917644cf-ab19-4c07-9c19-9e731e97e7fc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-652-608/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03013-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.11.5; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Ernestai Perednienei ir Renatai Vasiliauskienei, dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei, trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinės bendrovės „Litgrid“ atstovui Tomui StaÅ¡Å«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ 1 528,88 EUR iÅ¡mokėtÄ sumÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl dviejų įvykių, kurių metu žala buvo padaryta akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ draustam turtui.

Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 3078116, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovė kaip draudikas gavo praneÅ¡imÄ apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas kavos aparatas, dulkių siurblys, dalinis namų apÅ¡vietimas, boileris. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2069161 administravimÄ , kurio metu draudikui buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „MDS Service“ 2020 m. balandžio 15 d. suraÅ¡ytas aktas, kuriame pateikiama iÅ¡vada, kad dėl elektros iÅ¡krovos buvo pažeistos abiejų įrenginių sisteminės plokÅ¡tės. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus.

IeÅ¡kovė 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi su paklausimu dėl įvykio į akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad 2020 m. kovo 29 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrÅ«kis dėl gedimo akcinės bendrovės „Litgrid“ 110 kv tinkle. Atsižvelgiant į gautus duomenis, 2020 m. gegužės 25 d. pretenzija buvo pateikta akcinei bendrovei „Ligrid“, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalÄ .

Draudikas 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo iÅ¡mokėta 1128,89 EUR draudimo iÅ¡moka. Atsakovei, kaip atsakingam už žalÄ asmeniui, buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokėti reikalaujamÄ sumÄ , tačiau atsakovė geranoriÅ¡kai IeÅ¡kovo reikalavimo netenkino. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 2203591848, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas gavo praneÅ¡imÄ apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas Å¡aldytuvas. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2068637 administravimÄ , kurio metu draudikui buvo pateiktas praneÅ¡imas, kuriame pažymima, kad po 2020 m. kovo 29 d. dingusios elektros pastebėta, kad nebeÅ¡aldo Å¡aldytuvas, pribėgo vandens, lemputė įjungimo dega, bet varikliuko nesigirdi. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus.

IeÅ¡kovė 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi paklausimu dėl įvykio į atsakovę, kuri 2020 m. balandžio 15 d. pateikė atsakymÄ nurodydama, kad 2020 m. kovo 29 d. trečiojo asmens akcinės bendrovės „Litgrid“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrÅ«kis dėl gedimo trečiojo asmens 110 kv tinkle. Atsižvelgiant į gautus duomenis, 2020 m. balandžio 17 d. pretenzija buvo pateikta trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalÄ .

Draudikas 2020 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo iÅ¡mokėta 399,99 EUR draudimo iÅ¡moka. Atsakovui, kaip atsakingam už žalÄ asmeniui, buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokėti reikalaujamÄ sumÄ , tačiau atsakovas geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino. Nors tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teikdami atsiliepimus, remiasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, tačiau kaip iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje atsakovas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės tik esant Å¡iems pagrindams – nenugalimai jėgai arba nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui.

Todėl tiek atsakymuose į pretenzijas, tiek Atsakovo atsiliepime nurodomi argumentai yra nepagrįsti. Tiek pagal Taisykles, tiek pagal CK nuostatas, atsakovas įsipareigoja vartotojams teikti kokybiÅ¡kÄ elektros energijÄ (Taisyklių 50.4 p., CK 6.383 str. 1 d., 6.386 str. 1, 3 d). Ginčo atveju, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neužtikrinant kokybiÅ¡ko elektros energijos tiekimo (CK 6.246 str.). Visais ieÅ¡kinyje minimais gedimų atvejais buvo fiksuoti elektros energijos tiekimo sutrikimai. Byloje esantys defektiniai, apžiÅ«rų aktai ir praneÅ¡imai patvirtina, kad įrenginių gedimai susiję bÅ«tent su elektros įtampos svyravimais, kas ieÅ¡kovės nuomone įrodo esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos (CK 6.247 str.).

Žalos dydį kiekvienu atveju pagrindžia apžiÅ«rų/defektų aktai, informacija apie tokių įrenginių kainas rinkoje, draudiko sprendimai dėl draudimo iÅ¡mokų mokėjimo, mokėjimo pavedimai, nuotraukos (CK 6.249 str.). Atsakovė akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovas privalėjo veikti, ir ar atsakovas veikė laikydamasi Å¡ių reikalavimų.

Trečiajam asmeniui priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, dėl gedimo 110 kV tinkle atjungė elektros energijos persiuntimÄ , dėl Å¡io gedimo nutrÅ«ko elektros energijos tiekimas 41 tÅ«kstančiui vartotojų. Elektros energijos tiekimas nutrÅ«ko pažeidus oro linijÄ . GedimÄ paÅ¡alinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymėtina, jog vien elektros energijos tiekimo nutrÅ«kimas, savaime neįrodo/nesÄ lygoja klientų elektros įrenginių gedimo. Elektros energijos tiekimas buvo nutrÅ«kęs virÅ¡ 41 tÅ«kstančio vartotojų, tačiau kitų elektros energijos vartotojų, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo ieÅ¡kovo nurodomo įvykio metu atsakovas negavo.

Ä®vykio metu nutrÅ«kus elektros energijos persiuntimui, atsakovas tinkamai įvykdė ir kitÄ savo pareigÄ â€“ atkurti elektros energijos tiekimÄ per 24 valandas (Taisyklių 81.1, 82 punktai). Elektros energijos tiekimas objektui buvo visiÅ¡kai atstatytas per 1 val. Å i aplinkybė, vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovas neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu Å¡iam tiekimas yra atnaujintas 24 valandų laikotarpyje. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad klientų turto gedimo priežastis buvo – nutrÅ«kęs elektros energijos tiekimas.

IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikia defektinių aktų, kuriuose bÅ«tų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis. Ä® bylÄ pateiktas tik vienas defektavimo aktas, kuriame nurodoma, kad dėl elektros iÅ¡krovos buvo pažeistos kavos aparato ir dulkių siurblio-roboto įrenginių sisteminės plokÅ¡tės, nenurodant nei laiko, kada neva tai buvo elektros iÅ¡krova, kuri neva tai sugadino kliento įrangÄ , nei pateikia įtampos matavimus, kurie rodytų, jog tinkle buvo įtampos svyravimai ir jie buvo neleistini.

Vadovaujantis Taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog atsakovo ir trečiojo asmens valdomose elektros tinkluose vyko kokie nors neleistini reiÅ¡kiniai. Gedimai gali įvykti ir vartotojo vidaus tinkle už kurio įrengimÄ nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nėra atsakingi. Vartotojas, siekdamas iÅ¡vengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklÄ . Vadovaujantis Taisyklių 56.8. įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklÄ pagal suteiktÄ patikimumo kategorijÄ , užtikrinti optimaliÄ vartotojo elektros įrenginių schemÄ (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų iÅ¡vengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrÅ«kių.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog vartotojai tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos bei įrodymų apie pastarųjų (ne)suveikimÄ . Byloje nėra pateikta duomenų, kad koks nors specialistas (o įtampos svyravimus gali konstatuoti tik turintis žinių elektrotechnikos specialistas) bÅ«tų atvykęs į draudėjų objektus atlikti elektros svyravimų matavimus draudėjų vidaus tinkle. Taip pat nėra pateikiama defektinio apžiÅ«ros akto, kuriame bÅ«tų pagrindžiama, kuo remiantis buvo nustatyti elektros iÅ¡krova, kuri neva sukėlė draudėjų elektros prietaisų gedimus.

Be to klientams tiekiama elektros energija yra iÅ¡ 0,4 kV tinklo, tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ 110 kV tinklo (aukÅ¡tos įtampos) elektra transformuojama į 10 kV ir 0,4 kV (žemos įtampos). Kiekvienu atveju yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui persiduoti. Viršįtampių ribotuvai yra sumontuoti tiek trečiojo asmens įrenginiuose, tiek atsakovo įrenginiuose. Atsakovo vertinimu, visos aukščiau Å¡iame atsiliepimo skirsnyje nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų neteisėtų atsakovo veiksmų bei nurodančių ar pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovo tiesioginių veiksmų/neveikimo ir ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimo.

Atsakovė laiko, kad ieÅ¡kovas, administruodamas žalÄ , iÅ¡ esmės pats nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežastims nustatyti, o bÅ«tent neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva. Atlikti pirminį ir nuoseklų tyrimÄ ir nustatyti, dėl kokių priežasčių sugedo klientų įrangos, siekiant įsitikinti, ar to priežastis netinkami paties nebuvo kliento veiksmai, ar atsakovo veiksmai ar neveikimas, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, Å¡iuo atveju buvo bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga.

Atlikti kvalifikuotÄ Ä¯vykio tyrimÄ ir nustatyti jo priežastį yra ieÅ¡kovo, kaip žalÄ atlyginusio asmens pareiga, iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovas, siekdamas deliktu padarytos žalos atlyginimo, privalo pasirÅ«pinti, kad žalos atsiradimo priežastis bÅ«tų nustatyta tinkamai ir savalaikiai. IeÅ¡kovas turėjo visas galimybes pasirÅ«pinti tinkamu įrodymų surinkimu, prieÅ¡ iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ tinkamai iÅ¡tirti sugedusiÄ Ä¯rangÄ , kad bÅ«tų nustatyta tikroji gedimo priežastis, tačiau to nedarė, nors ieÅ¡kovui elgiantis rÅ«pestingai, tokie įrodymai nesudėtingai galėjo (ir turėjo) bÅ«ti surinkti.

Taip pat ieškinio prieduose nurodyta, kad pridėtos nuotraukos. Tačiau peržiūrėjus pateiktus dokumentus nėra nuotraukų. Teismui pateiktas defektinis aktai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad kliento elektros įrangos gedimai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Defektiniame akte nurodyta, kad nustatyta, dėl elektros iškrovos buvo pažeistos kavos aparato ir dulkių siurblio-roboto įrenginių sisteminės plokštės. Defektiniame akte pateikta tik hipotetinė, o ne tikroji elektros įrangos gedimo priežastis.

Antra, nurodyta gedimo priežastis –„dėl elektros iÅ¡krovos“ yra abstrakti ir nieko konkrečiai nepasakanti. Pabrėžtina, kad elektros tinklo gedimas nebÅ«tinai sÄ lygoja (dažniausiai nesÄ lygoja) iÅ¡krovas, įtampos svyravimus ar viršįtampius, kadangi elektros tinklo gedimų gali bÅ«ti įvairių, ir tokiems esant, elektros energijos persiuntimas nutrÅ«ksta (atsijungia) suveikus automatikai. Defektiniame akte nenurodyta apie tai, kokiame bÅ«tent elektros tinkle įvykęs gedimas sÄ lygojo elektros įrangos gedimÄ .

Atsakovės vertinimu gedimas galėjo būti ne tik atsakovo valdomame tinkle ar trečiojo asmens, bet ir kliento vidaus tinkle, kurio jis tinkamai neįrengė (t. y. nenumatė priemonių galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, nors pagal Taisyklių reikalavimus turėjo tai padaryti). Prie ieškinio nėra pridėta informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog klientai eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų.

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Litgrid“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys atmetamas. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 3078116, pagal kuriÄ buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovė kaip draudikas gavo praneÅ¡imÄ apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas kavos aparatas, dulkių siurblys, dalinis namų apÅ¡vietimas, boileris.

IeÅ¡kovė dėl minėto įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2069161 administravimÄ , kurio metu draudikui buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „MDS Service“ 2020 m. balandžio 15 d. suraÅ¡ytas aktas, kuriame pateikiama iÅ¡vada, kad dėl elektros iÅ¡krovos buvo pažeistos abiejų įrenginių sisteminės plokÅ¡tės. IeÅ¡kovė 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi su paklausimu dėl įvykio į akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ dėl informacijos apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus.

Atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad 2020 m. kovo 29 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrÅ«kis dėl gedimo akcinės bendrovės „Ligrid“ 110 kV tinkle. IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 25 d. pateikė pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo akcinei bendrovei „Ligrid“, kuri atsisakė atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurio pagrindu buvo iÅ¡mokėta 1128,89 EUR draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovės draudėjui.

Atsakovei buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokėti reikalaujamÄ sumÄ , tačiau atsakovė geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovės reikalavimo netenkino. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 2203591848, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovė kaip gavo praneÅ¡imÄ apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas Å¡aldytuvas. IeÅ¡kovė dėl minėto įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2068637 administravimÄ , kurio metu ieÅ¡kovei buvo pateiktas draudėjo praneÅ¡imas apie tai, kad po 2020 m. kovo 29 d. dingusios elektros pastebėta, kad nebeÅ¡aldo Å¡aldytuvas, pribėgo vandens, lemputė įjungimo dega, bet varikliuko nesigirdi.

Ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi paklausimu dėl įvykio į atsakovę dėl informacijos apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus. Atsakovė 2020 m. balandžio 15 d. pateiktame atsakyme ieškovei nurodė, kad 2020 m. kovo 29 d. trečiojo asmens akcinės bendrovės „Litgrid“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo trečiojo asmens akcinės bedrovės „Litgrid“ 110 kv tinkle.

IeÅ¡kovė 2020 m. balandžio 17 d. pateikė pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“, kuri atsisakė atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurio pagrindu buvo iÅ¡mokėta 399,99 EUR draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ kompensuoti draudimo iÅ¡mokos sumÄ , tačiau atsakovė geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovės reikalavimo netenkino. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovo veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energijÄ , yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas:

žalÄ (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktÄ didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus Å¡altinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieÅ¡kovas.  Neįrodžius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ , tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Šioje byloje ieÅ¡kovo pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta bÅ«tent neteisėtais atsakovo veiksmais.

Atsakovė akcinė bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ vykdo skirstomųjų elektros tinklų eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ ir valdymÄ bei užtikrina patikimÄ ir saugų elektros energijos persiuntimÄ vartotojams skirstomaisiais tinklais visoje Lietuvoje. Atsakovas tiekia elektros energijÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė elektros prietaisų - kavos aparato, dulkių siurblio, buvusių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gedimų priežastis grindžia uždarosios akcinės bendrovės „MDS Service“ 2020 m. balandžio 15 d. defektavimo aktu, kuriame nurodyta, kad abiejų įrenginių gedimo priežastimi buvo sisteminių plokščių pažeidimas dėl elektros iÅ¡krovos.

Minėtame defektavimo akte nėra nurodyta duomenų, patvirtinančių elektros energijos svyravimus ar viršįtampius, jų priežastis, nepaaiÅ¡kinta, kaip elektros tiekimo nutraukimo faktas galėjo sugadinti elektros prietaisus, t. y. iÅ¡vados nėra pagrįstos faktiniais duomenimis ir specialiomis žiniomis. Vien tik prietaiso atjungimas nuo elektros energijos nelemia jo sugedimo. Minėtame defektavimo akte taip pat nenurodytas tikslus prietaiso sugedimo laikas, tik jo apžiÅ«ros data. Boilerio gedimo priežastis ieÅ¡kovė grindžia bendrovės AG Service 2020 m. balandžio 9 d. raÅ¡tu dėl buitinių prietaisų patikros, kuriame nurodyta, kad vandens nuotėkis sugadino tenÄ , o tena perdegino valdymÄ .

Minėtame dokumente nėra pateikta duomenų apie elektros įtampos svyravimus. PrieÅ¡ingai, nurodyta, kad boilerio gedimas yra savaiminis ir kad nėra galimybės nustatyti, ar boileris yra senesnis negu deÅ¡imt metų. Å aldytuvo gedimo priežastis ieÅ¡kovė grindžia tik draudėjo praneÅ¡imu apie elektros įtampos svyravimus, tačiau nepateikia duomenų, kokiu bÅ«du buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai ir kokiÄ Ä¯takÄ jie turėjo Å¡aldytuvo gedimui. Taigi, ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepakankami elektros prietaisų gedimo priežastims identifikuoti, juose nėra nurodyta aplinkybių, pagrindžiančių elektros prietaisų gedimo laikÄ , elektros įtampos svyravimus, jų priežastį bei ryšį su elektros prietaisų gedimais.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog elektros energijos tiekimo pertrÅ«kis 2020 m. kovo 29 d. sukėlė įtampos svyravimÄ , dėl kurio galėjo įvykti trumpas sujungimas ir atsirasti ieÅ¡kinyje nurodytų elektros prietaisų gedimas. Vadovaujantis Elektros tiekimo taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės teikiamos elektros persiuntimo paslaugos neatitiko minėtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimÄ nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be iÅ¡ankstinio įspėjimo galima tais atvejais, kai tuo siekiama iÅ¡vengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtÄ avarijÄ , gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 136 punktas nustato, kad elektros energijos persiuntimÄ nutraukti ar apriboti vartotojams be iÅ¡ankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama iÅ¡vengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtÄ avarijÄ , gedimus ar sutrikimus.

Atsakovės elektros atjungimas negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu veiksmu, kadangi tiek iÅ¡ pateiktos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tiek ir iÅ¡ įstatymo seka iÅ¡vada, jog atsakovas turi teisę elektros energijos persiuntimÄ nutraukti ar apriboti tinklus naudotojams be iÅ¡ankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama iÅ¡vengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtÄ avarijÄ , gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.9 p. numato, kad tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, kai vartotojo aprÅ«pinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju nevirÅ¡ija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko.

Visais aukščiau nurodytais atvejais vartotojams buvo suteikta trečia patikimumo kategorija, o vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 85.1. p., kai vartotojams suteikiama trečia patikimumo kategorija, nutrÅ«kus elektros energijos persiuntimui, aprÅ«pinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi bÅ«ti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Byloje nėra duomenų, kad elektros energijos sutrikimas truko ilgiau nei 24 val. ar kad elektros energijos tiekimas nebuvo atkurtas per šį laikÄ .

IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad elektros tiekimas buvo atskurtas per vienÄ valandÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad elektros energijos pertrÅ«kis 2020 m. kovo 29 d. buvo neteisėtas atsakovės veiksmas, o taip pat, jog minėtas elektros energijos pertrÅ«kis sÄ lygojo ieÅ¡kovės draudėjų elektros prietaisų gedimus, dėl kurių patirtai žalai atlyginti buvo sumokėta ieÅ¡kovės praÅ¡oma kompensuoti draudimo iÅ¡moka.

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės sumokėtas draudimo iÅ¡mokas nukentėjusiems asmenims. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e numatytos minimalios priteistinos Å¡ių iÅ¡laidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė