2025-01-29 Nr. AB-1880-3-61-3-01890-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-173-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01890-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: „1. pripažinti, kad atsakovo Lietuvos krašto apsaugos ministro veiksmais 18 03 2024 raštu Nr. I2IS-37 perdavus mano 11 03 2024 skundą išnagrinėti Lietuvos kariuomenei 29 03 2024 rašte Nr. IS-175 padarė man žalą. 2. Panaikinti 23 04 2024 raštą Nr. I2IS-61 ir įpareigoti atsakovą LR krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį išnagrinėti 17 04 2024 skundą LR karo prievolės įstatymo 38 str. pagrindu ir nurodyti krašto apsaugos ministro nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką ir pagrindus. 3. Įpareigoti atsakovą LR krašto apsaugos ministrą ar jo Įgaliotą asmenį LR karo prievolės Įstatymo 38 str. pagrindu asmeniškai priimti sprendimą dėl 17 04 2024 skundo išnagrinėjimo ir atsakyti pareiškėjui. 4. Priteisti man iš atsakovo Lietuvos krašto apsaugos ministro 100 000 eurų žalos atlyginimą už sistemingą atsisakymą ir vilkinimą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus bei vykdomą šantažą ir provokacijas prieš VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS pilietį.“

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties dalį dėl trečiojo ir ketvirtojo skundo reikalavimų panaikino ir jų priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. B. skundą dėl trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio pagrindu asmeniškai priimti sprendimą dėl 2024 m. balandžio 17 d. skundo išnagrinėjimo ir atsakyti pareiškėjui.

Teismas iš pareiškėjo skundo ir jo priedų nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 17 d. skundu kreipėsi į krašto apsaugos ministrą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Administracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 12IS-61 pareiškėjo skundas buvo persiųstas Lietuvos kariuomenei, nurodant, kad prašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi išnagrinėti jį ir atsakyti pagal kompetenciją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad į minėtą pareiškėjo skundą Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužės 13 d. raštu Nr. KVS-356 buvo atsakyta, pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu, jį apskundė teismui. Skundas dėl Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužės 13 d. rašto Nr. KVS-356 panaikinimo ir 100 000 Eur žalos priteisimo yra priimtas (administracinė byla Nr. I2-10811-1066/2024).

Teismas sprendė, kad nors šiuo atveju pareiškėjas bando inicijuoti ginčą dėl neveikimo, iš pareiškėjo skundo turinio, pateiktų dokumentų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad į pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundą buvo atsakyta. Nors iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka, kad jo skundą nagrinėtų Lietuvos kariuomenė ir mano, kad tai pagal kompetenciją turėtų padaryti krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo, tačiau argumentus dėl to, jog jo skundą turėjo nagrinėti ne ta institucija, kuri tai padarė, pareiškėjas galėtų pateikti skųsdamas gautą atsakymą į skundą. Teismas vertino, kad esant nenuginčytam administraciniam aktui, kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas ir priimti nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad esant situacijai, kai pareiškėjui pateiktas atsakymas teismui jau yra apskųstas, nėra pagrindo dėl aptariamo reikalavimo nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, išaiškinant teisę skųsti atsakymą į skundą, kadangi šia teise pareiškėjas jau yra pasinaudojęs.

Teismas dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo krašto apsaugos ministro 100 000 Eur žalos atlyginimą už sistemingą atsisakymą ir vilkinimą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus bei vykdomą šantažą ir provokacijas prieš Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį, nurodė, kad skundas dėl 100 000 Eur žalos priteisimo yra priimtas (administracinė byla Nr. I2-10811-1066/2024). Minimame skunde pareiškėjas žalą kildina iš tų pačių veiksmų / neveikimo, kaip ir šiame skunde.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. I2-8678-342/2024 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl 100 000 Eur žalos, kurią jis grindžia neteisėtais pareigūnų veiksmais, t. y. verčiant pareiškėją, Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį, būti karo prievolininku Lietuvos Respublikoje ir vykdyti karo prievolininko pareigas yra priimtas. Kadangi pareiškėjo reikalavimas priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą dėl analogiškų veiksmų yra priimtas kitoje byloje, todėl pareiškėjo skundą dėl ketvirtojo reikalavimo atsisakytina priimti, nes teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos kitos sudėties teismui; 2) ABTĮ 110 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo A. M. tyčinių neteisėtų veiksmų vengiant ir vilkinant administracinės bylos išnagrinėjimą bei proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimus nevykdant įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo nurodymų.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria jo skundo priėmimo klausimas dėl trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis grindžiama tais pačiais argumentais, kaip ir minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinta Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis, nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ši administracinė byla ir kitos nurodytos administracinės bylos yra tik tarp tų pačių šalių, bet ne dėl to paties pagrindo.

Pareiškėjas tvirtina, kad administracinėje byloje Nr. I2-8678-342/2024 nėra reikalavimo atlyginti 100 000 Eur žalą, nes reikalaujama 10 000 Eur žalos, o administracinėje byloje Nr. I2-8169-811/2024, nagrinėjamoje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose, nereikalaujama atlyginti žalos. Administracinėje byloje Nr. I2-10811-811/2024 reikalaujama atlyginti 1 000 000 Eur žalą dėl krašto apsaugos ministro sistemingų neteisėtų veiksmų / neveikimo 2023 m. gegužės 13 d. rašte Nr. KVS-356 viršijant kompetenciją ir vilkinant atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl skundžiama nutartis neteisėta.

Pareiškėjo įsitikinimu, dėl teisėjo A. M. turi būti priimta atskiroji nutartis dėl privalomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties tyčinio nevykdymo, šališko ir priklausomo šios administracinės bylos išnagrinėjimo vilkinimo.

Pareiškėjas teigia, kad buvo netinkamai taikomas ir aiškinamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes neteisingai nustatyti šios bylos ir administracinės bylos Nr. I2-10811-811/2024 pagrindai ir dalykai. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnį atsakovas krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo turėjo ir privalėjo spręsti pareiškėjo skundų perdavimą ar neperdavimą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui per 5 darbo dienas nuo gavimo. Todėl neveikimu šioje byloje bei administracinėje byloje Nr. I2-8169-811/2024 skundai nebuvo per 5 darbo dienas perduoti išnagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakoma priimti nagrinėti trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo trečiąjį reikalavimą „Įpareigoti atsakovą LR krašto apsaugos ministrą ar jo Įgaliotą asmenį LR karo prievolės Įstatymo 38 str. pagrindu asmeniškai priimti sprendimą dėl 17 04 2024 skundo išnagrinėjimo ir atsakyti pareiškėjui“ atsisakė priimti konstatavęs, kad nors iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka, kad jo skundą nagrinėtų Lietuvos kariuomenė ir mano, kad tai pagal kompetenciją turėtų padaryti krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo, tačiau argumentus dėl to, jog jo skundą turėjo nagrinėti ne ta institucija, kuri tai padarė, pareiškėjas galėtų pateikti skųsdamas gautą atsakymą (Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužės 13 d. raštą Nr. KVS-356) į skundą. Teismas vertino, kad esant nenuginčytam administraciniam aktui, kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus (nes krašto apsaugos ministras persiuntė pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundą nagrinėti Lietuvos kariuomenei), nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas ir priimti nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo ketvirtojo reikalavimo priteisti jam: „iš atsakovo Lietuvos krašto apsaugos ministro 100 000 eurų žalos atlyginimą už sistemingą atsisakymą ir vilkinimą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus bei vykdomą šantažą ir provokacijas prieš VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS pilietį“, sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl 100 000 Eur žalos priteisimo yra priimtas (administracinė byla Nr. I2-10811-1066/2024), jame pareiškėjas žalą kildina iš tų pačių veiksmų / neveikimo, kaip ir šiame skunde. Teismas taip pat nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I2-8678-342/2024 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl 100 000 Eur žalos, kurią jis grindžia neteisėtais pareigūnų veiksmais, t. y. verčiant pareiškėją, Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį, būti karo prievolininku Lietuvos Respublikoje ir vykdyti karo prievolininko pareigas yra priimtas. Kadangi pareiškėjo reikalavimas priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą dėl analogiškų veiksmų yra priimtas kitoje byloje, todėl teismas pareiškėjo skundą dėl ketvirtojo reikalavimo atsisakė priimti, nes teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir skundžiamą nutartį priėmė tais pačiais motyvais, kaip ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikintoje ankstesnėje pirmosios instancijos teismo nutartyje sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai aiškina ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes neveikimu šioje byloje bei administracinėje byloje Nr. I2-8169-811/2024 skundai nebuvo per 5 darbo dienas perduoti išnagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Pareiškėjo teigimu, administracinėje byloje Nr. I2-8678-342/2024 nėra reikalavimo atlyginti 100 000 Eur žalą, nes reikalaujama 10 000 Eur žalos, o administracinėje byloje Nr. I2-8169-811/2024 nereikalaujama atlyginti žalos. Administracinėje byloje Nr. I2-10811-811/2024 reikalaujama atlyginti 1 000 000 Eur žalą dėl krašto apsaugos ministro sistemingų neteisėtų veiksmų / neveikimo 2023 m. gegužės 13 d. rašte Nr. KVS-356 viršijant kompetenciją ir vilkinant atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl bylų dalykas ir pagrindas nesutampa. Be to, pareiškėjo vertinimu, dėl teisėjo A. M. veiksmų būtina priimti atskirąją nutartį ABTĮ 110 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-427-815/2024 nustatė, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškėjo skundo trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų priėmimo klausimą, skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2024 m. gegužės 2 d.) nei Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. I2-8678-342/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01328-2024-5), nei Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose administracinėje byloje Nr. I2-8169-811/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01111-2024-5) skundų priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Todėl nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos neigiamos prielaidos kreiptis į teismą, t. y. teismo žinioje nebuvo pirmosios instancijos teismo nurodytos administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dėl trečiojo ir ketvirtojo skundo reikalavimų remdamasis nurodyta teisės norma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad į 2024 m. balandžio 17 d. pareiškėjo skundą Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužės 13 d. raštu Nr. KVS-356 buvo atsakyta, pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu, jį apskundė teismui ir skundas dėl minėto 2024 m. gegužės 13 d. rašto Nr. KVS-356 panaikinimo ir 100 000 Eur žalos priteisimo yra priimtas administracinėje byloje Nr. I2-10811-1066/2024. Kaip minėta, teismas vertino, kad esant nenuginčytam administraciniam aktui, kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus (nes krašto apsaugos ministras persiuntė pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundą nagrinėti Lietuvos kariuomenei), nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas ir priimti nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I2-10811-1066/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02487-2024-2) (naujas bylos Nr. I2-1841-1066/2025) pareiškėjas teismo priimtame skunde prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužės 13 d. raštą Nr. KVS-356, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundas, adresuotas krašto apsaugos ministrui, įpareigoti atsakovus Lietuvos krašto apsaugos ministrą ir Lietuvos kariuomenės vadą išbraukti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos karo prievolininkų sąrašo ir priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado 1 000 000 Eur žalos atlyginimą už Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio ypatingai įžūlų sistemingą neteisėtą šantažą ir žeminimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad dėl trečiojo skundo reikalavimo („Įpareigoti atsakovą LR krašto apsaugos ministrą ar jo Įgaliotą asmenį LR karo prievolės Įstatymo 38 str. pagrindu asmeniškai priimti sprendimą dėl 17 04 2024 skundo išnagrinėjimo ir atsakyti pareiškėjui“) tarp šalių nėra kilęs administracinis ginčas, nes argumentus dėl to, jog jo skundą turėjo nagrinėti ne ta institucija, kuri tai padarė, pareiškėjas galėtų pateikti skųsdamas Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužės 13 d. raštą Nr. KVS-356 į jo 2024 m. balandžio 17 d. skundą ir dėl to pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismo ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), yra grindžiama materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos tik nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, analize. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių procesinio teisinio pobūdžio argumentų, kad toks ginčas pagal tokį pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ketvirtojo pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam: „iš atsakovo Lietuvos krašto apsaugos ministro 100 000 eurų žalos atlyginimą už sistemingą atsisakymą ir vilkinimą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus bei vykdomą šantažą ir provokacijas prieš VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS pilietį“, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas atsisakymo priimti skundą pagrindas yra kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje Nr. I2-8678-342/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01328-2024-5) (naujas bylos Nr. I2-1498-342/2025) priimti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti neteisėtus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. kovo 29 d. raštą Nr. IS-175 „Dėl 2024 m. vasario 11 d. skundo“ bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 10 000 Eur žalai atlyginti už Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio neteisėtą šantažą ir žeminimą, proceso šalys šioje byloje yra pareiškėjas A. B. ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. I2-10811-1066/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02487-2024-2) (naujas bylos Nr. I2-1841-1066/2025) pareiškėjas teismo priimtame skunde prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužės 13 d. raštą Nr. KVS-356, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. skundas, adresuotas krašto apsaugos ministrui, įpareigoti atsakovus Lietuvos krašto apsaugos ministrą ir Lietuvos kariuomenės vadą išbraukti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos karo prievolininkų sąrašo ir priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado 1 000 000 Eur žalos atlyginimą už Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio ypatingai įžūlų sistemingą neteisėtą šantažą ir žeminimą. Proceso šalys šioje byloje yra pareiškėjas A. B., atsakovai Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės vado.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad minėtose administracinėse bylose, kurias skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ir šioje byloje vertinant skundo ketvirtojo reikalavimo priėmimo klausimą nesutampa nei ginčo šalys, nei dalykas, nei pagrindas, nes prašoma panaikinti skirtingus priimtus sprendimus, skiriasi prašomos priteisti žalos dydis ir jos kilimo pagrindai.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo trečiąjį ir ketvirtąjį reikalavimus, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašo ABTĮ 110 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo A. M. tyčinių neteisėtų veiksmų vengiant ir vilkinant administracinės bylos išnagrinėjimą bei proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimus nevykdant įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo nurodymų.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-427-815/2024 turinį ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso normas. Šiuo aspektu pareiškėjo atskirajame skunde išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, dėl to atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis