91825936-eb8e-494f-86bd-bb2cd39a11fb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-651/2017Teisėja Adolfina Simaitienė                                        Teisminio proceso Nr. 01-1-08091-16                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Ritai UÅ¡inskienei,nuteistajam A. J., jo gynėjui advokatui Juozui Surbliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

J. (A. J.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį ir:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose.Skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ir nurodyta nuteistÄ jį suimti. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento.Priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų E. K. ir A. J. 361,01 Eur turtinei žalai atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. K., A. J. nuteisti už tai, kad 2016-02-14, apie 12.15 val., veikdami bendrininkų grupe, vieÅ¡oje vietoje – autobusų stotelėje „V.“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y.

E. K. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė vienÄ kartÄ kumščiu T. M. į nosį, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir griÅ«damas susižalojo kairįjį klubÄ . Po to A. J. gulinčiam T. M. spyrė 5 kartus į galvÄ . Tokiais veiksmais E. K., A. J., veikdami bendrininkų grupe, padarė nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , nosies kaulų lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ ir kairio klubo sÄ nario sumuÅ¡imÄ . Nosies kaulų lūžis bei galvos smegenų sukrėtimas T.

M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais veiksmais E. K. ir A. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo T. M..Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visetÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad E. K. ir A. J. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Nuteistųjų padarytas veikas teismas kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jie vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė žiauriu elgesiu – smÅ«gių sudavimu nukentėjusiajam T.

M., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Pasak teismo, A. J. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtino nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo nuoseklÅ«s nuo pat pradžių, autobuso vairuotojo parodymai, kurie sutapo su nukentėjusiojo duotais parodymais. Paties nuteistojo A. J. duotus parodymus, kad jis nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, vertino kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes nuo pat pradžių ir nuteistasis E. K. tvirtino, jog su juo kartu buvo A.

J., tik vėliau keitė parodymus. Bausmę A. J. teismas paskyrė įvertinęs BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-24 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – dėl nurodytų nusikalstamų veikų iÅ¡teisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas arba kitokiu bÅ«du Å¡velninti taikytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę – skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jis tuo metu galėjo suklysti – supainioti įvykius ir jų aplinkybes, nes tuo laikotarpiu su E. K. jis praleisdavo nemažai laiko ir pripažįsta, jog elgdavosi netinkamai, dėl to jie buvo žinomi policijos pareigÅ«nams. Tvirtina, jog jis tuo metu buvo Rimkuose padėti pusbroliui A. N.. Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudyti A. N., kurio parodymai, anot apelianto, yra svarbÅ«s paneigiant jo kaltę.

Nesutinka su liudytojo (nukentėjusiojo) T. M. parodymų vertinimu. Mano, kad Å¡io liudytojo parodymai nepatvirtina A. J. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Pats T. M. nurodė, jog tarp jų jokio konflikto nebuvo. Nesupranta kodėl nukentėjusysis jį atpažino iÅ¡ nuotraukų, nes niekada nukentėjusiojo nebuvo matęs ir mano, kad paprasčiausiai jį apkaltino kaip E. K. draugÄ . Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. M. parodymais, kurie, pasak apelianto, nėra aiÅ¡kÅ«s ir jokių faktų nepatvirtino.

Anot apelianto, jo kaltę paneigia liudytojų T. M., V. S. parodymai. Teismas nepagrįstai jų iÅ¡samiau netyrė. T. M. ikiteisminio tyrimo metu detaliai ir nuosekliai nurodė su įvykiu susijusius dalyvius ir jų veiksmus. T. M. nurodė, kad apelianto tuo metu nebuvo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad asmuo, pravarde Å ., yra ne jis, o kažkoks R.. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad T. M. patvirtino, jog ir į galvÄ smÅ«gį davė ir po to spardė E. K.. Abejonės dėl T. M. parodymų nėra paÅ¡alintos, dėl to padarytos neteisingos iÅ¡vados dėl jo kaltės. Be to, jo parodymus patvirtina ir liudytojo V.

S. parodymai, Å¡is taip pat patvirtino, jog A. J. nematė.Dėl bausmės tuo atveju, jeigu teismas pripažins jį kaltu, apeliantas nurodo, jog ji yra per griežta, ir mano, kad yra pagrindas paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis naÅ¡laitis, yra jauno amžiaus, Å¡iuo metu dirba AB „K“, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) ir yra nutraukęs visus ryÅ¡ius su neigiamos reputacijos kompanijomis.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokurorė sutinka su teismo motyvais ir mano, kad nuosprendis dėl A. J. kaltės yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorės teigimu, E. K. nuo pat pradžių tvirtino, kad su juo kartu buvo A. J., jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo ir autobuso vairuotojo parodymais, be to, nukentėjusysis jį atpažino. Nuteistasis teismo posėdžio metu prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , palaikė apeliaciniame skunde nurodytus motyvus. Nuteistojo gynėjas advokatas J. Surblys papildomai nurodė, kad byloje nėra aiÅ¡kiai įrodyta, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo A.

J.. Esant skirtingiems nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymams, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti, kad A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Mano, kad remtis liudytojo V. M. parodymais, kurie yra neapibrėžti, negalima. Esminis dalykas, anot advokato, yra E. K. ir T. M. parodymai, kurie patvirtino, kad A. J. nebuvo. Be to, pažymėjo, jog pareigos surasti liudytojÄ A. N., kuris gali patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, negalima perkelti vien nuteistajam. Å io asmens liudijimas yra esminis gynybos argumentas, tačiau jis apklaustas taip ir nebuvo.

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ir E. K., tačiau jis apeliacinio skundo nepateikė. Apeliantas A. J. ginčija kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir tvirtina, kad jis nedalyvavo jas darant, o byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ .

Nuteistasis tuo atveju, jei bus pripažinta jo kaltė, mano, kad paskirta bausmė jam yra per griežta, ir praÅ¡o paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Apygardos teismas pasisako bÅ«tent dėl nuteistojo A. J. kaltės ir jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Dėl A. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu.

Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, iÅ¡analizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai A. J. priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, konkrečiai liudytojų parodymų vertinimu, ir mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vienų liudytojų parodymais kitus atmesdamas kaip nepagrįstus.

Apelianto teigimu, byloje nėra įrodyta, kad bÅ«tent jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas.Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė detalia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

A. J. kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų E. K., V. M. parodymai; nukentėjusiojo T. M. parodymai; atpažinimo protokolas, kur nukentėjusysis atpažino A. J. kaip asmenį, kuris jam spyrė į galvÄ ; specialisto iÅ¡vada, kuria patvirtinti T. M. padaryti kÅ«no sumuÅ¡imai, bei kita raÅ¡ytine medžiaga.Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismui nėra draudžiama iÅ¡ esmės nuosprendį grįsti ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patikrinti teisiamajame teismo posėdyje ir kurie leidžia teismui susidaryti atitinkamÄ nuomonę.Atmestini nuteistojo argumentai dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo. Argumentas, jog E. K. ikiteisminio tyrimo parodymai yra neteisingi, o bÅ«tent teisme – teisingi, yra tik nuteistojo gynybinė versija, kuri prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie buvo nuoseklÅ«s, visiÅ¡kai sutampantys su nukentėjusiojo bei autobuso vairuotojo duotais parodymais.

Nors apeliantas tvirtina, jog bÅ«tent teisme E. K. parodymai buvo teisingi, tačiau tai paneigta bylos medžiaga. Pirma, E. K. duoti parodymai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo ir autobuso vairuotojo parodymams; antra, jie nesutampa ir su paties nuteistojo A. J. parodymais, o tai kelia pagrįstų abejonių tokių parodymų patikimumu ir teisingumu. Nuteistasis A. J. nuosekliai tvirtino, kad jis nedalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , kad jis dirbo pas pusbrolį A. N. ir mano, kad K. K. ikiteisminio tyrimo metu jį, kaip kartu buvusį asmenį, galbÅ«t nurodė tik per klaidÄ , nes jie dažnai bÅ«davo kartu ir yra padarę kartu kitas nusikalstamas veikas.

Mano, kad E. K. galėjo supainioti atskirus įvykius. Su tokia argumentacija nėra jokio pagrindo sutikti. Pirma, E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė nepraėjus mėnesiui po nusikaltimo padarymo (2016-03-09), o teisme parodymus davė praėjus septyniems mėnesiams (2016-09-08), todėl nuteistojo A. J. iškelta versija, jog galbūt K. K. supainiojo įvykius, yra nepagrįsti. Priešingai, labiau būtų tikėtina, kad po ilgesnio laiko nurodytos aplinkybės gali būti mažiau tikslios. Tačiau E. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai kelia pagrįstų abejonių ir dėl jų nelogiškumo ir prieštaringumo paties nuteistojo A.

J. parodymams. Jų kai kurios nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi. 2016-09-08 teismo posėdžio metu A. J. tvirtino, jog jis su E. K. buvo susipykę dėl asmeninių reikalų, todėl E. K. prieš jį davė parodymus, tačiau, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, prieš jį duotų parodymų priežastis yra kita, neva supainiojo įvykius. Be to, pažymėtina, kad E. K. nė karto nenurodė, kad jis su A. J. buvo susipykęs ir dėl to jį ikiteisminio tyrimo metu norėjo apkalbėti. Teismo posėdžio metu E. K. nepaneigė savo duotų parodymų, tačiau tvirtino, jog buvo verčiamas sakyti, kad su juo buvo A.

J.. Be to, nurodė, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog A. J. nebuvo, tačiau tokių aplinkybių neužfiksavo. Mano, kad tyrėjai buvo priešingai nusiteikę prie A. J.. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog tokiais E. K. parodymais nėra jokio pagrindo tikėti. Tokie E. K. parodymai vertintini kaip siekimas A. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip ir nurodė pats nuteistasis, jį apklausiant dalyvavo advokatas (t. 2, b. l. 97), todėl tikėti jo iškelta versija dėl ikiteisminio tyrimo metu duodamų parodymų nėra jokio pagrindo.Be to, abejoti nuteistojo E. K. teisme duotais parodymais verčia ir kitos nurodytos aplinkybės, kurios visiškai nesutampa su nuteistojo A.

J. nurodytomis. E. K. nurodė, kad tuo metu, kai jis mušė nukentėjusįjį, A. J. buvo jo kieme. A. J. visÄ laikÄ tvirtino, jog jis tuo metu buvo pas pusbrolį Rimkuose. Esant tokiems abiejų nuteistųjų parodymų nesutapimams, jų neatitikimui kitos byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįsta jais nesivadovavo kaip patikimais, o rėmėsi E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais parodymais. Teismo posėdžio metu nuteistųjų iÅ¡keltos versijos vertintinos tik kaip siekis padėti A.

J. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir suklaidinti teismÄ .Nuteistasis mano, kad buvo pažeistos jo teisės į tinkamÄ gynybÄ , nes nebuvo apklaustas liudytojas A. N., kuris galėjo patvirtinti jo nurodytÄ versijÄ . Pažymėtina, kad tam, jog bÅ«tų įrodyta asmens kaltė, nėra bÅ«tina iÅ¡tirti visus galimus raÅ¡ytinius įrodymus, apklausti visus galimus liudytojus, pakanka iÅ¡tirti tiek įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų asmens kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamu atveju, kolegijos įsitikinimu, pakanka duomenų, įrodančių, jog bÅ«tent A. J. dalyvavo nusikalstamoje veikoje ir jo pusbrolio A. N. parodymai neturi esminės reikÅ¡mės. Ä®vertintina ir tai, kad A. N. yra artimas asmuo nuteistajam, todėl jis gali bÅ«ti suinteresuotas duoti parodymus nuteistojo naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju ir pats A. N. akivaizdžiai vengė atvykti ir duoti parodymus. Apeliacinio skundo argumentai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo imtasi priemonių surasti liudytojÄ , o Å¡i pareiga perkelta tik A.

J., yra nepagrįsta. Bylos medžiaga patvirtinta, kad su A. N. buvo bandyta susisiekti ne vienÄ kartÄ , buvo susitarta dėl atvykimo į apklausÄ , tačiau jis neatvyko ir vėliau su juo dėl atvykimo nepavyko susitarti. Nuteistasis taip pat negali nurodyti, kur tiksliai Å¡iuo metu yra A. N.. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę, liudytojo A. N. apklausa nebuvo tikslinga ar bÅ«tina.Nesutiktina ir su apelianto argumentais dėl liudytojų T.

M. ir V. S. parodymų vertinimo. Kolegija, įvertinusi Å¡ių liudytojų parodymų turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad jais remtis kaip patikimais ir aiÅ¡kiai paneigiančiais A. J. kaltę nėra pagrindo. V. S. nebuvo toje vietoje, jis nematė įvykio, o tik perpasakojo E. K. nurodytÄ versijÄ . Be to, vien tai, kad E. K. pasakė, kad jis spyrė nukentėjusiajam, dar neįrodo, kad A. J. tikrai nebuvo. Tačiau iÅ¡ jo parodymų matyti, kad tÄ dienÄ jis sutiko ne tik E. K., T. (tikėtina M.), bet ir dar vienÄ T. draugÄ , kurio jis neįvardijo (t. 1, b. 49).

Be kita ko, kolegija pažymi, kad iÅ¡ esmės liudytojo V. S. parodymai nepatvirtino nei kad A. J. dalyvavo, nei kad jis nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių parodymų atidžiai nevertino, nes jie nėra itin reikÅ¡mingi. Dėl liudytojo T. M. parodymų vertinimo nurodytina, kad apylinkės teismas pagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai, nes jie nebuvo nuoseklÅ«s. Apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „T. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tÄ dienÄ kartu su juo buvo E. K. ir A.

J., pravarde „š.“, ir tik teismo posėdžio metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad „š.“ yra R.“ Apygardos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu liudytojo T. M. duotus parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė aplinkybę, jog T. M. ikiteisminio tyrimo metu A. J. įvardijo kaip asmenį, turintį pravardę Å .. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-02 liudytojo T. M. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, kad tÄ dienÄ kartu su juo buvo asmuo, pravarde Z., dar kartu buvo asmuo, pravarde Å ., kuriam 16 metų, mokosi Statybininkų mokykloje, esančioje prie prekybos centro „A.“, jeigu gerai pamena, jo vardas R.

Dar kartu su juo buvo keletas asmenų, bet tiksliai jų nepamena ir įvardyti negali. Nurodė, kad nukentėjusįjį T. M. pasikalbėti pakvietė Z. ir Š. (t. 1, b. l. 31). Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. patvirtino, kad asmens, pravarde Š., vardas yra R., o ikiteisminio tyrimo metu supainiojo vardus (t. 2, b. l. 115). Taigi, kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, su juo kartu buvo Z. (E. K.), Š. (R.) ir kiti asmenys, kurių įvardyti negalėjo, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad su juo A.

J. nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai teisingai nurodė T. M. duotus parodymus, tačiau visiškai juos pagrįstai vertino kritiškai kaip nepatikimus, nes jie nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitai byloje surinktai medžiagai. Liudytojo T. M. nurodyta versija, kad tik E. K. vienas mušė nukentėjusįjį, yra paneigta bylos medžiaga. Įvertinusi nuteistųjų E. K., A. J., liudytojų V. S. ir T. M. duotų parodymų turinį, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismu, kad šiais parodymais vadovautis kaip patikimais nėra jokio pagrindo.

Nurodytų asmenų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir nesudarantys loginės įvykio sekos. Be to, jie akivaizdžiai prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai, kuri patvirtina, kad viešoje vietoje nukentėjusįjį mušė du asmenys, veikdami bendrininkų grupe, t. y. E. K. ir A. J..Pirmosios instancijos teismas abiejų kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas konstatavo įvertinęs nukentėjusiojo T. M. parodymus, autobuso vairuotojo V.

M. parodymus, Å¡is aiÅ¡kiai nurodė, jog nukentėjusįjį mušė du asmenys. Be to, Å¡io asmens parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jis paÅ¡alinis asmuo ir nėra jokių duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Liudytojo V. M. parodymai visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiojo duotais parodymais ir nuteistojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga, patvirtinančia nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Atmestini apelianto argumentai, kad V. M. parodymai yra neapibrėžti, ir nepatvirtina fakto, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje.

Pažymėtina, kad Å¡is liudytojas nevienareikÅ¡miÅ¡kai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog nukentėjusįjį mušė du asmenys. Nors konkrečiai asmenų įvardyti negalėjo, nes jie buvo su gobtuvais, tačiau aiÅ¡kiai patvirtino dviejų asmenų dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, ir tai paneigia asmenų, nurodytų 15–16 punktuose, parodymus. Nuteistojo A. J. kaltę patvirtina nukentėjusysis, kurio parodymai buvo logiÅ¡ki ir nekito viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Nuo pat pradžių nukentėjusysis nurodė, kad jį mušė E. K. ir tamsaus gymio vaikinas, kurį žino iÅ¡ matymo, ir kurį vėliau atpažino iÅ¡ nuotraukos kaip A.

J.. Pasak nukentėjusiojo, vaikinas, pravarde Å ., jam pasakė lipti į autobusÄ , ir tada pribėgo tamsaus gymio jaunuolis, kurį vadino S., ir pradėjo kojomis kelis kartus į galvÄ spardyti. Parodymų nukentėjusysis nekeitė ir akistatos su A. J. metu (t. 1, b. 19–20, 69–73, t. 2, b. l. 97–99). Nukentėjusiojo parodymai atitinka liudytojo V. M. parodymus, kad tikrai mušė du asmenys. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus ir sudarantys loginę įvykių grandinę, kolegija neturi jokio pagrindo.

Apelianto argumentai, jog nukentėjusysis jį apkaltino tik kaip E. K. draugÄ , yra nepagrįsti ir neparemti jokiais duomenimis. Pats nuteistasis nurodė, kad T. M. jis nebuvo matęs ir nepažinojo. Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo teigimu, tarp jų jokių konfliktų nėra kilę, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo nepagrįstai apkaltinti A. J..Kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

BÅ«tent byloje esančių duomenų visetas, visų liudytojų parodymų sugretinimas patvirtina jo dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir iÅ¡vadas daro įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti nuteistojo argumentai, jog teismas privalėjo remtis tik nuteistojo E. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojų T. M., V. S. parodymais.Apeliaciniu skundu nuteistasis veikos kvalifikavimo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to iÅ¡samiai nepasisako.

Dėl bausmės Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. Mano, kad nebuvo pagrindo už Å¡iuos nusikaltimus paskirti bausmę, susijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Pasak apelianto, tokios aplinkybės kaip jaunas amžius, įsidarbinimas, mokymasis sudaro pagrindÄ neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad jis naÅ¡laitis, bei į tai, kad jis Å¡iuo metu nutraukė visus ryÅ¡ius su neigiamos reputacijos kompanijomis.Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Už BK 284 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Ä®vertino nuteistojo amžių, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.Nors apeliantas skunde konkrečiai nenurodo, kokiu pagrindu jis praÅ¡o Å¡velninti bausmę, t. y. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, tačiau atsižvelgus į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijÄ , kurioje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, manytina, kad nuteistasis praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 75 straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas pasisako dėl galimybės nuteistajam paskirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nurodytina, kad sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas skirti Å¡velnesnę bausmę, bÅ«tina vadovautis BK 62 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimo pagrindus. Pagal BK 62 straipsnio taisykles teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iÅ¡ pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse.

BK 62 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti nuteistajam Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jei byloje nustatyta visuma sÄ lygų: kaltininkas pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. ginčijo savo kaltę nuo pat pradžių ir nepadėjo atskleisti nusikalstamos veikos.

Nesant iÅ¡vardytų sÄ lygų, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra pagrindo nuteistajam A. J. paskirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje.Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju nuteistajam už tyčinius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne didesnė kaip Å¡eÅ¡erių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau bÅ«tina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.).Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatÄ , teismas sprendžia klausimÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).Nagrinėjamu atveju formalÅ«s kriterijai, bÅ«tini bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, yra, tačiau be formalių kriterijų teismas turi įsitikinti, ar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A.

J. gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog A. J., nors yra jauno amžiaus, tačiau teistas kelis kartus, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Å ie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , įžūlumÄ , jo požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vienÄ po kito, jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti.

Be to, iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad nuteistasis ne vienÄ kartÄ yra baustas administracine tvarka. Administracinius pažeidimus daro nuolat, keletÄ kartų per mėnesį ar dar dažniau (pažeidimai fiksuoti 2014-01-15, po to 2014-01-18, 2014-02-05, 2014-03-09, 2014-03-31, 2014-04-08, 2014-04-27, 2014-05-16, 2014-07-11, 2015-06-28, 2015-12-05, 2016-01-20). Administraciniai teisės pažeidimai susiję su chuliganiÅ¡ku elgesiu, alkoholinių gėrimų vartojimu vieÅ¡ose vietose (t. 1, b. l. 136–144).

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis pradėjo mokytis vakarinėje suaugusiųjų mokykloje, kad pradėjo dirbti, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Nuteistajam net kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tokia bausmė nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. BÅ«damas ne kartÄ teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sÄ moningai pasirinko veikimo bÅ«dÄ . Ä®vertinus nurodytus duomenis, apelianto nurodytos aplinkybės (įsidarbino, pradėjo mokytis, yra naÅ¡laitis) nesudaro pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta ir yra pagrindas paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso iÅ¡laidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo A. J. valstybei 86,85 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti A.

J. apeliacinį skundÄ .Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Teisėjai                                                                               Regina BertaÅ¡ienė                                                                               Dalia Kursevičienė                                                                               Edita Lapinskienė