2026-01-07 Nr. AB-305-3-63-3-01366-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1212-463/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01366-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymų pakeitimo, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT, Tarnyba, atsakovas) direktorės 2024 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. B2-1840 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ (toliau – ir Įsakymas dėl nuobaudos), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų; 2) panaikinti VMVT direktorės 2024 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. B2-1848 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo), kuriuo pareiškėja buvo atleista iš pareigų; 3) grąžinti pareiškėją į VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas; 4) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti pareiškėjai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. VMVT direktorė Įsakymu dėl nuobaudos, atsižvelgdama į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos, sudarytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. B1-836 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. B1-849 dėl šio įsakymo pakeitimo (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 2 d. išvadą Nr. TNR-19 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos R. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada), pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Įsakymu dėl atleidimo pareiškėja buvo atleista iš vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigų.

2.2. Pareiškėja Tarnyboje dirbo nuo 2020 m. liepos 17 d. 2024 m. rugpjūčio 9 d. ji 2024 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. VD-7330-(2.56 E) (toliau – ir Pranešimas) pasirašytinai buvo informuota galbūt padariusi tarnybinį nusižengimą. 2024 m. rugsėjo 9 d. ji pateikė paaiškinimą „Dėl pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriame nurodė, kad padarytas tarnybinis nusižengimas mažareikšmis, nesunkus, taip pat gailėjosi dėl padarytų veiksmų, prašė neskirti tarnybinės nuobaudos.

2.3. Pareiškėjos veiksmai, t. y. Vidaus prekybos sertifikatų (toliau – ir Sertifikatai) išdavimas gyvūnų (kiaulių), priklausančių pareiškėjos ūkiui, siuntai, atlikti laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. gegužės 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktus Išvadoje buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba bei šiurkštus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas (toliau – ir Įstatymas). Jai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

2.4. Pareiškėja neneigia, jog jos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo požymių, t. y. išduoti Sertifikatai gyvūnų, priklausančių jos ūkiui, siuntai. Apie tai, kad pažeidimai buvo padaryti ir, ypač, kad buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, ji suprato tik vėliau, gavusi pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. VMVT neorganizavo tarnautojams mokymų, nerengė konsultacijų dėl viešųjų ir privačių interesų konfliktų, dažniausiai pasitaikančių situacijų ir pan., todėl apie minėto įstatymo pažeidimus pareiškėjai buvo sudėtinga suprasti. Pareiškėja sutinka, kad jos atliktuose veiksmuose gali būti įžvelgiami teisės aktų pažeidimai, tačiau mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. atleidimas iš pareigų, yra neproporcinga ir neadekvati, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sukeltas pasekmes.

2.5. VMVT jos veiksmus įvertino formaliai, neatsižvelgė į proporcingumo, tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijus, todėl skirta nuobauda yra per griežta ir turėtų būti pakeista švelnesne. Pareiškėja turi 30 metų 4 mėnesių ir 6 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, neturi galiojančių nuobaudų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo ne kartą skatinta už gerai įvertintą veiklą, stengėsi laikytis aukštų darbo standartų. Ji gailėjosi dėl susidariusios situacijos ir pažadėjo, kad tai nepasikartos, tačiau Komisija šių aplinkybių neįvertino. Sertifikatų išdavimu nedarė neteisėto poveikio kolegoms, neįtraukė kitų asmenų, o pažeidimą padarė pati pareiškėja dėl to, kad Sertifikatų jos ūkiui negalėjo patvirtinti kitas darbuotojas. Dėl netinkamo darbo organizavimo ji buvo priversta taip pasielgti, todėl, nors pripažįsta pažeidimo požymius, mano, kad buvo nubausta neadekvačiai griežtai.

2.6. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti griežčiausios nuobaudos. Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjos veiksmai, sukėlę 96 Eur žalą valstybei ir pažeidę tam tikrų teisės aktų reikalavimus, sudarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja pasigedo išsamių motyvų, paaiškinančių, kuo pasireiškė tariamas šiurkštumas, kodėl tokie veiksmai kvalifikuotini kaip šiurkštūs ir ar tai pagrindžia griežčiausios nuobaudos taikymą. Pareiškėja nepadarė ženklios žalos institucijos veiklai ar reputacijai, neįtraukė kitų tarnautojų, o VMVT nepastebėjo ir neužkardė jos veiksmų, todėl neteisinga juos vertinti pagal kiekį.

2.7. Pareiškėja galėjo būti diskredituojama dėl amžiaus, nes jai, sulaukus 65 metų, tarnyba buvo pratęsta dėl darbuotojų trūkumo, tačiau netrukus po jaunesnio darbuotojo įdarbinimo, ji gavo pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, o nuobauda buvo neproporcinga pažeidimui ir jo pasekmėms.

2.8. Išvada nepakankamai motyvuota ir tarnybinės nuobaudos skyrimas nepagrįstas, nes nei Išvadoje, nei pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyta, ar tuo metu pareiškėjos ūkis buvo apribojimų zonoje, kuriai taikomi papildomi reikalavimai dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos, todėl nėra aišku, ar laboratoriniai tyrimai buvo privalomi ir ar žala valstybei apskritai atsirado. 2023 m. gegužės mėn. kraujo tyrimų atlikti nebuvo reikalauta, o 2023 m. spalio mėn. jie pareiškėjos ūkyje buvo atlikti, todėl žalos skaičiavimai neteisingi. Pareiškėja gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, ji niekada neslėpė turinti ūkį ir visada laikėsi biologinio saugumo reikalavimų, tačiau Išvadoje šios aplinkybės nėra įvertintos. Išvadoje visiškai nepasisakoma dėl tarnybinio nusižengimo šiurkštumo.

2.9. Išvadoje nebuvo svarstoma, ar konfliktą galima išspręsti paskiriant švelnesnę nuobaudą, Pareiškėja sutinka, kad Sertifikatus savo ūkiui išdavė pakartotinai, bet jokios kitos „realios“ žalos, be minėtos sumos, valstybė nepatyrė. Lieka neaišku, kokią veiksmų alternatyvą pareiškėja turėjo – kas būtų išdavęs sertifikatus jos ūkiui, jei nebuvo darbuotojų. Kadangi Išvadoje nepagrįsta, kaip pasireiškė pareiškėjos tarnybinio nusižengimo šiurkštumas, nepagrįstas ir siūlymas ją atleisti iš pareigų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atleidimo motyvų, įskaitant galimą diskriminaciją darbo vietoje, ypač atsižvelgiant į neigiamą darbo aplinkos pokytį dėl pareiškėjos amžiaus.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjos veiksmai – sertifikatų išdavimas gyvūnų (kiaulių) siuntoms, priklausančioms jos ūkiui, pažeidžiant biologinio saugumo priemones 2023 m. gegužės 15 d.–2024 m. gegužės 11 d. laikotarpiu – Išvadoje įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas.

3.2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apie Įstatymo pažeidimą ji sužinojo tik gavusi Pranešimą. VMVT organizavo mokymus ir konsultacijas tarnautojams dėl viešųjų ir privačių interesų konfliktų, todėl nebuvo sudėtinga suprasti Įstatymo reikalavimus. Be to, VMVT ne kartą iniciatyviai organizavo priemones darbuotojams susipažinti su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis. Pareiškėja susipažino su mokymų medžiaga ir gavo sertifikatus, tarp jų – ir 2023 m. birželio 9 d. sertifikatą už sėkmingą mokymų „Interesų konfliktai“ užbaigimą. Pareiškėja taip pat dalyvavo mokymuose tema „Viešų ir privačių interesų deklaravimas“, tačiau ir po to tęsė neteisėtus veiksmus, išduodama sertifikatus savo ūkiui. Taigi atsakovas ėmėsi pakankamų priemonių sudaryti sąlygas pareiškėjai susipažinti su jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

3.3. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra neproporcinga ir neadekvati, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sukeltas pasekmes. Išvadoje buvo išsamiai išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, pobūdis ir pasekmės. Nors VTĮ 33 straipsnio 4 dalis numato, kad griežčiausia nuobauda gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, įstatymas nenumato pareigos visais atvejais atleisti valstybės tarnautoją. Šiuo atveju įrodyta ne tik pareiškėjos nusižengimo šiurkštumas, bet ir įvertinta visuma: subjektyvioji ir objektyvioji pusė, pasekmės, tęstinumas, pakartotinumas, priežastys, aplinkybės, pareiškėjos požiūris ir kaltė.

3.4. VMVT direktorius, turėdamas teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įvertino nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę bei užtikrino, kad paskirta priemonė tinkamai atliktų savo paskirtį. Tarnybinė nuobauda turi būti parenkama objektyviai, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir sunkumą, siekiant ne tik nubausti pažeidėją, bet ir formuoti jo bei kitų valstybės tarnautojų elgesį, išlaikant auklėjamąją ir prevencinę reikšmę. Atsižvelgiant į pareiškėjos ilgalaikę patirtį, sąmoningą ir pakartotinį veikimą, dalyvavimą mokymuose, nepaisymą įstatymų, prioritetą privačių interesų atžvilgiu bei cinišką požiūrį į savo veiksmų neteisėtumą, VMVT direktorius nutarė, kad pareiškėja negali tęsti darbo tarnyboje. Todėl jai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – visiškai atitinka proporcingumo, tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijus, o švelnesnės nuobaudos skyrimas nebūtų buvęs pagrįstas.

II. 4. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 20254 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėja ėjo VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas.

5.2. VMVT gautas VMVT vyriausiojo patarėjo, atliekančio VMVT Vidaus tyrimų skyriaus vedėjo funkcijas, 2024 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. VD-7251-(4.16 Mr.) „Dėl R. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, kuriame, remiantis VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vedėjos pateiktais faktiniais duomenimis bei Vidaus tyrimų skyriaus papildomai surinkta medžiaga, nurodoma informacija apie R. B. 2023 m. gegužė 15 d. – 2024 m. gegužės 11 d. laikotarpiu galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas išdėstė šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

5.3. VMVT direktorius 2024 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, kurią įpareigojo atlikti tarnybinio nusižengimo, kurį, įtariama, padarė pareiškėja, tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą apie įvykdyto tyrimo rezultatus.

5.4. Komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. Pranešimu R. B. buvo pranešta, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jos galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, nurodant informaciją apie galimo pažeidimo esmę. Pranešime taip pat buvo išaiškinta, kokius teisės aktus ji galėjo pažeisti, paprašyta iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikti paaiškinimą ir informaciją apie jos dalyvavimą profesinėse sąjungose.

5.5. 2024 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas R. B. prašymas Nr. B5-27439(4.16 Mr) pratęsti pasiaiškinimo pateikimo terminą 2 darbo dienomis po jos laikino nedarbingumo pasibaigimo, į kurį Komisija atsižvelgė ir terminą pratęsė, be to, VMVT 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. B1-849 į Komisijos sudėti įtraukta VMVT profesinės sąjungos atstovė.

5.6. 2024 m. rugsėjo 9 d. VMVT gautas R. B. paaiškinimas dėl pradedamo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Teismas apžvelgė paaiškinimo motyvus.

5.7. 2024 m. spalio 2 d. Komisijos Išvadoje R. B. veiksmai buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba bei šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Išvadoje VMVT direktorei buvo pasiūlyta skirti pareiškėjai griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

5.8. Skundžiamu Įsakymu dėl nuobaudos buvo pripažinta, kad R. B. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

5.9. Įsakymu dėl atleidimo R. B. 2024 m. spalio 4 d. atleista iš VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiojo valstybinio veterinarijos gydytojo, karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėja iš užimamų pareigų buvo atleista vadovaujantis VTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 4 punktu ir 5 dalies 3 ir 4 punktais, už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba ir šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

7. Teismas apžvelgė VTĮ 4 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 3 straipsnio 6 dalies, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 3, 8, 9, 14 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

8. Teismas nustatė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja, eidama valstybės tarnautojo – VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas, ginčo laikotarpiu savo ūkiui išrašydama ir TRACES NT (Trade Control and Export System New Technologies / Prekybos kontrolės ir eksporto sistema Naujos technologijos) sistemoje užregistruodama 13 vnt. dokumentų – vidaus prekybos sertifikatų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kas pagal VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktus yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

9. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje yra nustatyti visi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo elementai. Tarnybinio nusižengimo objektu pripažįstami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos bei Tarnybos tikslus atitinkanti, normali, autoritetinga ir teisės aktų pagrindu vykdoma tarnybinė veikla. Objektyvioji pusė apima R. B. priešingus nustatytam teisiniam reglamentavimui veiksmus: vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja akivaizdžiai susidūrė su viešųjų ir privačių interesų konfliktu, pasinaudojo tarnybine padėtimi, nenusišalino ir ne vieną kartą ginčo laikotarpiu savo ūkiui išrašė bei TRACES NT sistemoje užregistravo 13 vidaus prekybos sertifikatų. Subjektas yra valstybės tarnautoja, todėl turi tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Subjektyvioji pusė vertinama atsižvelgiant į tai, kad R. B., būdama valstybės tarnautoja ir VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja, priklausė asmenų grupei, kuriai keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, ir turėjo suvokti, jog jos veiksmai neatitinka teisinio reglamentavimo. Jos nevienkartinis turimų įgaliojimų panaudojimas asmeniniais interesais, esant akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, rodo sąmoningą veikimą ir tyčinį siekimą asmeninės naudos.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai ištyrė pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą; Išvadoje nurodytos tarnybinio nusižengimo ištyrimui reikšmingos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai; Išvadoje tinkamai ir išsamiai išanalizuota pareiškėjos ankstesnė tarnybinė veikla, pažymėta, kad sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta kaltės forma – tyčia, aiškiai apibūdinti visi tarnybinio nusižengimo elementai, įskaitant objektą, subjektyviąją ir objektyviąją pusę bei subjektą.

11. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad R. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir nurodė, kad pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, įskaitant dokumentų registravimo TRACES NT sistemoje faktus bei vidaus prekybos sertifikatų išrašymą savo ūkiui, ir nurodė, kad pažeidimo faktas Išvadoje tinkamai nustatytas. Teismas pažymėjo, kad vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos, kaip valstybės tarnautojos, veiksmų – tai yra, turint akivaizdų viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir pasinaudojus tarnybine padėtimi asmeninės naudos siekimui – nepanaudojimas tarnybinio statuso laikantis VTĮ nustatytų pareigų, valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės etikos principų, yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo pareigomis ir rodo tyčinį pažeidimą.

12. Teismas nustatė, jog VMVT iniciatyviai ėmėsi priemonių darbuotojams sudaryti galimybes susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų ir privačių interesų derinimą, organizavo mokymus, kuriuose pareiškėja dalyvavo ir savo dalyvavimą patvirtino parašu. Nepaisant to, ji iš karto po mokymų tęsė neteisėtus veiksmus, išduodama sertifikatus savo ūkiui. Teismas nurodė, kad VMVT taip pat pateikė viešai prieinamą informaciją apie antikorupcijos politiką ir viešų bei privačių interesų deklaravimą, o darbuotojai turi galimybę konsultuotis su Vidaus tyrimų skyriaus specialistais el. paštu ar telefonu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sudarė visas reikalingas sąlygas pareiškėjai susipažinti su teisės aktais ir dalyvauti privalomuose mokymuose, pareiškėja turėjo visas galimybes susipažinti su mokymų medžiaga ir pasinaudoti konsultacijomis, tačiau to nepadarė.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skunde nurodomus teiginius, kad VMVT jos veiksmus įvertino formaliai, neatsižvelgė į proporcingumo, tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijus bei skirta nuobauda yra per griežta.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinės veiklos tyrimą, vertino pareiškėjos ilgametį tarnybos stažą, pareigų pobūdį, padaryto pažeidimo pakartotinumą bei galimą poveikį institucijos veiklai ir reputacijai, tarnybinė nuobauda buvo taikyta atsižvelgiant į visus tarnybinius ir faktinius kriterijus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos teiginiai apie jos ilgametę tarnybą ir anksčiau gautas skatinimo priemones, jos gailėjimąsi negali būti laikomi pakankamu pagrindu švelninti nuobaudą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja, turėdama galimybes konsultuotis su atsakingais darbuotojais, tyčia ir sąmoningai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, naudodamasi savo tarnybine padėtimi savo asmeninio ūkio naudai, nurodė, jog ilgametė tarnyba bei prieš tai taikyti paskatinimai nagrinėjamu atveju neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės už sąmoningai (tyčia) padarytą pažeidimą.

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, tokiais savo veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju R. B., naudodamasi savo tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, ginčo laikotarpiu savo ūkiui ne kartą išrašė ir TRACES NT sistemoje užregistravo 13 vidaus prekybos sertifikatų. Šie veiksmai buvo atliekami sąmoningai (tyčia) siekiant asmeninės naudos ir nėra suderinami su 2017 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (toliau – ir Reglamentas 2017/625) 5 straipsnio 1 dalies bei 88 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad oficialią kontrolę vykdantys darbuotojai neturi turėti interesų konflikto ir privalo išlaikyti profesinio elgesio nešališkumą. Be to, R. B. tokiais veiksmais pažeidė VMVT direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-288 patvirtinto Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo nuostatas bei 2023 m. kovo 16 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2023/594), III skyriaus 2 skirsnio 16 straipsnyje nustatytus biologinio saugumo reikalavimus.

16. Teismas nurodė, kad, pagal VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas taip pat laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja akivaizdžiai turėjo kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau nenusišalino ir toliau savo ūkiui išrašė bei TRACES NT sistemoje užregistravo 13 vidaus prekybos sertifikatų. Tokiais veiksmais pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir nesinaudoti tarnybine padėtimi asmeninei naudai gauti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose ji teigė „nieko blogo nepadariusi, naudos nepatyrusi“, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, nes bylos duomenys patvirtina tiek piktnaudžiavimą tarnyba, tiek viešųjų ir privačių interesų pažeidimą.

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus; parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjos elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją ir kt., todėl sprendė, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

18. Tesimas nurodė, kad skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atlikus išsamų visų aktualių faktinių aplinkybių tyrimą, teisės aktai pritaikyti tinkamai, motyvai (ginčijamus įsakymus vertinant kartu su Išvada) išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl jų naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas nurodė, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinių skundo reikalavimų dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

19. Teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįsta ir netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjai taikytos nuobaudos proporcingumą, pažeidimų pasikartojimą, nes jie buvo nustatyti vienu metu (t. y. pareiškėja anksčiau nebuvo įspėta apie daromus pažeidimus), ir negalėjo būti vertinami kaip sunkinanti aplinkybė.

21.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė, kodėl atleidimas iš tarnybos buvo vienintelė galima nuobauda, jei pareiškėja teigė supratusi savo klaidas ir nurodžiusi ateityje jų nedarysianti. Griežčiausia tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, nuosekliai ir išsamiai įvertinus visą tarnybinio nusižengimo situaciją, bei tik tuomet, kai kitos, švelnesnės tarnybinės nuobaudos neatliktų savo paskirties. Pareiškėja tik po pažeidimo tyrimo suprato savo klaidas ir nurodė, kad ateityje nebūtų jų dariusi, todėl nebuvo būtinybės ją atleisti iš tarnybos.

21.3. Pareiškėjos padarytas pažeidimas nesukėlė atsakovui reputacinės ar kitokios žalos, nes apie jį žinojo tik Tarnybos pareigūnai, Sertifikatai iš esmės išduoti tinkamai. Skiriant nuobaudą pareiškėjai, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad ji neturėjo nuobaudų, nedarė pažeidimo piktybiškai, todėl atsakovo sprendimas yra per griežtas ir neproporcingas.

21.4. Teismas nepasisakė dėl galimo diskriminacijos dėl amžiaus fakto pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovas byloje nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų dėl diskriminacijos nebuvimo, taigi, nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad pareiškėja buvo atleista ją diskriminuojant dėl amžiaus.

21.5. Teismas netinkamai sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog VMVT tinkamai ėmėsi priemonių darbuotojams apmokyti ir supažindino pareiškėją su teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų ir privačių interesų derinimą. Vien vienašalio VMVT direktoriaus įsakymo, įpareigojančio darbuotojus pačius susipažinti su antikorupcinio švietimo medžiaga, išlaikyti žinių patikrinimo testus ir gauti sertifikatus, nepakanka konstatuoti, jog darbdavys ėmėsi pakankamų priemonių mokymams ir įsitikino, kad pareiškėja buvo tinkamai supažindinta.

21.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja dalyvavo mokymuose ir savo dalyvavimą patvirtino parašu, kadangi pareiškėja buvo nurodžiusi, jog registracijos žurnale yra ne jos parašas (matosi, kad visi trys dalyviai 2024 m. gegužės 7 d. mokymams registruoti ir pasirašyti vieno asmens (ne pareiškėjos)). Atsakovas netinkamai, formaliai organizavo mokymus dėl interesų konfliktų, neįsitikino, ar darbuotojai dalyvavo juose ir juos suprato, bet, nustačius pareiškėjos pažeidimą, taikė griežčiausią nuobaudą už menkaverčius pažeidimus.

21.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, turėdama galimybes konsultuotis su atsakingais darbuotojais, tyčia ir sąmoningai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, Reglamento (ES) 2023/594 III skyriaus 2 skirsnio 16 straipsnyje nustatytus biologinio saugumo reikalavimus. Atsakovas byloje nepateikė duomenų ir neįrodė, kad laikotarpiu, kuomet pareiškėja išdavė Sertifikatus, pareiškėjos ūkis iš tikrųjų pateko į vieną iš maro apribojimų zonų, kas lemtų reikalingų papildomų laboratorinių tyrimų atlikimą. Tai, jog Išvadoje nėra pagrįsta, ar pareiškėjos ūkiui buvo taikomi papildomi reikalavimai, kelia abejonių dėl tokio reikalavimo buvimo ir neva padarytos žalos dydžio. Teismas neatsižvelgė į šiuos tyrimo trūkumus ir formaliai sprendė, kad pareiškėja padarė pažeidimus, nors turėjo į tai atsižvelgti sprendžiant dėl nuobaudos proporcingumo.

