917cb3cf-089f-4dee-bcca-acfe4d72e53c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-781-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24379-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.8.2; 3.2.4.11 (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovui I. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo I. M. 2500, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 2028, 04 Eur turtinės žalos atlyginimÄ dėl sveikatos sužalojimo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo vertinimu, yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo atsakomybei kilti.

Pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis užsipuolė ir stipriai iÅ¡gÄ sdino besilaukiančiÄ ieÅ¡kovo sutuoktinę, metaliniu strypu sumušė, stipriai pastumdamas bei purkÅ¡damas dujų balionėliu sužalojo atbėgusį iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jo sutuoktinei negresia pavojus, ieÅ¡kovÄ . Užpuolimo metu ieÅ¡kovui padaryti sveikatos sužalojimai yra konstatuoti specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1579/14(01), o kairės kojos sužalojimÄ patvirtina ieÅ¡kovo ambulatorinio gydymo statistinė kortelė.

IeÅ¡kovas pažymi, jei nebÅ«tų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovui nebÅ«tų kilę aukščiau nurodytos pasekmės, tad akivaizdu, jog egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir ieÅ¡kovui padarytos žalos. IeÅ¡kovo vertinimu, įvykio aplinkybės akivaizdžiai įrodo egzistuojant ir paskutinei deliktinės atsakomybės sÄ lygai - atsakovo kaltei. IeÅ¡kovas dėl užpuolimo patirtÄ turtinę žalÄ vertina 2028, 04 Eur, įskaičiuodamas gydymo iÅ¡laidas, kelionių pas gydytojus iÅ¡laidas, negautas pajamas ir kt. susijusias iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas dėl užpuolimo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 2500 Eur, kadangi tokio dydžio kompensacija bent iÅ¡ dalies galėtų atlyginti ieÅ¡kovo skausmÄ , iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, patirtus, kuomet jis, bÅ«damas Å¡eimos galva, buvo priverstas gulėti lovoje ir rÅ«pintis tik savimi, o visi buities rÅ«pesčiai atiteko jo sutuoktinei paskutinėmis nėštumo savaitėmis ir kÄ tik pagimdžius.Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti, nes nėra visų įstatymo nustatytų deliktinės atsakomybės sÄ lygų.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ iÅ¡galvodamas ir pateikdamas įvykio aplinkybes taip, kad jos bÅ«tų palankios jam. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimai paremti tik jo teiginiais, kurie niekuo nepagrįsti, nelogiÅ¡ki, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja objektyvioms aplinkybėmis ir byloje esantiems įrodymams. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad atsakovas gyvena prie tvenkinio Tarnėnų kaime su Å¡eima, o kitoje tvenkinio pusėje atsakovas ir jo brolis turi miÅ¡ko žemės sklypus. Norėdamas patekti į minėtus miÅ¡ko žemės sklypus atsakovas turi perplaukti tvenkinį ir praeiti pakrante, kuri yra valstybinėje žemėje, teisės aktai joje nedraudžia vaikščioti.

Atsakovas nurodo, kad 2014 m. gegužės 15 d. jis su valtimi atplaukė prie tvenkinio pakrantės, paliko valtį prie kranto ir ėjo apžiÅ«rėti miÅ¡ko žemės sklypo. Einant Å¡alia ieÅ¡kovo tvoros atsakovÄ pastebėjo ieÅ¡kovo sutuoktinė ir pradėjo Å¡aukti, kad čia negalima vaikščioti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo sutuoktinę ir atsakovÄ viso įvykio metu skyrė aukÅ¡ta tvora, todėl atsakovas niekaip nebÅ«tų galėjęs jai pakenkti. Nurodo, kad norėdamas iÅ¡vengti konflikto pasuko atgal link savo valties, o iÅ¡girdęs trankius bėgimo žingsnius už nugaros pradėjo bėgti, tačiau prie valties ieÅ¡kovas jį pavijo, rankomis norėjo suduoti, Å¡aukė užmuÅ¡iÄ s, kad čia daugiau nevaikščiotų.

PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡sigandęs atsakovas iÅ¡sitraukė dujų balionėlį, kurį neÅ¡iodavosi nuo laukinių Å¡unų apsiginti, ir papurÅ¡kė į ieÅ¡kovÄ . Atsakovas nurodo, kad įlipo į valtį ketindamas iÅ¡plaukti, tačiau įbridęs į vandenį ieÅ¡kovas įsikibo į valtį ir ėmė jÄ tempti atgal į krantÄ , siÅ«buoti, versti ant Å¡ono, tada iÅ¡sigandęs atsakovas dar kartÄ ieÅ¡kovui papurÅ¡kė dujų, bet ieÅ¡kovas valties nepaleido. PaaiÅ¡kina, kad siekdamas iÅ¡vengti ieÅ¡kovo fizinio smurto, atsakovas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ valties ir parplaukė namo į kitÄ tvenkinio krantÄ .

Atsakovas pažymi, kad nurodytas aplinkybes yra išdėstęs policijos apklausose, taip pat duodamas parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, ikiteisminiuose tyrimuose, jas patvirtina ir apklausti liudytojai, kurie matė įvykį. Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija administracinio teisės pažeidimo byloje 2014 m. spalio 7 d. nutarime Nr. TK16-80 bei Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-144-209/2015 nustatė, kad atsakovo ir įvykio liudininkų duoti parodymai apie 2014 m. gegužės 15 d.

įvykį, įvertinus jais nusakytÄ situacijÄ , yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Atsakovas pabrėžia, kad neturėjo nei metalinio, nei kitokio strypo, kaip ieÅ¡kinyje melagingai nurodo ieÅ¡kovas.Atsakovas nurodo, kad jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje deliktinė civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, kadangi nėra visų bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. ginčo atveju ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų nei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nei dėl kaltės, neįrodo ir priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo nurodytos patirtos žalos ir atsakovo veiksmų.

Atsakovo nuomone, ieškovas galėjo patirti žalos tik dėl savo paties neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad ieškovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-80 įsiteisėjusiu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. TK13-80 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-144-209/2015, kur ieškovas administracine tvarka buvo nubaustas 100 litų bauda. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13-80 (EPP priedas, l. 16-53), kurioje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartimi ATP byloje Nr. II-82-298/2014 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-10-07 nutarimas Nr. TK16-80, kuriuo ieÅ¡kovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatyta ATPK 188 straipsnyje, t. y. 2014-05-15 apie 19.10 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., vykdydamas savo tariamÄ teisę, ginčijamÄ kito asmens (atsakovo), savavaliÅ¡kai paėmė ir negrÄ Å¾ino atsakovui plastikinę valtį ir vienÄ irklÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-144-209/2015 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartis ATP byloje Nr. II-82-298/2014 palikta nepakeista. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13-80 nebuvo tiriamas galimas ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymas, tačiau Å¡iame tyrime buvo tiriamas nagrinėjamoje byloje aktualus ginčo Å¡alių konfliktas, įvykęs 2014 m. gegužės 15 d. prie tvenkinio Tarnėnų kaime, faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl teismas Å¡iuo atveju rėmėsi Å¡iame tyrime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: (i) ieÅ¡kovas vijosi atsakovÄ tvenkinio pakrante iki atsakovo valties; (ii) prie atsakovo valties atsakovas dujų balionėliu apipurÅ¡kė ieÅ¡kovÄ , kuris laikė pagavęs atsakovo valtį; (iii) atsakovas, siekdamas pabėgti nuo ieÅ¡kovo, perplaukė tvenkinį plaukte į savo sodybos pusę; (iv) ieÅ¡kovas tempė atsakovo valtį į savo teritorijÄ , įgyvendindamas savo tariamÄ teisę, ginčijamÄ kitos asmens – teisę, kad nebÅ«tų vaikščiojama jo privačioje teritorijoje.Teismas taip pat rėmėsi Atsakovo pateikta Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro D.

P. 2015-02-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., e. b. l. 188-192), kuris patvirtina, kad 2014-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-00477-14 dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (LR BK 284 straipsnio 1 dalis) dėl to, kad 2014-05-15 apie 19.00 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., Tvenkinio g. 17, paežerėje, atsakovas, atplaukęs iÅ¡ kitos ežero pusės valtimi, grasino G. K., iÅ¡kėlęs rankÄ duju balionėliu, norėjo jai trenkti ir pripurkÅ¡ti dujų, o M.

K. iÅ¡suko kojÄ ir iÅ¡purÅ¡kė visÄ dujų balionėlį į veidÄ . Å is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokuroras Å¡iame nutarime nurodė, kad atsakovas, purkÅ¡damas dujų balionėliu ieÅ¡kovui į veidÄ , siekė pats apsiginti nuo ieÅ¡kovo, bet ne sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atsakovo veiksmai buvo daugiau atsakovo atsakas į ieÅ¡kovo veiksmus, nes bÅ«tent atsakovas bėgo nuo ieÅ¡kovo.

Teismas, atitinkamai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas sužalojo jo sveikatÄ trenkdamas turėtu metaliniu strypu į deÅ¡inę kaklo pusę bei pastumdamas ieÅ¡kovÄ (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovas papurÅ¡kė ieÅ¡kovui į veidÄ dujų balionėliu ir dėl to ieÅ¡kovas patyrė abiejų akių junginės cheminį nudegimÄ (I laipsnio), nagrinėjamu atveju vertintina, kaip žala, padaryta atsakovui ginantis nuo ieÅ¡kovo, už kuriÄ atsakovas neatsako (CK 6.269 straipsnis). Kiti ieÅ¡kovo patirti sužalojimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kairio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas, galėjo atsirasti ir dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų, pvz. tempiant atsakovo valtį į savo teritorijÄ , vejantis atsakovÄ pakrantę, kuri yra stati.

Bet kokiu atveju byloje surinkta medžiaga nesudaro pagrindo teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui buvo sužalotas kairysis kelis. Tesimas taip pat įvertino, jog turtinės žalos faktÄ ieÅ¡kovas grindė tuo, kad iki su atsakovu įvykusio konflikto ieÅ¡kovo kelis buvo sugijęs, jis buvo darbingas, todėl dėl 2014-05-15 konflikto metu patirtų sužalojimų jam reikėjo atlikti kelio operacijÄ bei ilgai bÅ«ti nedarbingam. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas neįvertino, kiek ir kaip atlikta kelio operacija, kuri buvo planinė dėl ieÅ¡kovo anksčiau patirtos traumos, gali bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su 2014-05-15 konflikto metu patirtais sužalojimais. 2017-05-22 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ieÅ¡kovÄ gydęs gydytojas – ortopedas R.

L. (garso įraÅ¡as nuo 28:20 min. iki 1:04:59 min.) parodė, kad ieÅ¡kovo iki 2014-05-15 konflikto patirta kelio trauma nepasidavė konservatyviam gydymui, todėl ieÅ¡kovui buvo planuojama Å¡io kelio operacija, nepriklausomai nuo to, kokie sužalojimai ieÅ¡kovui atsirado po 2014-05-15 konflikto.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantas (ieÅ¡kovas) M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliantas nurodo, kad ginčijamame sprendime nepagrįstai buvo remtasi faktais, kaip prejudiciniais. Administracinėje byloje apeliantui (ieÅ¡kovui) buvo taikyta administracinė atsakomybė už tai, jog jis, įgyvendindamas savo tariamÄ teisę, į savo teritorijÄ nutempė I. M. valtį. BÅ«tent Å¡ie apelianto (ieÅ¡kovo) veiksmai nagrinėtoje administracinėje byloje buvo teismų tirti ir yra konstatuoti bei pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu. MinėtÄ administracinę bylÄ nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, kokiu bÅ«du ir aplinkybėmis buvo sužalota apelianto (ieÅ¡kovo) sveikata, dėl ko kilo apelianto (ieÅ¡kovo) ir atsakovo konfliktas, kuris iÅ¡ jų inicijavo konfliktÄ , kuris iÅ¡ jų kilusį konfliktÄ sprendė neteisėtais bÅ«dais (naudodamas smurtÄ ar grasindamas smurtu), o kuris iÅ¡ jų gynėsi.

Nurodytos aplinkybės nebuvo reikÅ¡mingos kvalifikuojant apelianto (ieÅ¡kovo) veiksmus pagal ATPK 188 str., todėl, nepriklausomai nuo to, jog nagrinėjant minėtÄ administracinę bylÄ , Å¡alys davė tam tikrus paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių aplinkybių ir Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra fiksuoti teismų sprendimuose, minėtos aplinkybės nebuvo teismų tiriamos ir nustatinėjamos, todėl negali bÅ«ti pripažintos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje.Teismas, atmesdamas apelianto (ieÅ¡kovo) reikalavimus, remiasi atsakovo į bylÄ pateiktu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro D.

P. 2015-02-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Skundžiamame teismo sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, jog 2014-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-00477-14 dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (LR BK 284 str. 1 d.) dėl to, kad 2014-05-15 apie 19 vai. Vilniaus r. Pagirių Å¡en., Tamėnų k., Tvenkinio g. 17, paežerėje, atsakovas, atplaukęs iÅ¡ kitos ežero pusės valtimi, grasino G. K., iÅ¡kėlęs rankÄ dujų balionėliu, norėjo jai trenkti ir pripurkÅ¡ti dujų, o M.

K. iÅ¡suko kojÄ ir iÅ¡purÅ¡kė visÄ dujų balionėlį į veidÄ . Å is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.Apelianto (ieÅ¡kovo) vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai ir klaidingai įvertino minėto nutarimo reikÅ¡mę sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ . Minėto ikiteisminio tyrimo metu I. M. veiksmai buvo vertinami iÅ¡skirtinai baudžiamosios atsakomybės už konkretų nusikaltimÄ aspektu.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas iÅ¡ esmės konstatavus, jog I. M. neturėjo tikslo savo veiksmais pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir realiai sutrukdyti visuomenės rimtį - tarp I. M. ir M. K. kilęs konfliktas turėjo priežastį ir jų veiksmuose dominavo asmeninis motyvas. Nutarime taip pat pažymėta, jog nebuvo nustatyti ir BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai - nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nes konfliktas vyko tarp dviejų pusių, o jokių kitų asmenų, kuriems dėl konflikto buvo sutrikdyta rimtis, Å¡alia nebuvo.

Taigi faktas, jog I. M. veiksmuose nebuvo nusikaltimo vieÅ¡ajai tvarkai požymių, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog I. M. veiksmai sužalojant apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) buvo teisėti civilinės atsakomybės prasme. Pažymėtina, jog I. M. veiksmai civilinės atsakomybės kontekste nebuvo vertinti ir analizuoti nei atliekant minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nei priimant nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .Apelianto (ieÅ¡kovo) vertinimu skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas padarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ .

Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ , tuo tarpu, skundžiamame sprendime teismas nurodo, jog nė vienas iÅ¡ nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų pats nematė ieÅ¡kovo ir atsakovo fizinio kontakto prie atsakovo valties, t.y. kad atsakovas pastÅ«mė ieÅ¡kovÄ pakrantėje prie atsakovo valties, todėl remiantis liudytojų parodymais teismas negali nustatyti, ar atsakovas sužalojo ieÅ¡kovo sveikatÄ taip, kaip nurodė ieÅ¡kovas. Nagrinėjamoje byloje buvo apklaustos dvi liudytojos - G.

K. ir M. R., kurios tiesiogiai matė apelianto (ieÅ¡kovo) sužalojimo aplinkybes. Teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra liudytojų, kurie bÅ«tų matę atsakovo ir apelianto (ieÅ¡kovo) kontaktÄ , akivaizdžiai patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , nevertino ir neatsižvelgė į Å¡ių liudytojų parodymus.Esminiai duomenys, patvirtinantys kada, kokiu bÅ«du ir kokius sveikatos sužalojimus patyrė apeliantas (ieÅ¡kovas) po atsakovo užpuolimo yra fiksuoti byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose - Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lape, taip pat Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1579/14(01).

Minėtoje specialisto išvadoje nurodyti objektyvūs apelianto (ieškovo) apžiūros duomenys - kaktos dešinėje pusėje, kaktinio gumburo projekcijoje 2,5xl,4cm plote daugybiniai, taškiniai 0,1x0,001 cm netaisyklingų formų, rusvi, ploni odos šašeliai, rausvos spalvos odos pakitimo (paraudimo) fone su nedideliu minkštųjų audinių patinimu; kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, ties kaklo pagrindu, 18 cm žemiau dešinės ausies išorinės klausomosios landos, 1 cm diametro, tamsiai violetinė poodinė kraujosruva.

Kairio kelio sÄ narys imobilizuotas kietu įtvaru, nuėmus, kairysis kelio sÄ narys patinęs - 39,5 cm apimties (deÅ¡inio kelio sÄ nario apimtis 37 cm). Kairio kelio sÄ nario apatinėje dalyje iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje 0,5x0,7 cm dydžio pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas rausvu, plonu, žemu Å¡aÅ¡u, balkÅ¡vai Å¡erpetoj ančiai s pakraščiais. Kairės kojos per kelio sÄ narį pilnai iÅ¡tiesti negali, sulenkia apie 90 laipsnių kampu. Nurodytų sužalojimų pobÅ«dis (kraujosruva kakle, audinių patinimas bei nubrozdinimas kaktoje ir kairio kelio sÄ nario apatinėje dalyje) akivaizdžiai patvirtina, jog Å¡ie sužalojimai atsirado apelianto (ieÅ¡kovo) nurodytu bÅ«du ir aplinkybėmis - t.y. atsakovui sudavus metaliniu strypu apeliantui (ieÅ¡kovui) į kaklo sritį bei atsakovui stipriai pastÅ«mus apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) ir pastarajam nugriuvus.

Ä®vertinus nurodytus sužalojimus, akivaizdu, jog teismo prielaidos, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) susižalojo pats vydamasis atsakovÄ ar tempdamas valtį į krantÄ , visiÅ¡kai nepagrįstos. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du apeliantas (ieÅ¡kovas) galėjo susimuÅ¡ti ir nusibrozdinti kaktÄ ir keliÄ teismo nurodytu bÅ«du - bėgdamas ar tempdamas valtį į krantÄ . Taip pat svarbu pažymėti, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai/atsikirtimai, priklauso Å¡alims. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas, neigdamas, jog apelianto (ieÅ¡kovo) patirti sužalojimai yra jo neteisėtų veiksmų rezultatas, savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.Sprendime teismo pateikti gydytojo ortopedo paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai neatitinka Å¡io gydytojo duotų paaiÅ¡kinimų turinio.

IÅ¡klausius teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡Ä (nuo 41.30 min. iki 42.50), matyti, jog gydytojas, atsakydamas į advokato M. S. klausimÄ , ar po pirmÄ kartÄ patirtos traumos apeliantui (ieÅ¡kovui) operacija buvo bÅ«tina, paaiÅ¡kino, jog Å¡iuolaikinė medicina galvoja, jog po pirmÄ kartÄ patirtų sužalojimų, jeigu žmogus atstato kelio sÄ narį, jam nuslÅ«gsta skysčiai, žmogus toliau jokių simptomų nejaučia, tai vargu bau ar reikėtų operuoti vien tiktai žinant, kad struktÅ«ros yra sužalotos.

Tuo tarpu atsakydamas į advokato M. S. klausimÄ , ar po pakartotinės traumos 2014-05-15 apeliantui (ieÅ¡kovui) galėjo bÅ«ti nedaroma operacija, R. L. vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, jog po 2014-05-15 sužalojimo operacija apeliantui (ieÅ¡kovui) buvo bÅ«tina. Gydytojas taip pat paaiÅ¡kino, jog po pirmosios traumos apeliantui (ieÅ¡kovui) iÅ¡duotas siuntimas tretinio lygio specialisto konsultacijai dėl operacinio gydymo nereiÅ¡kia, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) buvo siunčiamas operaciniam gydymui. Tai buvo siuntimas papildomai aukÅ¡tesnės kvalifikacijos specialisto konsultacijai dėl reikalingo gydymo, tame tarpe ir operacijos poreikio nustatymui (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 45.44 min. iki 46.52 min.).

Duodamas paaiÅ¡kinimus ir atsakydamas į teisėjos klausimÄ R. L. vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, jog 2014-05-15 įvykusi trauma turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę apelianto (ieÅ¡kovo) operacijai, iki Å¡ios traumas apeliantas (ieÅ¡kovas) galėjo gyventi ir be operacinio gydymo (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 52.34 min. iki 53.30 min.). Apibendrinus gydytojo R. L. liudijimÄ , matyti, jog minėtas liudytojas patvirtino, jog po pirmosios traumas apeliantas (ieÅ¡kovas) turėjo galimybę rinktis gydymo bÅ«dÄ - jam galėjo bÅ«ti taikomas operacinis gydymas, tačiau lygiai taip pat jis galėjo gydytis konservatyviai, tuo tarpu po pakartotinės traumos 2014-05-15 operacija buvo bÅ«tina.

Taigi akivaizdu, jog specialisto parodymai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog 2014-05-15 užpuolimo metu patirta trauma ir jos gydymui apelianto (ieÅ¡kovo) turėtos gydymo iÅ¡laidos priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusios su atsakovo veiksmais sužalojant apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ).Apeliantas praÅ¡o prie nagrinėjamos bylos prijungti 2015-05-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį. Poreikis dėl Å¡io įrodymo pateikimo iÅ¡kilo tik susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi tik tuomet paaiÅ¡kėjo, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės sÄ lygų netinkamai aiÅ¡kina Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro D.

P. 2015-02-09 nutarimÄ . Apeliantas papildomai paaiÅ¡kina, jog pateikiama Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis nėra susijusi su kokiomis nors naujomis bylos aplinkybėmis, tiesiog minėta nutartis papildomai paaiÅ¡kina prokuroro nutarimo turinį ir jo priėmimo kontekstÄ .Apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas iÅ¡ esmė sutinka su ginčijamu sprendimu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Atsakovas taip pat nurodo, jog Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad teismas bÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , turėjo aiÅ¡kintis ir nustatyti kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas apeliantas, tarsi suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir netyrė. Tačiau, teismas spręsdamas dėl apelianto reikalavimo atsakovui dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo aiÅ¡kinosi ir nustatinėjo visas įvykio aplinkybes — iÅ¡klausė Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertų iÅ¡vadas, ir atsižvelgdamas į visų byloje surinktų, iÅ¡ įvairių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų tarpusavio ryšį, jų atitiktį ir prieÅ¡taravimus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Tai, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, jog apeliantas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų - atsakovo neteisėtų veiksmų, priėmė kitokį sprendimÄ nei apeliantas siekė, nėra pagrindo laikyti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepagrįstu ir neteisėtu dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, netinkamai ir klaidingai įvertino 2015-02-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-9-00477-14 reikÅ¡mę, kas anot apelianto lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ .

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas atsižvelgė į minėtame nutarime prokuroro konstatuotas įvykio aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl atsakovo kaltės Å¡ioje byloje. Nepaisant to, kokiu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, prokuroras aiÅ¡kinosi ir vertino to paties įvykio, t. y. apelianto ir atsakovo konflikto, kurio metu neva buvo sužalota apelianto sveikata, aplinkybes. Apelianto argumentas, kad atsakovo veiksmai minėtame nutarime buvo vertinami baudžiamosios atsakomybės už konkretų nusikaltimÄ aspektu, nepaneigia prokuroro nustatytų faktų, kad atsakovas purkÅ¡damas dujų balionėliu apeliantui į veidÄ , siekė pats apsiginti nuo apelianto; kad atsakovo veiksmai buvo daugiau atsakas į apelianto veiksmus, nes bÅ«tent atsakovas bėgo nuo apelianto.

Å iuos atsakovo veiksmus civilinės atsakomybės prasme teismas vertino Å¡ioje byloje. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina versija yra atsakovo, o apeliantas bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti neįrodė.Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas neatskleidė, kokia konkrečiai reali grėsmė ir pavojus buvo atsiradęs atsakovui. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog norėdamas iÅ¡vengti konflikto atsakovas pasuko atgal link savo valties, o iÅ¡girdęs žingsnius už nugaros pradėjo bėgti, tačiau prie valties ieÅ¡kovas jį pavijo; atsakovas iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė į ieÅ¡kovÄ ; atsakovas įlipo į valtį ketindamas iÅ¡plaukti, tačiau įbridęs į vandenį ieÅ¡kovas įsikibo į valtį ir ėmėjÄ tempti atgal į krantÄ , tada atsakovas dar kartÄ ieÅ¡kovui papurÅ¡kė dujų, bet ieÅ¡kovas valties nepaleido; siekdamas iÅ¡vengti ieÅ¡kovo fizinio smurto, atsakovas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ valties ir parplaukė namo į kitÄ tvenkinio krantÄ .

Å ios teismo konstatuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovui buvo kilusi reali grėsmė patirti fizinį smurtÄ , tokios grėsmės realumÄ ir pavojingumÄ patvirtina apelianto ir atsakovo sekantis elgesys: atsakovas bėgo nuo apelianto, o apeliantas jį vijosi ir Å¡aukė, grasino susidoroti; atsakovas papurÅ¡kė dujų, nes apeliantas mėgino suduoti; po to apeliantas laikė ir siÅ«bavo atsakovo valtį, neleisdamas jam iÅ¡plaukti; atsakovas tik iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ valties ir nuplaukęs galėjo pasprukti nuo apelianto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiPagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2014 m. gegužės 15 d. prie KeturiasdeÅ¡imt (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kilo konfliktas. Apeliantas įrodinėja, jog Å¡io konflikto pasėkoje kilo jam žalingos pasekmės sveikatai, dėl to jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai ir klaidingai įvertino minėto nutarimo reikÅ¡mę sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ .

Dėl prejudicinių faktųPagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų:

1) faktas turi būti nustatytas teismo;

2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję;

3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje;

4) prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims;

5) pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015-07-03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; kt.).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK 13-80 medžiagos (EPP priedas, l. 16-53) nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartimi ATP byloje Nr. II-82-298/2014 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-10-07 nutarimas Nr. TK16-80, kuriuo ieÅ¡kovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatyta ATPK 188 straipsnyje, t. y. 2014-05-15 apie 19.10 val.

Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., vykdydamas savo tariamÄ teisę, ginčijamÄ kito asmens (atsakovo), savavaliÅ¡kai paėmė ir negrÄ Å¾ino atsakovui plastikinę valtį ir vienÄ irklÄ . Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-144-209/2015 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartis ATP byloje Nr. II-82-298/2014 palikta nepakeista. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nors administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13-80 nebuvo tiriamas galimas ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymas, tačiau Å¡iame tyrime buvo tiriamas nagrinėjamoje byloje aktualus ginčo Å¡alių konfliktas, įvykęs 2014 m. gegužės 15 d. prie tvenkinio Tarnėnų kaime, faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl teismas Å¡iuo atveju remiasi Å¡iame tyrime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: (i) ieÅ¡kovas vijosi atsakovÄ tvenkinio pakrante iki atsakovo valties; (ii) prie atsakovo valties atsakovas dujų balionėliu apipurÅ¡kė ieÅ¡kovÄ , kuris laikė pagavęs atsakovo valtį; (iii) atsakovas, siekdamas pabėgti nuo ieÅ¡kovo, perplaukė tvenkinį plaukte į savo sodybos pusę; (iv) ieÅ¡kovas tempė atsakovo valtį į savo teritorijÄ , įgyvendindamas savo tariamÄ teisę, ginčijamÄ kitos asmens – teisę, kad nebÅ«tų vaikščiojama jo privačioje teritorijoje.

Atitinkamai reikÅ¡minga vertinant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu, t. y. sužalojo jo sveikatÄ , yra tai, kad teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., e. b. l. 188-192), kuris patvirtina aplinkybę, kad 2014-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-00477-14 dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (LR BK 284 straipsnio 1 dalis) dėl to, kad 2014-05-15 apie 19.00 val.

Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., Tvenkinio g. 17, paežerėje, atsakovas, atplaukęs iÅ¡ kitos ežero pusės valtimi, grasino G. K., iÅ¡kėlęs rankÄ duju balionėliu, norėjo jai trenkti ir pripurkÅ¡ti dujų, o M. K. iÅ¡suko kojÄ ir iÅ¡purÅ¡kė visÄ dujų balionėlį į veidÄ . Å is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokuroras Å¡iame nutarime nurodė, kad atsakovas, purkÅ¡damas dujų balionėliu ieÅ¡kovui į veidÄ , siekė pats apsiginti nuo ieÅ¡kovo, bet ne sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Atsakovo veiksmai buvo daugiau atsakovo atsakas į ieÅ¡kovo veiksmus, nes bÅ«tent atsakovas bėgo nuo ieÅ¡kovo.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v.

I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi bÅ«ti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).Taigi, minėtoje medžiagoje ir prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarime esančios aplinkybės yra nepaneigtos ir reikÅ¡mingos vertinant įrodinėjamÄ situacijÄ Å¡ioje byloje ir formuojant teismui vidinį įsitikinimÄ priimant sprendimÄ .

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųCK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šiaulių lyra“ v. AB „Liumenas“ darbuotojų profesinė sÄ junga, bylos Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Raimondas ir draugai“ v.

UAB „H.P.L. Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. AB „Vilniaus grÅ«dai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje B.

V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.Nagrinėjamu atveju, remiantis prejudiciniais faktais, kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro D.

P. 2015-02-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., e. b. l. 188-192) bei administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK 13-80 medžiaga (EPP priedas, l. 16-53), o taip pat teisme apklausus liudytojus apie įrodinėjamus faktus, iÅ¡ esmės pagrįstai konstatuota, kad nei vienas iÅ¡ nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų pats nematė ieÅ¡kovo ir atsakovo fizinio kontakto prie atsakovo valties, t. y. kad atsakovas pastÅ«mė ieÅ¡kovÄ pakrantėje prie atsakovo valties, todėl remiantis liudytojų parodymais teismas negalėjo nustatyti, ar atsakovas sužalojo ieÅ¡kovo sveikatÄ taip, kaip nurodė ieÅ¡kovas.Kolegija konstatuoja, jog pagal nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismas negalėjo daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad tik atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. sužalojo ieÅ¡kovo sveikatÄ , todėl, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo nustatyti kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, nes neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Tai yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, nenustatinėjant kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neturtinės ir turtinės žalos, kaltės ir priežastinio ryÅ¡io. IÅ¡ byloje esamų įrodymų taip pat, galima spręsti, jog apeliantas taip pat buvo aktyvi kilusio konflikto pusė – apeliantas vijosi atsakovÄ tvenkinio pakrante iki atsakovo valties; prie atsakovo valties atsakovas dujų balionėliu apipurÅ¡kė apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), kuris laikė pagavęs atsakovo valtį; atsakovas, siekdamas pabėgti nuo apelianto (ieÅ¡kovo), perplaukė tvenkinį plaukte į savo sodybos pusę; (apeliantas) ieÅ¡kovas tempė atsakovo valtį į savo teritorijÄ , įgyvendindamas savo tariamÄ teisę, ginčijamÄ kitos asmens – teisę, kad nebÅ«tų vaikščiojama jo privačioje teritorijoje.

Taigi, Å¡ioje situacijoje, kolegijos nuomone, apeliantas nebuvo pasyvi konflikto pusė, pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, pasirinkdamas savo teisių ar teisėtų interesų ginimo bÅ«dÄ ir priemones.Teismas taip pat tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino apelianto sveikatos sužalojimo faktÄ . Atsižvelgiant į byloje apelianto įrodinėjamÄ faktÄ dėl kojos sužalojimo, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas neįvertino, kiek ir kaip atlikta kelio operacija, kuri buvo planinė dėl ieÅ¡kovo anksčiau patirtos traumos, gali bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su 2014-05-15 konflikto metu patirtais sužalojimais. 2017-05-22 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ieÅ¡kovÄ gydęs gydytojas – ortopedas R.

L. (garso įraÅ¡as nuo 28:20 min. iki 1:04:59 min.) parodė, kad ieÅ¡kovo iki 2014-05-15 konflikto patirta kelio trauma nepasidavė konservatyviam gydymui, todėl ieÅ¡kovui buvo planuojama Å¡io kelio operacija, nepriklausomai nuo to, kokie sužalojimai ieÅ¡kovui atsirado po 2014-05-15 konflikto.Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti gydymo iÅ¡laidas, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185, 212 straipsniai).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo bei atsakovo atsakomybės, priežastinio ryšio, vertino byloje esančius įrodymus, o išvados, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, padarytos vadovaujantis CPK 185 straipsniu. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.Nepatenkinus ieškinio dalies dėl turtinės žalos, kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos pagrįstai netenkintina.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalÄ , tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.).

Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktÄ , kaip ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«dui, taikyti yra ieÅ¡kovės pareiga (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad atsakovas veikė neteisėtai. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Dėl skolos iÅ¡laikymo priteisimo.Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovas I. M. pateikė teismui duomenis apie patirtas 360 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl Å¡io, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistinos 360 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .apelianto (atsakovo) M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti atsakovui I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 360 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                 Alvydas Barkauskas Vaclovas PaulikasJÅ«ratė Varanauskaitė