog visi nuteistieji lygūs. Nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų informavęs pataisos įstaigos administraciją ar Kriminalinės žvalgybos skyrių apie jam gresiantį pavojų.

4.6. Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros skyrių dėl parazitų įkandimų, nėra. Pareiškėjo sveikatos problemos nesiskiria nuo laisvėje gyvenančių žmonių, todėl jo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo, nulemto kalinimo sąlygų, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų psichologinės tarnybos specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

4.7. Pareiškėjas nepateikė jokių faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, jo argumentai dėl neturtinės žalos nekonkretūs ir deklaratyvūs.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 300 Eur neturinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK prašo šioje byloje taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas teigė, kad jis Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2010 m. birželio mėn. netinkamomis sąlygomis, o skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą jis išsiuntė 2019 m. balandžio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių iki skundo išsiuntimo teismui dienos buvo sudarytos kliūtys gauti pageidaujamą informaciją arba kreiptis teisinės pagalbos. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų buvęs aktyvus ir domėjęsis jam aktualiais teisės aktais, neįrodyta, kad pareiškėjas būtų teikęs žodinius prašymus suteikti informaciją, kuriuos Pravieniškių PN-AK administracija būtų atsisakiusi tenkinti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos nesikreipimo į teismą su skundu priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. todėl nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties visam skunde nurodytam laikotarpiui ir nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. Daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pritaikęs 3 metų senaties terminą teismas nagrinėjo tik ginčo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (t. y., kai pareiškėjas buvo 2, 3, 8, 15 būriuose) nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo skundo argumentų, kad pasivaikščiojimo kieme oras buvo užterštas, teismas pripažino, kad nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore.

8. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teismas nustatė, kad teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

9. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymoje pateiktų duomenų nustatęs, kad įstaigos gyvenamosiose patalpose, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o papildomai esant poreikiui gyvenamosios patalpos gali būti vėdinamo ir per langus, sprendė, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

10. Teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai apie kenkėjų naikinimą (sutartys dėl kenkėjų naikinimo, atliktų darbų aktai) leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl blakių ar parazitų sukandžiojimo nesikreipė. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl subkultūros, kurią toleravo pataisos įstaigos administracija, egzistavimo. Atsakovo atstovas patvirtino, kad pataisos namuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio nuostata dėl visų nuteistųjų lygybės. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju ar kad jie toleravo subkultūrą tarp nuteistųjų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl subkultūros, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracijai buvo žinoma apie tai, kad kiti nuteistieji netinkamai elgėsi su pareiškėju.

12. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, kad buvo tiekiamas centralizuotas šildymas į 3 sektoriaus patalpas ir buvo užtikrinama tinkama temperatūra. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad esant būtinumui, nuteistiesiems pagal jų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas skunde neginčijo, kad jam buvo duodamas ir elektrinis šildytuvas. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus analizuojamu aspektu.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo drėgna. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo atidaryti langą ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę patalpoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės patalpų švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, grybelio ir pelėsio.

14. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymoje pateikta informacija, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą pagal teisės aktų reikalavimus, ir kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas sprendė, kad patalpose buvo įrengtas dirbtinis apšvietimas atitiko teisės normų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl pablogėjusio regėjimo, byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui tinkamo apšvietimo, todėl atmetė pareiškėjo teiginius, kad regėjimas jam sutriko dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

15. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad pataisos įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Teismas sprendė, kad pastato stogo danga, turinti asbesto, nebuvo laužoma, todėl asbesto plaušeliai į aplinką neišsiskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai. Be to, medicininiame pažymėjime nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti asbesto dulkių sukeltos ligos ir kad jam buvo diagnozuotos tokios ligos. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas nusiskundimus dėl avarinės pastatų būklės, trupėjusio tinko, sutrūkinėjusių sienų ir kitų su pastatų prasta būkle susijusių aplinkybių, nenurodė, kokiose konkrečiai patalpose buvo jo nurodyti trūkumai, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad buvo kilusi grėsmė jo saugumui, kaip tai jį paveikė, tik abstrakčiai teigė, kad pastatų būklė kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Atsakovo atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymoje nurodė, kad pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Todėl teismas sprendė, kad remonto darbai pataisos įstaigoje buvo atliekami atsižvelgiant į turimus išteklius. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

17. Nustatydamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 5 metams nuo jo nurodomų pažeidimų pradžios, laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Byloje nėra duomenų, kad nustatyti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl psichologinio sukrėtimo, emocinės depresijos, kurių atsiradimą galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Teismas taip pat atsižvelgė į teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo netaikyti ieškinio senaties termino. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nebuvo atidus, aktyvus ir pasitikėjo tik atsakovo atstovo pateikta informacija, jos netikrindamas. Atsakovo atstovas nepateikė oficialių duomenų, įrodančių patalpų plotą, taip pat duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičiaus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

18.2. Teismas nepagrįstai pritaikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismui pakanka įrodymų, kad jis atnaujintų ieškinio senaties terminą. Neturtinei žalai atlyginti netaikomas joks ieškinio senaties terminas.

18.3. 3, 8, 9, 15 būriuose nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema.

18.4. Pareiškėjo emocinės kančios nepasiekė tokio lygio, kad pareiškėjas taptų asocialiu žmogumi, todėl jis į psichiatrą nesikreipė.

18.5. Atsakovo atstovas pripažino, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl kenkėjų įkandimų nesikreipė į medicinos personalą, neįrodo, kad jo nesukandžiojo.

18.6. Dėl renovacijos centrinis šildymas buvo atjungtas pareiškėją laikant laisvalaikio centro patalpose. Patalpos buvo šildomos netinkamais elektriniais šildytuvais.

18.7. Jei pareiškėjas ir būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl drėgmės, grybelio, pelėsio, tai nieko nepakeistų, nes pastatai buvo seni, langai neatsidarydavo. Dėl apšvietimo teismas taip pat rėmėsi tik atsakovo atstovo argumentais, kurie neatitinka tikrovės.

18.8. Atsakovo atstovas neneigė, kad 2016 m. buvo vykdoma pastatų renovacija. Todėl jo teiginiai, kad nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, nelogiški. Ardant pastatų stogus susidarė asbesto dulkės.

18.9. Atsakovas neįrodė, kokia buvo pastatų būklė. Iki renovacijos pastatai buvo avarinės būklės. Nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, išorinės sienos buvo sutrūkinėjusios, langų ir durų sąramos nusėdusios, byrėjo plytos.

18.10. Teismui iš kitų bylų ir viešos informacijos žinoma apie subkultūrų egzistavimą. Dėl subkultūrų kreiptis į administraciją beprasmiška, nes jie į tai nereaguoja, be to, pareiškėjas bijo po to nukentėti nuo kitų nuteistųjų.

18.11. Pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokius procesinės ar materialiosios teisės pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami pareiškėjo skundo argumentai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai, motyvuotai atsakė. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 12 d.

21. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam 300 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginti. Teismas pareiškėjo reikalavimams dėl kalinimo sąlygų nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. pritaikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir, įvertinęs pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d., konstatavo, kad: 1) pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu; 2) nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties taikymo, pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su nepakankamu gyvenamuoju plotu, netinkamu vėdinimu, kenkėjais, netinkamu laisvalaikio centro patalpų šildymu, drėgme, grybeliu ir pelėsiu, netinkamu apšvietimu, asbestu, avarine pastatų būkle iki renovacijos, subkultūrų egzistavimu. Teigia, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, teismas jais pasitikėjo ir netikrino, pabrėžia, kad įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93). Taigi pagal EŽTT, kuris taiko ir aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, jurisprudenciją nėra draudžiama taikyti nacionaliniuose valstybių teisės aktuose įtvirtintą ieškinio (skundo) senaties terminą.

25. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

26. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. LVAT, spręsdamas tokio pobūdžio kaip kilęs šioje byloje ginčus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų (aplinkybių), kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas apie jo netinkamas kalinimo sąlygas nežinojo ir negalėjo žinoti (suvokti) nuo pat pirmosios dienos, kai tokiomis kalinimo sąlygomis jis pradėjo būti kalinamas Pravieniškių PN-AK. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, tokios išvados irgi neturi pagrindo daryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad jis į teismą kreipėsi dar kalėdamas Pravieniškių PN-AK, todėl tinkamai įgyvendino teisę į teisminę gynybą, vertintinas kaip nepagrįstas. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, nurodytų šios Nutarties 6 punkte, pripažįsta, kad minėtas teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir tuo pagrindu šioje byloje nagrinėjo tik ginčo aplinkybes, susijusias pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d.

27. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau iš bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose esančių blakių, tarakonų buvimo iš dalies pagrįsti, nes, kaip matyti iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos, ginčui aktualiu metu (2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. sausio 4 d.) pareiškėjo buvimo 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu šiame būryje buvo užfiksuoti ir naikinti tarakonai, blakės. Byloje yra duomenų, kad minėti kenkėjai pareiškėjo laikymo šioje patalpoje metu (2016 m. rugsėjo 21 d.) nebuvo užfiksuoti. Duomenų, ar kitus kartus teikiant monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugas patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo pastebėta kenkėjų, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, jog 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203 1.1 punkte nustatyta, kad paslaugų tiekėjas įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Vis dėlto, byloje nėra pateikta duomenų, kad šios paslaugos buvo teikiamos minėtoje sutartyje nustatytu periodiškumu. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo buvimo 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu šiame būryje buvo užfiksuoti ir naikinti tarakonai, blakės, be to, pataisos įstaigoje kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos nebuvo teikiamos nustatytu periodiškumu.

30. Įvertinusi Nutarties 29 punkte nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pataisos įstaiga neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, todėl pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų buvimo ginčo laikotarpiu pripažįsta pagrįstais. Vis dėlto pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo sukandžiotas, ar patyrė sveikatos sutrikimų dėl blakių įkandimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo nusiskundimus dėl blakių sukandžiojimo pripažinti pagrįstais.

31. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus likusiais aspektais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir likusiais apeliacinio skundo aspektais priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, patalpų vėdinimą, apšvietimą, asbesto dulkes, neatitinka tikrovės, o teismas jais rėmėsi jų nepatikrinęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nenustatė pagrindo nesiremti Pravieniškių PN-AK pateiktais oficialiais duomenimis apie minėtas pareiškėjo laikymo sąlygas ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė atsakovo atstovo duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių įrodymų ar detalesnių argumentų, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas. Teismas, vertindamas įrodymus dėl gyvenamojo ploto, patalpų vėdinimo, apšvietimo, asbesto dulkių, laikėsi ABTĮ nuostatų, vadovavosi aktualia LVAT praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokios kategorijos bylose.

33. Vertinant pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimą aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Iš byloje pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių matyti, kad nagrinėjamu atveju minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

34. Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su asbestu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal LVAT formuojamą praktiką visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017). Tai turi būti pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje nėra ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų dėl kilusios grėsmės jo sveikatai, savo reikalavimą grindžia deklaratyviais teiginiais dėl asbesto dulkių daromos žalos, todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

35. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jį laikant laisvalaikio centro patalpose dėl renovacijos buvo atjungtas centrinis šildymas ir patalpos buvo šildomos elektriniais šildytuvais, kurie sausindavo orą, tačiau neteigia, kad patalpose buvo netinkama temperatūra. Taigi, iš esmės šie argumentai vertintini kaip nusiskundimai dėl per sauso oro patalpose. Dėl šių argumentų, taip pat dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos drėgmės, grybelio ir pelėsio, netinkamo vėdinimo bei apšvietimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas nurodytais aspektais yra pagrįstas.

Papildomai pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017).

Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, nėra.

Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. LVAT yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

36. Pareiškėjo paaiškinimai, kodėl jis nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ar medikus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar jų poveikio (pareiškėjas nesikreipė į psichiatrą, nes jos emocinės kančios nepasiekė tokio lygio, kad jis taptų asocialiu žmogumi; kreipimasis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl drėgmės, grybelio, pelėsio nieko nepakeistų; dėl subkultūrų kreiptis į administraciją beprasmiška, nes jie į tai nereaguoja, be to, pareiškėjas bijojo po to nukentėti nuo kitų nuteistųjų), yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo Nutarties 35 punkte nurodytų LVAT suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių bei nepaneigia jas atitinkančiu įrodymu vertinimu pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų.

37. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su egzistavusia subkultūra, teisėjų kolegija pabrėžia, jog objektyvių duomenų, susijusių būtent su pareiškėju, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos administracija toleravo nuteistųjų susiskirstymą, kalinių subkultūrą, netinkamai su juo elgėsi, pareiškėjas nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą šiuo aspektu ir pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

38. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkama pastatų būkle, pažymėtina, kad jais iš esmės pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu, nurodytais šios Nutarties 16 punkte, todėl jų papildomai nekartoja.

39. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė tinkamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, pirmiausia pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą.

40. Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir kilusias pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, todėl jos keisti nėra pagrindo.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų, ir teismo motyvai šiuo aspektu keistini, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė