9179b2e6-0771-4971-b97a-2cda8a950e45 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-716-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01335-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 2.6.2.7.; 3.2.6.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,sekretoriaujant Monikai Morkevičiūtei,dalyvaujant ieškovui V. L. ir jo atstovui advokatui Dominykui Varnui,atsakovei B.

L. ir jos atstovui advokatui E. R.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. L., atstovaujamo advokato Dominyko Varno, apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-570/2015 pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovei B. L., trečiajam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais A. G. bei trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų I. G. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, ir atsakovės B.

L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. L., trečiajam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais A. G. bei trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų I. G. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. L. teismo prašė ( t. 1, b. l. 32–41): Nutraukti tarp jo ir atsakovės B. L. 1980 m. rugpjūčio 9 d. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės; Pripažinti asmenine ieÅ¡kovo V. L. nuosavybe: 35 arų ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Å¡aunamuosius ginklus Kora, Voere, Parker, 700 Lt vertės; kieto kuro katilÄ â€žAtrama“, 1000 Lt vertės; hidroforÄ , 400 Lt vertės; 1,5 kubinio metro grindinių lentų, 450 Lt vertės; 96 kv.m apdailos dažytų lentelių namo apkalimui, 2112 Lt vertės; 30 vnt. taÅ¡elių 5x5 cm, 6 m ilgio, 90 Lt vertės; viengubo pjovimo, įvairaus storio lentas: 16 vnt. 8 cm storio, 17 vnt. 7 cm storio, 870 Lt vertės; gegnes 15x5 cm, 6 m ilgio, 23 vnt., 300 Lt vertės; 600 vnt. apdailos raudonų plytų, 720 Lt vertės; 5 vnt. bortelių, 50 Lt vertės; 8 vnt. drožlių plokščių, 240 Lt vertės; 14 kv.m. grindinio raudonų trinkelių, 433 vertės. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , atsakovei B.

L. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: ½ dalį 25 arų ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 52 arų žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 28 arų žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5153/18306 dalis 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus 4000 Lt bendros vertės: virtuvės baldų komplektÄ , 1000 Lt vertės;

Å¡aldiklį, 500 Lt vertės; drabužių spintÄ , 300 Lt vertės; dulkių siurblį, 200 Lt vertės; kieto kuro katilÄ su virykle, 2000 Lt vertės;. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovui V. L. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: ½ dalį 25 arų ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 13153/18306 dalis 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus 2500 Lt bendros vertės: medžioklinį Å¡autuvÄ IŽ-27M kl. 12x70 Nr.9311643 su optika, 700 Lt vertės; motociklÄ TMZ 5.402, v/n (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini),00 Lt vertės; automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) 1100 Lt vertės; metalinį savos gamybos seifÄ , 500 Lt vertės. Pritiesti iÅ¡ atsakovės B.

L. ieÅ¡kovo V. L. naudai 40 000 Lt skolÄ ir 10 000 Lt palÅ«kanų; Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. atsakovei B. L. 1588,75 Lt dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį; Nustatyti naudojimosi tvarkÄ 1,8306 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „EVVI“ 2013 m. liepos 24 d. parengtÄ planÄ : 4179 kv. m dalimi A paskirti naudotis B. L., 12731 kv. m dalimi B paskirti naudotis V. L., o 844 kv. m dalį paskirti Å¡alims naudotis bendrai arba pagal kitus alternatyvius jo pateiktus planus Nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,25 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „EVVI“ 2013 m. spalio 28 d. parengtÄ planÄ :

A1, A2, A3 ir A4 dalimis (888 kv. m bendro ploto) paskirti naudotis B. L., B1 ir B2 dalimis (888 kv. m bendro ploto) paskirti naudotis V. L., C1 ir C2 dalimis (724 kv. m bendro ploto) paskirti Å¡alims naudotis bendrai. Nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini): atsakovei paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis lal/ž, 1-9, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, R-l, R-2, R-3, o ieÅ¡kovui paskirti naudotis likusiomis Å¡io namo patalpos 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, G-l, R-4, R-5, R-6, R-7.

Be to, atsakovei paskirti naudotis patalpomis, Å¡io namo mansardinio aukÅ¡to patalpų padalinimo plane pažymėtomis indeksais 1, 2, 3, 4, 5. IeÅ¡kovui paskirti 6, 7, 8, 9, 10 indeksais pažymėtomis patalpomis. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė B. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko, teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ( t. 2, b. l. 2–12) prašė: Nutraukti 1980 m. rugpjūčio 9 d. su ieÅ¡kovu sudarytÄ santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės; Priteisti atsakovei B. L. iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

L. 23 519,43 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį; Atsakovei B. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat patalpas: rÅ«sio patalpas pažymėtas plane: R-l, R-2, R-3, R-7; laiptinę, lal/ž, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-9; patalpas mansardoje pažymėtas 1, 2, 3, 4, 5, (bendros vertės 57 500,00 Lt), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3700,00 Lt vertės), plane pažymėtas 5I1/6, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2900,00 Lt vertės), ½ dalį kitų statinių (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 110,00 Lt vertės;

½ žemės sklypo 0.2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2250,00 Lt vertės; ½ dalį žemės sklypo 0.3500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 850,00 Lt vertės; 795/1830 dalis žemės Å«kio paskirties 1.8300 ha ploto žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 2125,57 Lt vertės; 0.5200 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2300,00 Lt vertės; virtuvės komplektÄ ir Å¡aldytuvÄ , 1000,00 Lt vertės; drabužių spintÄ , 400,00 Lt vertės; dulkių siurblį, 200,00 Lt vertės; kieto kuro katilÄ â€žAtrama“, 2000,00 Lt vertės;

½ dalį grindinių lentų 1,5 kubo, 225,00 Lt vertės; ½ dalį 96 kv.m. apdailos dažytų lentelių namo apkalimui, 1056,00 Lt vertės; ½ dalį tašelių 5x5 cm. 6 m ilgio 30 vnt., 45,00 Lt vertės; ½ dalį viengubo pjovimo, įvairaus storio lentų: 16 vnt. 8 cm, 17 vnt. 7 cm storio, 435,00 Lt vertės; ½ dalį gegnių 15x5 cm, 6 m ilgio 23 vnt., 150,00 Lt vertės; ½ dalį apdailos raudonų plytų 600 vnt., 360,00 Lt vertės; ½ dalį bortelių 5 vnt., 25,00 Lt vertės; ½ dalį drožlių plokščių 8 vnt., 120,00 Lt vertės;

½ dalį grindinio raudonų trinkelių 14 kv.m., 216,60 Lt vertės; automobilio keltuvÄ , 1000,00 Lt vertės; telferį (keltuvÄ ), 300,00 Lt vertės. IieÅ¡kovui V. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančias patalpas - rÅ«sio patalpas pažymėtas plane: R-4, R-5, R-6, G-l, patalpas pažymėtas plane 1-5, 1-6, 1-7, 1-8 taip pat įėjimÄ Ä¯ namÄ per iÅ¡orines duris; patalpas mansardoje pažymėtas 6, 7, 8, 9, 10, bendros 115 000,00 Lt vertės; garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4000,00 Lt vertės, garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2500,00 Lt vertės;

Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 41/p, 5800,00 Lt vertės; ½ dalį kitų statinių (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2250,00 Lt vertės; 0,2800 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 300,00 Lt vertės; 135/1830 dalis žemės sklypo 1,8306 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančio (duomenys neskelbtini), 2884,43 Lt vertės;

½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 850,00 Lt vertės; motociklÄ TMZ, 5.402, v/n 165MA, 300,00 Lt vertės; automobilį ZAZ, 965, v/n (duomenys neskelbtini), 300,00 Lt vertės; automobilį RENAULT ESPACE, v/n (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt vertės; automobilį LUAZ, vertė kaip metalo laužo 800,00 Lt; automobilinę priekabÄ , 1500,00 Lt vertės; traktorių T-16-AM, 6000,00 Lt vertės; kauptukÄ 5 nagų, 500,00 Lt vertės; runkelių keltuvÄ , 350,00 Lt vertės;

Å¡ienapjovę, 600,00 Lt vertės; Å¡ieno vartytuvÄ , 1200,00 Lt vertės; buldozerį, 600,00 Lt vertės; valtį, 400,00 Lt vertės; duÅ¡o kabinÄ , 700,00 Lt vertės; plieninius radiatorius, 2 vnt., 600,00 Lt vertės; kompiuterį, 500,00 Lt vertės; televizorių, 1000,00 Lt vertės; medžioklinį Å¡autuvÄ IŽ-27M kl. 12x70 Nr. 9311643, 700,00 Lt vertės; Å¡autuvÄ Kora, 300,00 Lt vertės; medžioklinį Å¡autuvÄ Voere, 1300,00 Lt vertės; ginklo optikÄ , 450,00 Lt vertės; medžioklinį Å¡autuvÄ Parker, 1350,00 Lt vertės; ginklo optikÄ , 850,00 Lt vertės; seifÄ ginklams, 800,00 Lt vertės; lygintuvÄ , 50,00 Lt vertės; užuolaidas, 150,00 Lt vertės; patalynę, 200,00 Lt vertės;

įvairius indus, 220,00 Lt vertės; kombinuotÄ boilerį „Dražica“ 120 litrų talpos, 900,00 Lt vertės; kietojo kuro katilÄ su virykle, 2000,00 Lt vertės; hidroforÄ , 400,00 Lt vertės; Å¡aldymo kamerÄ , 2000,00 Lt vertės; mėsmalę kaulams malti, 800,00 Lt vertės; grÅ«dų malÅ«nÄ , 1000,00 Lt vertės; aliuminio statinę, 1500,00 Lt vertės; dėžę metalinę, 250,00 Lt vertės; malkų pjovimo įrenginį, 1500,00 Lt vertės; frezavimo stakles, 1000,00 Lt vertės; kompresorių, 800,00 Lt vertės; tekinimo stakles, 7000,00 Lt vertės; galandinimo stakles, 300,00 Lt vertės; elektrinį pjÅ«klÄ malkoms pjauti, 1500,00 Lt vertės; medžio obliavimo stakles, 200,00 Lt vertės; miegamojo kampÄ , 2000,00 Lt vertės;

½ dalį apdailos dažytų lentelių namo apkalimui 96 kv. m, 1056,00 Lt vertės; ½ dalį tašelių 5x5 cm. 6 m ilgio 30 vnt., 45,00 Lt vertės; ½ dalį viengubo pjovimo lentų, įvairaus storio: 16 vnt. 8 cm, 7 cm storio 17 vnt., 435,00 Lt vertės; ½ dalį gegnių 15x5 cm. 6 m ilgio 23 vnt., 150,00 Lt vertės; ½ dalį apdailos raudonų plytų 600 vnt., 360,00 Lt vertės; ½ dalį bortelių 5 vnt., 25,00 Lt vertės; ½ dalį drožlių plokščių 8 vnt., 120,00 Lt vertės;

½ grindinio raudonų trinkelių 14 kv. m, 216,60 Lt vertės; įvairių indų, 220,00 Lt vertės; kombinuotÄ boilerį „Dražica“ 120 litrų talpos, 900,00 Lt vertės; grÅ«dų malÅ«nÄ , 1000,00 Lt vertės. Palikti jai L. pavardę; 124 000 Lt kreditorinį įsipareigojimÄ A. G. pagal paprastÄ jį vekselį priteisti B. L. (t. 2, b. l. 103); Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 18306 m., esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal J. R. individualios įmonės parengtÄ planÄ (t. 3, b. l. 2).

Priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.SantuokÄ , įregistruotÄ 1980-08-09 Kauno miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr. 2506, tarp V. L. ir B. L. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui paliko pavardę – L., atsakovei – L..IeÅ¡kovo V. L. asmenine nuosavybe pripažino turtÄ â€“ Å¡aunamuosius ginklus Kora, Voere, Parker, kurių vertė 260 Eur, kieto kuro katilÄ â€žAtrama“ 579 Eur vertės, 1,5 kub. m grindinių lentų, 130 Eur vertės, 96 kv. m apdailos dažytų lentelių namo apkalimui, 611 Eur vertės, 30 vnt. taÅ¡elių 5x5 cm, 6 m ilgio 26 Eur vertės, viengubo pjovimo, įvairaus storio lentas: 16 vnt. 8 cm, 17 vnt. 7 cm storio, 252 Eur vertės, 23 vnt. gegnių 15x5 cm, 6 m ilgio, 87 Eur vertės, 600 vnt. raudonų apdailos plytų, 208 Eur vertės, 5 vnt. bortelių,14 Eur vertės, 8 vnt. drožlių plokščių 69 Eur vertės, 14 kv. m raudonų grindinio trinkelių, 125 Eur vertės. IÅ¡ viso turto už 2361 Eur.Atsakovės B.

L. asmenine nuosavybe pripažino116 Eur vertės hidroforÄ .Padalino santuokoje įgytÄ bendrÄ sutuoktinių turtÄ : I. V. L. priteisė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (11584, 80 Eur vertės), ½ dalį kiemo statinių (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,40 Eur vertės, ½ dalį 25 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26 Eur vertės, du garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso už 7993,51 Eur, ½ dalį 35,35 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 402,50 Eur vertės, 10353/18306 dalis 1,8306 ha dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1883,85 Eur vertės.IeÅ¡kovui V.

L. priteisė kilnojamuosius daiktus - motociklÄ TMZ, (duomenys neskelbtini), 58 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (kaip bevertį), automobilį RENAULT, ESPACE, v/n (duomenys neskelbtini) 318 Eur vertės, automobilį LUAZ (už metalo laužo kainÄ ) 231 Eur vertės, automobilinę priekabÄ 434 Eur vertės, traktorių T-l6-AM, 1737 Eur vertės, kauptukÄ 5 nagų, 145 Eur vertės, runkelių keltuvÄ , 101 Eur vertės; Å¡ienapjovę, 174 Eur vertės; Å¡ieno vartytuvÄ , 347 Eur vertės; buldozerį, 173 Eur vertės, valtį, 115 Eur vertės, duÅ¡o kabinÄ , 202 Eur vertės; plieninius radiatorius, 2 vnt. viso 173 Eur vertės; kompiuterį, 144 Eur vertės; televizorių, 300 Eur vertės; medžioklinį Å¡autuvÄ IŽ-27M kl. 12x70 nr. 9311643 su optika, 202 Eur vertės; seifÄ ginklams, 144 Eur vertės; lygintuvÄ , 14 Eur vertės; užuolaidas, 43 Eur vertės; patalynę, 58 Eur vertės;

įvairius indus, 64 Eur vertės; kombinuotÄ boilerį „Dražica“ 120 litrų talpos, 260 Eur vertės; mėsmalę kaulams malti, 231 Eur vertės; grÅ«dų malÅ«nÄ , 300 Eur vertės; aliuminio statinę, 434 Eur vertės; dėžę metalinę, 72 Eur vertės; malkų pjovimo įrenginį, 434 Eur vertės; frezavimo stakles, 300 Eur vertės, kompresorių, 231 Eur vertės; tekinimo stakles, 2027 Eur vertės; galandinimo stakles, 86 Eur vertės; elektrinį pjÅ«klÄ malkoms pjauti, 434 Eur vertės; medžio obliavimo stakles, 58 Eur vertės; miegamojo kampÄ , 579 Eur vertės; grÅ«dų malÅ«nÄ , 300 Eur vertės. IÅ¡ viso turto už 11315 Eur.Atsakovei B.

L. priteisė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11584, 80 Eur vertės, ½ dalį kiemo statinių (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,40 Eur vertės, ½ dalį 25 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6661,26 Eur vertės, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6922 Eur vertės, ½ dalį 35,35 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 402,50 Eur vertės, žemės Å«kio paskirties 0,52 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 657 Eur, bei žemės Å«kio paskirties 0,28 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 174 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), 7953/18306 dalis 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1447,14 Eur vertės. Priteisė atsakovei B.

L. kilnojamuosius daiktus – virtuvės komplektÄ ir Å¡aldytuvÄ , 289 Eur vertės; Å¡aldymo kamerÄ (Å¡aldiklį), 579 Eur vertės, drabužių spintÄ , 116 Eur vertės; dulkių siurblį, 58 Eur vertės, automobilio keltuvÄ , 300 Eur vertės; telferį (keltuvÄ ), 87 Eur vertės, kietojo kuro katilÄ su virykle, 579 Eur vertės. IÅ¡ viso kilnojamojo turto už 2008 Eur.Nustatė naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovei B. L. paskiriant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis lal/ž, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-9, R-l, R-2, R-3, o ieÅ¡kovui V.

L. namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, G-l, R-4, R-5, R-6, R-7. Be to, atsakovei paskyrė naudotis patalpomis, Å¡io namo mansardinio aukÅ¡to patalpų padalinimo plane pažymėtomis indeksais 1, 2, 3, 4, 5. IeÅ¡kovui – 6, 7, 8, 9, 10 indeksais pažymėtomis patalpomis. Nustatė naudojimosi tvarkÄ 0,25 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) pagal UAB „EVVI“ 2013 m. spalio 28 d. parengtÄ planÄ : A1, A2, A3, A4 dalimis (888 kv. m ploto) paskyrė naudotis B.

L., B1 ir B2 dalimis (888 kv. m ploto) paskyrė naudotis V. L., C1 ir C2 dalimis (724 kv. m ploto) paskyrė Å¡alims naudotis bendrai.Nustatė 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal 2015 m. balandžio 28 d. J. R. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , ieÅ¡kovui V. L. paskiriant 9878 kv. m plotÄ , plane pažymėtÄ raidėmis B1, B2, o atsakovei 7478 kv.m. plotÄ , plane pažymėtas raidėmis A1, A2. Nustatė, jog Å¡alys bendrai naudosis 950 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C.Priteisė atsakovei B.

L. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. 9 978,44 kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį.Pripažino prievolę kreditoriui A. G. pagal 2011 m. sausio 25 d. atsakovės B. L. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį asmenine atsakovės B. L. prievole. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės B. L. 1250 Eur žyminio mokesčio bei 4,19 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. – 659 Eur žyminio mokesčio bei 4,19 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.Teismas dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad sutuoktiniai skirtingai aiškino santuokos iširimo priežastis, tačiau patvirtino, jog nebepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, todėl jų šeima iširusi visiškai ir tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas neįmanomas. Šalys taikytis nepageidavo, abu pripažino, kad santuoka iširo galutinai. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vertindamas ištirtus įrodymus, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismas dėl sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium nustatė, kad V.

L. 1999-2004 metais gyveno statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gi atsakovė su vaikais gyveno gretimame name, kuris Å¡iuo metu parduotas sÅ«nui Mindaugui. Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad gyvenimas kitoje gyvenamojoje patalpoje, nereiÅ¡kia, jog sutuoktiniai neveda bendro Å«kio. 2008 m. pabaigoje Å¡alys sudarinėjo sandorius (pardavė namÄ , rÅ«pinosi sÅ«naus skolų padengimu), o nuo 2008 m. pabaigos jau gyveno tame pačiame name, tačiau skirtinguose kambariuose, todėl teismas sprendė, kad kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintinas turtas yra įgytas iki 2009 metų.Teismas dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir naudojimosi tvarkos juo nustatymo nurodė, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl 35 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine V.

L. nuosavybe, padalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo 1,8306 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu prie vandens telkinio, adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos rÅ«sio patalpomis R-6 ir R-7 (pirtis ir priepirtis) nustatymo. Teismas nustatė, kad santuokos metu pagal 2004 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4095 ieÅ¡kovas už 1200 Lt nupirko 0,3500 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centro duomenimis Å¡io sklypo vidutinė rinkos vertės 805 Eur (t. 3, b. l.49), ieÅ¡kovo vertinimu – 796 Eur (2750 Lt), atsakovės – 1700 Lt (492 Eur).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės vertės skirtumas nėra ženklus, teismas vadovavosi VÄ® Registrų centro pateiktu vertinimu – 805 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutuoktinio darbo užmokestis ir kitos lėšos, gautos auginant ir realizuojant žemės Å«kio produkcijÄ buvo Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė. Žemės įsigijimo metu nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta V. L. valia jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Teismas nesirėmė tik vieÅ¡o registro duomenimis ir minėtÄ Å¾emės sklypÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei padalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, kuri sudaro 402,5 Eur.Santuokos metu įgyto 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 3331 Eur teismas nustatė iÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų (t. 3 b. l . 48), ir padalino Å¡alims, ieÅ¡kovui priteisiant 9878/18306 dalis, o atsakovei 7478/18306 dalis minėto žemės sklypo, nustatant, jog V.

L. naudosis 9878 kv. m, sklypu, plane pažymėtu raidėmis B1, B2, o atsakovė – 7478 kv. m, sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis A1, A2. Å alys bendrai naudosis 950 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C. Tokiu bÅ«du V. L. tenka žemės už 1778 Eur, o B. L. – už 1349 Eur, t. y. 432 Eur daugiau.Sklypo dalys ir naudojimosi tvarkÄ Å¡iuo sklypu teismas nustatė pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ J. R. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (t. 3 b. l. 2), Teismas šį planÄ tvirtino vadovaudamasis kriterijais kaip racionalumas, patogumas bei faktinis naudojimas.

Taip pat atsižvelgė į tai, kad raide A2 pažymėtÄ sklypo dalį atsakovė su vaikais yra apsodinusi puÅ¡imis, Å¡iÄ dalį ji prižiÅ«ri. Gi atsakovui atitenka didelė dalis sklypo pažymėto raide B1, kuri taip pat prieina prie vandens telkinio. Be to, Å¡i tvarka nustatyta atsižvelgiant į tai, kad V. L. verčiasi Å«kininkavimu, todėl jam naudinga turėti B1 plane pažymėtÄ Å¾emę, kuriÄ jis Å¡iuo metu ir naudoja. Ä® B1 žemę jam patekti patogu iÅ¡ bendro naudojimo žemės, pažymėtos raide C, einant pagrindiniu keliu.

Be to, Å¡is planas tvirtintinas atsižvelgiant ir į Å¡alims paskirtas naudotis gyvenamojo namo dalis bei namų valdos žemę. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, iÅ¡skyrus rÅ«sio patalpas R-6, R-7. IeÅ¡kovas pageidavo Å¡ių patalpų, nes mėgsta naudotis pirtimi ir priepirčiu, jas įrengė, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios patalpos jam yra svarbios ir paskirtinos bÅ«tent jam naudotis.Teismas dėl kito turto vadovavosi Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2624-399/2011 esančia Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Teismas dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. atsakovė pasirašė paprastÄ jį vekselį, tačiau V.

L. apie paskolÄ nežinojo, o vėliau sužinojęs tam nepritarė, todėl teismas 124 000 Lt prievolę A. G. pripažino asmenine atsakovės prievole.Teismas dėl lėšų, gautų pardavus sutuoktinių turtÄ padalinimo iÅ¡ prijungtos bylos Nr. 2-2624-399/2011 nustatė, kad ieÅ¡kovas V. L. pirmÄ kartÄ kreipdamasis su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo, tokios sumos priteisti neprašė, tokio reikalavimo nereiÅ¡kė beveik 6 metus. Todėl pripažino, kad tarp sutuoktinių egzistavo tam tikri susitarimai dėl lėšų, gautų pardavus jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , toks sandoris ir jo padariniai atitiko ieÅ¡kovo valiÄ , o Å¡iuo metu reikalavimas priteisti iÅ¡ sutuoktinės 40 000 Lt yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. L., atstovaujamas advokato Dominyko Varno, praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kinys, taip pat dalyje, kurioje tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl turto padalinimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, pakeičiant ir sprendimo dalį dėl patenkintų Å¡alių reikalavimų proporcijų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Priimti į bylÄ kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, kurie beveik visi yra iÅ¡ prie Å¡ios bylos prijungtos civilinės bylos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka iÅ¡iro ir dėl ieÅ¡kovo kaltės. Liudytojai R. P., R. P., ieÅ¡kovo ir atsakovės pilnamečiai vaikai M. L. ir K. L., V. L. – M. negalėjo nurodyti nei vieno jų matyto tariamos ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės atvejo, vadovavosi savo spėlionėmis ir pavydaus, nesugyvenamo bÅ«do atsakovės apkalbomis, t. y. niekuo nepagrįstu ir kitų asmenų suformuotu asmeniniu įsitikinimu.

Sprendime dėl ieÅ¡kovo kaltės (neiÅ¡tikimybės) buvimo teismo motyvų praktiÅ¡kai nėra, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ teismo sprendimo panaikinimo pagrindÄ . Atsakovė 1999 m. kovo 1 d. iÅ¡varė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ namų, iÅ¡metė jo asmeninius daiktus, dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas apsigyventi greta statomame name. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino vaikais, Å¡eima, o tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Remiantis tik liudytojų parodymais konstatuoti neiÅ¡tikimybės fakto negalima. Po 2007 m. birželio 13 d. ieÅ¡kovui atliktos operacijos atsakovė nesirÅ«pino ieÅ¡kovu, jam teko pačiam gamintis valgyti, nes su atsakove nebuvo jokio bendravimo.Teismas nepagrįstai nustatė, kad Å¡alys bendrÄ Å«kį vedė iki 2009 m., kadangi atsakovė dar statant namÄ 2005 – 2007 metais vedė užraÅ¡us, kuri iÅ¡ Å¡alių ir, kiek prisidėjo statant namÄ . 2007 metų pabaigoje pažymėta, jog visos iÅ¡laidos – 19910.

B. L. – 4395, V. L. 15515. Å io raÅ¡telio pagrindu teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį iki 2009 m. sausio 1 d. Teismas nepagrįstai 35 arų sklypÄ , pirktÄ 2004 m. birželio 3 d. už asmenines ieÅ¡kovo lėšas –1200,00 Lt laikė bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe, nes tuo metu atsakovė gyveno ir dirbo Airijoje, o ieÅ¡kovas šį sklypÄ nusipirko iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Å ios aplinkybės atsakovė niekada neginčijo. Dar nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ Nr. 2-980-374/2013 atsakovė pripažino, jog Å¡is sklypas yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė.

Teismas be pagrindo šį atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkino ir minėtÄ sklypÄ Å¡alims padalino po ½ dalį.Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 40 000 Lt skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo. Teismo iÅ¡vada paremta prielaidomis, kas nėra leidžiama priimant motyvuotÄ teismo sprendimÄ . Teismo iÅ¡vada dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo yra praktiÅ¡kai be motyvų. Teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡alių sutartimi kitoje byloje, kuri nebuvo patvirtinta, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. 2008 m. lapkričio 11 d. pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ gautos 80 000 Lt sumos atsakovė turėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad pusę Å¡ių pinigų grynaisiais perdavė ieÅ¡kovui, tačiau pasitikėdama ieÅ¡kovu, iÅ¡ jo nepaėmė jokio raÅ¡telio. Å iuos argumentus paneigia visi kiti byloje esantys įrodymai, kadangi santykiai tarp Å¡alių nuo 1999 m. buvo įtempti, konfliktiÅ¡ki, todėl apie jokį pasitikėjimÄ negalima net kalbėti. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė ieÅ¡kovui perdavė 40 000 Lt, kokiu bÅ«du perdavė, negalėjo patvirtinti ir teismo posėdžio metu.

Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ne su ieÅ¡kovu nuvyko į bankÄ , o su sÅ«numis, kuomet pasiėmė 40 000 Lt ir juos panaudojo sÅ«naus E. L. skoloms kreditoriams padengti. IeÅ¡kovo vertinimu, kadangi 25 arų žemės sklypas yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, tuomet bendrai santuokoje įgyti yra kiti 3 sklypai: 0,52 ha, 0,28 ha ir 1,8306 ha, kurių bendras plotas 2,6306 ha, tačiau teismas atsakovei iÅ¡ viso priteisė 1,5953 ha žemės, o ieÅ¡kovui – 1,0353 ha žemės, nors turėjo padalyti po 1,3153 ha žemės kiekvienam sutuoktiniui.

Å i teismo sprendimo dalis yra siurprizinė, iÅ¡einant iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir yra be motyvų. Nukrypdamas nuo kiekvieno ginčo sklypo dalinimo per pusę principo, teismas turėjo pareigÄ spręsti ieÅ¡kovui trÅ«kstamos dalies žemės kompensavimo didžiajame, 1,8306 ha žemės sklype klausimÄ , atsižvelgdamas į bÅ«tinybę nenukrypti nuo lygių dalių bendrame visos turimos žemės plote, t. y. spręsdamas dėl po 1,3153 ha ploto žemės paskyrimo kiekvienam sutuoktiniui.

Dalindamas minėtus 3 iÅ¡ 4 žemės sklypų, teismas tokios pareigos neįvykdėTeismas nurodė likusių dalinamų 3 sklypų vertes pagal vieÅ¡ojo registro duomenis bei kiekvienam priteisiamas Å¡ių sklypų (dalių) vidutines vertes, tačiau nors byloje nėra duomenų apie 52 ir 28 arų žemės sklypų vertes. Jas teismas paėmė iÅ¡ atsakovės 2014 m. birželio 9 d. prieÅ¡ieÅ¡kinio, nors tikrosios vertės yra visiÅ¡kai kitokios. Todėl teismas atsakovei priteisė daug didesnės vertės turtÄ .

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pasiÅ«lytas turto padalijimo variantas yra racionalus ir atitinka dalis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl kintančios žemės sklypų vertės kiekvienais metais, teismas neteisingai nustatė kompensacijos už tenkančiÄ didesnę turto dalį dydį. Teismas dalindamas didžiausiÄ 1,8306 ha sklypÄ nepagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovo pateiktu 2014 m. lapkričio 21 d. UAB „EVVI“ ( 1 t., b. l. 147) parengtu planu, nepagrįstai ieÅ¡kovui nepriteisė 28 arų sklypo, nors tokį reikalavimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo pareiÅ¡kusi atsakovė ir dėl to ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo.Teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi tvarkÄ 1,8306 ha sklypu pagal atsakovės pateiktÄ J.

R. įmonės planÄ , kadangi Å¡is planas yra neracionalus ir sunkiai įgyvendinamas. Teismas nustatė naudojimosi Å¡iuo žemės Å«kio paskirties žemės sklypu tvarkÄ â€žÅ¡achmatiniu“ principu, kai bendraturtis, norėdamas patekti į savo skirtingas sklypo dalis, turi pereiti kito bendraturčio asmeninę žemę (kas pastarajam nėra priimtina) arba iÅ¡eiti ar su žemės Å«kio technika iÅ¡važiuoti į bendrojo naudojimo vieÅ¡kelį. IeÅ¡kovo atžvilgiu Å¡is planas ypatingai nepatogus, kadangi žemės Å«kiui atskirai neįmanoma panaudoti atskiro, su didesne ieÅ¡kovui skiriama sklypo B1 dalimi nesusisiekiančio, mažo kvadratinio 796 kv.m. ploto sklypelio B2, esančio nuolaidžiame Å¡laite prie vandens telkinio ribos.

Teismo motyvas, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu naudoja B1 sklypo dalį, nevisiÅ¡kai tikslus, kadangi ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudoja ir Å¡alimais esančiÄ , teismo atsakovei A2 plotÄ paskirtÄ sklypo teritorijÄ , o atsakovė naudojasi A1 dalimi Å¡io sklypo Å¡iaurės vakaruose, dėl kurios pateikti planai ir netgi jos 4179 kv.m. plotas nesiskyrė, kadangi atitiko faktinį naudojimÄ .Teismas neteisingai padalino kitus kilnojamuosius daiktus, be pagrindo vadovavosi atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta jų verte, kai kurių daiktų Å¡alys iÅ¡ viso bendrai nenaudojo.

Teismas nesiaiÅ¡kino praÅ¡omų padalinti kilnojamųjų daiktų verčių, kai kuriuos daiktus atsakovė iÅ¡ viso iÅ¡sigalvojo, padidindama priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijos dydį. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje pusę visų statybinių medžiagų (lentų ir t.t) atsakovė prašė paskirti ir jai, to paties prašė ir ieÅ¡kovas, tačiau teismas nemotyvuotai visÄ Å¡Ä¯ turtÄ paskyrė tik ieÅ¡kovui.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė B. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai santuokÄ nutraukė ir dėl ieÅ¡kovo kaltės nepagrįsti, nes prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, liudytojai, M. L. ir K. L., V. L. – M. nurodė, kad apeliantas turėjo kitÄ moterį. Pats apeliantas pripažino, kad 1999 metais išėjęs iÅ¡ namų, turėjo kitÄ moterį. Išėjimas pagyventi su kita moterimi nesuponuoja, kad sutuoktiniai nusprendė gyventi atskirai – prieÅ¡ingai, tai rodo apelianto kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.Teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡alys santuokos nutraukę nebuvo, tik laikinai gyveno atskirai, bet tai nereiÅ¡kia, jog sutuoktiniai nevedė bendro Å«kio.

Be abejo, toks gyvenimo bÅ«das apeliantui tiko, nes jis galėjo bendrauti su kitomis moterimis niekieno nekontroliuojamas. Sutuoktinių gyvenimas skyrium nebuvo nustatytas. Å alys vedė bendrÄ Å«kį, todėl visi daiktai buvo įgyjami bendrai, o pateiktas sÄ siuvinis tik įrodo, kada, kas ir už kÄ mokėjo, o tai yra natÅ«ralu, kad sutuoktiniai, gal labiau atsakovė norėjo žinoti, kiek ir kam Å¡eima iÅ¡leidžia.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad iÅ¡ atsakovės už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra gavęs 40 000 Lt.

Å ie pinigai buvo paimti grynais ir perduoti apeliantui. Kadangi tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinyje, vadinasi jau tuomet ruošėsi skyryboms ir sÄ moningai iÅ¡ atsakovės nereikalavo jokio pakvitavimo.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 35 arų sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, įsigytas už jo asmenines lėšas. PrieÅ¡ingai, kadangi parduodamas sklypas buvo nebrangus, todėl abu sutuoktiniai nutarė jį įsigyti, o lėšos buvo gautos už parduotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ .

Kitus apelianto argumentus atsakovė vertina kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jo vertinimu dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalta tik atsakovė B. L.. Apelianto vertinimu, liudytojai R. P., R. P., ieÅ¡kovo ir atsakovės pilnamečiai vaikai M. L. ir K. L., V. L. – M., kurių parodymais teismas grindė savo iÅ¡vadas, negalėjo nurodyti nei vieno jų matyto tariamos ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės atvejo, o vadovavosi savo spėlionėmis ir pavydaus, nesugyvenamo bÅ«do atsakovės apkalbomis, t. y. niekuo nepagrįstu ir kitų asmenų suformuotu asmeniniu įsitikinimu.Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymėjo, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1980 m. rugpjūčio 9 d. Šeimoje gimė trys vaikai – K., E., M., kurie visi yra suaugę. Abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad konfliktai tarp jų kyla jau seniai, bendras gyvenimas nebeįmanomas. Be to, apeliantas nurodo, kad 1999 m. kovo 3 d. buvo išvarytas iš namų ir iki 2004 m. buvo priverstas gyventa nebaigtame įrengti naujai statomame name.

Taip pat nurodo, kad atsakovė yra konfliktiÅ¡ka, nuolat įtarinėdavo apeliantÄ neiÅ¡tikimybe, dėl ko Å¡eimoje dažnai kildavo barniai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas visÄ laikÄ dirbo, visais įmanomais bÅ«dais prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, tačiau dėl atsakovės nesugyvenamo bÅ«du tapo nebeįmanoma kartu gyventi. Tiesioginių įrodymų vienas kito kaltei įrodyti Å¡alys nepateikė, Å¡ias aplinkybes įrodinėja savo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. IÅ¡ prie Å¡ios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-980-374/2013 medžiagos matyti, kad apeliantas V.

L. dėl santuokos su B. L. nutraukimo kreipėsi dar 2011 m. birželio 1 d. Å alys 2012 m. buvo pasiekę susitarimÄ santuokÄ nutraukti bendru sutarimu, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Å¡alių praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu paliko nenagrinėtÄ . Pakartotinai dėl santuokos nutraukimo apeliantas į teismÄ kreipėsi 2014 m. balandžio 10 d. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė dar 1999 m. liepos 19 d., gyvenant santuokoje, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ dėl alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apelianto V.

L.. Teismas 1999 m. liepos 30 d. nutarimu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti alimentus dviejų sÅ«nų iÅ¡laikymui. Å ios aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, kad gyvendamos santuokoje dar 1999 m. Å¡alys konfliktavo, tačiau paneigia jo argumentus, kad jis visÄ laikÄ rÅ«pinosi Å¡eima, teikė vaikams iÅ¡laikymÄ , nes dėl vaikų iÅ¡laikymo atsakovei teko kreiptis į teismÄ . Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovei palankių liudytojų R. P., R. P., ieÅ¡kovo ir atsakovės pilnamečiai vaikų M.

L. ir K. L., V. L. –M. parodymais.Liudytoja apklausta V. L. – M., kuri yra Å¡alių giminaitė, paaiÅ¡kino, kad nuo 1999 m. iki 2004 m. Å¡alys gyveno tai kartu, tai atskirai, ji yra mačiusi apeliantÄ vaikÅ¡tinėjant su kita moterimi Kaune. Pusbrolis E., L. sÅ«nus, jai pasakojo, kad užtiko savo tėvÄ su kita moterimi pas juos namuose. Tai buvo keletÄ metų prieÅ¡ skyrybas. L. giminės susitikimuose Å¡alys dalyvaudavo kaip Å¡eima. Å alių santykiai galutinai nutrÅ«ko, kai atsakovė grįžo iÅ¡ Airijos.

Atsakovė uždirbtus Airijoje pinigus investavo į namÄ , Å¡alys gyveno kaip Å¡eima, tačiau jų konfliktai vyksta nuo seniai (2015-03-19 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 23 min.)Liudytoju apklaustas Å¡alių sÅ«nus M. L. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 2000 m. ieÅ¡kovas išėjo gyventi atskirai į statomÄ namÄ , nes tėvas buvo mamai neiÅ¡tikimas. Iki brolio avarijos tėvais tai sueidavo kartu gyventi, tai vėl iÅ¡siskirdavo, bet giminių pobÅ«viuose dalyvaudavo kartu kaip Å¡eima. Liudytojas ne kartÄ matė ieÅ¡kovÄ su kita moterimi, buvo jÄ su vaikais pasiėmęs prie ežero, matę juos susikibusius rankomis, jie elgėsi kaip Å¡eima, dėl ko liudytojui liko nuoskaudų. (2015-04-21 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 1 val. 24 min.).Liudytoju apklaustas Å¡alių sÅ«nus K.

L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 1999 m. ieÅ¡kovas išėjo gyventi atskirai į statomÄ namÄ , nes susirado kitÄ moterį. Su kita moterimi ir jos vaikais ieÅ¡kovas buvo nuvažiavęs prie ežero, liudytojas suprato, kad ta moteris buvo ieÅ¡kovo meilužė, dėl to tėvai susipyko. Po avarijos 2003 m. gruodį tėvai susitaikė, gražiai bendravo, kartu statė namÄ ir gyveno kartu statomame name (2015-04-21 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 33 min.).Liudytoju apklaustas B. L. brolis R.

P. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas savo žmonÄ skriaudė, Å¡eimoje santykiai nebuvo geri, bet jubiliejuje dalyvavo abu kaip Å¡eima. Abu kartu statė namÄ , ieÅ¡kovas išėjo į naujai statomÄ namÄ jį saugoti, kad nepavogtų statybinių medžiagų. Pastaruoju metu matė ieÅ¡kovÄ su kita moterimi, su kuria jau kelerius metus palaiko santykius (2015-04-21 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 44 min.).Liudytoju apklausta R. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡alys susipykdavo ir vėl susitaikydavo, bet abu kartu statė namÄ , augino daržoves.

IeÅ¡kovas neslėpė, kad gyveno laisvÄ gyvenimÄ , o atsakovė labai daug dirbo, ėmėsi įvairių darbų. Atsakovė ieÅ¡kovo buvo sumuÅ¡ta. Taigi, visi paminėti liudytojai patvirtino tas pačias aplinkybes, jog visiems buvo žinoma, kad apeliantas, turėjo kitų moterų, dėl ko Å¡eimoje kildavo nesutarimų. Teismui nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, be to apie Å¡eimos gyvenimo aplinkybes gali žinoti tik artimiausi Å¡eimos nariai ir giminaičiai.

Å iuo atveju liudytojai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad ieÅ¡kovas nebuvo lojalus Å¡eimai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esminė priežastis, lėmusi santuokos iÅ¡irimÄ , yra ieÅ¡kovo elgesys, nesuderinamas su įprastu lojalaus sutuoktinio elgesiu, todėl apelianto V. L. argumentai, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovės kaltės atmestini, kaip nepagrįstiDėl sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium nustatymo.Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys iki 2009 m. sausio 1 d. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, nes apelianto vertinimu atsakovės 2005 – 2007 m. vesti užraÅ¡ai patvirtina, jog statant namÄ Å¡alys įdėtas iÅ¡laidas skaičiavo atskirai.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ .

Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. PraÅ¡ymÄ taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (iÅ¡vengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).Šalių ir liudytojų paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad apeliantas V. L. laikotarpiu 1999 – 2004 metais gyveno naujai statomame name, o atsakovė B. L. gyveno kitame greta esančiame name. Tačiau pažymėtina, kad liudytojais apklausti šalių sūnūs, R. P., R. P. ir kiti patvirtino aplinkybes, jog šalys giminių susitikimuose tuo laikotarpiu dalyvaudavo kaip šeima.

Be to, nors Å¡alys ir pykdavosi, tačiau jie abu kartu statė namÄ , abu rÅ«pinosi medžiagomis, darbais. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad B. L. vedė sÄ siuvinį (t. 2, b. l. 147–149), kuriame užfiksuota, kiek prie namo statybų prisidėjo ieÅ¡kovas, o kiek atsakovė, teismo vertinimu patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad namas buvo statomas iÅ¡ abiejų sutuoktinių lėšų.Aplinkybę, jog Å¡alys ir po 1999 metų gyveno kaip Å¡eima, patvirtina 2008 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas V.

L. ir atsakovė B. L. pardavė namÄ savo sÅ«nui M. L., jų teigimu kito sÅ«naus Edvino skoloms padengti. Å i aplinkybė patvirtina, kad Å¡alys 2008 m. pabaigoje taip pat gyveno kaip Å¡eima, kartu rÅ«pinosi sÅ«naus skolomis. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å¡alys iki 2009 m. sausio 1 d. gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritarus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, taikytina CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kurioje nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.Nutraukus santuokÄ , privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu yra įgiję Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus:

1) namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), turto vertintojų įvertinta 51 552,36 Eur (178 000 Lt) (t. 1, b. l. 118);

2) žemės Å«kio paskirties 0,52 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 658 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 51);

3) žemės Å«kio paskirties 0,28 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 174 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 50);

4) žemės Å«kio paskirties 1,8306 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 3331 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 49);

5) žemės Å«kio paskirties 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 805 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 52). Dėl namų valdos žemės sklypo, 0,52 ha, 0,28 ha, 1,8306 ha žemės sklypų ginčo, jog jie įgyti santuokoje ir yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė, nėra. Tačiau apeliantas praÅ¡o į dalintino turto balansÄ neįtraukti 0,35 ha žemės sklypo, nes jis pirktas iÅ¡ asmeninių apelianto lėšų, gyvenant su atsakove atskirai.

IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo 0,35 ha žemės sklypas yra įsigytas santuokos metu 2004 m. birželio 3 d., tačiau įregistruotas apelianto V. L. vardu. Atsakovė teigia, jog Å¡is žemės sklypas buvo parduodamas už nedidelę kainÄ , todėl Å¡alys jį nutarė įsigyti už lėšas, gautas pardavus žemės Å«kio produkcijÄ . Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Paneigti minėtÄ prezumpcijÄ tenka sutuoktiniui, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).Apeliantas į bylÄ nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypas yra įsigytas už jo asmenines lėšas ir todėl yra jo asmeninė nuosavybė.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad Å¡alys bendrai augino daržoves, jas pardavinėjo, bendrai įsigydavo žemės sklypus, o tai reiÅ¡kia, jog lėšos, gautos auginant ir realizuojant žemės Å«kio produkcijÄ , buvo Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta V. L. valia jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tik vieÅ¡o registro duomenimis ir minėtÄ Å¾emės sklypÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dalijant sutuoktinių turtÄ turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ . Kokiais įrodymų Å¡altiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rÅ«Å¡ies. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimÄ dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai.

Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d.

Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 13 d. priimdamas sprendimÄ , vadovavosi VÄ® Registrų centras nurodytomis Å¡alių dalintino nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis, o taip pat 2014 m. sausio 10 d. UAB „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ konsultacija Nr. 021. Kadangi apeliacine tvarka Å¡i byla nagrinėjama po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo praėjus beveik vieneriems metams, todėl teismas suteikė Å¡alims galimybę pateikti teismui naujus raÅ¡ytinius įrodymus dėl dalintino turto vertės.Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansÄ (CK 3.118 str.), turi bÅ«ti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė.

Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų bÅ«ti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).Apeliantas pateikė teismui nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių pagal unikalius numerius iÅ¡raÅ¡us, kuriuose nurodytos vertės yra galiojančios bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 49 000 Eur; Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1100 Eur; daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 844 Eur; garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1160 Eur; garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 716 Eur;

Å«kinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1700 Eur; 0,25 ha žemės sklypo, ant kurio stovi visi minėti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 7280 Eur. Kiemo statiniai (Å¡ulinys) VÄ® Registrų centro duomenimis nevertinami.Å alys neginčijo, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra įsigyta statybos bÅ«du, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡is turtas Å¡alims dalintinas pačių Å¡alių pasiÅ«lytu bÅ«du iÅ¡ esmės lygiomis dalimis, tačiau atsižvelgiant į turto rinkos vertę, galiojančiÄ sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo metu.

Taigi, tiek apeliantui V. L., tiek atsakovei B. L. paskiriama po ½ dalį 0,25 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (po 3640 Eur vertės kiekvienam), po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (po 24 500 Eur kiekvienam). Apeliantui V. L. priteistini du garažai: unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 1160 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (vertė 716 Eur) bei ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 1700 Eur). Atsakovei B. L. priteistinas ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (1100 Eur) ir daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 844 Eur).

Tokiu bÅ«du apeliantui V. L. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)., tenkančios dalies vertė 31 716,00 Eur, o atsakovei B. L. 30 074,00 Eur. Å alys be namų valdos turi įsigiję 4 žemės sklypus, kurie visi įtrauktini į dalintino bendro turto balansÄ . IÅ¡ teismui pateiktų nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių pagal unikalius numerius iÅ¡rašų, kuriuose vertės galioja nuo 2016 m. sausio 1 d., matyti, kad 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1450 Eur, 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 5120 Eur, 0,28 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 451 Eur; 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertė yra 1160 Eur.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė žemės sklypus, nukrypo nuo lygių dalių principo, atsakovei paskirdamas du žemės sklypus, o didžiausiÄ 1,8306 ha žemės sklypÄ padalino ne pagal apelianto, o pagal atsakovės projektÄ . Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ (CK 3.117 str. 3 d.).

CK 3.123 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalų principo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, nurodytų CK 3.123 straipsnyje, nukrypti nuo lygių dalių principo, be to pirmosios instancijos teismas ir nenukrypo nuo lygių dalių principo, prieÅ¡ingai, teismas tinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 3 dalį, kuria remiantis turtÄ padalino lygiomis dalimis, kaip įmanoma teisingiau natÅ«ra (CK 3.127 str. 3 d.), o vienam iÅ¡ sutuoktinių – atsakovei B.

L. už apeliantui tenkančiÄ didesnę turto dalį iÅ¡ apelianto V. L. priteisė kompensacijÄ pinigais, todėl apelianto argumentai, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo atmestini, kaip nepagrįsti. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrÄ turtÄ natÅ«ra, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad bÅ«tų galima ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtÄ , teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobÅ«džio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių iÅ¡gauti didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).Nagrinėjamu atveju Å¡alių dalintinas turtas yra žemės sklypai, kurie naudojami pagal jų tikslinę paskirtį – žemės Å«kio veiklai.

Bylos duomenys patvirtina, kad tiek apeliantas, tiek atsakovė verčiasi Å«kine veikla, todėl siekiant ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų ir iÅ¡ tokio turto naudojimo gauti didžiausiÄ naudÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 0,52 ha (1450 Eur vertės) ir 0,28 ha (451 Eur vertės) žemės sklypus natÅ«ra atsakovei, nes jie yra greta, tokiu bÅ«du Å¡ie abu žemės sklypai bus racionaliau naudojami pagal jų tikslinę paskirtį (t. 3, b. l. 184).

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje prašė 0,35 ha žemės sklypÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe, tačiau teismas pripažino, o apeliacinės instancijos teismas su tuo sutiko, kad 0,35 ha žemės sklypas yra Å¡alių įgytas bendrai, todėl jis taip pat įtrauktinas į dalintino turto balansÄ . Atsakovė B. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė šį turtÄ padalyti Å¡alims lygiomis dalimis po ½ dalį, todėl pirmosios instancijos teismas neiÅ¡eidamas už prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų, pagrįstai minėtÄ 0,35 ha žemės sklypÄ Å¡alims padalino pusiau po ½ dalį.

Ginčo žemės sklypo vertė apeliacinio skundo nagrinėjimo metu VÄ® Registrų centras duomenimis yra 1160 Eur, todėl Å¡alims šį žemės sklypÄ padalinus pusiau, kiekvienam tenka po 580 Eur vertės turto. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė didžiausiÄ Å¡alims priklausantį 1,8306 ha žemės sklypÄ padalinti ne pagal apelianto teismui pateiktÄ UAB „EVVI“ 2013 m. liepos 24 d. atliktÄ Å¾emės sklypo naudojimo planÄ . Pagal šį planÄ apeliantui tektų 12731/17462 dalys (12731 kv. m), o atsakovei B.

L. – 4731/17462 dalys (4731 kv. m), Å¡alys bendrai naudotųsi 844 kv. m). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is apelianto teismui pateiktas planas nėra racionalus ir ženkliai sumažintų atsakovei priteistino turto vertę, tuo pačiu apeliantas atsakovei turėtų iÅ¡mokėti dar didesnio dydžio kompensacijÄ pinigais. Pagal atsakovės teismui pateiktÄ J. R. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ieÅ¡kovui atitektų 9878/18306 dalys, atsakovei – 7478/18306 dalys, atitinkamai V.

L. naudosis 9878 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėtu raidėmis B1, B2, o atsakovė naudosis 7478 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis A1, A2. Å alys bendrai naudosis 950 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad J. R. individualios įmonės parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra racionalesnis, patogesnis naudojimui. Teismas nustatė, kad plane pažymėta A2 sklypo dalimi faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė, Å¡iÄ dalį yra apsodinusi puÅ¡imis, jÄ prižiÅ«ri.

Atsakovui tenkanti didelė sklypo dalis, pažymėta plane B1 prieina prie vandens, jÄ apeliantui bus patogu naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi apeliantas verčiasi Å«kine veikla, į B1 dalį jis galės patekti per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėta C, pagrindiniu keliu. Teismas pažymėjo, kad Å¡is planas parengtas atsižvelgiant į Å¡alims paskirtas gyvenamojo namo dalis bei namų valdos žemę. Atsižvelgus į tai, kad kad Å¡alys į bylÄ buvo pateikusios keletÄ planų, kurie visi buvo skirtingi, nes Å¡alims nepavykdavo susitarti dėl Å¡io ginčo žemės sklypo padalinimo, be to teismas ne kartÄ Å¡alims siÅ«lė susitarti taikiai, taip pat į tai, kad apeliantas savo skunde nepaneigė teismo nustatytų faktinių minėto žemės sklypo naudojimo aplinkybių, o prieÅ¡tarauja iÅ¡ esmės tik dėl sklypo vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir 1,8306 ha ploto žemės sklypÄ Å¡alims padalino pagal J.

R. individualios įmonės 2015 m. balandžio 28 d. parengtÄ planÄ (t. 3, b. l. 2). Atsižvelgus į tai, kad ginčo 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0003-0169, vertė apeliacinio skundo nagrinėjimo metu VÄ® Registrų centras duomenimis yra 5120 Eur, atitinkamai ieÅ¡kovui V. L. tenkanti 9878/18306 dalis yra 2763 Eur vertės, o atsakovei B. L. tenkanti 7478/18306 dalis yra 2092 Eur vertės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«du, tačiau atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu galiojančios Å¡io turto vertes, sprendžia, kad iÅ¡ apelianto atsakovei už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį priteistina 402,00 Eur dydžio kompensacija, nes ieÅ¡kovui V.

L. nekilnojamojo turto atitenka už 35 059,00 Eur, o atsakovei B. L. už 34 657,00 Eur.Dėl 40 000 Lt skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 40 000 Lt skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo, nes 2011 m. pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ buvo susitarta, kad tokiÄ sumÄ atsakovė sumokės ieÅ¡kovui, tačiau pinigų ieÅ¡kovas negavo. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė savo sÅ«nui M.

L. pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ už 120 000 Lt (t. 1, b. l. 57–64). Å ioje sutartyje nurodyta, kad 40 000 Lt pirkėjas M. L. Å¡alims sumokėjo iÅ¡ anksto, o ieÅ¡kovas su atsakove patvirtino tokiÄ sumÄ gavę. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad pinigų iÅ¡ tikrųjų negavo, jam taip liepė pasiraÅ¡yti, jis sutiko, bet pretenzijų sÅ«nui Mindaugui dėl to nereiÅ¡kia. Å alys susitarė, kad likusiÄ 80 000 Lt sumÄ M. L. perves į B. L. banko sÄ skaitÄ , kai bus suteiktas banko kreditas nekilnojamojo turto pirkimui.

Å alys paaiÅ¡kino, kad pinigai buvo reikalingi kito jų sÅ«naus Edvino skoloms padengti.IÅ¡ byloje esančio atsakovės B. L. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad į jos sÄ skaitÄ 2008 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ AB SEB banko buvo pervesta 80 000 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ sÄ skaitos paimta 40 000 Lt, o 28 000 Lt pervesta M. L., už vykdytas bankines operacijas nuskaičiuota 245,20 Lt. (t. 1, b. l. 67). Atsakovė teigia, kad paimtus iÅ¡ sÄ skaitos 40 000 Lt perdavė apeliantui, tačiau nepaėmė tai patvirtinančio įrodymo, nes juo pasitikėjo, o apeliantas teigia prieÅ¡ingai, kad jis tokių pinigų negavo.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2011 m. birželio 1 d. pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo ir turo padalijimo, tokio reikalavimo jis nepareiÅ¡kė. Todėl labiau tikėtina, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas pardavus namÄ , ieÅ¡kovui sumokėti pusę sumos, ir kad Å¡i suma ieÅ¡kovui buvo sumokėta, nes reikalavimÄ priteisti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik antrÄ kartÄ teikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo, t. y. praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams, o tai sudaro pagrindÄ abejoti apelianto argumentais, jog jis tokios sumos negavo.

Todėl ir Å¡is apelianto argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas kilnojamÄ jį turtÄ tarp Å¡alių padalijo, dalies daiktų vertes nurodydamas pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas, kitų – pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas daiktų vertes ir priteisė apeliantui kilnojamųjų daiktų iÅ¡ viso už 11 315 Eur, o atsakovei B. L. už 2008 Eur. Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo sprendimo dalimi nurodydamas, kad kai kurių daiktų iÅ¡ viso nėra, kiti daiktai Å¡alims nepriklauso, taip pat ginčija kilnojamųjų daiktų vertes.

Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, sutuoktiniai turi procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino teisę pateikti teismui naujų raÅ¡ytinių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių dalintinų kilnojamųjų daiktų vertes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir abu sutuoktiniai pripažino, jog V. L. asmenine nuosavybės teise priklauso turtas – šaunamieji ginklai: Kora, Voere, Parker (2002 m., 2007 m.), kieto kuro katilas „Atrama“, 1,5 kub. m. grindinių lentų, 96 kv.m. dažytų apdailos lentelių namo apkalimui, 30 vnt. tašelių 5x5 cm, 6 m ilgio, viengubo pjovimo, įvairaus storio lentos: 16 vnt. 8 cm, 17 vnt. 7 cm storio, 23 vnt. gegnių 15x5 cm, 6 m ilgio, 600 vnt. raudonų apdailos plytų, 5 vnt. bortelių, 8 vnt. drožlių plokščių 8, 14 kv. m. raudonų grindinio trinkelių.

Asmenine atsakovės B. L. nuosavybe teismas pripažino hidroforÄ . Taigi dėl Å¡ių kilnojamųjų daiktų ginčo nėra ir minėti daiktai į bendrÄ sutuoktinių dalintino turto balansÄ neįtrauktini. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas jam priteisės kai kuriuos daiktus, kurių iÅ¡ viso nėra, pvz. traktorių T-16-AM, 6000 Lt vertės, kuris parduotas 2010 m., taip pat mėsmalę, 800 Lt vertės, kuria naudojasi sÅ«nus Mindaugas, telferį, 300 Lt vertės, kuris Å¡alims nepriklauso, jį perdavė naudotis tretieji asmenys, tekinimo stakles 7000 Lt vertės, kurios pagal sutartį grÄ Å¾intos apelianto tėvams, grÅ«dų malÅ«nÄ , kurio nėra.

Be to, grÅ«dų malÅ«nas teismo sprendimu priteistas apeliantui du kartus po 1000 Lt, elektrinio pjÅ«klo malkoms taip pat nėra, o apeliantui priteista jo vertė 1500 Lt. Taip pat teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , tačiau kieto kuro katilai stovi atsakovės naudojamose patalpose. Taip pat priteisti kai kurie daiktai, kurie yra beverčiai, televizorius, 1000 Lt vertės, apelianto teigimu seniai sugedęs, pirktas dar 1998 m. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė Å¡alių užsakymu atliktÄ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 16-001, kuriÄ 2016 m. spalio 18 d. surašė turto vertintojas A.

V.. Turto vertintojas įvertino šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus ir nustatė, kad: motociklo „Murovej“ TMZ, v/n (duomenys neskelbtini) vertė yra 330 Eur; automobilio Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) 1993 m. gamybos vertė yra 320 Eur; medžioklinio šautuvo Iž 27M, Nr. 9311643 vertė yra 160 Eur; metalinio ginklų seifo, savos gamybos vertė yra 70 Eur; virtuvės baldų komplekto vertė yra 180 Eur; šaldymo kameros (šaldiklio) „Beko vertė yra 120 Eur; automobilio LUAZ (žalios spalvos) vertė yra 230 Eur; metalinės savos gamybos dėžės vertė yra 30 Eur;

šienapjovės vertė 20 Eur; šieno vartytuvo vertė 160 Eur; savos gamybos buldozerio vertė 50 Eur; aliumininės valties „Kazanka“ vertė yra 180 Eur; aliumininės talpos 1,2 kub. m vertė 240 Eur; savos gamybos medžio obliavimo staklių vertė 380 Eur; automobilio priekabos „Tonar“, v/n AB 917 vertė 290 Eur; automobilio keltuvo vertė 270 Eur; grūdų malūno – traiškyklės vertė 350 Eur; malkų pjovimo įrenginio vertė 230 Eur; talės (keltuvo) vertė 260 Eur; frezavimo staklių 6B75, 1965 m. gamybos vertė 480 Eur; kompresoriaus CO-7 vertė 240 Eur; tekinimo staklių 1M95, 1972 m. gamybos vertė yra 1650 Eur; savos gamybos galandinimo staklių vertė 100 Eur; ketaus radiatorių 77 vnt. vertė 120 Eur;

Å¡aldytuvo „Gorenje“ vertė 130 Eur; elektrinės viryklės vertė 250 Eur; automobilio LUAZ (melsvos spalvos) vertė 8020 Eur. Apeliantas V. L. nurodo, kad dalis turto vertintojo surasto ir apraÅ¡yto turto Å¡alims nepriklauso, t. y. grÅ«dų malÅ«nas; malkų pjovimo įrenginys; metalo tekinimo staklės; mėsmalė kaulams malti; medžio obliavimo staklės; galandinimo staklės; kompresorius; automobilio keltuvas; miegamas kampas; frezavimo staklės; elektrinis telferis; runkelių keltuvas. Å ių daiktų apeliantas ieÅ¡kinyje į dalintinų kilnojamųjų daiktų balansÄ neįtraukė.

Atsakovė B. L. savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje Å¡iuos paminėtus daiktus įtraukė bendrÄ dalintino turto balansÄ ir prašė juos Å¡alims padalinti. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsakovė B. L. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog visi 78 nutarties punkte iÅ¡vardinti daiktai Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas V. L., paneigdamas atsakovės argumentus papildomai teismui pateikė savo motinos A. L. ir pažįstamo A. J. A. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtina apelianto nurodytus argumentus apie minėtų priklausomybę. Apeliantas teismui taip pat papildomai pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl kilnojamųjų daiktų priklausomybės. Pagal CPK nuostatas liudytojai apklausiami teismo posėdyje žodžiu, prieÅ¡ tai jiems pasiraÅ¡ius priesaikos tekstÄ ir pasiraÅ¡ytinai įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Tačiau CPK 192 straipsnio 8 dalyje numatyta iÅ¡imtis, kuriame nurodyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytojÄ teismo posėdyje, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raÅ¡tu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovo motina A. L. yra garbingo amžiaus (85 metų), o A.

J. A. pensinio amžiaus (67 metų), jų gyvenamosios vietos yra Marijampolės rajone, taip pat įvertinęs įrodinėjamų aplinkybių reikÅ¡mingumÄ , t. y. dėl kai kurių kilnojamųjų daiktų priklausomybės, pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje galima remtis apelianto teismui pateiktas raÅ¡ytiniais liudytojų paaiÅ¡kinimais, kadangi tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.Apelianto motinos A. L. 2016 m. lapkričio 4 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ji savo sÅ«nui V.

L. seniai yra perdavusi naudotis savo velionio vyro pagamintus ir jos paveldėtus daiktus: grÅ«dų malÅ«nÄ , malkų pjovimo įrenginį, už pajus gautas metalo tekinimo stakles. Visus Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovo motina valdo nuosavybės teise, Å¡alims jie nepriklauso, todėl į bendrÄ sutuoktinių dalintino turto balansÄ jie negali bÅ«ti įtraukti. Atsakovė B. L. prieÅ¡taravimų dėl paminėtų daiktų priklausomybės ieÅ¡kovės motinai nepareiÅ¡kė, įrodymų, kad tie daiktai priklauso Å¡alims, taip pat nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, paminėti daiktai negali bÅ«ti įtraukti į Å¡alių dalintino bendro turto balansÄ . Apeliantas teismui pateikė A. J. A. 2016 m. lapkričio 5 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, kad jis V. L. yra perdavęs naudotis frezavimo stakles, elektrinį telferį, runkelių keltuvÄ , kurie ir Å¡iuo metu yra pas jį, tačiau minėti daiktai visuomet priklausė A. J. A.. Apie tai žinoma ir atsakovei B.

L.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė B. L. prieÅ¡taravimų dėl A. J. A. paminėtų daiktų priklausomybės jam taip pat nepareiÅ¡kė, įrodymų, kad tie daiktai priklauso Å¡alims, o ne trečiajam asmeniui, taip pat nepateikė. Todėl nesant ieÅ¡kovo ir A. J. A. nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, paminėti daiktai taip pat negali bÅ«ti įtraukti į Å¡alių dalintino bendro turto balansÄ , kadangi jie Å¡alims nepriklauso. Apelianto motinos A. L. 2016 m. lapkričio 10 d. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jos sutuoktinis, apelianto tėvas, dar bÅ«damas gyvas savo sÅ«nui padovanojo mėsmalę kaulams malti, medžio obliavimo stakles, galandinimo stakles.

Jos velionis brolis V. R. ieÅ¡kovui dar 2002 metais padovanojo kompresorių ir automobilio keltuvÄ . Taip pat teigia, galinti patvirtinti, kad ieÅ¡kovas 1999 metais iÅ¡eidamas atskirai gyventi į statomÄ namÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų nusipirko miegamojo baldų komplektÄ . Atsakovė B. L. mėsmalę kaulams malti, medžio obliavimo stakles, galandinimo stakles, kompresorių ir automobilio keltuvÄ Ä¯traukė į dalintino turto balansÄ , tačiau apeliantas V. L. su tuo nesutinka, nurodo, kad Å¡iuos daiktus jam padovanojo tėvai ir kitas giminaitis.

Atsakovė Å¡ių apelianto argumentų nepaneigė, jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti daiktai nėra padovanoti ieÅ¡kovui, ar, kad Å¡ie daiktai Å¡alių bendrai įgyti gyvenant santuokoje (CPK 178 str.), byloje nėra, todėl nurodyti kilnojamieji daiktai – mėsmalė kaulams malti, medžio obliavimo staklės, galandinimo staklės, kompresorius ir automobilio keltuvas pripažintini ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansÄ neįtrauktini. Be to, Å¡alys neginčija, kad mėsmalė kaulams malti yra perduota naudotis Å¡alių sÅ«nui M.

L.. Å alių santuoka sudaryta 1980 m. rugpjūčio 9 d. Å alys kartu iÅ¡gyveno ilgÄ laiko tarpÄ , kartu vedė bendrÄ Å«kį, miegamojo baldų kampas įgytas 2002 metais, Å¡alims gyvenant santuokoje, todėl Å¡is turtas įtrauktinas į dalintino turto balansÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje šį daiktÄ praÅ¡o paskirti ieÅ¡kovui, jį įvertino 579 Eur (2000 Lt). Apeliantas Å¡io daikto vertės nenurodė, turto vertintojas jo taip pat neįvertino, todėl nesant kitokių įrodymų ir nepaneigus atsakovės nurodytos daikto vertės (CPK 178 str.), apeliantui priteistinas miegamojo baldų komplektas 579 Eur vertės.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alims bendrai priklausantys ir į bendrÄ dalintino turto balansÄ Ä¯traukti daiktai Å¡alims turi bÅ«ti paskirstyti atsižvelgiant tiek į ieÅ¡kinio, tiek į prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus bei į turto vertintojo A.

V. nurodytas kilnojamųjų daiktų vertes. Apeliantas V. L. ieÅ¡kinyje prašė paskirti jam kilnojamuosius daiktus: medžioklinį Å¡autuvÄ Iž 27M, Nr. 9311643, kurio vertė vertinimo ataskaitoje yra 160 Eur; motociklÄ â€žMurovej“ TMZ, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertę apeliantas nurodo 58 Eur, o turto vertintojas 330 Eur, tačiau pastabose pažymi, kad Å¡is motociklas neeksploatuojamas, iÅ¡ dalies iÅ¡montuotas; automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), apeliantas nurodo, jog jis yra bevertis, atsakovė nurodo jo vertę 87 Eur (300 Lt), turto vertintojas tokios transporto priemonės faktiÅ¡kai nerado, tačiau VÄ® Regitra duomenimis Å¡is motociklas vis dar yra registruotas V.

L. vardu; automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) kuro vertę apeliantas nurodo 318 Eur, o turto vertintojas 320 Eur; metalinį savo gamybos seifÄ apelianto įvertintÄ 144 Eur, turto vertintojo – 70 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡omi jam priteisti kilnojamieji daiktai priteistini ieÅ¡kovui, tačiau atsižvelgus į 2016 m. spalio 18 d. atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytas turo vertes, kadangi minėtų kilnojamųjų daiktų vertes vertintojas nurodė panaudojęs ir iÅ¡analizavęs visÄ informacijÄ apie lyginamųjų objektų pirkimo – pardavimo sandorius, pasiÅ«lÄ , taip pat tai, kad kilojamųjų daiktų vertė nustatyta tų daiktų pardavimo atveju.Atsakovė B.

L. savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė apeliantui paskirti tuos pačius jo praÅ¡omus daiktais bei visÄ eilę kitų kilnojamųjų daiktų. Taigi, ginčo dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų daiktų paskyrimo jam tarp Å¡alių nėra. Teismas ieÅ¡kovui paskyrė kilnojamuosius daiktus, kuriuos savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė atsakovė B. L., tačiau apeliacinės instancijos teismas prieÅ¡ tai nustatė, kad kai kurie daiktai į bendrÄ dalintino turto balasnsÄ neįtrauktini, kadangi jie Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklauso.

Atsižvelgęs į prieš tai nustatytas aplinkybes, teismas atsakovės priešieškinyje nurodytus apeliantui priteistinus daiktus paskirsto atsižvelgęs į jų paskirtį, šalių prašymus bei realiai aprašytus turto vertintojo, todėl ieškovui V. L. priteistini kiti, prieš tai nepaminėti, kilnojamieji daiktai: automobilis LUAZ, vertintojo įvertintas 230 Eur; savos gamybos metalinė dėžė, 30 Eur vertės; šienapjovė, 20 Eur vertės; šieno vartytuvas, 160 eur vertės; savos gamybos buldozeris, 50 Eur vertės, aliuminė valtis „Kazanka“, 180 Eur vertės; aliuminė talpa 1,2 kub. m, 240 Eur vertės. Automobilio priekaba „Tonar“, v/n AB 917 VĮ Regitra duomenimis yra regsitruota trečiojo, byloje nedalyvaujančio asmens R.

K. vardu, todėl į dalintino turto balansÄ ji neįtrauktina. Taigi, iÅ¡ viso apeliantui V. L. realiai egzistuojančių kilnojamųjų daiktų priteistina iÅ¡ viso už 2369 Eur.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jai priteisti, o apeliantas V. L. tam neprieÅ¡taravo, kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektÄ , vertintojo įvertintÄ 180 Eur, Å¡aldiklį „Beko“, 120 Eur vertės, rÅ«bų spintÄ , atsakovės nurodyta 116 Eur vertė, dulkių siurblys, atsakovės nurodyta 58 Eur vertė.

Pažymėtina, kad Å¡alys nei ieÅ¡kinyje, nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje į dalinto turto balansÄ neįtraukė 77 vnt. ketaus radiatorių, apeliacinės instancijos teisme Å¡io turto padalinti taip pat nepraÅ¡o, todėl Å¡is turtas tarp Å¡alių nedalintinas. IÅ¡ pateiktų vertintojo nuotraukų matyti, kad Å¡aldytuvas „Gorenje“ yra virtuvės baldų komplekto dalis (foto Nr. 31), kurį prašė atsakovė paskirti jai, todėl jis paskirtinas atsakovei, kurio vertė 130 Eur. IÅ¡ fotonuotraukos Nr. 30 matyti, kad elektrinė viryklė yra įmontuota į virtuvės baldų komplektÄ , todėl ji taip pat paskirtina atsakovei, jos vertė 250 Eur.

Kiti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai turto vertintojo nėra įvertinti, atsakovė įrodymų teismui apie jų realų egzistavimÄ taip pat nepateikė (CPK 178 str.), todėl jie į bendrÄ dalintino turto balansÄ neįtrauktini. Taigi, iÅ¡ viso atsakovei B. L. kilnojamųjų daiktų atitenka už 854 Eur. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarp Å¡alių padalinus santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovui V. L. iÅ¡ viso atitenka turto už 37 428,00 Eur (35 059,00 Eur + 2369,00 Eur), o atsakovei B.

L. už 35 511,00 Eur (34 657,00 Eur + 854,00 Eur). Todėl iÅ¡ apelianto V. L. už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį atsakovei B. L. priteistina 1917,00 Eur (37 428,00 Eur – 35 511,00 Eur) dydžio piniginė kompensacija.Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto V. L. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas keistinas dalyje dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių, bei dėl priteistinos iÅ¡ apelianto piniginės kompensacijos dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimo dalį dėl priteistino Å¡alims turto vertės, tačiau tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo proporcijos iÅ¡ esmės nesikeičia. Apeliantas savo apeliaciniu skundu nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Už šį reikalavimÄ mokėtinas žyminis mokestis 31 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo mokėtinas 326 Eur žyminis mokestis, dėl 0,35 ha žemės sklypo, 1160 Eur vertės, ir 990 Eur vertės kilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe, mokėtinas 48 Eur žyminis mokestis, už priteistÄ turtÄ (37561,00 Eur vertės) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 780 Eur.

Iš viso apelianto mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1185 Eur. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) skolos iš atsakovės priteisimo ir dėl 0,35 ha žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe. Taigi, apeliantas V. L. valstybei turi sumokėti 815 Eur žyminio mokesčio už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus, tačiau yra sumokėjęs 459 Eur. Todėl valstybei iš apelianto priteistina 370 Eur nuo nepatenkintų reikalavimų sumos žyminio mokesčio, o iš atsakovės B.

L. 356 Eur nuo apelianto patenkintų reikalavimų sumos. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1550 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl skundÄ patenkinus 69 proc., iÅ¡ atsakovės B. L. apelianto naudai priteistina 1070 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo pakeisti ir iÅ¡dėstyti jÄ taip:„Padalinti santuokoje įgytÄ bendrÄ sutuoktinių turtÄ :

IeÅ¡kovui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (24 500 Eur), ½ dalį 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3640 Eur), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1160 Eur), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (716 Eur) bei Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1700 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ viso už 31 716,00 Eur), ½ dalį 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (580 Eur), 10353/18306 dalis 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2896 Eur vertės).

IÅ¡ viso ieÅ¡kovui V. L. tenka nekilnojamojo turto už 35 192,00 Eur.IeÅ¡kovui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti kilnojamuosius daiktus: miegamojo baldų kampÄ , 579 Eur vertės; medžioklinį Å¡autuvÄ Iž 27M, Nr. 9311643, 160 Eur vertės; motociklÄ â€žMurovej“ TMZ, v/n (duomenys neskelbtini), 330 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), (bevertis); automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) 320 Eur vertės; metalinį savo gamybos seifÄ 70 Eur vertės; automobilį LUAZ, 230 Eur vertės; savos gamybos metalinę dėžę, 30 Eur vertės;

Å¡ienapjovę, 20 Eur vertės; Å¡ieno vartytuvÄ , 160 Eur vertės; savos gamybos buldozerį, 50 Eur vertės, aliuminę valtį „Kazanka“, 180 Eur vertės; aliuminę talpÄ 1,2 kub. m, 240 Eur vertės. IÅ¡ viso kilnojamųjų daiktų už 2369 Eur. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui V. L. tenka turto už 37 561,00 Eur.Atsakovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (24 500 Eur vertės), ½ dalį 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3640 Eur vertės), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1100 Eur) bei daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (844 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ viso už 30 074,00 Eur);

½ dalį 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (580 Eur vertės); žemės Å«kio paskirties 0,52 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1450 Eur) bei žemės Å«kio paskirties 0,28 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (451 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 7953/18306 dalis 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2224 Eur).

IÅ¡ viso atsakovei B. L. tenka nekilnojamojo turto už 34 789,00 Eur. Atsakovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektÄ (180 Eur); Å¡aldiklį „Beko“ (120 Eur); rÅ«bų spintÄ (116 Eur); dulkių siurblį (58 Eur), Å¡aldytuvÄ â€žGorenje“ (130 Eur); elektrinę viryklę (250 Eur). IÅ¡ viso kilnojamųjų daiktų priteisti už 854,00 Eur. IÅ¡ viso atsakovei B. L. tenka turto už 35 643,00 Eur.Priteisti atsakovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1918,00 Eur piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės B. L. 1250 Eur žyminio mokesčio bei 4,19 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. – 659 Eur žyminio mokesčio bei 4,19 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. KitÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                   Nijolia Indreikienė                                                                                    ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                    Mindaugas Å imonis