21.8. Teismas netinkamai vertino atsakovo veiksmus kaip pakankamus pareiškėjos apmokymams, iš to darydamas išvadą, kad ji padarė pažeidimą tyčia. Negavusi tinkamo apmokymo apie viešųjų ir privačių interesų derinimą, pareiškėja galėjo darbe suklysti, dėl to ji prisipažįsta. Atsakovas nepagrindė ir teismas nemotyvavo, kodėl, esant tokioms aplinkybėms, atleidimas iš tarnybos buvo vienintelė tinkama nuobaudos rūšis, taikoma pareiškėjai. Teismas apsiribojo tik formaliu situacijos vertinimu, t. y. kad atleidimas formaliai atitiko teisės aktų reikalavimus.

21.9. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos požiūrio į pažeidimą, į tai kad ji pripažino pažeidimą ir gailisi dėl susidariusios nemalonios situacijos, neanalizavo, ar ateityje atsakovas gali tikėtis, kad pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, o tai turėjo būti analizuojama sprendžiant dėl nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui.

22. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo nenaikinti.

23. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes ji, praėjusi ne vienus mokymus, turėdama galimybes tobulėti ir konsultuotis jai rūpimais viešų ir privačių interesų derinimo klausimais su atsakingais darbuotojais ir VTEK, ne vieną kartą darė tą patį viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimą – naudojosi savo einamomis pareigomis savo asmeninio ūkio naudai vienerių metu laikotarpiu.

23.2. Pareiškėja pripažino, kad jos parengti Sertifikatai negalėjo būti rengiami tokiu būdu, t. y. be nustatyta tvarka pateikto jos prašymo, be atsakingo pareigūno delegavimo parengti dokumentus, supainiojant viešus ir privačius interesus, todėl ji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Sertifikatai buvo rengiami „iš esmės tinkamai“. Likusi dirbti tarnyboje, pareiškėja ir toliau būtų linkusi manyti, kad jos Sertifikatai iš esmės yra teisėti, bei tęsti savo neteisėtą veiklą ir menkinti savo padarytus pažeidimus, naudotis tarnybine padėtimi.

23.3. Pareiškėja nepagrįstai neigia padariusi žalą tarnybos reputacijai. Nors jos veiksmais padaryta 96 Eur materialinė žala valstybei nėra didelė, tačiau ji padarė didelę nematerialinę žalą institucijos veiklai. Pareiškėja savo neteisėtais veiksmais toliau menkina VMVT kaip institucijos reputaciją, savo elgesiu visuomenei ciniškai rodydama, kaip neva gali elgtis VMVT darbuotojai. Tarnybos darbuotojai, matydami, kad už tokius neigiamus ir neprofesionalius veiksmus nebuvo skirta atitinkama nuobauda, gali nusivilti VMVT žemais kokybės ir patikimumo standartais.

23.4. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl jos diskriminacijos dėl amžiaus, kuri liko nepaneigta. Tarnybai priimant skundžiamus sprendimus ir skiriant pareiškėjai griežčiausią tarnybinę nuobaudą, buvo įvertinta: pagrindinio pajamų šaltinio praradimas, pareiškėją ir jos darbą VMVT charakterizuojančios aplinkybės, atliktų tarnybinių pažeidimų pasekmės ir pobūdis. Pareiškėjai Išvados parengimo metu buvo sukakę 65 metai, t. y. ji yra sulaukusi pensinio amžiaus ir skyrus griežčiausią tarnybinę nuobaudą, ji neliks be pajamų šaltinio, kadangi gaus senatvės pensiją. Be to, pareiškėja turi asmeninį ūkį, kuris taip pat gali sąlygoti jos papildomas pajamas.

23.5. Pareiškėjos teiginiai apie jos diskriminavimą dėl amžiaus vertintini kaip visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti, nes pareiškėjos padalinyje trūksta darbuotojų, yra skelbiami konkursai laisvoms pareigoms užimti, taigi atsakovui nebuvo pagrindo diskriminuoti pareiškėją dėl amžiaus ir ją dėl to atleisti.

23.6. VMVT nesutinka, kad mokymai tarnautojams buvo netinkamai organizuojami ir jie buvo netinkamai supažindinami su jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovas ėmėsi pakankamų priemonių sudaryti sąlygas pareiškėjai susipažinti su jos veiklą ir viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Be to, pareiškėja pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodžiusi argumentų, kad 2024 m. gegužės 7 d. mokymų registracijos žurnale yra ne jos parašas, todėl jie apeliacinės instancijos teisme neturi būto vertinami.

23.7. Pareiškėja, neteisėtai išsirašydama Sertifikatus savo ūkiui, neturėjo teisės spręsti, ar jos asmeninis ūkis iš tikrųjų pateko į vieną iš maro apribojimų zonų, kas lemtų reikalingų papildomų laboratorinių tyrimų atlikimą. Tai turėjo būti patikrinta ir nuspręsta atitinkamai laikantis nustatytų reikalavimų: objektyviai, pasitelkiant nesusijusį kompetentingą pareigūną.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dėl nusižengimo ir Įsakymo dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamas Įsakymas dėl nusižengimo bei jo priėmimo procedūra atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendė, jog pareiškėjai pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš tarnybos), jai padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, bei Įsakymu dėl atleidimo ji pagrįstai atleista iš valstybės tarnybos, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjai taikytos nuobaudos proporcingumą, pažeidimų pasikartojimą, kuris negalėjo būti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė, neatsižvelgė į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, dėl jų nepasisakė.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28. Byloje nustatyta, kad VMVT vyriausiojo patarėjo, atliekančio VMVT Vidaus tyrimų skyriaus vedėjo funkcijas, 2024 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime buvo pateikta informacija apie R. B. ginčo laikotarpiu galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje pareiškėjos veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą tarnyba bei šiurkštų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimą. Išvadoje VMVT direktorei buvo pasiūlyta skirti pareiškėjai griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. VMVT direktorė Įsakymu dėl nusižengimo pripažino, kad R. B., eidama VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas, nesilaikydama VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 4 straipsnio 2 dalies 7 ir 14 punktų; Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų; VMVT darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2023 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B1-814, 13.2 papunkčio; VMVT Vidaus tvarkos taisyklių, išdėstytų nauja redakcija VMVT direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-824, 22.1 papunktyje įtvirtinto principo; VMVT Antikorupcijos politikos, patvirtintos VMVT direktoriaus 2024 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B1-408, 7.7 papunkčio, VMVT Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-288, 14, 19 ir 27 punktų; Reglamento (ES) 2017/625 5 ir 88 straipsnių; Reglamento (ES) 2023/594 III skyriaus 2 skirsnio 16 straipsnio reikalavimų, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Įsakymu dėl atleidimo pareiškėja 2024 m. spalio 4 d. atleista iš VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiojo valstybinio veterinarijos gydytojo, karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

29. VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.. Pagal VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų padarinių ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. VTĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. VTĮ 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, be kita ko, laikoma: su tarnybinių pareigų atlikimu susijęs valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties valstybės tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (23 str. 5 d. 1 p.); piktnaudžiavimas tarnyba (23 str. 5 d. 3 p.); šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas (23 str. 5 d. 4 p.).

30. Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 13 d.) 14 punkte nustatyta, jog ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą. Motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje <...> nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, <...> ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas. (Aprašo 15 p.). Pagal Aprašo 17.1 punktą, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima, be kita ko, sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-789/2024).

32. Skundžiamu Įsakymu dėl nuobaudos pareiškėjai skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Išvada, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėja, eidama valstybės tarnautojo – VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas, ginčo laikotarpiu savo ūkiui išrašydama ir TRACES NT sistemoje užregistruodama 13 vnt. dokumentų – vidaus prekybos sertifikatų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kas pagal Valstybės tarnybos 23 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktus yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Išvados turinį, konstatuoja, kad byloje nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kurie išsamiai aptarti ir išdėstyti Išvadoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko pareiškėjos veikos kvalifikavimo patikrą dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, tokiais savo veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde neneigia padariusi tarnybinį nusižengimą, tačiau mano, kad jai paskirta nuobauda yra neproporcinga. Pareiškėja nurodo, kad ji gailisi dėl padaryto nusižengimo, ateityje jo nebekartotų, todėl, atsižvelgiant į jos ilgametį stažą valstybės tarnyboje, į tai, kad ji anksčiau neturėjo nuobaudų, pareiškėjai turėjo būti paskirta švelnesnė nuobauda.

35. Vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimui, teismų praktikoje pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3721-789/2022).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Išvadoje buvo konstatuota, jog: 1) R. B. neteisėtai išrašius sau 13 vnt. Sertifikatų, objektyviai konstatuotini pažeidimai – piktnaudžiavimas tarnyba ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas; 2) R. B., pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir jai suteiktais įgaliojimais, turėdama teisės aktuose įtvirtintą pareigą – draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su privačiais interesais, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką bei jų reikalavimus, nepateikusi VMVT oficialaus prašymo išduoti veterinarijos sertifikatą gyvūnų siuntai, kartu su sertifikavimui reikalingais dokumentais, TRACES NT sistemoje ne vieną kartą ginčo laikotarpiu, piktnaudžiaudama išrašė savo ūkiui ir užregistravo 13 vnt. dokumentų – vidaus prekybos sertifikatų, tuo pažeisdama VTĮ, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei VMVT įsakymais patvirtintų aprašų nuostatas; 3) R. B., būdama valstybės tarnautoja, VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja, t. y. priklausydama asmenų grupei, kuriai keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, turėjo suvokti, kad jos veiksmai neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl jos pažymėtinai nevienkartinis turimų įgaliojimų panaudojimas asmeniniais interesais, esant kilusiam akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, parodo akivaizdų sąmoningą veikimą, tyčia siekiant asmeninės naudos. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl tarybinės nuobaudos skyrimo, buvo įvertinta tai, kad R. B. yra ilgametė VMVT darbuotoja, VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigose dirba nuo 2024 m. vasario 15 d., galiojančių nuobaudų neturi, ji 3 kartus skatinta, jos tarnybinė veikla 2020 m. ir 2022 m. įvertinta labai gerai, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu VTĮ nurodytų atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose (piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas), kuris truko ilgą laiką (vienerius metus), taip pat į tai, kad ji savo veiksmus vertino kaip mažareikšmius, t. y. neigė padariusi kažką blogo, nemanė, kad jos veiksmai padarė žalą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos veiksmai buvo atliekami sąmoningai (tyčia) siekiant asmeninės naudos ir nėra suderinami su teisės aktų nuostatomis, numatančiomis, kad oficialią kontrolę vykdantys darbuotojai neturi turėti interesų konflikto ir privalo išlaikyti profesinio elgesio nešališkumą, todėl pareiškėjai paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus; parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjos elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją ir kt. Tai, kad pareiškėja anksčiau neturėjo nuobaudų, nedarė pažeidimo piktybiškai, ji gailisi dėl padarytų pažeidimų, nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju už pareiškėjos padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus jai paskirta per griežta nuobauda.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų ir privačių interesų derinimą, todėl ji nesuprašo, kad savo veiksmais (išduodama Sertifikatus savo ūkiui) ji padarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimą.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus dėl atsakovo organizuotų antikorupcinių mokymų (įsakymai dėl dalyvavimo mokymuose, mokymų dalyvių sąrašai, pareiškėjai išduoti sertifikatai apie sėkmingai užbaigtus mokymus tarp jų – ir interesų konfliktų tema (I t. b. l. 79–102), pažymi, kad pareiškėja apeliacinio skundo argumentais nepaneigė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas sudarė visas reikalingas sąlygas pareiškėjai susipažinti su teisės aktais (tarp jų ir su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu) ir dalyvauti privalomuose mokymuose, taip pat konsultuotis dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, tačiau pareiškėja, net ir išklausiusi mokymus, sąmoningai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, naudodamasi savo tarnybine padėtimi savo asmeninio ūkio naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turi didelį darbo valstybės tarnyboje stažą, ji Tarnyboje dirbo nuo 2000 m., užėmė aukštas pareigas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja turėjo suvokti, jog jos veiksmai neatitinka teisinio reglamentavimo, kelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja pažeidė Reglamento (ES) 2023/594 III skyriaus 2 skirsnio 16 straipsnyje nustatytus biologinio saugumo reikalavimus, nes atsakovas byloje nepateikė duomenų ir neįrodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos ūkis iš tikrųjų pateko į vieną iš maro apribojimų zonų, kas lemtų reikalingų papildomų laboratorinių tyrimų atlikimą, t. y. nebuvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, jog Reglamento (ES) 2023/594 I priede, numatančiame I, II ir III apribojimų zonas, 1 dalies 5 punkte „Lietuva“ nurodyta, kad į I apribojimų taikymo zoną įeina ir Klaipėdos rajono savivaldybė: Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos. Kadangi pareiškėjos ūkis yra adresu (duomenys neskelbtini), ūkis patenka į I apribojimų zoną, todėl atsakovas Išvadoje pagrįstai konstatavo Reglamento (ES) 2023/594 III skyriaus 2 skirsnio 16 straipsnyje nustatytų biologinio saugumo reikalavimų pažeidimus, t. y. neatliko 3 privalomų gyvūnų mėginių tyrimų Afrikinio kiaulių maro virusui nustatyti, tuo padarydama 96 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad, be turtinės žalos, pareiškėja padarė nematerialinę žalą, nes, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, sumenkino valstybės tarnautojo vardą, institucijos reputaciją.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimos pareiškėjos diskriminacijos dėl amžiaus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepersikėlė atsakovui, nes pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, pareiškėjos teiginiai dėl diskriminacijos yra subjektyvaus pobūdžio, paremti ne faktais, o pareiškėjos padarytomis išvadomis ir prielaidomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad, skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, ji buvo diskriminuojama dėl amžiaus.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamų Sprendimų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

43. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, laikėsi jau suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

45. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė