2022-02-23 Nr. AB-4182-3-63-3-02774-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-109-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02774-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, individuali įmonė (duomenys neskelbtini), V. J., A. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją teritorijas, esančias žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ji kreipėsi į Administraciją su prašymu P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, esančią žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra tikslu. Administracija Sprendimu prašymą atmetė ir nurodė, kad P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra tikslu, kadangi ji patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, todėl ji yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, už kurią yra atlyginama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnį.

3. Pareiškėja teigė, kad toks sprendimas grindžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtintos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos sprendiniais bei Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendiniais. Pareiškėjos vertinimu, jos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymas išnagrinėtas nekompetentingai, nes Sprendime pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija dėl Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinių, nes šio plano sprendiniuose nenumatyta, kad ginčo teritorija priskiriama mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritorijai. Ginčo teritorijos priskyrime valstybės išperkamai žemei pareiškėja įžvelgė galimo dokumentų klastojimo požymius.

4. Pažymėjo, kad automobilių parkavimo aikštelė, kurios ilgis – 200 m, yra įrengta teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje, t. y. iki ginčo teritorijos, joje įrengta apie 50 parkavimo vietų, todėl konkretus visuomenės poreikis yra patenkinamas. Plotas, į kurį pretenduoja pareiškėja, sudaro apytikriai 4 arus (priede apie vakarinę gretimybę pavaizduota pieva). Šią teritorijos dalį pažymėjus laisva (neužstatyta) ir atkūrus nuosavybės teises, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai.

5. Pareiškėja nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija nėra galutinai patvirtinta, yra negaliojanti, todėl reikėtų vadovautis ginčo teritorijoje galiojančiais žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais – Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu (Gyvenamojo kvartalo projektas), Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu ir 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintu Palangos miesto bendruoju planu. Pareiškėja teigė, kad ginčo teritorija nepatenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, šioms linijoms rezervuojamas 20 metrų plotis paneigia jos nuosavybės teises.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos Sprendimu tinkamai buvo tinkai atsakyta į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymą. Teigė, jog prie jūros suvažiuoja poilsiautojai iš visos Lietuvos, todėl stovėjimo aikštelių netoli jūros jau šiuo metu trūksta. Pažymėjo, kad savivaldybė turi teisę planavimo dokumentais suplanuoti visuomenei reikalingą infrastruktūrą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Nurodė, kad Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

11. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 Bendrovė yra paskirta viešuoju geriamo vandens teikėja ir nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamo vandens tiekimo teritorijoje ir vykdo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-16.

12. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-137 Bendrovė yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodė, kad pareiškėja reikalauja grąžinti suplanuotą gatvę (žemės sklypo dalį, esančią prie sklypų (duomenys neskelbtini)), per kurią ji patenka prie savo turto – pastato-buitinių nuotekų siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

13. Teigė, kad 2003 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/200-61 Bendrovei buvo išnuomotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatyta buitinių nuotekų siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdydama nuotekų tvarkymo veiklą, UAB „Palangos vandenys“ eksploatuoja 24 nuotekų perpumpavimo siurblines, nuotekos surenkamos apie 200 km nuotekų tinklų, iš jų 62,4 km slėginių linijų. Pažymėjo, kad nuotekų perpumpavimo siurblinė (PS-3 (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), yra pagrindinė Palangos miesto nuotekų perpumpavimo siurblinė, iš kurios visos Palangos miesto teritorijoje surinktos nuotekos perpumpuojamos į valymo įrenginius Būtingėje. Bendrovė nepertraukiamai teikia nuotekų tvarkymo paslaugas apie 12 750 vartotojų ir 923 juridiniams asmenims visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo reikalaujamos grąžinti natūra žemės dalyje, įvardintoje kaip (duomenys neskelbtini), gretimybė, yra išsidėstę esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai, kurių buvimas riboja bet kokios veiklos vykdymą, t. y. nutiesti vandentiekio tinklai, paviršinių (lietaus) tinklai bei buitinių nuotekų tinklų slėginė linija, kurių apsaugos zonos apima prašomo grąžinti žemės sklypo plotą.

15. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; sodinti ir auginti želdinius, išskyrus žolinius augalus; melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus; gilinti vandens telkinius; kasti bei siurbti jų dugną; vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte; uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas ir chemines medžiagas.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, jam nepritarus projektui ar numatomai veiklai, jeigu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai, žemės sklypo naudojimas bet kokioms reikmėms pagal paskirtį tampa negalimas.

