2022-09-07 Nr. AB-21965-3-61-3-03863-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-440-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03863-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patikslintą skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas, PAGD) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK , Komisija) 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21R-852(AG-775/03-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas), viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA, Agentūra) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir CPVA sprendimas).

2. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad:

2.1. Įgyvendindamas projektą „Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra“ Nr. 05.1.1-CPVA-V-901-01-0002 (toliau – ir Projektas), 2018 m. gegužės 27 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CPV IS) pareiškėjas paskelbė tarptautinį pirkimą (atviro konkurso būdu) „Pavojaus sirenos“, pirkimo Nr. 383182 (toliau – ir Pirkimas).

2.2. Tiekėjas UAB „InComSystems“ 2018 m. birželio 21 d. pranešimu CVP IS Nr. 6298546 pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Perspėjimo sirenų techninės specifikacijos (toliau – ir techninė specifikacija) 4 lentelės 8 punkto reikalavimas „PSS sirenų stiprintuvų atkuriamas dažnis ne blogesnis kaip 100-20000 Hz“ yra techniškai nepagrįstas, riboja tiekėjų konkurenciją, didina PSS įrengimo sąnaudas, sąlygoja neefektyvų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų panaudojimą, todėl prašė patikslinti minėtą reikalavimą ir sirenų stiprintuvų atkuriamą dažnį nurodyti: „ne blogesnis kaip 150-6000 Hz”.

2.3. 2018 m. birželio 21 d. tiekėjas UAB „NT Service“ pranešimu CVP IS Nr. 6294117 pateikė prašymą patikslinti techninės specifikacijos 4 lentelės 8 ir 9 punktuose nurodytus reikalavimus dėl atkuriamo dažnio ribų ir nustatyti juos nuo 300-3000 Hz, nurodydamas, kad esami reikalavimai neatitinka tarptautinių standartizavimo organizacijų nustatytų rekomendacijų ir šiuo metu plačiai naudojamų bei diegiamų nuotolinio ryšio telekomunikacijų balso perdavimo sistemų.

2.4. Departamentas 2018 m. birželio 22 d. priėmė pavojaus sirenų viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolą, kuriuo, atsižvelgiant į tiekėjų skundą bei prašymą, buvo nuspręsta pritarti techninės specifikacijos 4 lentelės 8 ir 9 punktų korekcijai: 8 punktą išdėstyti: „PP sirenų stiprintuvų atkuriamas dažnis ne blogesnis kaip 300-4000 Hz“, 9 punktą išdėstyti: „PP sirenų garso projektorių sistemos atkuriamas dažnis ne blogesnis kaip 300-4000 Hz”. 2018 m. birželio 25 d. pranešimu Departamentas apie techninės specifikacijos 4 lentelės 8 ir 9 punktų pakeitimą informavo prie Pirkimo prisijungusius teikėjus.

2.5. UAB „Fima“ 2018 m. birželio 29 d. Departamentui pateikė pasiūlymą dėl perspėjimo sirenų pirkimo ir Pirkimo sąlygų reikalaujamą dokumentaciją. 2018 m. liepos 25 d. buvo priimtas Departamento pavojaus sirenų viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas laimėtojas. 2018 m. rugpjūčio 17 d. su UAB „Fima“ buvo pasirašyta Perspėjimo sirenų ir jų sistemų pirkimo–pardavimo sutartis.

2.6. CPVA 2020 m. birželio 8 d. raštu informavo Departamentą, kad Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą. 2020 m. birželio 18 d. Departamentas pateikė raštą, kuriame nurodė priežastis, dėl ko nesutinka su Agentūros rašte minimais pažeidimo argumentais. CPVA 2020 m. rugpjūčio 24 d. Sprendimu nusprendė, kad Departamentas, pakeitęs esminius Perspėjimo sistemų techninės specifikacijos reikalavimus, bet nenutraukęs Pirkimo bei nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir pritaikė pareiškėjui 10 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Departamentas, nesutikdamas su CPVA sprendimu, jį apskundė LAGK, kuri skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.7. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika ir teigė, kad jis turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydamas perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, jis turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

2.8. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendime nurodytu teiginiu dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų padarymo, nes būtent tam, kad nebūtų pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo principai, jis patikslino pirkimo sąlygas, kadangi tiekėjai savo prašymuose nurodė, jog nustatyti prekių parametrai yra pertekliniai, techniškai nepagrįsti, ekonomiškai brangūs ir dirbtinai riboja tiekėjų dalyvavimą konkurse.

2.9. VPĮ nustato teisę tiekėjams kreiptis į pirkimo organizatorių dėl pirkimo dokumentų patikslinimo, kad būtų tinkamai įgyvendintas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryta pirkimo sutartis, leidžianti įsigyti perkančiajai organizacijai prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, todėl Departamento sprendimas patikslinti pirkimo sąlygas (techninės specifikacijos 4 lentelės 8 ir 9 punktus) buvo teisingas, nes nepatikslinus techninės specifikacijos neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi būtų padaryta žala visuomenės saugumo interesams (lūkesčiams), o tuo pačiu pažeisti ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

2.10. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros atsiliepime, teiktame Komisijai, nurodytu teiginiu, jog perspėjimo sistemų techninės specifikacijos pakeitimai nesuteikė galimybės tiekėjams teikti geresnių charakteristikų prekės, priešingai – pakeitimais buvo nustatytos blogesnės prekių charakteristikos.

2.11. Pareiškėjas, ruošdamas pavojaus sirenų pirkimo sąlygas, vadovavosi Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl techninės perspėjimo sistemos priemonėms keliamų reikalavimų aprašo pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) 5.1.3 punktu, kuris nustatė, kad skelbiama informacija turi būti perduota iš atitinkamų valdymo centrų į elektronines sirenas, kad jų skleidžiamą garsą galėtų girdėti Lietuvos gyventojai. Minėtas punktas numato, jog skelbiama informacija bus perduodama iš atitinkamų valdymo centrų į sirenas per standartines telekomunikacijų priemones, o dauguma telekomunikacijų sistemų perduoda balsinę informaciją diapazone 300 – 3400 Hz. Pareiškėjas, remdamasis įvairiais šaltiniais, atkreipė dėmesį, kad žmonės gali aptikti garsus maždaug nuo 20 Hz iki 20 kHz dažnių diapazone, todėl padarė išvadą, kad kuo platesnis garso spektras yra ištransliuojamas, tuo garsas yra kokybiškesnis, todėl pirminiai reikalavimai sirenų stiprintuvų atkuriamajam dažniui buvo ne blogesnis kaip 100 – 20 000 Hz.

2.12. VPĮ neapibrėžia, kokia apimtimi ir kiek laisvai galima teisėtai tikslinti ar aiškinti paskelbtas pirkimo sąlygas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktais bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, padarė išvadą, kad ESTT praktika patvirtina perkančiosios organizacijos teisę keisti jau paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant esmines sąlygas, nepriklausomai nuo sąlygų pobūdžio, tačiau kiekvienas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas, tam, kad būtų laikomas teisėtu, turi tenkinti tris kumuliatyvines sąlygas. PSS sirenų stiprintuvų atkuriamo dažnio ir PSS sirenų garso projektorių sistemos atkuriamo dažnio pakeitimų netikslinga traktuoti kaip esminį sąlygų pakeitimą. LAGK sprendime nepasisakė apie kumuliatyvines sąlygas, todėl pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu jo skundas šioje dalyje buvo atmestas.

2.13. Pirkimo skelbime nebuvo nurodytas PSS sirenų stiprintuvas ir PSS sirenų garso projektorių atkuriamas dažnis. Visų pirma, tiekėjai mato skelbime pateiktą informaciją, o tik vėliau analizuoja kitus pirkimo dokumentus (jeigu pirkimo skelbimas juos sudomino). Kadangi skelbime esanti informacija keista nebuvo, o prie pirkimo CVP IS sistemoje neprisijungė naujų tiekėjų, negalima teigti, kad dėl techninės specifikacijos patikslinimo pirkimu susidomėjo daugiau rinkos dalyvių. Šiuo atveju reikėtų vertinti ne vien tik tiekėjų prisijungimo prie pirkimo momentą, bet techninės specifikacijos reikalavimų pakeitimo esmę.

2.14. Pakeitimai buvo atlikti paprašius prisijungusiems ir pirkimo dokumentus išanalizavusiems tiekėjams, iš kurių nė vienas nenurodė negalintis pateikti minimų prekių pagal pradines technines specifikacijas, tačiau akcentavo su techninių specifikacijų pakeitimu susijusią geresnę kokybę, esamų reikalavimų neatitikimą tarptautinių standartizavimo organizacijų nustatytoms rekomendacijos, šiuo metu plačiai naudojamas ir diegiamas nuotolinio ryšio telekomunikacines balso perdavimo sistemas bei neproporcingą lėšų naudojimą.

2.15. Pirkimo atveju skaidrumo principas pažeistas nebuvo, nes visi, susidomėję perkamu objektu, galėjo priimti kvietimą nuo pirkimo paskelbimo iki galutinio termino pasiūlymui pateikti, o apie visus Pirkimo techninės specifikacijos patikslinimus buvo paskelbta tinkamai, todėl visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėjo su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu.

2.16. CPVA pažeidimo tyrimą atliko formaliai, tinkamai neištyrė visų pažeidimo tyrimui aktualių aplinkybių. Logiškai analizuojant situaciją, kiekvienas tiekėjas, dalyvaujantis tokios vertės prekių pirkime, būdamas savo srities profesionalas, pirmiausiai įsivertina savo galimybes dalyvauti pirkime perskaitęs skelbimą ir tik tuomet priima sprendimą, ar jame dalyvauti. Tik priėmus kvietimą yra gaunama detali informacija apie pirkimą, nes CVP IS interneto puslapyje, kuriame viešinami visi pirkimų skelbimai, atsidarius pirkimo skelbimą yra viešinama pirminė informacija apie pirkimą, o tiekėjas, perskaitęs skelbimą, įvertinęs savo galimybes paspaudžia mygtuką „priimti kvietimą“ ir prisijungęs mato visus pirkimą detalizuojančius dokumentus.

2.17. Pareiškėjas VPĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, jog CVP IS turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų, įvykdė. Pirkime buvo prisiregistravę 10 įmonių, todėl Departamentas visiems esamiems ir būsimiems suinteresuotiems tiekėjams, t. y. tiems, kurie prisijungė prie Pirkimo, ir tiems, kurie ateityje prie jo prisijungs, pranešė apie Pirkimo sąlygų patikslinimą ir taip užtikrino tinkamą jų taikymą bei pakankamą skaidrumo principo laikymąsi. Skelbime apie Pirkimą nebuvo nurodyti sirenų stiprintuvų ir sirenų garso projektorių sistemos atkuriami dažniai, kas reikštų, kad tai nėra lemiančios sąlygos tiekėjams apsispręsti dėl dalyvavimo pirkime. Remdamasis teismų praktika pareiškėjas teigė, jog tiekėjai, norintys dalyvauti viešame pirkime, yra vertinami kaip savo srities specialistai, todėl turi išmanyti teisės aktus, reguliuojančius profesinę veiklą, viešųjų pirkimo sutarčių sudarymo sąlygas. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos veiksmai tiekėjams jokių padarinių nesukėlė ir jokiam tiekėjui nesuteikė daugiau teisių, lyginant su kitais. CPVA sprendime minimas pirkimo nutraukimas yra išimtinė priemonė, kurios perkančioji organizacija negali taikyti savo nuožiūra, ypač tais atvejais, kai pirkimo procedūros gali būti tęsiamos atlikus paprastas pirkimo sąlygų korekcijas.

2.18. Pareiškėjas teigia, kad rašte atsakovui, paaiškindamas dėl galimo pažeidimo, nurodė, jog patikslinimas nėra esminis, todėl papildomas pasiūlymų termino pratęsimas vertintinas kaip savitikslis ir neturintis praktinės reikšmės. Tiekėjai dėl to neįteikė jokių prašymų ar pretenzijų – priešingai, buvo pateikti pasiūlymai.

2.19. Pagal Pirkimų sąlygų 67 punktą, Pirkimo vykdytojui nebuvo nustatyta prievolė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, tačiau buvo suteikta teisė spręsti dėl šio termino pratęsimo tikslingumo, o kadangi skelbime nurodyta informacija nebuvo keista, toks perkančiosios organizacijos sprendimas vertinamas kaip pagrįstas, logiškas ir teisėtas.

2.20. Kadangi VPĮ nėra įtvirtinta protingumo termino sąvokos apibrėžimo, atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimas baigėsi sutarties šalių pasirašyta sutartimi, kaip analogiją galima būtų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika ir teigė, kad Pirkimo vykdytojui nebuvo prievolės prailginti pasiūlymų pateikimo terminus. Prieš prailginant pasiūlymo pateikimo terminą pirkimo vykdytojas, būdamas savo srities profesionalas, turi įvertinti termino pratęsimo reikalingumą, tikslingumą ir pagrįstumą, taip pat įvertinti, ar nebus pažeistos pasiūlymą pateikusių tiekėjų teisės, VPĮ įtvirtinti principai. Nėra logiška visuomet pratęsinėti terminą, kai tam nėra būtinybės ir kai to nereikalauja tiekėjai. Pratęsiamas pasiūlymo pateikimo terminas gali suponuoti atvirkštinę reakciją, kuomet susidaro įvaizdis, jog tai daroma sąmoningai ir proteguojamas konkretus tiekėjas. Pirkimas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl buvo labai svarbu pirkimą atlikti laiku. Tiekėjas, matantis, jog atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas reikalauja termino pratęsimo, galėjo kreiptis į jo organizatorių ir nurodyti, kad atlikus tokius Pirkimo sąlygų pakeitimus yra būtinas termino prailginimas, nes 6 dienų terminas nėra realus atlikti užduotis.

2.21. CPVA sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų, nes Agentūra CPVA sprendime tinkamai neįrodė, kad buvo padarytas pažeidimas, taip pat pažeidimo objekto, Departamento neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

2.22. Komisija visiškai neargumentavo ir neanalizavo konkrečių nustatytų pažeidimų, nevertino jų sunkumo, pobūdžio, nenustatė kitų aktualių požymių ir aplinkybių. Iš LAGK sprendimo turinio neaišku, ar nustatyti pareiškėjo padaryti konkretūs teisės aktų pažeidimai yra formalūs, neturintys jokio faktinio ar finansinio poveikio, už kurių padarymą nėra pagrindo skirti 10 proc. finansinės korekciją, ar jie formalūs, nesukėlę tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų pasekmių. Paduodamas skundą LAGK pareiškėjas labai išsamiai ir argumentuotai pagrindė, dėl ko jam neturėtų būti taikoma finansinė korekcija.

2.23. Pareiškėjas nurodė gavęs panašų CPVA sprendimą dėl kito pirkimo – „Prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimas, stiprinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reagavimo pajėgumus“, projektas Nr. 05.1.1-CPVA-V-901-01-0001. Minėtame sprendime buvo nurodytos analogiškos aplinkybės, motyvai, tačiau tuo atveju Departamentui buvo skirta 5 proc. finansinė korekcija. Pareiškėjas darė išvadą, kad skundžiamu sprendimu paskirta finansinė korekcija yra pritaikyta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi jos dydis neatitinka proporcingumo principo, neargumentuotas. Atsižvelgdamas į tai, kad realios žalos ir nuostolių Europos Sąjungos bendrasis biudžetas nepatyrė, buvo užtikrintas tinkamas VPĮ tikslų pasiekimas, pareiškėjas manė, jog finansinė korekcija neturi būti taikoma.

2.24. Pareiškėjas apibendrino, kad jo veiksmai ir sprendimai iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamentas pažeidė viešųjų pirkimų principus. PSS sirenų stiprintuvų atkuriamo dažnio ir PSS sirenų garso projektorių sistemos atkuriamo dažnio pakeitimą laikyti esminiu sąlygų pakeitimu nėra teisinio pagrindo, nes: 1) po techninės specifikacijos pakeitimo prie Pirkimo neprisijungė naujų tiekėjų ir pakeitimai iš esmės nepakeitė Pirkimo pobūdžio, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; 2) Departamentas visiems esamiems ir būsimiems suinteresuotiems tiekėjams pranešęs apie Pirkimo sąlygų patikslinimą užtikrino tinkamą Pirkimo taisyklių taikymą ir skaidrumo principo laikymąsi; 3) vykdant viešąjį pirkimą, ypač, kai jis yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, kuomet yra svarbūs terminai, pirkimų organizatoriai ir tiekėjai turi įsivertinti termino pratęsimo svarbą, aktualumą ir riziką dėl terminų nesilaikymo.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė nesutinkantis su skundu bei pateikė šiuos motyvus:

3.1. Pareiškėjas skunde akcentuoja tiekėjų teises kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų tikslinimo, nors CPVA sprendime nekvestionuojama teikėjų teisė pirkimo procedūrų eigoje kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymais, siūlymais, pretenzijomis dėl pirkimo dokumentų tikslinimo. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą nustatė, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į tiekėjo prašymą pakeisti techninės specifikacijos sąlygas, apribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti Pirkime, pakeitė pirminėse Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui. Perkančiosios organizacijos atliktas techninės specifikacijos pakeitimas sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingus pasiūlymus, todėl tokiu būdu buvo išplėsta tiekėjų konkurencija.

3.2. Pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Techninės specifikacijos parametro pakeitimas tokiu būdu, kuris turi įtakos konkurencijos ratui, yra laikomas esmine Pirkimo sąlyga, turinčia įtakos Pirkimo rezultatui, o esminės Pirkimo sąlygos negali būti keičiamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pakeisdamas esminę Pirkimo sąlygą, tačiau nenutraukdamas Pirkimo bei nepaskelbdamas jo iš naujo, pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

3.3. Pareiškėjas remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) paaiškinimu dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo, tačiau nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo nei neaiškūs, nei netikslūs, tačiau ribojantys konkurenciją ir diskriminuojantys tiekėjus. Pati VPT yra nurodžiusi, jog keičiant esmines pirkimo sąlygas taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų ar kiti tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, nepakanka informuoti tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus, todėl, atlikus esminius pakeitimus, pirkimas turi būti nutrauktas ir paskelbtas naujas.

3.4. Nors pareiškėjas skunde bando pagrįsti būtinumą pakeisti techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau Agentūra sprendime nekvestionuoja to, jog egzistavo būtinybė pakeisti Pirkimo sąlygas, o priešingai, kaip ir pažymėjo LAGK teiktame atsiliepime ir sprendime, sutinka, kad šie kriterijai buvo ribojantys tiekėjų konkurenciją. Minėta aplinkybė neginčijamai įrodo, jog techninės specifikacijos reikalavimai yra esminiai ir turi tiesioginės įtakos tiek siūlomai produkcijai, tiek tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime.

3.5. Agentūra kategoriškai nesutiko su pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, jog padaryti techninės specifikacijos pakeitimai neturėtų būti laikomais esminiais, nes skelbime esanti informacija nebuvo keista, o prie pirkimo CVP IS neprisijungė naujų tiekėjų. Remdamasi ESTT praktika, Agentūra nurodė, kad Departamentas turi galimybę taisyti ar pildyti Pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai. Departamentui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus Pirkimo sąlygų pakeitimus su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos.

3.6. Šis anksčiau minėtas reikalavimas reiškia, jog atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo (toliau – ir pirmas Borta kriterijus). Kita svarbi sąlyga yra ta, kad minėtas reikalavimas reiškia, jog apie pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu (toliau – ir antras Borta kriterijus). Minėtas reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tiek pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (toliau – ir trečias Borta kriterijus) (toliau kartu – ir Borta kriterijai).

3.7. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar perkančiosios organizacijos atliktas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas pagal pirmą Borta kriterijų yra laikomas esminiu, turi būti įvertinta aplinkybė, ar toks pirkimo sąlygų pakeitimas nesudarys galimybių pirkime dalyvauti tokiems tiekėjams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti. Pats pareiškėjas skunde sutinka su CPVA teiginiu, kad tokio pobūdžio pakeitimai potencialiai turėjo įtaką Pirkimu galėjusių susidomėti tiekėjų ratui. Atsižvelgiant į tai, tiek CPVA, tiek pareiškėjas laikosi tos pačios pozicijos, kad techninės specifikacijos pakeitimas sudarė galimybes Pirkime dalyvauti tokiems tiekėjams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti, todėl vadovaujantis ESTT praktika, toks pakeitimas neabejotinai laikomas esminiu.

3.8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sąlygas atsižvelgiant į naujų dalyvių pritraukimo ribojimą yra pasisakęs, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas teisiškai, o ne faktiškai – turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių. Tokiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas naujų dalyvių neatsirado. Daug svarbiau yra nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius. Tais atvejais, kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas.

3.9. Esminių pirkimo sąlygų keitimo atvejai turi būti vertinami daugiau teisiškai, vertinant potencialią galimybę viešojo pirkimo konkurse atsirasti naujų tiekėjų. Toks vertinimas nesuponuoja pareigos ar būtinybės nustatyti faktinį tiekėjų rato prasiplėtimą, pakeitus esmines pirkimo sąlygas, t. y. įrodyti, kad tiekėjų ratas faktiškai prasiplėtė. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje teigiama, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Agentūra apibendrinama nurodo, kad finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai (pavyzdžiui aiškus tiekėjų, negalėjusių pateikti pasiūlymų skaičius).

3.10. CPVA ir LAGK sprendimuose Pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos) pakeitimas buvo įvertintas kaip esminis, atsižvelgus į aktualią teismų praktiką bei VPĮ įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad nepatikslinus techninės specifikacijos neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi būtų padaryta žala visuomenės saugumo interesams (lūkesčiams), o tuo pačiu pažeisti ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai, t. y. ir šiuo aspektu pareiškėjas pripažįsta, kad buvo pakeista esminė Pirkimo sąlyga, nes neesminių pirkimo sąlygų pakeitimas jokiu būdu negali sukelti neigiamų pasekmių, tuo labiau žalos visuomenės saugumo interesams ir pažeisti imperatyvius principus.

3.11. Nustačius, jog pakeista Pirkimo sąlyga yra esminė ir neatitinka pirmojo Borta kriterijaus, antrojo ir trečiojo Borta kriterijų vertinti nereikia, nes esant situacijai, kai pakeista esminė Pirkimo sąlyga, Pirkimas turėjo būti nutrauktas. Nepaisant to, kad pareiškėjas privalėjo nutraukti Pirkimo procedūrą ir Pirkimą vykdyti iš naujo, tačiau kitų šio Pirkimo aplinkybių vertinimas turi tiesioginės įtakos pažeidimo pobūdžiui bei sunkumui nustatyti. Pareiškėjas pranešimą apie esminių Pirkimo sąlygų keitimą išsiuntė kvietimą dalyvauti Pirkime priėmusius tiekėjus ir paskelbė CVP IS, tačiau toks informacijos pateikimas negali būti prilyginamas naujos Pirkimo procedūros paskelbimui. Šiuo atveju visi suinteresuoti subjektai, kurie nebuvo priėmę kvietimo dalyvauti Pirkime ir dėl to nebuvo tiesiogiai informuoti apie Pirkimo sąlygų tikslinimą, galėjo apie tai sužinoti atskirai analizuodami Pirkimo dokumentus ir pasitikrindami, ar Pirkimo sąlygos nebuvo tikslintos, tačiau tokia situacija neabejotinai lemia skirtingas tiekėjų, priėmusių dalyvauti Pirkime, ir kitų suinteresuotų subjektų galimybes tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu susipažinti su Pirkimo sąlygų pakeitimais.

3.12. Agentūra CPVA sprendime pagrįstai vertino, kad pareiškėjas apie esminių Pirkimo sąlygų pakeitimą neinformavo visų potencialių tiekėjų tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl manė, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog su pakeistomis esminėmis Pirkimo sąlygomis tiekėjai buvo supažindinti tinkamai, nes tinkamas supažindinimas turėtų būti naujos pirkimo procedūros paskelbimas.

3.13. Šiuo atveju, nepaisant to, kad Pirkimas privalėjo būti nutrauktas, pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo aplinkybė yra taip pat svarbi pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakeista esminė Pirkimo sąlyga, ji visais atvejais yra laikytina reikšminga sąlyga, turinti įtakos tiekėjų rengiamiems pasiūlymams. Vertindama aplinkybę, kad pareiškėjas vykdė tarptautinį Pirkimą ir vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas net manydamas, kad tai nėra esminė Pirkimo sąlyga (su kuo CPVA nesutinka), tačiau neabejotinai reikšminga, privalėjo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus.

3.14. Viešųjų pirkimų, atliekamų VPĮ nustatyta tvarka, skelbimų teikimo tvarką reglamentuota Skelbimų teikimo VPT tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame VPT direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1S-92. Aprašo 12.127 punkte nustatyta, kad skelbimo SK-4 forma naudojama tuomet, kai siekiama pakeisti informaciją jau paskelbtame skelbime, siekiant ištaisyti tik nedideles klaidas ar netikslumus. Tačiau minėta forma nėra naudojama, kai jau paskelbtuose skelbimuose daromi esminiai keitimai, kuomet yra būtina pradėti naują procedūrą. Vadovaudamasi VPĮ ir pagal analogiją Aprašo nuostatomis, papildomais VPT paaiškinimais, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas, pakeitęs esminius techninės specifikacijos reikalavimus, privalėjo nutraukti Pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimą.

3.15. CPVA nesutiko su pareiškėjo pateiktais argumentais, jog patęsiant pasiūlymo terminą vykdant viešąjį pirkimą, ypatingai, kai jis yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, kur yra svarbūs terminai, pirkimų organizatoriai ir tiekėjai turi įsivertinti termino pratęsimo svarbą, aktualumą ir riziką dėl terminų nesilaikymo. Pirkimams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ar kitų struktūrinių fondų lėšomis, įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių, susijusių su viešojo pirkimo procedūrų atlikimu. Vien tik formalus VPĮ nuostatų laikymasis neužtikrina šiame įstatyme numatyto tikslo užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projektų konkursų atlikimą įgyvendinimo.

3.16. Agentūra nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad ji netinkamai vertino pirkimo organizatorių, tiekėjų kompetenciją, nevertino Pirkimo sudėtingumo, neatsižvelgė į racionalų biudžeto lėšų naudojimą, VPĮ įtvirtintus principus. CPVA nurodė, kad ji atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), todėl neprivalėjo atlikti pareiškėjo nurodyto vertinimo.

3.17. PAFT, kurios Projekto vykdytojui yra privalomos pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakingas būtent projekto vykdytojas, todėl jis ir turi pareigą organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras taip, kad jos atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Spręsdama dėl finansinės korekcijos dydžio CPVA laikėsi proporcingumo principo ir atsižvelgė į pažeidimo pobūdį bei visas faktines aplinkybes, o kaip vieną iš svarbių aplinkybių vertino pasiūlymų pateikimo termino nepratęsimą ir tai, kad pakeitus techninę specifikaciją iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos buvo likusios 6 dienos. Agentūra išsamiai išnagrinėjo pažeidimo aplinkybes, įvertino faktines aplinkybes, teiktus perkančiosios organizacijos paaiškinimus ir priėmė motyvuotą sprendimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas įgyvendina projektą „Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra“, projekto Nr. 05.1.1-CPVA-V-901-01-0002.

5.2. 2018 m. gegužės 24 d. Departamento perspėjimo sirenų komisijos protokolu Nr. 48-66 buvo patvirtintos Perspėjimo sirenų atviro konkurso sąlygos.

5.3. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 27 d. CPV IS paskelbė tarptautinį pirkimą „Pavojaus sirenos“, kurio Nr. 383182, apibrėžiant pasiūlymų pateikimo terminą iki 2018 m. liepos 2 d. Perspėjimo sirenų atviro konkurso sąlygų 2 priedu buvo nustatyta perspėjimo sirenų techninė specifikacija.

5.4. 2018 m. birželio 21 d. tiekėjas UAB „NT Service“ pateikė pranešimą Nr. V-NTS5-06.21 „Dėl pavojaus sirenų pirkimo sąlygų patikslinimo“, kuriuo prašė patikslinti techninės specifikacijos lentelės 8 ir 9 punktuose nurodytus reikalavimus dėl atkuriamo dažnio ribų ir nustatyti juos 300-3000 Hz sirenų stiprintuvams ir garso projektoriams, kas atitiktų tarptautines normas, užtikrintų efektyvų perspėjimą maksimaliu atstumu ir nediskriminuotų potencialių tiekėjų.

5.5. 2018 m. birželio 21 d. tiekėjas UAB „InComSystems“ pateikė skundą Nr. 02-27 „Dėl skundo pateikimo“, kuriame nurodė, kad techninės specifikacijos 4 lentelės 8 punkto reikalavimas „PSS sirenų stiprintuvų atkuriamas dažnis ne blogesnis kaip 100-20000 Hz“ yra techniškai nepagrįstas, ekonomiškai brangus ir dirbtinai ribojantis potencialių tiekėjų dalyvavimą konkurse, todėl prašė patikslinti techninės specifikacijos 4 lentelės 8 punkto reikalavimą.

5.6. 2018 m. birželio 22 d. įvyko Departamento posėdis. Iš byloje pateikto Departamento 2018 m. birželio 22 d. protokolo Nr. 48-97 „Pavojaus sirenų viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas pirkimo Nr. 383182“, matyti, kad jame buvo svarstyti pirkimo dalyvių pateikti klausimai. Protokole nurodyta, kad posėdžio metu buvo nutarta pritarti protokole pateiktiems atsakymams į pirkimo dalyvių pateiktus klausimus (pritarti pateiktoms tiekėjų pastaboms dėl techninės specifikacijos 4 lentelės 8 ir 9 punktų pakeitimų ir pakoreguoti techninės specifikacijos reikalavimus sirenos dažniui nuo 300 Hz iki 4 000 Hz, stiprintuvui – nuo 300 Hz iki 4 000 Hz) ir nedelsiant informuoti pirkimo dalyvius apie komisijos priimtus sprendimus. Taip pat byloje pateikta perspėjimo sirenų techninė specifikacija ir pagal Pirkimo sąlygų 2 priedą (Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 ir 5 lentelės).

5.7. Departamentas 2018 m. birželio 25 d. pranešimu Nr. 6298923 informavo prie Pirkimo prisijungusius teikėjus apie techninės specifikacijos 4 lentelės 8 ir 9 punktų pakeitimą.

5.8. UAB „Fima“ 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. SP18/887 „Dėl perspėjimo sirenų pirkimo“ pateikė Departamentui pasiūlymą bei Pirkimo sąlygų reikalaujamą dokumentaciją, pagrindžiančią siūlomų prekių atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, nurodydama, jog pasiūlymo kaina – 206 521,86 Eur.

5.9. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Departamentas su UAB „Fima“ (toliau – ir pardavėjas) susitarė dėl Perspėjimo sirenų ir jų sistemų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 35-35 specialiųjų sąlygų (toliau – ir Sutartis), kuria pardavėjas įsipareigojo pristatyti, įrengti ir perduoti Departamento nuosavybėn perspėjimo sirenas ir jų sistemas (26 vnt.) (toliau – prekės), o Departamentas – jas priimti ir atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 papunktis). Sutarties 1.2 papunktyje buvo nustatyta, kad techniniai reikalavimai prekėms nurodyti Sutarties specialiųjų sąlygų priede. Byloje taip pat pateiktas ir Sutarties priedas – „Perspėjimo sirenų ir jų sistemų techninė specifikacija“.

5.10. CPVA 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2020/2 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 05.1.1-CPVA-V-901-01-0002” informavo Departamentą, kad Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 dėl esminių techninės specifikacijos pakeitimų Pirkimo vykdymo metu ir nurodė pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, galinčius turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

5.11. Departamentas 2020 m. birželio 18 d. pateikė Agentūrai raštą Nr. 9.4-1050 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte 05.1.1-CPVA-V-901-01-0002“, kuriame nurodė nesutinkantis su minėtame CVPA rašte pateiktais pažeidimo argumentais.

5.12. CPVA 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. IT01 nusprendė, kad Departamentas, pakeitęs esminius Perspėjimo sistemų techninės specifikacijos reikalavimus, bet nenutraukęs Pirkimo bei nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. 20 652,19 Eur.

5.13. Departamentas, nesutikdamas su CPVA sprendimu, 2020 m. rugsėjo 24 d. jį apskundė LAGK, prašydamas šį Sprendimą panaikinti ir taikyti minimalią 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo pasirašytos 206 521,86 Eur sutarties vertės. Komisija 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 21R-852 (AG-775/03-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas byloje vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 34 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

7. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumento, jog VPĮ nustato teisę tiekėjams kreiptis į pirkimo organizatorių dėl pirkimo dokumentų patikslinimo, kad būtų tinkamai įgyvendintas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, sutiko su atsakovo nuomonė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tiekėjų teisės kreiptis į pirkimo organizatorių dėl pirkimo dokumentų patikslinimo.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad Departamentas, atsižvelgdamas į tiekėjų prašymą pakeisti techninės specifikacijos sąlygas, apribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti Pirkime, pakeitė pirminėse Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui. Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu buvo išplėsta tiekėjų konkurencija, ir pažymėjo, jog nustačius VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, perkančioji organizacija turi teisę ir privalo savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas nenutraukė Pirkimo procedūrų, taigi pažeidė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog techninės specifikacijos pakeitimai neturėtų būti laikomi esminiais, kadangi skelbime esanti informacija nebuvo keista, o prie pirkimo CVP IS neprisijungė naujų tiekėjų, todėl negalima teigti, kad dėl techninės specifikacijos patikslinimo Pirkimu susidomėjo daugiau rinkos dalyvių, nurodė, kad ESTT praktikoje yra pasisakyta, jog vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai, pirkimo vykdytojas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriais atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse.

10. Teismas pažymėjo, kad, pagal ESTT praktiką, negalima daryti išvados, jog bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. Pirkimo vykdytojas turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems reikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai, taip pat aptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant pirmąjį Borta kriterijų.

11. Teismas nustatė, kad Departamentui 2018 m. birželio 22 d. pakeitus techninės specifikacijos 4 lentelės 8 ir 9 punktus, 8 punktas buvo išdėstytas: „PP sirenų stiprintuvų atkuriamas dažnis ne blogesnis kaip 300-4000 Hz“; 9 punktas buvo išdėstytas: „PP sirenų garso projektorių sistemos atkuriamas dažnis ne blogesnis kaip 300-4000 Hz“. Teismas pažymėjo, kad prie Pirkimo 2018 m. birželio 29 prisijungė naujas tiekėjas – UAB „Fima“, todėl padarė išvadą, jog padaryti pakeitimai buvo tokie esminiai, kad pritraukė potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Teismas nurodė, jog pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad pakeitimai buvo esminiai, teigdamas, kad sutinka su CPVA teiginiu, kad tokio pobūdžio pakeitimai potencialiai turėjo įtaką Pirkimu galėjusių susidomėti tiekėjų ratui. Teismas konstatavo, kad techninės specifikacijos pakeitimas sudarė galimybę dalyvauti kitiems tiekėjams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu minėti pakeitimai nebūtų buvę atlikti, ir taip buvo pažeistas pirmasis Borta kriterijus.

12. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas), pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą, tačiau to nebuvo padaryta.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimo vykdymo metu buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, dėl kurių turėjo būti nutrauktas Pirkimas ir vykdomas naujas, padarė išvadą, kad paskelbus naują pirkimą su pakeistomis Pirkimo sąlygomis galėjo atsirasti naujų dalyvių, o tai reiškia, kad Pirkime susidariusi situacija apribojo galimybes dalyvauti tiems tiekėjams, kurie būtų galėję pateikti pasiūlymą pagal pakeistas Pirkimo sąlygas, taip pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus bei 29 straipsnio 3 dalį, todėl ir CPVA ir LAGK sprendimuose pagrįstai konstatavo šiuos pažeidimus.

14. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl pasiūlymo termino pratęsimo vykdant viešąjį pirkimą, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, pažymėjęs, kad pirkimams, finansuojamiems Europos Sąjungos lėšų, įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių išimčių, kurios susijusios su viešojo pirkimo procedūrų atlikimu, o vien tik formalus VPĮ nuostatų laikymasis neužtikrina šiame įstatyme nustatyto tikslo – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projektų konkursų atlikimą įgyvendinimo.

15. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad CPVA netinkamai vertino pirkimo organizatorių, tiekėjų kompetencijos ir teisinių žinių, nevertino kokio sudėtingumo yra šis pirkimas, o taip pat neatsižvelgė į racionalų biudžeto lėšų naudojimą, VPĮ įtvirtintus principus, sutiko su CPVA atsiliepime nurodyta pozicija, kad Agentūra atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Taisyklėse bei PAFT, o minėti teisės aktai nenustato pareigos CPVA privalomai vertinti pirkimo organizatorių, tiekėjų kompetencijos ir teisinių žinių, pirkimo sudėtingumo.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pritaikytos finansinės korekcijos ir jos dydžio, įvertino Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių 9.3.5, 9.3.7 punktų, PAFT taisyklių 311, 407, 408 punktų, PAFT 7 priedo 6–14 punktų nuostatas, ir pažymėjo, kad vadovaujantis PAFT, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti. Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės, 2020 m. gegužės 1 d. redakcija).

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pakeisdamas techninę specifikaciją, nevykdė VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos technine specifikacija užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pareiškėjas Pirkimo vykdymo metu pakeitė techninės specifikacijos reikalavimus ir tokiu būdu pakeitė esminę Pirkimo sąlygą, taip sudarydamas galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingesnius pasiūlymus – praplėtė tiekėjų konkurenciją, o po pakeitimų prie Pirkimo prisijungė naujas tiekėjas.

18. Teismas nurodė, kad CPVA, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas Pirkime vadovavosi ir pasiūlymus vertino pagal pakeistas, priminiame Pirkime nepaskelbtas sąlygas, taikė Gairių 2 lentelės 8 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir (arba) atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., jei atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimą (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai išsamiai. Teismas pažymėjo, kad nors finansinės korekcijos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, tačiau CPVA turi teisę, o ne pareigą sumažinti finansinės korekcijos dydį. Nagrinėjamu atveju CPVA atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęsiamas ir tai, kad pakeitus techninę specifikaciją, iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos buvo likusios 6 dienos, pagrįstai ir proporcingai pareiškėjai taikė 10 proc. finansinę korekciją.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad atsakovas, įgyvendindamas PAFT nuostatas, veikė nustatytų įpareigojimų ribose. Teismo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu pareiškėjui skirta 10 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjui pritaikytą finansinę korekciją sumažinti iki 5 procentų.

21. Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

21.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl pritaikytos 10 proc. finansinė korekcijos nuo Sutarties vertės (toliau – ir finansinė korekcija), netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualias teisės normas.

21.2. Pareiškėjas sutinka, kad pagal Taisyklių 9.3.5 papunktį, įgyvendinančioji institucija (CPVA) atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, bei atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 p.), tačiau pažymi, kad kaip priežiūros institucija, CVPA turėtų priimti sprendimus argumentuotai ir taikyti vienodą praktiką dėl iš esmės tapačių pažeidimų vykdant pirkimą nepriklausomai nuo pasirašytos sutarties vertės.

21.3. Pirmosios instancijos teismas savo skundžiamame sprendime nurodęs, kad CPVA turi teisę, o ne pareigą sumažinti finansinės korekcijos dydį, nukrypo nuo tinkamo teisės aktų nuostatų aiškinimo, pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus.

21.4. Atsakovas neseniai turėjo iš esmės analogišką bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI3-1004-596/2021), kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą, padarė VPĮ pažeidimus, taip pat buvo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, motyvai, tik minėtos bylos atveju Departamentui buvo skirta 5 proc. finansinė korekcija. Pareiškėjas nurodo, kad minimoje byloje buvo nustatyta, kad Departamentas, pakeitęs esminį techninės specifikacijos reikalavimą, bet nenutraukęs pirkimo bei nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 29 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir taikė jam 5 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui.

21.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, nustatęs iš esmės tokius pačius pažeidimus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus), pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

21.6. Atsakovas, kaip projektų priežiūrą vykdant institucija, vykdydama jai teisės aktais nustatytą teisę skirti baudą už netinkamai atliekamus viešuosius pirkimus, finansuojamus iš Europos sąjungos lėšų, taiko dvigubus standartus už iš esmės tapačius pažeidimus. Pareiškėjui panašiu metu gavus atsakovo sprendimus dėl padarytų pažeidimų, bet su skirtingomis finansinėmis korekcijomis, objektyviai kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai baudos skiriamos tinkamai išanalizavus visas aplinkybes, kokiais kriterijais remiantis taikomos finansinės korekcijos, ar tam įtakos turi ir pasirašytų sutarčių vertė.

22. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįsta, ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

22.1. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl pareiškėjui pritaikytos 10 proc. finansinė korekcijos nuo Sutarties vertės, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, kurie patvirtina šias aplinkybes, nurodė teisės aktus bei taikytiną aktualią teismų praktiką.

22.2. CPVA nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, kad CPVA turi teisę, o ne pareigą sumažinti finansinės korekcijos dydį nuo tinkamo teisės aktų nuostatų aiškinimo, pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus, nes iš esmės analogiškoje byloje CPVA Departamentui skyrė mažesnę finansinę korekciją. Atsakovas akcentuoja, kad ir nagrinėjamoje, ir pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, bei pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.

22.3. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Atsakovas pažymi, kad pagal PAFT 10 punkto nuostatas, finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip ir patvirtinta ginčijamu teismo sprendimu, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui. Nors Apeliaciniame skunde nurodytoje kitoje byloje nustatyto VPĮ pažeidimo pobūdis ir yra panašus su nagrinėjamoje byloje nagrinėtu Pirkimu, tačiau visos reikšmingos ir su pažeidimu susijusios aplinkybės nėra identiškos, t. y. skirtingi sutarties dalykai (pirkimo objektai), atitinkamos rinkos ypatybės, tiekėjų suinteresuotumas ir pan.

22.4. Atsakovas pažymi, kad pagal PAFT nuostatas, atsižvelgiant į pirkimų ypatumus, nustatytus VPĮ, konkretaus pažeidimo atveju taikytinos pataisos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, pažeidimo sunkumą ir pažeidimo finansinį poveikį. CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT 311, PAFT 7 priedo 6–14 punktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad su pažeidimu susijusių aplinkybių baigtinis sąrašas PAFT nėra reglamentuotas, įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA) kiekvieno pažeidimo tyrimo atveju taikydama finansinę korekciją, įvertina pažeidimo pobūdį bei visas, jos manymu, reikšmingas, su pažeidimu susijusias aplinkybes.

22.5. Atsakovas nurodo, kad skirdamas finansinę korekciją, vadovavosi Gairių 1.3 punktu, nustatančiu, kad šiose gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 % pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Atsakovas, aptaręs aktualią ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Gairių taikymo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad CPVA turi teisę, o ne pareigą sumažinti finansinės korekcijos dydį.

22.6. Atsakovas pažymi, kad spręsdamas dėl nagrinėjamu atveju taikytos finansinės korekcijos dydžio (t. y. 10 proc.) atsižvelgė į tai, kad: pareiškėjas Pirkimo procedūros eigoje, atlikęs Techninės specifikacijos esminius pakeitimus, bet nenutraukęs Pirkimo bei nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, tokiu būdu apribodamas galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui; pagal Gairių 2.1. lentelės 8 punktą, pažeidimas nustatomas, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir (arba) atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijos, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc. jei atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimą (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai išsamiai; buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas Europos Sąjungos rinkai; Techninės specifikacijos pakeitimai buvo išsiųsti tik prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, tačiau neišviešinti taip, kad juos matytų TED sistemoje bei prie Pirkimo CVP IS priemonėmis neprisijungę tiekėjai; pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas, su pakeistomis Pirkimo sąlygomis galėjo susipažinti tik prie Pirkimo prisijungę tiekėjai, o pakeitus Techninę specifikaciją, iki pasiūlymų pateikimo buvo likusios 6 d.; remiantis CVP IS Pirkimo audito ataskaitos duomenimis, prie Pirkimo buvo prisijungę 10 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai; dėl Techninės specifikacijos buvo gautos tiekėjų pretenzijos, į kurias Projekto vykdytojas atsižvelgė; nustatant pažeidimo sunkumą, atsižvelgta ir į konkurencijos lygį, įvertinant Pirkimo objekto sudėtingumą ir prieinamumą, rinkos ypatybes bei tiekėjų suinteresuotumą.

22.7. Pareiškėjo Pirkimo vykdymo metu atlikti esminiai Pirkimo sąlygų pakeitimai sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingesnius pasiūlymus – praplėtė tiekėjų konkurenciją, o atsižvelgiant į tiekėjų suinteresuotumą, vertinama ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė, kad paskelbus Pirkimą iš naujo, potencialių dalyvių galėjo būti daugiau.

22.8. Skundžiamame sprendime dėl pažeidimo buvo nurodytos ir įvertintos ne pavienės aplinkybės, bet juridinių faktų visetas, kuris yra būtinas ir pakankamas VPĮ normų pažeidimo nustatymui bei proporcingos finansinės korekcijos padarytam pažeidimui pritaikymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje konstatuota, jog skundžiamu CPVA sprendimu pareiškėjui skirta 10 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo, kuriame buvo konstatuota, jog Departamentas, pakeitęs esminius Perspėjimo sistemų techninės specifikacijos reikalavimus, bet nenutraukęs Pirkimo bei nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir pareiškėjui pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, panaikinimo, nenustatęs, kad šis CPVA sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija CPVA sprendime konstatuoto VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo, tačiau nesutinka, kad už šiuos pažeidimus jam pagrįstai buvo skirta 10 proc. finansinė korekcija, ir mano, kad ji turi būti sumažinta iki 5 proc.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes dėl neproporcingo finansinės korekcijos dydžio, netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualius teisės aktus. Teisėjų kolegija šiam apelianto argumentui nepritaria, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl atsakovo sprendimo šiuo aspektu, bet ir patikrino, ar atsakovas sprendime tinkamai taikė finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016 buvo pažymėta, kad Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas Taisyklių (PAFT) 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019 ir kt.).

29. Vertinant atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo teisingumą, pažymėtina, jog atsakovas finansinę korekciją pritaikė pagal Gairių 2.1 lentelės 8 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir (arba) atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijos, ir taikoma 25 procentų pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., jei atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimą (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai išsamiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta Gairių nuostata nustato galimybę sumažinti pataisos normą iki 10 arba 5 proc. tik esant tam nustatytam pagrindui.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame CPVA sprendime nustatytą pareiškėjo padarytą viešųjų pirkimų pažeidimą, jo sukeltas pasekmes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyta 10 procentų finansinės korekcijos norma, kuri atitinka pažeidimo sunkumą ir pobūdį, proporcingumo principą. Pareiškėjo padarytam pažeidimui Gairėse nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri galėjo būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Atsakovas tai padarė. Pareiškėjas apeliaciniame nepagrindė, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui 10 proc. finansinę korekciją, ar pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad toks korekcijos dydis yra pagrįstas, pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principą. Išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją dar labiau sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje iš esmės analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI3-1004-596/2021 pareiškėjui atsakovas pritaikė tik 5 proc. finansinę korekciją, ir tai, pareiškėjo manymu, kelia abejones, ar tikrai baudos skiriamos tinkamai išanalizavus visas aplinkybes, kokiais kriterijais remiantis taikomos finansinės korekcijos.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo išreikštų abejonių dėl atsakovo taikomų finansinių korekcijų dydžio, nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad finansinė korekcija pareiškėjui buvo paskirta įvertinus visas svarbias aplinkybes: nustatytą pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, konkurencijos lygį (Pirkimo objekto sudėtingumą ir prieinamumą, tiekėjų suinteresuotumą ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog atsakovo tyrimai galbūt atliekami nevisapusiškai, nenurodo, į kokias aplinkybes atsakovas neatsižvelgė, netinkamai įvertino ir kt.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI3-1004-596/2021 nagrinėto pažeidimo, susijusio su vidutinės klasės automobilinių cisternų pirkimo aplinkybėmis, sutinka, kad nors minimoje byloje nustatyto VPĮ pažeidimo pobūdis ir yra panašus su nagrinėjamoje byloje nustatytu pažeidimu, tačiau su pažeidimu susijusios aplinkybės (pirkimo objektai, atitinkamos rinkos ypatybės, tiekėjų suinteresuotumas, kurie vertinami atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką), nėra identiškos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, taikydamas skirtingą finansinės korekcijos dydį nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI3-1004-596/2021, netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo padarytus pažeidimus.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė