91809b6e-a9c2-4e3b-85ef-ff332986ef87 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-417/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02869-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui, nuteistiesiems I.

M., E. A., L. S., jų gynėjams advokatams Natalijai Fočenkovai, Vaclovui JanuÅ¡auskui, Mariui Venckui, A. S. gynėjui advokatui Petrui Matažinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I. M., E. A., L. S., A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendžio, kuriuo: E. A. pripažintas kaltu: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 630 Eur užvaldymo iÅ¡ nukentėjusiosios S. K.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 050 Eur užvaldymo iÅ¡ nukentėjusiosios V.

R. S.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. I. M. pripažintas kaltu: - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 050 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios V.

R. S.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir I. M. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-12 baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-25 nuosprendžiu apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-12 baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-25 nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinė bausmė I.

M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-12-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. I. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista. A. S. pripažintas kaltu: - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2 500 Eur užvaldymo iÅ¡ nukentėjusiojo P. Č.

A.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2 500 Eur užvaldymo iš nukentėjusiojo P. Č.

A.), subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės (dėl 2 500 Eur užvaldymo iš nukentėjusiojo P. Č. A.) pridėta dalis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) paskirtos bausmės ir A. S. paskirta subendrinta 4 ( ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A.

S. paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendį. L. S. pripažinta kalta: - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2 500 Eur užvaldymo iÅ¡ nukentėjusiojo P. Č. A.) ir jai paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai iÅ¡dirbti 140 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 630 Eur užvaldymo iÅ¡ nukentėjusiosios S. K.) ir jai paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai iÅ¡dirbti 140 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 050 Eur užvaldymo iÅ¡ nukentėjusiosios V.

R. S.) ir jai paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant po dalį švelnesnės bausmės, ir L.

S. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nukentėjusiojo P. Č. A. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir P. Č.

A. solidariai iš kaltinamųjų A. S. ir L. S. priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų). Nukentėjusiosios V. R. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir V. R. S. iš kaltinamųjų E. A., S. Z., L. S., V. B. ir I. M. solidariai priteista 4 050 Eur (keturi tūkstančiai penkiasdešimt eurų). Nukentėjusiosios S. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. 2018-05-10 nutarimu pinigai, paimti iš L. S., – 2 600 Eur – ir iš S. Z. – 2 250 Eur, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2020-09-15 nuosprendžiu taip pat nuteisti V.

B. ir S. Z., tačiau apeliaciniai skundai dėl Å¡ių asmenų nepaduoti. Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. A., A. S., I. M., S. Z. ir L. S. nuteisti dėl to, kad: 1.1. veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ . 2018-01-17, apie 19.00 val., A. S. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryÅ¡io abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K., melagingai prisistatė esÄ s iÅ¡ butų valdybos ir pranešė, jog S. K. prekybos centro „Maxima“ terminale atsiskaitė padirbtais pinigais, įtikino nukentėjusiÄ jÄ pasakyti, kokiÄ pinigų sumÄ turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas jÄ Ä¯ namus ateis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko V.

V. įgaliota ekspertė S. Ž.. Kol A. S. telefonu kalbėjosi su S. K., I. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresÄ , kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , apie 19.30 val., atvykusi pas S. K., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu bÅ«du įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimÄ paprašė duoti patikrinti turimus pinigus.

Nukentėjusiajai S. K. padavus S. Z. 3 630 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasiÅ¡alino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. nurodymus, iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų dalį – 1 030 eurų – pasiliko sau, kitÄ pinigų dalį – 2 600 eurų – 2018-01-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S., ir 2018-01-18, vėl vykdydama I. M. duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atėjo pas L. S., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos paėmė 200 eurų ir pervedė į J.

L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, 200 eurų perduoti S. Z., o dalį pervesti į J. L. (G.) sÄ skaitÄ , vykdydama E. A. telefonu duotus nurodymus, iÅ¡ jai perduotų nusikalstamu bÅ«du įgytų 2 600 eurų, 200 eurų 2018-01-18 grÄ Å¾ino atgal S. Z., 1 140 eurų pasiliko sau, o kitÄ pinigų dalį – 1 260 eurų – 2018-01-18 pervedė į J.

L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. Tokiu bÅ«du E. A., S. Z., L. S., A. S. ir I. M., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ S. K. priklausančius 3 630 eurus. 1.2. E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ . 2018-01-18, apie 19.00 val., V. B. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryÅ¡io abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V.

R. S., melagingai prisistatė esÄ s iÅ¡ butų valdybos ir pranešė, jog pas V. R. S. yra galbÅ«t netikri pinigai, įtikino nukentėjusiÄ jÄ pasakyti, kokiÄ pinigų sumÄ turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas jÄ Ä¯ namus ateis ekspertė. Kol V. B. telefonu kalbėjosi su V. R. S., I. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresÄ , kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai.

S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , apie 19.15 val. atvykusi pas V. R. S., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu bÅ«du įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimÄ paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. Nukentėjusiajai V. R. S. padavus S. Z. 4 050 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasiÅ¡alino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. duotus nurodymus, iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų dalį – 1 250 eurų – pasiliko sau, kitÄ pinigų dalį – 2 800 eurų – 2018-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L.

S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, o dalį pervesti į J. L. (G.) sÄ skaitÄ , ir vykdydama E. A. duotus nurodymus, iÅ¡ jai perduotų nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų dalį – 2 200 eurų – pasiliko sau, kitÄ pinigų dalį – 600 eurų – 2018-01-19 pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. Tokiu bÅ«du E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ V.

R. S. priklausančius 4 050 eurų.

2. A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o bÅ«tent: 2.1. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, 2018-01-16, apie 11.30 val., iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs P. Č. A. į fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esÄ s iÅ¡ Gargždų butų Å«kio ir pranešė, jog P. Č.

A., mokėdamas mokesčius, atsiskaitė padirbtais pinigais, be to, Klaipėdos mieste yra sulaikytas asmuo, kuris turėjo banko kortelę su nukentėjusiojo duomenimis, įtikino nukentėjusįjį pasakyti, kokia banko mokėjimo kortele jis naudojasi, koks kortelės PIN kodas, ir įsileisti į namus tariamÄ kriminalinės policijos darbuotojÄ , kuris paims patikrinti 500 eurų bei SEB banko mokėjimo kortelę. Po to A. S., telefonu kalbėdamas su P. Č. A., iÅ¡ kito mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o po to į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiojo adresÄ , kur vienas iÅ¡ pastarųjų turėjo nuvykti, duomenis, kuriais jis turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajam bei iÅ¡ nukentėjusiojo paimti 500 eurų ir SEB banko mokėjimo kortelę.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas bendrininkų pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , apie 12.00 val. atvykęs pas P. Č. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis ekspertas ir tokiu bÅ«du įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimÄ , paprašė duoti patikrinti turimus 500 eurų bei SEB banko mokėjimo kortelę, kuriÄ gavęs pasiÅ¡alino ir neteisėtai laikė iki 2018-01-16, kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavęs jam neteisėtai įgytus elektroninio banko duomenis neteisėtai jÄ panaudojo, atlikdamas finansines operacijas.

Tokiu bÅ«du A. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti; 2.2. tęsdamas pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , A. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrininkų grupe su L. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas A.

S. nurodymus, 2018-01-16, laikotarpiu nuo 12.04.47 val. iki 12.06.52 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Priekulės m., neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytÄ SEB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ P. Č. A. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. įdėjo kortelę į AB „Swedbank“ bankomatÄ , surinko PIN kodÄ , taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operacijÄ , neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, nurodydamas banko sistemai iÅ¡mokėti 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur ir iÅ¡grynino 2 000 eurų, iÅ¡ kurių dalį, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiliko sau, dalį pinigų, tiksli suma bei perdavimo bÅ«das ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A.

S. bei 1 000 Eur 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkų grupės narei L. S., kuri, vykdydama A. S. praÅ¡ymÄ , 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 1 000 eurų pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. Tokiu bÅ«du A. S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai panaudojo svetimÄ P. Č.

A. priklausančiÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei L. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ â€“ P. Č. A. priklausantį – turtÄ â€“ 2 500 Eur. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. M. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, konfiskuotus pinigus grÄ Å¾inti L.

S. ir jÄ atleisti nuo žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ S. Z. konfiskuotus pinigus grÄ Å¾inti V. R. S. ir likusiÄ ieÅ¡kinio dalį priteisti iÅ¡ Alytaus pataisos namų. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. I. M. nei 2018-01-17, nei 2018-01-18 S. Z. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) neskambino, SMS žinučių nerašė, todėl savo kaltę neigė. Å is jam pareikÅ¡tas kaltinimas yra klaidingas. Nurodo, kad minėtas telefono numeris buvo aktyvuotas tik 2018-01-19 ir 20 dienomis. Dėl klaidingo kaltinimo nuteistasis neturėjo galimybės prisipažinti, taip pat nebuvo galimybės bylos iÅ¡nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Å¡ios aplinkybės iÅ¡provokavo I.

M. įžūlų elgesį teismo proceso metu, nuteistasis prarado galimybę gauti vienu trečdaliu mažesnę bausmę. Teigia, jog yra pagrindas bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis serga (duomenys neskelbtini), į tai, kad ilgÄ laikÄ atliekant laisvės atėmimo bausmę jis negaus tinkamo gydymo. Be to, nurodo, kad, bÅ«damas laisvėje, stengėsi keisti gyvenimo bÅ«dÄ , susirado darbÄ ir stengėsi dirbti. 3.2.

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo I. M. atliktų veiksmų aktyvumo ir naudos siekimo. Skunde nurodoma, kad A. S. ir V. B. apgaudinėjo nukentėjusius asmenis, o I. M. veiksmai buvo mažareikÅ¡miai, jis tik vykdė A. S. ir V. B. nurodymus. Nurodo, kad I. M. atlikti veiksmai neturėjo jokios įtakos nei nusikaltimų pradžiai, nei pabaigai. Be to, jis iÅ¡ nusikaltimų negavo jokios naudos, nes didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ nukentėjusiųjų gautų pinigų A. S. ir V. B. pasilikdavo sau, kitÄ dalį atiduodavo S. Z.. 3.3.

Teismas I. M. paskyrė per griežtÄ bausmę. Tokios pat bausmės buvo paskirtos ir A. S. bei V. B., nors I. M. veiksmai darant nusikalstamas veikas buvo mažareikÅ¡miai ir jis nebuvo tiesioginis nusikaltimų vykdytojas, buvo tik įrankis perduoti A. S. ir V. B. nurodymams. Nuteistasis mano, kad jam skiriama bausmė neturėjo virÅ¡yti sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Teigia, kad jam itin griežta bausmė buvo skirta todėl, kad jis teismui teikė įvairius skundus (reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ prokurorui ir teisėjui, skundė jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ). 3.4.

Nuteistasis nesutinka dėl priteistų žalų dydžių ir pinigų konfiskavimo. Teigia, kad iÅ¡ S. Z. paimti 2 250 Eur, kurie nusikalstamu bÅ«du įgyti iÅ¡ V. R. S. ir S. K., turi bÅ«ti grÄ Å¾inti nukentėjusiosioms. Kadangi S. K. ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, tai konfiskuotos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos V. R. S.. Likusi ieÅ¡kinio dalis – 1 800 Eur, nuteistojo vertinimu, turi bÅ«ti priteista iÅ¡ Alytaus pataisos namų, nes nuteistieji nusikaltimų padarymo metu atlikinėjo bausmę ir pataisos namai neužtikrino, kad į juos nepatektų draudžiami daiktai.

O solidarus žalos atlyginimas iÅ¡ visų nuteistųjų nėra teisingas, nes nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigoje, jie negauna jokių pajamų. Teismas taip pat nepagrįstai iÅ¡ L. S. konfiskavo 2 600 Eur, nes tai jos asmeninės, o ne iÅ¡ nusikalstamų veikų gautos lėšos, todėl jos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos L. S.. Be to, I. M. teigimu, L. S. pati buvo apgauta ir įtraukta į nusikaltimų darymÄ nesuprasdama savo nusikalstamų veiksmų, dėl to iÅ¡ jos neturi bÅ«ti priteistas žalos atlyginimas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendžiu jam paskirta bausme, praÅ¡o paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti arba neskirti laisvės atėmimo bausmės, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnį, nes jis pinigų iÅ¡ nukentėjusiųjų neviliojo, tik padėjo iÅ¡viliotus pinigus realizuoti. Laisvės atėmimo bausmė nepadės jam pasitaisyti. Kaltę pripažino. Taip pat mano, kad dalis iÅ¡ L. S. paimtų pinigų turi bÅ«ti jai grÄ Å¾inta, nes pinigai buvo ir jos asmeniniai.

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendžiu, praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje ji buvo apklausiama kaip liudytoja, jos apklausose nedalyvavo gynėjas. PraÅ¡o grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems iÅ¡ jos paimtus 2 600 Eur ir iÅ¡ S. Z. paimtus 2 250 Eur. Nurodo, kad iÅ¡ nusikaltimų nesiekė ir negavo jokios naudos. Gailisi, kad patikėjo nepažįstamais asmenimis. Skunde nurodo, kad keletÄ metų prižiÅ«ri S. P., kuris turi 1-os grupės neįgalumÄ , serga cukriniu diabetu, jam atliekamos dializės, jis be pagalbos negali vaikščioti.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendžiu jam paskirta bausme, praÅ¡o bausmę suÅ¡velninti. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ nukentėjusiųjų iÅ¡viliotus ir konfiskuotus pinigus ne konfiskuoti, o grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems, nes kitu atveju nukentėjusieji nesulauks žalos atlyginimo, nes jie yra senyvo amžiaus, o A. S. gauna tik minimalias pajamas ir per mėnesį gali grÄ Å¾inti tik 15–20 Eur. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymai buvo renkami tendencingai, siekiant pagrįsti A. S. neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ . Nurodo, kad jis visiÅ¡kai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į daug gerų jo savybių, sureikÅ¡mindamas blogÄ sias. Teismas selektyviai vertino įrodymus, sureikÅ¡mindamas A. S. nepalankius įrodymus.

7. Teismo posėdyje nuteistoji L. S. nurodo, kad nesutinka su S. Z. parodymais, kad ji žinojo apie nusikalstamÄ pinigų kilmę. Nuteistosios gynėjas advokatas M. Venckus teismo posėdžio metu nurodė, kad L. S. nežinojo apie nusikalstamų veikų darymÄ . Nustatyta, kad pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų paimdavo S. Z.. O L. S. sÅ«naus nurodymu perduodavo pinigus, dalį pasilikdavo sau, dalį persiųsdavo. Gynėjas teigia, kad neįrodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė – kad L. S. žinojo, jog pinigai yra gauti nusikalstamu bÅ«du. PraÅ¡o nuteistÄ jÄ L. S. iÅ¡teisinti.

8. Teismo posėdyje nuteistasis I. M. prašė jį iÅ¡teisinti. Teigė, jog kaltinimai jam paremti iÅ¡imtinai tik S. Z. parodymais, kurie pirmiausia yra nenuoseklÅ«s ir kito viso baudžiamojo proceso metu, antra – S. Z. jo nepažįsta, todėl jos teiginiai, kad nurodymus telefonu gavo iÅ¡ I. M., nepagrįsti. Liudytojų L. S. ir J. parodymai yra kildinami iÅ¡ S. Z. pasakojimų, be to, minėtoms liudytojoms ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai darė spaudimÄ . Nurodo, kad jis yra nuteistas remiantis tik prielaidomis, nėra jokių jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų. Jis prisipažino tik dėl to, kad yra sunkiai sergantis ir ilgÄ laikÄ buvo suimtas. I. M. gynėja advokatė N. Fočenkova pritaria savo ginamojo pozicijai. PraÅ¡o, nenustačius I. M. kaltės, jį iÅ¡teisinti. Papildomai nurodo, jog jei I. M. kaltė vis dėlto bÅ«tų įrodyta, praÅ¡o patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

9. Nuteistojo E. A. gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas teismo posėdžio metu palaikė savo ginamojo apeliacinį skundÄ , prašė E. A. iÅ¡teisinti, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas. Nurodo, kad vienintelė E. A. klaida, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje buvo kartu su nusikalstamas veikas atliekančiais kitais asmenimis, ir tai, kad nurodė savo motinos telefono numerį, tačiau pats E. A. neprisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo.

10. Teismo posėdžio metu A. S. gynėjas advokatas P. Matažinskas palaikė ginamojo apeliacinį skundÄ , prašė suÅ¡velninti A. S. pirmosios instancijos teismo paskirtÄ per griežtÄ bausmę.

11. Teismo posėdyje prokuroras apeliacinius skundus prašė atmesti. Teigė, kad nuteistojo I. M. nurodyta kaltinime padaryta klaida pirmiausia buvo iÅ¡taisyta skundžiamame nuosprendyje, antra – ji nekeičia kaltinimo ir neturi įtakos I. M. nuteisimui. Prokuroro vertinimu, visi apeliacinius skundus pateikę asmenys nuteisti pagrįstai, jiems skirtos teisingos bausmės. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini 12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Dėl I. M. apeliacinio skundo 13. Nuteistasis I. M. savo nesutikimÄ su skundžiamu nuosprendžiu apeliaciniame skunde grindė kaltinime padaryta klaida – neteisingai nurodytu telefono numeriu, kuriuo I. M. bendravo su nuteistÄ ja S. Z.. Teigia, kad tik dėl Å¡ios priežasties jis negalėjo prisipažinti, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir nuteistajam I. M. nebuvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir trečdaliu sumažinta paskirta bausmė.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nuteistasis I. M. pozicijÄ pakeitė ir prašė jį iÅ¡teisinti, nes nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, nepadarė. TokiÄ savo pozicijÄ nuteistasis grindė tuo, kad esant įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais jis neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti mobiliojo ryÅ¡io telefono prietaisu ir bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis.

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nuteistojo I. M. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duotus parodymus, skundžiamÄ nuosprendį, kuriuo I. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai), baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , konstatuoja, kad I. M. kaltė dėl dalyvavimo padarant du BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus yra visiÅ¡kai įrodyta, I. M. pagrįstai nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymÄ .

15. Pirmiausia kaip nepagrįsta atmestina nuteistojo I. M. apeliacinės instancijos teisme iškelta versija, kad jis nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, nes būdamas įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais jis neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti mobiliojo ryšio telefono prietaisu ir bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis.

16. Klaipėdos apygardos teismas 2021-03-30 kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl informacijos apie kartu su I. M. laisvės atėmimo bausmę atlikusius asmenis (t. 11, b. l. 116), prašė laisvės atėmimo įstaigos pateikti informacijÄ , be kita ko, ir apie tai, ar I. M. turėjo galimybę bÅ«ti be toje pačioje Alytaus pataisos namų kameroje laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Atsakydami į Klaipėdos apygardos teismo užklausÄ Alytaus pataisos namai pateikė raÅ¡tÄ (t. 11, b. l. 120), jame nurodė, kad I.

M. nuo 2018-01-16 iki 2018-01-18 (imtinai) atliko bausmę Alytaus PN, kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. l kartu su kitais nuteistaisiais E. A., V. B., R. K., R. L., R. M. ir A. S.. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu I. M. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesiams nuo 2017-11-23 iki 2018-03-23, galimybė likti vienam toje pačioje kameroje buvo, kadangi nuteistieji vedami į pasivaikščiojimÄ , bibliotekÄ , maudytis į duÅ¡Ä ir tai daroma vedant visus tos pačios kameros nuteistuosius vienu metu.

Tačiau bet kuris nuteistasis šių Alytaus pataisos namų teikiamų paslaugų gali atsisakyti ir likti kameroje. Taigi, akivaizdu, kad I. M. apeliacinės instancijos teisme iškelta versija, kad jis nuolat kartu būdavo su kitais nuteistaisiais ir neturėjo galimybės paskambinti, yra paneigta Alytaus pataisos namų pateikta informacija.

17. Be to, aplinkybę, kad ir nuteistasis I. M. vis dėlto galėjo telefonu bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis, taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje kitų nuteistųjų duoti parodymai. Nuteistasis A. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė: „Kai eina daryti nusikaltimÄ , pasako, jog tai privati zona, ten niekas kojos ir neįkels“.

18. Taigi iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys paneigia nuteistojo I. M. versijÄ , kad jis nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, nes bÅ«damas įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais jis neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti mobiliojo ryÅ¡io telefono prietaisu ir bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad I. M. bÅ«damas įkalinimo įstaigoje turėjo tiek objektyviÄ galimybę naudotis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, tiek bÅ«ti nuo kitų nuteistųjų atskirai ir pasinaudoti galimybe bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis, tiek ir bÅ«damas kartu su kitais nuteistaisiais, jų netrukdomas galėjo telefonu bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis.

19. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis I. M. savo kaltės neneigia, tik nesutinka, kad jis skambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nurodytasis telefono numeris buvo aktyvuotas tik po nusikalstamų veikų padarymo.

20. Tačiau Å¡is kaltinime nurodytas netikslumas buvo iÅ¡taisytas dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja atkreipė dėmesį į nuteistojo I. M. nurodytÄ aplinkybę dėl telefono numerio netikslumo. Teisėja pažymėjo, kad kaltinime apraÅ¡ant I. M. ir kitų bendrininkų įvykdytas nusikalstamas veikas klaidingai buvo nurodyta, kad darant nusikalstamÄ veikÄ 2018-01-17, apie 19.00 val., I. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z.

į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir darant nusikalstamÄ veikÄ 2018-01-18, apie 19.00 val., I. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 21. 2018-01-26 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių iÅ¡klotinės analizę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu (2018-01-17, apie 19.15 val.) Å¡is telefonas veikė Å¡alia įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) esančių GSM retransliacijos bokÅ¡tų veikimo zonoje.

Tuo metu S. Z. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu (2018-01-18, apie 19.50 val.) šis telefonas veikė šalia įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) esančių GSM retransliacijos bokštų veikimo zonoje. Tuo metu S. Z. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). S. Z. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji naudojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ji galėjo jais naudotis nusikalstamų veikų padarymo metu.

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja skundžiamame nuosprendyje kaltinimÄ patikslino nurodydama, kad 2018-01-17, apie 19.15 val., I. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresÄ , kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai, bei 2018-01-18, apie 19.50 val., I.

M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresÄ , kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

22. Atmestinas nuteistojo I. M. apeliacinio skundo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas sumažinti jam paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu.

23. Pagal BK 641 straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Å i taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas (BK 641 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 641 straipsnis taikytinas tik esant minėtų sÄ lygų visumai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-71-458/2020, 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014).

Atitinkamai, nesant bent vienos Å¡ių sÄ lygų, BK 641 straipsnio nuostatos netaikytinos.  Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo nuosprendžiu. Be to, kaip minėta, bÅ«tina BK 641 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga yra ir asmens kaltės visiÅ¡kas prisipažinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-697/2015).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. pradžioje savo kaltės nepripažino, vėliau savo pozicijÄ pakeitė, kaltę pripažino visiÅ¡kai. Tačiau, nors ir nurodė, kad kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuteistasis I. M. apie nusikalstamų veikų padarymÄ nedavė teisingų ir nuoseklių parodymų, parodydamas, kad „jam priklausė tiek pinigų, kiek negaila“, ir panaÅ¡iai.

Be to, nors apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltės neneigė, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pozicijÄ vėl pakeitė – kaltę neigė, nurodė, kad prisipažino tik dėl ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nų daryto spaudimo.

24. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 641 straipsnio taikymui bÅ«tina sÄ lygų visuma – baudžiamoji byla nebuvo iÅ¡nagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka, nei atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla užbaigta ne teismo baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu, be to, taip pat nėra ir vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 641 straipsnio taikymo sÄ lygų – nuteistojo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, taigi nėra pagrindo BK 641 straipsnio I. M. taikymui ir jam skirtos bausmės vienu trečdaliu sumažinimui, todėl nuteistojo I. M. apeliacinio skundo reikalavimas pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas jam trečdaliu sumažinti paskirtÄ bausmę atmestinas.

25. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo I. M. apeliacinio skundo argumentais, kad tik A. S. ir V. B. apgaudinėjo nukentėjusius asmenis, o I. M. veiksmai buvo mažareikÅ¡miai, jis tik vykdė A. S. ir V. B. nurodymus; kad I. M. atlikti veiksmai neturėjo jokios įtakos nei nusikaltimų pradžiai, nei pabaigai; kad jis iÅ¡ nusikaltimų negavo jokios naudos, nes didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ nukentėjusiųjų gautų pinigų A. S. ir V. B. pasilikdavo sau, kitÄ dalį atiduodavo S. Z..

26. Pažymėtina, kad be I. M. indėlio į nusikalstamų veikų prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias S. K. ir V. R. S. darymÄ nusikalstamos veikos prieÅ¡ minėtas nukentėjusiÄ sias nebÅ«tų įvykdytos, t. y. be I. M., susitarusio su kitais Å¡ioje byloje nuteistais asmenimis, S. Z. duotų nurodymų su nukentėjusiųjų iÅ¡ A. S. (S. K. epizodas) ir iÅ¡ V. B. (V. R. S. epizodas) gautais adresais bei turimais atlikti veiksmais (bÅ«tent nuteistasis I. M. S. Z. nurodydavo, kokį vaidmenį ji turi atlikti atvykusi pas nukentėjusiÄ sias), nusikalstamos veikos nebÅ«tų pabaigtos ir pinigai iÅ¡ nukentėjusiųjų nebÅ«tų paimti.

Todėl nuteistasis I. M. nepagrįstai siekia sumenkinti savo indėlį darant nusikalstamas veikas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi net tuo atveju, jei I. M. pats nukentėjusiosioms neskambino, taip pat pats iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigų nepaėmė, tai nepaneigia I.

M. kaltės bendrininkų grupe su kitais Å¡ioje byloje nuteistais asmenimis sukčiaujant prieÅ¡ S. K. ir V. R. S.. I. M. kaltės dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo neeliminuoja ir ta aplinkybė, kad jis iÅ¡ nusikaltimų negavo jokios naudos, nes didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ nukentėjusiųjų gautų pinigų A. S. ir V. B. pasilikdavo sau, kitÄ dalį atiduodavo S. Z.. Byloje yra nustatyta, kad bÅ«tent I. M. nurodymu S. Z. pasilikdavo dalį iÅ¡ nukentėjusiųjų pasisavintų pinigų jų (I.

M. ir S. Z.) bendrai ateičiai, nes I. M. ir S. Z. palaikė artimus santykius ir puoselėjo bendros ateities planus.

27. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. M. kaltė dalyvaujant padarant du BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus yra visiÅ¡kai įrodyta, I. M. pagrįstai nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymÄ . Toliau analizuotinas I. M. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumo klausimas. Kaip minėta, I. M. nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, praÅ¡o jam skirtÄ bausmę suÅ¡velninti.

28. I. M. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ I. M. skirta vienų metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir I. M. paskirta subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

29. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistajam I. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du savarankiÅ¡ki epizodai) skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus.

30. I. M. padarė du nesunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės, baigtos. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas net šešiolika kartų teistas. Beveik visos I. M. nusikalstamos veikos, už kurias jis anksčiau teistas, – turtiniai nusikaltimai. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė siekdamas turtinės naudos, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili, nukentėjusiesiems padarytos žalos nėra atlyginęs. I. M. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė ne tik neišnykus teistumui, tačiau atlikdamas bausmę laisvės atėmimo įstaigoje.

31. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindÄ manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimÄ .

32. I. M. yra nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus (bÅ«damas 22 metų), tai rodo, kad I. M. prieÅ¡ingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki Å¡iol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumÄ vertina kaip turintį didesnį pavojingumÄ , nėra pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir Å¡ių veikų pobÅ«džio.

33. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, I. M. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymÄ bei nenorÄ savo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais, be kitų bausmės rÅ«Å¡ių, jam paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės I. M. nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog paskyrus jam Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismÄ kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytÄ Å¾alÄ bei kitas aplinkybes.

34. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ .

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi I. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas I. M. padarė neiÅ¡nykus teistumui, bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, atsižvelgus į I. M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir bÅ«damas recidyvistas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , nustatydamas žymiai mažesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį.

Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis, kuriuo I. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo I. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl E. A. ir A. S. apeliacinių skundų 36. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o jam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti arba neskirti laisvės atėmimo bausmės, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnį, nes jis pinigų iÅ¡ nukentėjusiųjų neviliojo, tik padėjo iÅ¡viliotus pinigus realizuoti. Laisvės atėmimo bausmė nepadės jam pasitaisyti. Kaltę pripažino.

37. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymai buvo renkami tendencingai, siekiant pagrįsti A. S. neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ . Nurodo, kad jis visiÅ¡kai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į daug gerų jo savybių, sureikÅ¡mindamas blogÄ sias. Teismas selektyviai vertino įrodymus, sureikÅ¡mindamas A. S. nepalankius įrodymus.

38. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

39. Patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ dėl galbÅ«t padaryto įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos teismo nuosprendžio teisėtumui, rinkdamas, tirdamas ir vertindamas įrodymus Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas nepadarė, A. S. apeliacinio skundo argumentai dėl to nepagrįsti, todėl atmestini.

40. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis, nustatytos BPK 20 straipsnyje. Kaip minėta, pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

41. Pirmosios instancijos teismas turi pareigÄ tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai iÅ¡tirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, kitus bylai reikÅ¡mingus raÅ¡ytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, paÅ¡alinti esančius prieÅ¡taravimus, įrodymų vertinimÄ grįsti iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir, vadovaudamasis įstatymu, priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimÄ (nuosprendį ar nutartį).

Kai paduodamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei teismo padarytų iÅ¡vadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti skundžiamÄ nuosprendį (nutartį) priėmusio teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ (jei reikia – ir pats tirti įrodymus) bei padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ . Tikrindamas apskųsto nuosprendžio (nutarties) pagrįstumÄ ir teisingumÄ , apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų ir savo sprendime nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-648/2021, 2K-163-303/2017, 2K-122/2013 ir kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas šių reikalavimų laikėsi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad A. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: nuteistųjų E. A., V. B., I. M., L. S., S. Z., taip pat ir paties A. S., nukentėjusiųjų P. Č. A., V. R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose duotais parodymais, teisiamojo posėdžio metu paskelbtais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios S. K. parodymais, liudytojų D.

J., J. M. (buvusios pavardės L. ir G.), I. N., N. A., G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių metu duotais parodymais, ikiteisminį tyrimÄ atlikusių ir kaip liudytojų teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų policijos pareigÅ«nų K. M., A. M. parodymais, vietos apžiÅ«ros, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, tarnybiniais praneÅ¡imais, nusikalstamų veikų padarymui naudotų mobiliųjų telefonų numerių iÅ¡klotinėmis, pareiÅ¡kimuose apie padarytas nusikalstamas veikas nurodytais duomenimis, proceso veiksmų atlikimo protokolais, pateiktais duomenimis dėl GSM retransliacijos bokÅ¡tų veikimo zonų, nuteistųjų A.

S., V. B. rašytinių prisipažinimų, AB „Lietuvos paštas“ pateiktais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismo sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu.

43. Be to, nuteistiesiems keliant abejones dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje taip pat atliko įrodymų tyrimÄ , baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklausti nuteistieji E. A., L. S., I. M., liudytojai R. M., R. K., iÅ¡ Alytaus pataisos namų buvo iÅ¡reikalauti papildomi duomenys (t. 11, b. l. 120). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neturi pagrindo dėl A. S. kaltės daryti kitokias iÅ¡vadas, negu padarytos skundžiamame nuosprendyje.

Patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad A. S., apeliaciniame skunde keldamas klausimÄ dėl netinkamo įrodymų vertinimo, ir pats nenurodė, kurie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo įvertinti netinkamai, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Be to, kaip minėta, ir pats A. S. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jis nesutinka tik su jam paskirta bausme.

44. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistajam E. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du savarankiÅ¡ki epizodai) ir A. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (du savarankiÅ¡ki epizodai), 215 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų bei jų pačių pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų bei jų pačių pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus.

45. Teisėjų kolegija, nebekartodama Å¡ios nutarties 31, 33–35 punktuose iÅ¡dėstytų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų aplinkybių, konstatuoja, kad E. A. padarė du nesunkius nusikaltimus, A. S. – du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės. Å ias nusikalstamas veikas E. A. padarė bÅ«damas anksčiau dvylika, A. S. – net septyniolika kartų teistas. Be kitų nusikalstamų veikų, tiek E. A., tiek A. S. anksčiau taip pat ne kartÄ teisti ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, t. y. turtinius nusikaltimus.

Tiek E. A., tiek A. S. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, taip pat ne tik neiÅ¡nykus teistumui, bet ir atlikdami laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas, Å¡ios aplinkybės baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio apylinkės teismo pagrįstai pripažintos nuteistųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Nuteistųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abu nuteistieji nusikalstamas veikas darė siekdami turtinės naudos.

46. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. A. yra baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimÄ nėra. Abu nuteistieji yra nedirbantys, neturi legalių pragyvenimo lėšų. Abu nuteistieji nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«dami pakankamai jauno amžiaus (E. A. bÅ«damas vos 14 metų, A. S. – vos 16 metų), tai rodo, kad tiek E. A., tiek A. S. prieÅ¡ingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jų gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė.

Visa tai sudaro pagrindÄ manyti, jog nė vienas nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki Å¡iol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis (be kitų bausmės rÅ«Å¡ių, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis) nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumÄ vertina kaip turintį didesnį pavojingumÄ , nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per griežtos, neatitinka jų pačių bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir Å¡ių veikų pobÅ«džio.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tiek E. A., tiek A. S. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistųjų įstatymų nepaisymÄ bei nenorÄ savo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Duomenų, kad nuteistieji bandytų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , baudžiamojoje byloje nėra.

47. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, įvertinus tai, kad nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtos bausmės, kaip minėta, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog paskyrus jiems Å¡velnesnes bausmes bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismÄ kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytÄ Å¾alÄ bei kitas aplinkybes.

48. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ .

49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi tiek E. A., tiek A. S. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas abu nuteistieji padarė neiÅ¡nykus teistumui, atsižvelgus į E. A. ir A. S. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam E. A. paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nustatydamas mažesnį nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis bausmių dydžius, A.

S. – BK 214 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies (du savarankiÅ¡ki epizodai), 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ nustatydamas žymiai mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ artimus minėtų straipsnių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams bausmių dydžius.

Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus švelnesnes bausmes, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis, kuriuo E. A. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta vienų metų dešimties mėnesių, o A. S. – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl L. S. apeliacinio skundo 50. Nuteistoji L. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendžiu, praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji nenurodo jokių argumentų, kodėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendis, jos manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. IÅ¡ jos apeliacinio skundo turinio darytina iÅ¡vada, kad savo nesutikimÄ su skundžiamu nuosprendžiu ji grindžia tuo, kad nėra įrodyta jos kaltė dalyvaujant nusikalstamų veikų daryme, t. y., kad ji nežinojo, jog daromos nusikalstamos veikos. L. S. papildomai nurodė, kad iÅ¡ nusikaltimų nesiekė ir negavo jokios naudos, gailisi, kad patikėjo nepažįstamais asmenimis. Tačiau tokie nuteistosios L. S. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

52. Pirmiausia atkreiptinas nuteistosios dėmesys į baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nurodytÄ teismų praktikÄ , kurioje buvo suformuluotos bendrininkavimui aktualios taisyklės. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas.

BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. S. su kitais nuteistaisiais, veikdama bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ : 53.1. 2018-01-17, apie 19.00 val., A. S. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryÅ¡io abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K., melagingai prisistatė esÄ s iÅ¡ butų valdybos ir pranešė, jog S. K. prekybos centro „Maxima“ terminale atsiskaitė padirbtais pinigais, įtikino nukentėjusiÄ jÄ pasakyti, kokiÄ pinigų sumÄ turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas jÄ Ä¯ namus ateis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko V.

V. įgaliota ekspertė S. Ž.. Kol A. S. telefonu kalbėjosi su S. K., I. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresÄ , kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , apie 19.30 val., atvykusi pas S. K., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu bÅ«du įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimÄ paprašė duoti patikrinti turimus pinigus.

Nukentėjusiajai S. K. padavus S. Z. 3 630 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasiÅ¡alino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. nurodymus, – iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų dalį – 1 030 eurų – pasiliko sau, kitÄ pinigų dalį – 2 600 eurų – 2018-01-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S. bei 2018-01-18, vėl vykdydama I. M. duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atėjo pas L. S., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos paėmė 200 eurų ir pervedė į J.

L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, 200 eurų perduoti S. Z., o dalį pervesti į J. L. (G.) sÄ skaitÄ , vykdydama E. A. telefonu duotus nurodymus – iÅ¡ jai perduotų nusikalstamu bÅ«du įgytų 2 600 eurų, 200 eurų 2018 m. sausio 18 d. grÄ Å¾ino atgal S. Z., 1 140 eurų pasiliko sau, o kitÄ pinigų dalį – 1 260 eurų – 2018 m. sausio 18 d. pervedė į J.

L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. Tokiu bÅ«du E. A., S. Z., L. S., A. S. ir I. M., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ S. K. priklausančius 3 630 eurus; 53.2. 2018-01-18, apie 19.00 val., V. B. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryÅ¡io abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R. S., melagingai prisistatė esÄ s iÅ¡ butų valdybos ir pranešė, jog pas V.

R. S. yra galbÅ«tnetikri pinigai, įtikino nukentėjusiÄ jÄ pasakyti, kokiÄ pinigų sumÄ turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas jÄ Ä¯ namus ateis ekspertė. Kol V. B. telefonu kalbėjosi su V. R. S., I. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresÄ , kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai.

S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , apie 19.15 val. atvykusi pas V. R. S., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu bÅ«du įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimÄ paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. Nukentėjusiajai V. R. S. padavus S. Z. 4 050 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasiÅ¡alino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. duotus nurodymus, iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų dalį – 1 250 eurų – pasiliko sau, kitÄ pinigų dalį – 2 800 eurų – 2018-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L.

S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, o dalį pervesti į J. L. (G.) sÄ skaitÄ , bei vykdydama E. A. duotus nurodymus – iÅ¡ jai perduotų nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų dalį – 2 200 eurų – pasiliko sau, kitÄ pinigų dalį – 600 eurų – 2018-01-19 pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. Tokiu bÅ«du E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V.

B., veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ V. R. S. priklausančius 4 050 eurų.

54. L. S. su A. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas A. S. nurodymus, 2018-01-16 laikotarpiu nuo 12.04.47 val. iki 12.06.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Priekulės m., neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytÄ SEB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ P. Č. A. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. įdėjo kortelę į AB „Swedbank“ bankomatÄ , surinko PIN kodÄ , taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operacijÄ , neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, nurodydamas banko sistemai iÅ¡mokėti 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, ir iÅ¡grynino 2 000 eurų, iÅ¡ kurių dalį, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiliko sau, dalį pinigų, tiksli suma bei perdavimo bÅ«das ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A.

S. ir 1 000 Eur 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkų grupės narei L. S., kuri, vykdydama A. S. praÅ¡ymÄ , 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 1 000 eurų pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“. Tokiu bÅ«du A. S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai panaudojo svetimÄ P. Č.

A. priklausančiÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei L. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ P. Č. A. priklausantį turtÄ â€“ 2 500 Eur.

55. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji L. S. iÅ¡dėstytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių neginčija. Taip pat neneigia, kad atliko nurodytus veiksmus (paimdavo pinigus ir juos pervesdavo į kitų asmenų banko sÄ skaitas). Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ji nurodo, kad gailisi, kad patikėjo nepažįstamais asmenimis, tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nuteistoji L. S. nurodymus dėl dalyvavimo nusikalstamų veikų dalyvavime gaudavo ne tik iÅ¡, kaip ji nurodo, nepažįstamų asmenų, tačiau ir iÅ¡ savo sÅ«naus – E. A..

Tiek vykdant sukčiavimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ S. K., tiek prieÅ¡ V. R. S. nuteistajai L. S. nurodymus dėl gautų pinigų paskirstymo ir panaudojimo davė ne, kaip nurodo L. S., svetimi asmenys, kuriais tariamai ji pasitikėjo, bet jos sÅ«nus E. A.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, L. S., nurodydama tariamÄ nežinojimÄ nusikalstamų veikų dalyvavime tiesiog stengėsi menkinti savo vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija pritaria, kad net paprasčiausiais sukčiavimo atvejais visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, kiti dalyvauja paimant apgautų nukentėjusiųjų pinigus, iÅ¡gryninant pinigus ar perduodant nusikaltimo bendrininkams.

Visų jų veiksmai yra svarbÅ«s pasiekti galutinį rezultatÄ â€“ gauti apgauto nukentėjusiojo pinigus. Tam, kad bÅ«tų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbÅ«s kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų organizatoriai, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebÅ«tinai privalo vienas kitÄ pažinoti. Tačiau bÅ«tent Å¡i skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiÅ¡kai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sÄ lyga padaryti tokias nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pagrindo nepritarti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji L. S. žinojo, kad jos sÅ«nus E. A. yra įkalinimo įstaigoje, kur nei jis, nei kiti kalintieji neturi galimybės legaliai gauti pakankamai didelių pajamų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. S. yra bausta administracine tvarka už sukčiavimÄ dėl to, kad kito asmens praÅ¡ymu pervedė pinigines lėšas į trečiojo asmens sÄ skaitÄ .

Taigi, remdamasi savo patirtimi, turėjo ir galėjo suvokti, kad tokie veiksmai yra neteisėti. BÅ«tent dėl nuteistosios L. S. atliktų veiksmų – grynųjų pinigų paėmimo iÅ¡ S. Z. ir jų pervedimo į kito asmens sÄ skaitÄ â€“ nusikalstamas sumanymas buvo pabaigtas ir užvaldytas iÅ¡ nukentėjusiųjų apgaulės bÅ«du iÅ¡viliotas turtas – piniginės lėšos.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų iÅ¡dėstytų nusikalstamų veikų atveju L. S. aiÅ¡kiai suprato, kad atlieka bÅ«tinus nusikalstamų veikų visiÅ¡kam įgyvendinimui veiksmus, todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. S. pripažino kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas tris nusikalstamas veikas. Skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendis, kuriuo L. S. pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl L.

S. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl iÅ¡ nuteistųjų S. Z. ir L. S. paimtų pinigų konfiskavimo 57. Nuteistasis I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ L. S. paimtus ir konfiskuotus pinigus grÄ Å¾inti L. S. ir jÄ atleisti nuo žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ S. Z. konfiskuotus pinigus grÄ Å¾inti V. R. S. ir likusiÄ ieÅ¡kinio dalį priteisti iÅ¡ Alytaus pataisos namų. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o dalį iÅ¡ L.

S. paimtų pinigų jai grÄ Å¾inti, nes pinigai buvo ir jos asmeniniai. Nuteistoji L. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems iÅ¡ jos paimtus 2 600 Eur ir iÅ¡ S. Z. paimtus 2 250 Eur. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ nukentėjusiųjų iÅ¡viliotus ir konfiskuotus pinigus ne konfiskuoti, o grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems.

58. Nuteistųjų apeliacinių skundų reikalavimai iÅ¡ L. S. ir S. Z. paimtus pinigus grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems netenkinami. Taip pat netenkinami nuteistųjų I. M. reikalavimai iÅ¡ L. S. paimtus pinigus grÄ Å¾inti L. S. (E. A. prašė L. S. grÄ Å¾inti dalį iÅ¡ jos paimtų pinigų). Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pati nuteistoji L. S. nepraÅ¡o iÅ¡ jos paimtų pinigų jai grÄ Å¾inti. Antra, iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad iÅ¡ L.

S. paimti 2 600 Eur yra iÅ¡ nusikalstamų veikų gauti pinigai, o ne jos santaupos. TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ pagrindžia liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paskelbti parodymai, kad jis padeda L. S., nes Å¡iuo metu jos finansinė padėtis yra sunki. Už savo buto nuomÄ gautas lėšas (60 eurų) S. P. atiduoda L. S., kad ji galėtų susimokėti nuomÄ už valstybinį butÄ . Anksčiau L. S. dirbo, tačiau jau apie 2–3 mėn. ji niekur nedirba.

Taip pat L. S. iÅ¡ anksčiau turi skolų antstoliams. S. P. jai padeda iÅ¡laikyti dabartinį butÄ , kad vėl neprisikauptų skolų. Visus 12 m., kiek yra kartu su L. S., gyvena nuo algos iki algos, nes reikia mokėti už skolas ir pinigų lieka tik maistui. Su L. S. jokių santaupų neturi ir nėra turėję, nes tiesiog nelieka pinigų. L. S. Å¡iuo metu yra registruota Darbo biržoje (tomas2, b. l. 29–32). IÅ¡ iÅ¡dėstytų nuteistosios L. S. sugyventinio parodymų akivaizdu, kad jokių santaupų nuteistoji L.

S. neturi, todėl pas jÄ rasti pinigai – 2 600 Eur – yra bÅ«tent iÅ¡ nukentėjusiųjų apgaulės bÅ«du iÅ¡viliotų pinigų dalis. Vadovaujantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ iÅ¡ L. S. paimtus pinigus grÄ Å¾inti jai, nes, kaip minėta, tai nėra L. S. asmeninės santaupos, o yra iÅ¡ nukentėjusiųjų apgaulės bÅ«du iÅ¡viliotų pinigų dalis.

59. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-05-10 nutarimu iš L. S. paimti 2 600 Eur ir iš S. Z. paimti 2 250 Eur yra nusikalstamų veikų rezultatas, t. y. iš nukentėjusiųjų P. Č. A., V. R. S. ir S. K. sukčiavimo būdu išviliotų pinigų dalis, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš L. S. paimti 2 600 Eur ir iš S. Z. paimti 2 250 Eur yra konfiskuotinas turtas.

61. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendžio dalis, kuria 2018-05-10 nutarimu pinigai, paimti iÅ¡ L. S. – 2 600 Eur – ir iÅ¡ S. Z. – 2 250 Eur – ir perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyrių, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jÄ nuteistųjų I. M., L. S., E. A., A. S. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistųjų apeliacinių skundų dalys dėl iÅ¡ L.

S. paimtų 2 600 Eur ir iÅ¡ S. Z. paimtų 2 250 Eur nekonfiskavimo atmestinos, o skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria 2018-05-10 nutarimu pinigai, paimti iÅ¡ L. S. – 2 600 Eur – ir iÅ¡ S. Z. – 2 250 Eur – ir perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyrių, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn, paliktina nepakeista (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl žalos nukentėjusiesiems priteisimo 62. Nuteistasis I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ Alytaus pataisos namų.

Å is I. M. apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

63. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį (BPK 109 straipsnis).

64. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

65. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

66. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu: 66.1. nukentėjusysis P. Č. A. pareiÅ¡kė 2 500 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl įvykdyto sukčiavimo, kai neteisėtai disponuodami ir panaudodami elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai prisijungę prie informacinės sistemos, kaltinamieji savo naudai įgijo 2 500 Eur (tomas 1, b. l. 107), teisme reikalavimÄ patvirtino. Byloje nustatyta, kad iÅ¡ P. Č. A. apgaulės bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas A.

S. nurodymus bei tęsdamas bendrininkų pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , paėmė 500 Eur bei SEB banko mokėjimo kortelę ir neteisėtai jÄ laikė, neteisėtai jÄ panaudojo, kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavo jam neteisėtai įgytus elektroninio banko duomenis, atlikdamas finansines operacijas, t. y. neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, taip neteisėtai užvaldė P. Č. A. priklausančias pinigines lėšas, kurių dalis vėliau buvo iÅ¡gryninta, ir atlikti kiti kaltinime nurodyti veiksmai.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bendros 2 500 Eur sumos P. Č. A. neteko bendrais A. S., L. S. nusikalstamais veiksmais, todėl minėtÄ sumÄ turtinei žalai atlyginti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai iÅ¡ A. S., L. S.; 66.2. nukentėjusioji V. R. S. pareiÅ¡kė 4 050 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos turtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl įvykdytos apgaulės, kai kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 4 050 Eur (tomas 1, b. l. 198), teisme reikalavimÄ patvirtino.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bendros 4 050 Eur sumos V. R. S. neteko bendrais E. A., A. S., I. M., S. Z. ir L. S. nusikalstamais veiksmais, todėl minėtÄ sumÄ turtinei žalai atlyginti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai iÅ¡ visų kaltinamųjų.

67. Nors, kaip minėta, I. M. praÅ¡o nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ Alytaus pataisos namų, tačiau nenustatytos Å¡ios nutarties 65 punkte iÅ¡dėstytos bÅ«tinos Alytaus pataisos namų civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyti jokie Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai, nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp Alytaus pataisos namų veiksmų ir žalos nukentėjusiesiems.

68. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais I. M. apeliacinio skundo reikalavimas nukentėjusiesiems P. Č. A. ir V. R. S. padarytos žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ Alytaus pataisos namų netenkintinas.

69. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistųjų I. M., E. A., L. S., A. S. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-09-15 nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas 70. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2021-05-19, Nr. (12.34Mr) PT-3670). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam I. M. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-417/2021, todėl iÅ¡ nuteistojo valstybės naudai praÅ¡oma priteisti 397,44 Eur.

71. Pažymėtina, kad byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo I. M. ir kitų nuteistųjų paduotus apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad I. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , kurios sprendimu I. M. buvo parinktas gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius, vėliau ­ Natalija Fočenkova, kuri atstovavo nuteistojo interesus nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

72. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiÅ¡ki praÅ¡ymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo I. M. atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistųjų I. M., E. A., L. S., A. S. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Eduardas Maškevičius Aurelija Sadauskaitė