17. Pažymėjo, kad be apsaugos zonų, visam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis. Servitutas įregistruotas viešajame registre, registro Nr. 25/4615, kuriame nurodyta, kad įrašas dėl servituto galioja nuo 2003 m. gegužės 9 d. Žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad atsiliepime nurodyti esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai yra ūkį ir gyventojus aptarnaujantis komunalinio ūkio infrastruktūros objektas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma grąžinti teritorija bei visa aplink ją esanti teritorija užimta inžinerinėmis komunikacijomis ir patenka į šių komunikacijų apsaugos zonas, nuosavybės teisės pareiškėjai šiame žemės sklype negalėtų būti atkurtos. Atkūrus nuosavybės teises ginčo teritorijoje, būtų apsunkinta galimybė patekti prie Bendrovei priklausančio turto, sukelti nepatogumai pagrindinių buitinių nuotekų siurblinės ir inžinerinių tinklų eksploatavimui.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

20. Nurodė, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei pastato ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Teigė, kad nesutinka, jog ginčo žemės ruožai būtų grąžinti pareiškėjai natūra, nes neliktų galimybės patekti į jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Pritarė, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje pagal Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją, kuri yra pažymėta P, kas pagal pagrindinio brėžinio legendą reiškia mašinų stovėjimo aikštelių plėtrą.

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos H. L. skundą atmetė.

22. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kurį pareiškėja prašo panaikinti ir įpareigoti atsakovą teritorijas, esančias žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

23. Teismas vertino, ar ginčo žemės sklypui buvo realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kuris objektyviai negalėjo būti patenkintas kitaip, nei negrąžinant žemės natūra jos buvusiam savininkui.

24. Teismas nustatė, kad Administracijos Sprendime nurodyta, jog teritorija, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendiniais patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Taip pat pažymėta, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip 94 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių teritoriją.

25. Teismas nurodė, kad ginčo žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei iš esmės grindžiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendiniais, Plaušės teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. T2-183, sprendiniais.

26. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5, 12 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

27. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra suprojektuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu Plaušės gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183, sprendinius teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į suprojektuotų gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (aktas paskelbtas www.palanga.lt), sprendiniais teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Iš Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytų planavimo tikslų ir uždavinių matyti, kad planavimo tikslas užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiais plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Šio plano 6 priede „Palangos miesto centrinės dalies transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų sprendiniai“ nurodoma, kad planuojamas įrengti ir dviračių takas.

28. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tai, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais (STR 2.06.04:2014 59 punktas), teismas konstatavo, jog žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad aptariamas suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti.

29. Pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, patenka į Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijoje, patvirtintoje Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ siūlomą mašinų stovėjimo aikštelių plėtra teritoriją. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T2-245 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo“ pradėta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo procedūra yra baigta, nėra pagrindo vertinti, kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėja, gali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta) žemė.

30. Teismas sprendė, kadangi ginčui aktualioje teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva (neužstatyta), nėra pagrindo panaikinti Administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, atitinkamai ir įpareigoti atsakovą teritorijas, esančias (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

III. 31. Pareiškėja H. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

32. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas naikintinas, kaip neteisėtas ir neteisingas teisės taikymo prasme bei formalus, jame remiamasi tik atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktais duomenimis. Pareiškėjos teigimu, teismas neišsprendė nei vieno jos skunde nurodyto prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimo iš proceso ir kt.

33. Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas yra greta prašomos grąžinti teritorijos. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas jau buvo atkurtas pareiškėjos giminėms, šis sklypas taip pat patenka į UAB „Palangos vandenys“ inžinierinių tinklų apsaugos zonas. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. sklypą pirko iš pareiškėjos giminių ir jam visos aplinkybės žinomos, todėl UAB „Palangos vandenys“ teismui teikiami parodymai yra galbūt tendencingi.

34. Pažymi, kad patekimai nė į vieno trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybe valdomus sklypus, atkūrus nuosavybe natūra prašomoje teritorijoje, nebus uždaryti, byloje yra pateikti 2020m. gruodžio 4 d. paaiškinimai, tačiau teismas jų nevertino.

35. Teismas aplinkybę, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, yra priskiriamas valstybės išperkamam, kuriam yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, nepagrįstai grindžia teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, nevertindamas pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių.

36. Pareiškėja teigia, kad ji nesiekia atkurti nuosavybės teisių į žemę, kuri yra užimta ir suplanuota, ir kuri patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, kaip nurodė teismas, o į tą, kuri yra laisva. Tačiau teismas nevertino visų pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, todėl nurodė argumentus, kurie visai nesusiję su skundo dalyku.

37. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs, teismų nepriklausomumas, nešališkumas, sąžiningumas ir profesionalumas yra pagrindiniai teisėjų veiklos principai. Tik motyvuotais teismo sprendimais yra tinkamai įvykdomas teisingumas, skaidrumas ir viešumas yra vieni pagrindinių teisėjų elgesio principų, teismų sprendimų viešumas reiškia ir teismų sprendimų motyvų aiškumą ir suprantamumą. Šiuo atveju skundžiamas teismo sprendimas šių reikalavimų neatitinka.

38. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

39. Atsakovas nurodo, kad skundžiamu Administracijos Sprendimu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymą, kuriuo buvo reikalaujama pažymėti kaip grąžintiną žemę (duomenys neskelbtini) (su automobilių stovėjimo vietomis), esančią prie sklypų (duomenys neskelbtini), kad ją būtų galima grąžinti pretendentui natūra. Pareiškėjai buvo atsakyta, kad teritorija, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu T2-166, sprendiniais patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų.

40. Teigia, kad pareiškėjos su apeliaciniu skundu pateikti tarpiniai gatvių raudonųjų linijų spec. plano sprendiniai nėra nei suderinti, nei patvirtinti, tik pateikti kaip siūlomi pakeitimai, todėl ir šiuo metu pagrįstai buvo atsižvelgta į minėtos patvirtintos specialiojo plano koncepcijos sprendinius.

41. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja informuota, jog pagal Plaušės teritorijos Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183. sprendinius ginčo teritorija patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje pagal Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu T2-166 patvirtintus sprendinius patenka ir į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją, kuri yra pažymėta P ir pagal pagrindinio brėžinio legendą reiškia – siūloma mašinų stovėjimo aikštelių plėtra.

42. Pažymi, kad patenkinus pareiškėjos reikalavimus, žemės sklypo ir pastato (duomenys neskelbtini), savininkas apskirtai netektų galimybės patekti į sklypą, o patekimas prie sklypų (duomenys neskelbtini), būtų iš esmės apsunkintas. Be to, kadangi pareiškėja reikalauja pažymėti kaip laisvą pusę (duomenys neskelbtini), tai kitos (sekančios) posesijos savininkui grąžinus kitą pusę gatvės, (duomenys neskelbtini) faktiškai neliktų.

43. Pareiškėja prašo iš bylos pašalinti nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau tokio pobūdžio bylose nuosavybės teisių atkūrimo bylos yra įkeliamos, kad galima būtų įsitikinti, ar pareiškėjas turi subjektines teises, ar tai yra ta pati posesija, ar prašymai atkurti nuosavybės teises paduoti ne per vėlai, ar yra nuosavybės teises pagrindžiantys dokumentai. Panašiose bylose yra paaiškėję, kad pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateikti nuosavybės teises pagrindžiantys dokumentai, todėl pareiškėjai negali ginčyti priimtų sprendimų, nes tai nesukeltų jiems teisių ir pareigų. Nors tai yra procesinis klausimas, tačiau atsakovo nuomone, jog tik pateikta nuosavybės teisių atkūrimo byla įrodo, kad pareiškėjas turi arba neturi teisės ginčyti priimtų sprendimų. Jei nebūtų pateikta nuosavybės teisių atkūrimo byla, pareiškėja neįrodytų, kad apskritai turi teisę ginčyti priimtus Administracijos sprendimus.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

45. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjos H. L. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

46. Teigia, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus.

47. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 17 d. priėmė neskundžiamą nutartį ginčo administracinėje byloje dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT įpareigojimo pateikti teismui nuosavybės teisių atkūrimo bylą. NŽT vykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti teismui ginčijamos teritorijos teritorinio planavimo dokumentus (planinę ir aprašomąją dalis) ir nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

48. NŽT nuomone, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos vandenys“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

50. Nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas faktinių aplinkybių vertinimu, susietu su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

51. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir Regionų apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde. Pažymi, kad nesutikimo su pareiškėjos apeliaciniu skundu motyvai išdėstyti atsiliepime į skundą, todėl juos palaiko ir nekartoja.

52. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė UAB „Palangos vandenys“, nes pareiškėja pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - žemę, per kurią prie savo turto patenka UAB „Palangos vandenys“ ir bylos išsprendimas gali turėti įtakos Bendrovės teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, kad bylos išsprendimas turės įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, pašalinti Bendrovę iš bylos nėra jokio teisinio pagrindo.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

54. Nurodo, kad nesutinka, jog ginčo žemės ruožai būtų grąžinti pareiškėjai natūra, nes tokiu atveju nebebūtų galimybės patekti į trečiojo suinteresuoto asmens įsigytus sklypus (duomenys neskelbtini), t. y. būtų pažeidžiamos jo, kaip turto pirkėjo, teisės. Nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais, pareiškėjai tinkamai buvo atsakyta skundžiamu Administracijos raštu. Neginčytina, jog teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje pagal Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu T2-166, sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją, kuri yra pažymėta „P“ ir pagal pagrindinio brėžinio legendą reiškia – mašinų stovėjimo aikštelių plėtrą. Pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, kad žemė yra laisva (nereikalinga visuomenės poreikiams) ir gali būti jai grąžinta natūra.

55. Teigia, kad aplinkybę, jog nebeliktų galimybės patekti į jo įsigytus sklypus, įrodo prie pareiškėjos 2019 m. gruodžio 23 d. pateikto skundo ir 2020 m. vasario 6 d. pateikto patikslinto skundo pridėtas priedas – 2019 m. lapkričio 4 d. prašymas pažymėti laisvą žemę, kuria būtų apjuosti trečiojo suinteresuoto asmens įsigyti sklypai ir pastatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, teisėtumo ir pagrįstumo.

57. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos pageidaujamoje atkurti nuosavybės teises teritorijoje nėra valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva (neužstatyta), konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamą Administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ bei įpareigoti atsakovą teritorijas, esančias (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, aplinkybę, kad žemės sklypas, kuriam yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, nepagrįstai grindė teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, nevertindamas pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, sprendimas nemotyvuotas.

59. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

60. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

61. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

62. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

65. Ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...>.

66. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, apibrėžiančiu atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, valstybė išperka žemę (1 d. 3 p.), kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

67. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra nurodęs, kad „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

68. Pažymėtina, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, administracinių teismų praktikoje iš esmės laikomasi analogiškos nuostatos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07; 2007 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-70-07; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305-08; 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1183-415/2021).

69. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1183-415/2021).

70. Administracinėje byloje Nr. A11-263-2003 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.

71. Apibendrinant nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Tuo tarpu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011).

72. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu pripažinta, kad visa ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, natūra negrąžinamai žemei, sprendžia, kad jie yra pagrįsti, o priimtas sprendimas yra teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

73. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad teritorija, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje, vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendiniais, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Taip pat teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius, patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių teritoriją.

74. Administracija pareiškėjos skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gretimybėje, negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, tikslu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi ji patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir priskiriama valstybės išperkamai žemei.

75. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei iš esmės grindžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtintos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos sprendiniais, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtinto Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano sprendiniais.

76. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra suprojektuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu Plaušės gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtinto Plaušės teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano sprendinius teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į suprojektuotų gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją, taip pat pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtintos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos sprendinius teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Iš Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytų planavimo tikslų ir uždavinių matyti, kad planavimo tikslas yra užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Pažymėtina, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti.

77. Minėta, kad pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183, sprendinius, teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, patenka į Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijoje, patvirtintoje Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ siūlomą mašinų stovėjimo aikštelių plėtra teritoriją. Nors byloje nėra duomenų, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T2-245 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo“ pradėta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo procedūra yra baigta, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ginčo teritorija, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėja, gali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta).

78. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad atkūrus nuosavybės teises natūra prašomoje teritorijoje, patekimai nė į vieno trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybe valdomus sklypus nebus apriboti, yra nereikšmingi, kadangi šioje byloje nesprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

79. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Priešingai, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame išdėstytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinti įrodymai ir remiantis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, padarytos išvados. Tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo vertinti, jog sprendimas yra nemotyvuotas. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

80. Pažymėtina, kad byloje duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, jog atsakovui priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, reikalavimai ir/ar kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ir pan., nenustatyta. Vadovaujantis įrodymų naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (ABTĮ 56 str. 1, 2 ir 4 d.), šioje byloje pareiškėja neįrodė, kad žemė, į kurią norima nuosavybės teisę atkurti natūra, yra laisva, nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės. Priešingai, atsakovas įrodė, kad ginčo žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Taigi konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (ABTĮ 56 str.).

81. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė