2021-01-27 Nr. AB-1884-3-62-3-02218-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-01-27 Nr. AB-1884-3-62-3-02218-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas K. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-113-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02218-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas K. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Pravieniškių PN-AK buvo kalinimas netinkamomis sąlygomis. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, psichologinę traumą, emocinę depresiją.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nežinojo ir nesuprato apie savo teisių pažeidimą, todėl senatis turi būti taikoma nuo sužinojimo momento, t. y. 2019 m. rugpjūčio 8 d., kai jis tapo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu.
4. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK statiniai yra su asbestiniais stogais, o ginčo laikotarpiu vyko statinių rekonstrukcijos darbai, todėl į aplinką pateko nuodingos medžiagos. Jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, kuriose dėl perteklinių daiktų jam teko mažiau nei 3 kv. m. Nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. jis bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 2 būrio 1 brigadoje, kurioje buvo 18 miegamųjų vietų, ir 1 būrio 2 brigadoje, kurioje buvo 22 miegamosios vietos. Gyvenamąjį plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai bei išdžiaustyti skalbiniai. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengto poilsio kambario, todėl jame turėję būti daiktai ir laisvalaikio praleidimas buvo perkelti į miegamąją patalpą, o dėl perteklinių daiktų (šaldytuvų, džiovinamų drabužių, nuteistųjų asmeninių daiktų, stalo žaidimų, knygų, baldų) gyvenamojoje patalpoje nebuvo galimybės normaliai judėti.
5. Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK įrengta skalbykla nesugebėjo aptarnauti visų nuteistųjų, o džiovykla netinkama. Poilsio kambario nebuvimas nei vienoje iš gyvenamųjų namų pareiškėjui sukėlė nepatogumus, trintį su kitais nuteistaisiais. Maisto produktams susidėti buvo įrengta nepakankamo dydžio virtuvė, kuria naudojosi visi būrio nuteistieji. Kadangi galimybės laikyti maisto produktus virtuvėje nebuvo galimybės, pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji, visus produktus laikė miegamojoje patalpoje.
6. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių įrenginių bei 1 būrio ir 4 būrio sanitariniuose įrenginiuose nebuvo užtikrinamas privatumas, taip pat nebuvo įrengta ventiliacijos sistema. Be to, nors Pravieniškių PN-AK administracija reikalavo laikytis higienos taisyklių, tačiau pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai.
7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Atsižvelgus į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimui dėl kalinimo sąlygų nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 15 d. taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.
9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto, atsakovas pažymėjo, jog 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 1 brigadą, kurios plotas 52,09 kv. m ir įrengta 16 miegamųjų vietų, o 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrio 2 brigadą, kurios plotas 66,73 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta. Pareiškėjas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose: nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. vasario 26 d. kameros plotas – 13,88 kv. m, 3 miegamosios vietos, nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. sausio 27 d. kameros plotas – 13,19 kv. m, 3 miegamosios vietos, ir nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. kameros plotas – 6,25 kv. m, 1 miegamoji vieta. Pareiškėjo skundų dėl pasenusio inventoriaus ar lovų pertekliaus ginčo laikotarpiu nebuvo gauta.
10. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 1 būryje yra įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės ir 2 kojų plautuvės, o 2 sektoriaus 2 būryje – 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės ir 1 kojų plautuvė. Pravieniškių PN-AK užtikina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. Įstaiga neturi prievolės įrengti matomumą ribojančias sieneles prausyklų patalpose. Kamerų patalpų dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas dėl netvarkingo sanitarinio mazgo ar įrenginių trūkumo į atsakovą nesikreipė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. Pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymo nerašė.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 1 ir 2 būrių bendrabučio stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda tik asbestinius statinius, konstrukcijas ar gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkes, o įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių.
12. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus džiovyklose yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Skalbimo mašinų kiekis atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, yra pakankamas. Be to, nuteistieji savo drabužius gali išsiskalbti dušinėje prausimosi metu. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 1 būryje yra įrengta virtuvėlė, kurioje yra spintelės ir šaldytuvai, skirti laikyti asmeninį maistą. Nuteistiesiems pageidaujant, šaldytuvai įrengti ir brigadose. Kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Jokie teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, patalpoje esančių baldų ar inventoriaus plotas išskaičiuojamas iš bendro patalpos ploto.
13. Atsakovas taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus būriuose, kuriuose laisvės atėmimo bausmė atliko pareiškėjas, poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, bet nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, įrengtas dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis nustatytus reikalavimus.
14. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais padarė žalą nuteistajam.
II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
16. Atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 13 d., teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo skundo reikalavimo daliai pritaikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
17. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendime nustatytus duomenis apie Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvusių miegamųjų vietų skaičių, sprendė, kad teisės aktuose įtvirtinta vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, nes miegamajame pareiškėjui teko 3,177 kv. m gyvenamojo ploto, o kamerose – nuo 4,39 kv. m iki 6,25 kv. m gyvenamojo ploto.
18. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl laisvalaikio kambario nebuvimo, skalbimo mašinos ir džiovyklų įrengimo, per mažos virtuvės patalpos, teismas nurodė, jog pataisos įstaigoje yra įrengtos atskiros skalbyklos ir džiovyklos patalpos. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodė, kad džiovinimo vietos yra įrengtos ir kiemuose. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas reglamentuoja mokamą nuteistųjų nuosavos patalynės ir drabužių skalbimo ir dezinfekavimo paslaugos teikimo tvarką. Nors pareiškėjas nurodė, kad lauke įrengta skalbinių džiovykla yra nesaugi, duomenų, kad jis būtų kreipęsis į atsakovą dėl tokios džiovyklos taisymo ar sutvirtinimo byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl neturėjimo galimybės skalbti, džiovinti drabužius ar kitų nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje džiovinamų drabužių, pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į tokį kreipimąsi nereagavo ar reagavo netinkamai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumatė, kad virtuvėlė būtinai turi būti įrengiama, taip pat nenustatė jos ploto. Atsakovui nepaneigus, kad būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, kambario maisto produktams laikyti, teismas sprendė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.8 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų.
19. Įvertinęs teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) ir atsakovo pateiktus duomenis apie būrio nuteistųjų skaičių bei įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 1 būryje buvo pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius. Taip pat teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato privalomos oro filtravimo sistemos įrengimo sanitarinėse patalpose, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kad patalpas išvėdinti per langus nebuvo įmanoma, todėl aplinkybes apie nemalonų kvapą jose teismas laikė deklaratyviomis.
20. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis, jog 2 sektoriaus būrių tualetuose įrengtos 1,5 m aukščio kabinos arba pertvaros, o pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Atsižvelgęs į tai, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pakankamo aukščio pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismas sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.
21. Dėl stogo konstrukcijose buvusio asbesto teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė informaciją apie galimą asbesto dulkių poveikį sveikatai, tačiau nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo ar sveikatos priežiūros specialistus dėl galimo asbesto dulkių pakenkimo jo sveikatai, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas laikė neįrodytais.
22. Teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktai įtvirtino, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis). Vėliau higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d., neišduodamas pareiškėjui higienos priemonių, atsakovas veikė neteisėtai.
23. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu, tam turi būti skirtos valymo priemonės. Pareiškėjas neteikė pretenzijų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl inventoriaus neišdavimo, silpnai šviečiančių lempų, taip pat kitų skunde nurodytų aplinkybių, todėl juos teismas laikė abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.
24. Teismas konstatavo, kad neįrengus laisvalaikio kambario ir patalpos maisto produktams laikyti, taip pat neišdavus higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų) nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sauso 1 d., pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina priteisiant 50 Eur.
III. 25. Pareiškėjas K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl netinkamų kalinimo sąlygų, neatsižvelgiama į tai, ar pareiškėjas teikė skundus dėl kalinimo sąlygų, nes pataisos įstaigos privalo užtikrinti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. Teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeisti teisės aktai, nes nebuvo įrengti poilsio kambariai, patalpa maisto produktams laikyti, o šie pažeidimai truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Taip pat atsakovas sistemingai ir ilgai neišdavė pareiškėjui higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, muilo). Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgus į pakankamai ilgą pažeidimo laikotarpį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, už higienos priemonių neišdavimą jam turėtų būti priteistas 612 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
27. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimą, taip pat atsakovas neįrengė poilsio kambarių, patalpų maisto produktams laikyti, o asbestinis stogas pakenkė jo sveikatai.
28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
29. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, jame nenurodyti motyvai, kurias remdamasis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus.
30. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
32. Atsakovo teigimu, teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir neįvertino visų pateiktų įrodymų. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo, sukeltų nepatogumų, pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją ar kitas įstaigas.
33. Atsakovas pažymi, kad iki 2017 m. sausio 1 d. vienam nuteistajam kartą per mėnesį buvo išduodama: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Kiekvienam nuteistajam, einant praustis, buvo išduodama po 30 g muilo. Higienos priemonės buvo išduodamos nepasirašytinai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. Pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymo nerašė, vadinasi, jam higienos priemonių nereikėjo arba jis buvo mokus ir galėjo higienos priemones įsigyti pats.
34. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
35. Pareiškėjas K. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
36. Pareiškėjas, kaip ir apeliaciniame skunde, pažymi, kad skundų teikimas neturi reikšmės pripažinti, jog jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas ilgą laiko tarpą dėl neįrengto laisvalaikio kambario neturėjo galimybės domėtis spauda, skaityti knygas ar rašyti laiškus. Taip pat pareiškėjas neturėjo kur pasidėti maisto produktų. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, o atsakovas nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsakovo asmenų skirstymą į mokius ir nemokius pareiškėjas laiko diskriminaciniu, žeminančiu ir prieštaraujančiu EŽTT praktikai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo teismo atlyginti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 37. Bylos dalykas – 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimas pareiškėjui K. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-K, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. pagal CK 6.271 straipsnį.
38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-K būryje, kuriame gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti (atsakovas nevykdė Taisyklių 5.8 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų); nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui neišduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai) (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų pažeidimas), pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 50 Eur kompensaciją. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, o skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 12 d. įskaitytinai, atlyginimą taikyta sutrumpinta ieškinio senatis ir reikalavimas atmestas.
39. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydį (pareiškėjui turi būti priteistas skunde nurodytas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas), nurodo, kad atsakovas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimą, asbesto dulkės pakenkė jo sveikatai, o atsakovas teigia, kad iš viso nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pareiškėjas neteikė prašymų dėl higienos priemonių, neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti priteista pinigais.
40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neteisingai nustatytu pažeidimu, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių, akcentuoja, jog EŽTT jurisprudencijoje pažymėta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. EŽTT, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistiems asmenims. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Iš pacituotų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis yra nepriimtinas.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriuo nagrinėjamoje administracinėje byloje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad toje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą raštu dėl aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais. Pareiškėjas neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigą, prašydamas jam išduoti dantų pastą, dantų šepetėlį ir / ar skutimosi peiliukus, nes neturėjo galimybių įsigyti šių priemonių ir visą jo akcentuojamą ilgą laikotarpį pareiškėjas negalėjo naudotis šiomis higienos priemonėmis.
44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteikė atsakovo atstovo administracijai prašymo raštu dėl aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais (pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių duomenų apie tokių prašymų teikimą), kurie patvirtintų, jog pareiškėjui šis klausimas būtų buvęs itin aktualus. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos patirtos neigiamos pasekmės kelia pagrįstų abejonių, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti už savo lėšas higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde bei apeliaciniame skunde.
45. Įvertinus tai, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3452-968/2020; kt.), darytina išvada, kad nepagrįstai nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu.
46. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukus), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus aptariamu aspektu bei pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
47. Vertinant atsakovo argumentus dėl nustatytų pažeidimų, susijusių su poilsio kambario, kambario maisto produktams laikyti neįrengimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 5.8 ir 5.10 punktų reikalavimus, pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomą aplinkybę, kad asbesto dulkės pakenkė jo sveikatai, t. y. nenurodo, kada ir kur esantis asbesto stogas buvo ardomas, o pats pareiškėjas nuolat buvo toje aplinkoje, kurioje buvo asbesto dulkių, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl asbesto pripažintina pagrįsta ir teisėta. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas muilas ir tualetinis popierius.
49. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo kokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus nacionalinės teisės aktuose ir EŽTT praktikoje kalinimo įstaigoje kalinčiam asmeniui nustatytas plotas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė teisės aktus, reglamentuojančius minimalų plotą, įvertino šiuo aspektu byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas (miegamajame pareiškėjui teko 3,177 kv. m gyvenamojo ploto, o kamerose – nuo 4,39 kv. m iki 6,25 kv. m gyvenamojo ploto).
50. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
51. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
52. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.
53. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
54. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
55. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
56. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai (nebuvo įrengtas poilsio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl šioje byloje nurodytų jam neužtikrintų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad nustatoma, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė