2025-03-12 Nr. AB-4404-3-61-3-07449-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-138-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07449-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 5 000 Eur neturtinės žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Pareiškėja yra žinoma žmogaus teisių gynėja, pateikė viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad valstybinė (duomenys neskelbtini) režimo propaganda vien 2021–2022 metais sukūrė daugiau nei 147 diskredituojančio pobūdžio televizijos laidų, kuriose pareiškėja apibūdinama kaip (duomenys neskelbtini). Šiose laidose ir (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų pareiškimuose nuolat grasinama (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybėje ji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėja 2023 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti apie jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą artėjant numatytam maksimaliam 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakymo į šį kreipimąsi ji negavo, 2023 m. kovo 8 d. pareiškėja elektroniniu paštu dar kartą kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti apie jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pasibaigus numatytam maksimaliam laikotarpiui. Atsakydamas į šį raštą Departamentas informavo, kad tikisi, jog sprendimas bus priimtas iki šių metų balandžio 1 d.

2.3. Pareiškėja 2023 m. gegužės 25 d. vėl kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti apie jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo vilkinimo priežastis. Atsakovas nemotyvuotai informavo, kad įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo išsiųsti paklausimus kitoms valstybinėms institucijoms dėl grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra gauti visi atsakymai į paklausimus, Departamentas negali priimti sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo.

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnį prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija, toliau – ir Aprašas), 101 punkte nurodyta, kad Departamentas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėja laikydamasis Įstatymo 81 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminų. Be to, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva) nustato bendrus reikalavimus šalims narėms siekiant Sąjungoje sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo tvarką. Direktyvos 31 straipsnis nustato, kad valstybės narės užtikrina, jog nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

2.5. Pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas vilkinamas nepagrįstai, o užtrukęs jos teisinio statuso Lietuvoje nustatymo procesas ir nežinomybė dėl jos teisinės padėties kelia baimę, neigiamus išgyvenimus, bendravimo nepatogumus, gilina dvasinį sukrėtimą dėl kilmės valstybėje patirto (duomenys neskelbtini), taip pat emocinę depresiją, ženkliai sumažino bendravimo galimybes, riboja jos galimybes siekti profesinės karjeros, keliauti, plėsti socialinius ryšius užsienyje, gyventi visavertį gyvenimą. Nežinomybė dėl ateities kenkia pareiškėjos psichologinei būsenai, todėl ji prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

2.6. Pareiškėjai kilmės valstybėje gresia (duomenys neskelbtini), o paprašiusi tarptautinės apsaugos ji nekantraudama siekė saugumo, kurį suteiktų tokia tarptautinė apsauga. Beveik keturiais mėnesiais pažeidžiant maksimalų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą, neatsakant į jos kreipimąsi, nurodant, kad dar nebaigtos procedūros, kurios turėjo būti atliktos per 6 mėnesius, pareiškėja nuolat jaučia nerimą ir baimę, kad prieglobsčio prašymas nebus tinkamai išnagrinėtas, o tarptautinė apsauga nesuteikta. Jai yra sutrikęs miegas, padidėjęs spaudimas, sunku susikaupti. Pateikusiai prieglobsčio prašymą pareiškėjai diagnozuotos ligos, įskaitant (duomenys neskelbtini), kurias ji sieja su nervine įtampa dėl nenagrinėjamo prieglobsčio prašymo ir papildomų puldinėjimų (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų, turi leidimą gyventi, klausimas dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei niekada nebuvo kilęs.

2.7. Departamento neveikimas kenkia pareiškėjos profesinei karjerai, kadangi ji vadovauja organizacijai, kuri organizavo humanitarinę misiją į Ukrainą padėti nuo karo nukentėjusiems žmonėms (baltarusiams ir ukrainiečiams), o pati vykti negalėjo, kadangi neturėjo paso. Pareiškėja priversta praleisti profesinei karjerai svarbias konferencijas ir susitikimus, kuriuose negali dalyvauti asmeniškai dėl kelionių draudimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, o tai atima galimybę užmegzti svarbius profesinius ryšius. Vien birželio mėnesį pareiškėja neteko galimybės dalyvauti 2023 m. birželio 18–23 d. vykusioje SDG Advocacy vasaros mokykloje, kadangi tai susiję su kelionėmis už Lietuvos ribų, taip pat negalėjo dalyvauti Tarptautinėje žmogaus teisių draugijos konferencijoje 2023 m. balandžio 22–24 d. Bonoje, Vokietijoje, konferencijoje, skirtoje Tarptautinei sąžinės kalinių dienai, 2023 m. gegužės 15 d., Berlyne, Vokietijoje, Tarptautiniame aukščiausio lygio susitikime už taiką Vienoje, Austrijoje 2023 m. birželio 10–11 d., pasauliniame Peacebuilders aukščiausio lygio susitikime Vokietijoje, 2023 m. gegužės 29 d.–birželio 3 d. ir kituose susitikimuose, be to, negalėjo pasinaudoti gautais kvietimais ir finansavimu.

2.8. Įstatymo nustatytas terminas, per kurį teismo nurodymu turėjo būti iš naujo išnagrinėtas pareiškėjos pateiktas prieglobsčio prašymas, baigėsi 2023 m. vasario 28 d., tačiau nuo minėtos dienos pareiškėjos prašymo nagrinėjimas vilkinamas nepagrįstai. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie pareiškėjai kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo, kadangi Departamentas praleido nustatytą terminą ir to neginčija.

3. Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, nurodydama, kad dar negavo sprendimo dėl jos pateikto prašymo. Tą pačią dieną Departamento Prieglobsčio skyriaus darbuotojas atsakė į pareiškėjos laišką, kad tikimasi, jog sprendimas dėl jos bus priimtas iki 2023 m. balandžio 1 d. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Departamentą dėl jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, atsakant Departamentas informavo pareiškėją, kad nebuvo gauti visi atsakymai į paklausimus iš kitų institucijų, todėl Departamentas negalėjo priimti sprendimo dėl prieglobsčio pareiškėjai suteikimo ar nesuteikimo.

4.2. Departamentas teikė informaciją pareiškėjai apie jos prašymo nagrinėjimą ir nurodė priežastis, dėl ko sprendimas dėl jos pateikto prašymo dar nėra priimtas. Departamentas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau –ir MIGRIS) 2023 m. kovo 15 d. sukūrė užduotį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – ir VSD) ir paprašė atlikti pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą (atsakymas gautas 2023 m. liepos 19 d.), taip pat 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 23SD8135 kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl informacijos, galinčios turėti įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio pareiškėjai, suteikimo (atsakymas gautas 2023 m. liepos 31 d.). Atsižvelgiant į gautą informaciją iš institucijų, 2023 m. liepos 31 d. atlikta pareiškėjos apklausa ir jai leista pasisakyti dėl VSD išvadoje pateiktų aplinkybių. Taigi Departamentas ne sąmoningai vilkino pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, o dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės priimti sprendimo laiku. Atsižvelgiant į tai, jog buvo gauta trūkstama informacija, sprendimas dėl pareiškėjos bus priimtas artimiausiu metu.

4.3. Vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo nuostatomis, Departamentas privalo gauti VSD išvadą dėl prieglobsčio prašytojo grėsmės valstybės saugumui. Negalima teigti, kad Departamentas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, kadangi svarbu atlikti išsamų prieglobsčio prašytojo grėsmės valstybės saugumui vertinimą, visapusiškai įvertinti prieglobsčio prašytojo situaciją, o tai nusveria tam tikrus nepatogumus, kuriuos galbūt patiria pareiškėja. Pareiškėja kreipėsi su prašymu laikinai jai grąžinti kelionės dokumentą ir toks prašymas buvo patenkintas.

4.4. Pareigą pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka tokio atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. pareiškėjai, tačiau ji savo skunde nurodytų aplinkybių nepagrindė, taigi šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji neteko galimybės dalyvauti užsienio konferencijose, niekaip nepagrindžia aplinkybių, jog pareiškėja patyrė kokią nors turtinę žalą ar prarado savo pinigus. Juo labiau, jeigu pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas būtų priimtas pagal Įstatyme nustatytus terminus, tačiau neigiamas, pareiškėja taip pat nebūtų turėjusi galimybės dalyvauti konferencijose, taigi, nors pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko, tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjai dėl šios priežasties kilo žala. Pareiškėja turi teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jai buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti. Pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja taip pat turi teisę gauti nemokamą psichologinę pagalbą, jeigu tokia jai reikalinga. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos situaciją, negalima vertinti, jog Departamentas atliko neteisėtus veiksmus.

5. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu informavo teismą, kad išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123996.

6. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad ji nėra informuota apie sprendimo priėmimą ir jis jai nėra įteiktas. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 14 d. atvyko į Departamentą, jai buvo įteikta atnaujinta užsieniečio registracijos kortelė, tačiau informacijos apie priimtą sprendimą prieglobsčio byloje nebuvo pateikta, sprendimas nebuvo įteiktas. Atsiliepime nurodoma, jog byloje gauti institucijų atsakymai dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, taip pat informacija, galinti turėti įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio pareiškėjai, tačiau ji nėra informuota apie šiuos duomenis, taip pat jai nėra aišku, kodėl šių išvadų paprašyta tik 2023 m. kovo mėn., pasibaigus Įstatymo numatytam imperatyviam prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminui.

7. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė teismui informaciją, nurodydamas, kad V. K. su sprendimu, kuriuo išspręstas jos prieglobsčio prašymas, supažindinta 2023 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvoje migracijos srityje yra susidariusi išskirtinė situacija, kuri iš esmės be pertraukos tęsiasi jau beveik dvejus metus (nuo 2021 metų vasaros). Be to, šios aplinkybės nulėmė ir kitus su Departamento veiklos sritimi ir darbo krūviu susijusius procesus – sustiprinta užsieniečių kontrolė, išaugęs Lietuvos Respublikos piliečių kreipimasis dėl pasų išdavimo; kt. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį nebuvo išnagrinėtas per 6 mėnesius dėl didelio darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos, taip pat dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo bei ribotų resursų. Ženkliai išaugęs darbo krūvis ir žmogiškųjų išteklių trūkumas užkerta kelią prieglobsčio prašymus išnagrinėti pagal Įstatyme numatytą terminą. Pareiškėjai 2023 metais kelionės dokumento originalas jos prašymu jai buvo grąžintas 3 kartus. Taigi, skundo teiginiai, kad vien dėl to, jog pareiškėja buvo prieglobsčio prašytoja, todėl negalėjo vykti į konferencijas ir susitikimus, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjai pateikus prašymą ir informaciją dėl būtinybės vykti į užsienio valstybę, Departamentas tokį prašymą būtų nagrinėjęs.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo nutraukė, pripažino, kad pareiškėjos teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Departamento sprendimas dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį, buvo pažeista ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad Departamentas 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123996, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), tačiau nusprendė išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs tai, kad iš esmės išnyko ginčo dalykas, t. y. pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra išnagrinėtas, tačiau pareiškėja neatsisakė skundo, teismas konstatavo, kad administracinė byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.)

10. Vertindamas, ar kilo valstybės deliktinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, kad Departamentas per Įstatyme nustatytą terminą, t. y. per 6 mėnesius, neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį, kadangi pareiškėja prašymą pateikė 2022 m. rugsėjo 6 d., o Departamentas sprendimą priėmė tik 2023 m. rugpjūčio 3 d. Teismas pripažino, kad pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas užsitęsė beveik vienerius metus, nors Įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą.

11. Teismas pažymėjo, kad Departamentas laiku neįgyvendino pareigos išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Įstatyme nustatytu terminu, o maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Teismo vertinimu, dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties, nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką.

12. Įvertinęs pareiškėjos argumentus, byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad neteisėti Departamento veiksmai yra nustatyti, t. y. Įstatymu nustatytu terminu pareiškėjos prašymas suteikti jai prieglobstį nebuvo išnagrinėtas. Teismas nepripažino reikšmingomis Departamento nurodytų priežasčių (išaugęs darbo krūvis ir žmogiškųjų išteklių stoka ekstremaliosios situacijos metu dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos bei asmenų, besikreipusių į Migracijos departamentą po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ir pan.), kurios negali pateisinti praleisto prašymo nagrinėjimo termino. Be to, buvo nustatyta, kad atsakovas informaciją, reikalingą prieglobsčio prašymo nagrinėjimui iš atsakingų institucijų pradėjo rinkti tik 2023 m. kovo 29 d., kuomet kreipėsi su paklausimu į Užsienio reikalų ministeriją, t. y. jau pasibaigus tokio prašymo išnagrinėjimo terminui, kas taip pat patvirtino, jog atsakovo neveikimas laikytinas nepateisinamu.

13. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikta įrodymų apie pareiškėjos patirtus išgyvenimus, t. y. ji ne vieną kartą dėl savo teisių gynimo kreipėsi į Departamentą su prašymu priimti sprendimą, taip pat jai, nors ir nesuteiktas prieglobstis, tačiau išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais yra susiję bendri pareiškėjos išgyvenimai, nepatogumai, nežinomybė, kuriuos pareiškėja jautė dėl neteisėto ir nepagrįsto Departamento neveikimo. Tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto dėl konkrečių nepatogumų, t. y. apribotų galimybių siekti karjeros, keliauti, kurti socialinius ryšius ir gyventi visavertį gyvenimą, kadangi, kaip matyti iš Departamento teiginių, pareiškėja kelis kartus prašė grąžinti jai kelionės dokumento originalą ir šis jos prašymas buvo patenkintas. Teismo įsitikinimu, pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji kreipėsi į Departamentą su prašymu grąžinti jai kelionės dokumento originalą dėl siekio dalyvauti konferencijose ar kituose renginiuose už Lietuvos ribų, todėl jos teiginiai, kad ji negalėjo išvykti, buvo niekuo nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos sveikatos būklę (nustatytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tačiau byloje, teismo nuomone, duomenų, kad šie susirgimai atsirado būtent dėl neteisėtų Departamento veiksmų, nebuvo.

15. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos, t. y. dėl neteisėto Departamento neveikimo pareiškėja patyrė neigiamų išgyvenimų, įskaitant stresą, nežinomybę, baimę dėl ateities ir savo saugumo, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos.

16. Atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, kurie vertintini sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo ir dydžio, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas, gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, teismas pripažino, kad fakto, jog Departamentas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą, konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjos atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.

17. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjos teisė teisės aktų nustatytais terminais gauti sprendimą dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį buvo pažeista. Likusią pareiškėjos skundo dalį (reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais, priteisti procesines palūkanas) teismas atmetė.

III. 18. Pareiškėja V. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

19. Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

19.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas įtvirtinta viešojo administravimo principus, vienas iš jų – atsakomybės už priimtus sprendimus principas. Departamentas laiku neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

19.2. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius ženklią jai padarytą moralinę žalą. Pareiškėjai kilmės valstybėje gresia (duomenys neskelbtini), paprašiusi tarptautinės apsaugos pareiškėja nekantraudama siekė saugumo, kurį suteiktų tokia tarptautinė apsauga. Daugiau nei dvigubai (šešiais mėnesiais) pažeidžiant maksimalų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą, neatsakant į jos kreipimąsi, nurodant, kad nebaigtos procedūros, kurios turėjo būti atliktos per 6 mėnesius, pareiškėja nuolat jautė nerimą ir baimę, kad prieglobsčio prašymas nebus tinkamai išnagrinėtas, o tarptautinė apsauga nesuteikta. Pareiškėjai sutrikęs miegas, padidėjęs spaudimas, sunku susikaupti. Pateikusiai prieglobsčio prašymą pareiškėjai diagnozuotos ligos, įskaitant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pagrįstai sieja, kad sveikatos būklės paūmėjimas susijęs su nervine įtampa dėl nenagrinėjamo prieglobsčio prašymo ir papildomų puldinėjimų (duomenys neskelbtini).

19.3. Pareiškėja byloje tvirtino, kad nenagrinėjamas prieglobsčio prašymas kenkia pareiškėjos profesinei karjerai. Pareiškėja, kurios vadovaujama organizacija organizavo humanitarinę misiją į Ukrainą padėti nuo karo nukentėjusiems žmonėms (baltarusiams ir ukrainiečiams), negalėjo pati vykti, nes neturėjo paso ir negalėjo vykti į Ukrainą, kol nesuteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėja yra priversta praleisti jos profesinei karjerai svarbias konferencijas ir susitikimus, kuriuose negali dalyvauti asmeniškai dėl kelionių draudimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tai atima galimybę užmegzti svarbius profesinius ryšius, pasinaudoti gautais kvietimais ir finansavimu.

19.4. Akcentuotina, kad pagal kasacinio teismo praktiką neturtinės žalos (CK 6.250 str.) neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

19.5. Pirmos instancijos teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir individualios žalos faktų nevertino, nesilaikė ABTĮ įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, bylą išnagrinėjo formaliai, savo sprendimo pakankamai nemotyvavo. Teismų jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nukentėjęs asmuo, patyręs neturtinę žalą, turi gauti teisingą atlygį net ir tais atvejais, kai jokie pinigai ar materialus turtas neatstos patirtos žalos.

19.6. Konkrečioje situacijoje, kur bylos aplinkybės patvirtina pareiškėjai kilmės šalyje gresiančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), blogėjančią pareiškėjos sveikatos būklę, prarastas profesinės veiklos galimybes, kompensacija negali apsiriboti pažeidimo konstatavimu.

20. Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir neturtinės žalos atlyginimo būdo, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą Įstatyme nustatytu terminu, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas būtinąsias sąlygas viešajai atsakomybei kilti, pripažino pareiškėjos teisių pažeidimą, kaip tinkamą ir pakankamą satisfakciją už jos prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą pažeidžiant Įstatyme nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

23. Apeliantė laikosi pozicijos, kad jai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino individualias pareiškėjos aplinkybes, kadangi dėl neteisėto Departamento delsimo pareiškėja nuolat juto baimę, nežinią ir įtampą, suprastėjo pareiškėjos sveikata, buvo varžoma pareiškėjos, kaip aktyvios žmogaus teisių gynėjos, visuomeninė veikla, profesinės ir karjeros galimybės.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo parinkta neturtinės žalos atlyginimo forma, t. y. teisės pažeidimo pripažinimu.

26. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjos individualios situacijos ir patirtų neigiamų pasekmių pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

27. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

28. Akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

30. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde patirtą neturtinę žalą, kuri jai turi būti atlyginta pinigais (5 000 Eur), grindė tuo, kad Departamentui delsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo ji patyrė įtampą, nežinomybės jausmą, baimę ir puldinėjimą kilmės valstybės spaudoje, sumažėjo bendravimo galimybės, taip pat galimybės keliauti, siekti profesinės karjeros, plėsti socialinius ryšius užsienyje, pablogėjo pareiškėjos sveikata (diagnozuoti susirgimai dėl (duomenys neskelbtini); kt.).

32. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri jai turi būti atlyginta pinigais, pirmiausia konstatuotina, jog bylos duomenimis pareiškėjai teikiant tarptautinės apsaugos prašymą, ji turėjo teisėtą pagrindą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja pati skunde teigė, jog Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų. Taigi, apeliantės teiginiai, kad dėl Departamento vilkinimo ji juto baimę, susijusią su kilmės valstybės institucijų veiksmais ar žiniasklaidoje skleidžiama informacija, yra nepagrįsti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja iš Lietuvos yra išsiunčiama į kilmės šalį ar kitą nesaugią valstybę.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl apribotų galimybių išvykti į užsienį, dalyvauti konferencijose ir kituose jai svarbiuose renginiuose. Byloje nenustačius, kad Departamentas netenkino apeliantės prašymo dėl kelionės dokumento grąžinimo, kad ji galėtų išvykti į užsienį, konstatuotina, kad tokio pobūdžio argumentai pripažinti deklaratyviais ir nepagrįstais bylos įrodymais.

34. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kuriais laiku nebuvo išnagrinėtas pareiškėjos tarptautinės apsaugos prašymas, galėjo pareiškėjai sukelti tam tikrus nepatogumus, pergyvenimus, netikrumą, įtampą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja patyrė tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie leistų daryti išvadą, jog ji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys jos sveikatos būklės pablogėjimą ir diagnozuotus susirgimus, nepagrindžia, kad šie sveikatos sutrikimai kilo dėl Departamento delsimo teisės aktuose nustatytu terminu išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju fakto, kad Departamentas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareiškėjos prašymo nagrinėjimo terminą, konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjo teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įvertinus Departamento neveikimą, užsieniečiui neįrodžius neturtinės žalos patyrimo fakto dėl konkrečių nepatogumų, taip pat pripažįstama, jog pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus šio asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-1047/2023).

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atmetus apeliacinį skundą pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius