2021-09-22 Nr. AB-19260-3-62-3-02172-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-454-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02172-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 22 d. jis buvo laikinai sulaikytas ir laikomas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo laikomas ankštose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo tarp suimtųjų kildavo konfliktinės situacijos. Tualetai ir praustuvės neatskirti nuo gyvenamųjų patalpų, dėl to kilo nepatogumų. Kamerose buvo nešvaru, neįrengta vėdinimo sistema, o per langą gryno oro patekdavo nepakankamai, todėl kaupėsi nemalonus kvapas ir trūko oro. Kamerų langai uždengti grotomis, dėl to trūko natūralaus apšvietimo. Nebuvo galimybės privačiai pasinaudoti dušu, nes suimtieji galėjo vieni kitus duše stebėti. Telefonas įrengtas koridoriuje, dėl to nebuvo galimybės privačiai kalbėti telefonu. Patalynė keičiama ir karštas vanduo tiekiamas tik vieną kartą per savaitę, dėl to kilo nepatogumų ir išgyvenimų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, kančias, jautė įtampą, atsirado agresija, miego sutrikimai ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pareiškėjui kamerose teko nuo 3,74 iki 4,14 kv. m ploto. Visose kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo bendrų erdvių atskirti mūrinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis, o praėjimai atitverti užuolaidomis. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai užtikrina jais besinaudojančių asmenų privatumą. Pažymėjo, kad Šiaulių TI įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl, analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas, taikytinos tik tos nuostatos, kurios nėra susijusios su patalpų rekonstrukcijos ir kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia argumentus dėl vėdinimo sistemos neįrengimo ar nepakankamo natūralaus apšvietimo. Kameros Šiaulių TI vėdinamos per atveriamus langus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir materialinius resursus. Telefonų aparatai įrengti režiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, o tarp telefono aparatų ir kamerų durų yra optimalus atstumas. Be to, teisės aktai nenumato, kad telefono aparatai turi būti įrengti atskirose patalpose. Patalynė keičiama kartą per savaitę, o nemokiems asmenims kartą per tris mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Šiaulių TI pareigūnai su pareiškėju elgėsi tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

6. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

7. Teismas dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, nemalonų kvapą nurodė, kad, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 37 punktu, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo jose laikomų asmenų (taigi, ir pareiškėjo) valios. Pareigūnai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, turėdami išduotas valymo priemones. Minėtą aplinkybę patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatuotos aplinkybės. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.

8. Teismas nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas nusiprausti vieną kartą per savaitę ir kad patalynė jam buvo keičiama kartą per savaitę. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl papildomos patalynės išdavimo ar prausimosi laiko pratęsimo, todėl atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui ilgesnį prausimosi laiką ar papildomą patalynę.

9. Teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą grotų ant langų įrengimas tardymo izoliatoriaus kamerose nedraudžiamas. Be to, į bylą nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamo kamerų natūralaus apšvietimo ar perkėlimo į kitą kamerą dėl netinkamo apšvietimo. Atsižvelgęs į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtą neveikimą, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

10. Teismas pažymėjo, kad, pagal Taisyklių 14.5 papunktį, neprivaloma visiškai izoliuoti sanitarinius mazgus nuo gyvenamųjų patalpų. Taigi, ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvęs sanitarinio mazgo ir praustuvės įrengimas neprieštaravo teisės aktų reikalavimams.

11. Teismas akcentavo, kad teisės aktai taip pat nenumato, jog telefono aparatas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo telefono aparato įrengimo buvo atmesti.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo laikymo sąlygos nebuvo itin prastos. Teismas taip pat pažymėjo, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias, didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiuo atveju Šiaulių TI laikomiems asmenims nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) laikymo sąlygos. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikė jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos pareiškėjui atsiradimą.

13. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas tvirtina, kad pasivaikščiojimų metu būdavo išvedama visa kamera, todėl tai lėmė teisės aktų pažeidimą. Atsakovas neišdavė valymo priemonių kameros švarai palaikyti, tik ateidavo kas 2–3 savaites, išpurkšdavo muilu. Atsakovas neatliko jokių kameros dezinfekavimo darbų. Į pareiškėjo pretenzijas dėl patalynės nebuvo atsižvelgta, nes kalinių skundai, pareiškėjo manymu, yra ignoruojami.

17. Pareiškėjas teigia, kad byloje negalėjo pateikti įrodymų dėl savo padėties, nes suimtieji negali turėti nei telefonų, nei kamerų. Teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika ir neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, t. y. iš bendro kameros ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto. Pareiškėjas pažymi, kad sanitariniame mazge nebuvo unitazo, oro šalinimo sistemos. Taipogi neužtikrinta galimybė naudotis tualetu atskiroje patalpoje, tokiu buvo pažeista jo teisė į privatumą. Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

19. Atsakovo nuomone, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, teismo atliktas gyvenamojo ploto įvertinimas atitiko teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką. Patikrinimo akte nustatyta, kad valymo priemonės švaros palaikymui kamerose išduodamos tinkamai. Atsakovas paaiškina, kad valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodami pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinami atgal. Pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai tokių priemonių prašė, bet negavo. Taip pat nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas tualeto šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis, taigi, dalį ginčui aktualaus laikotarpio pareiškėjas kameroje turėjo šį inventorių.

20. Atsakovo vertinimu, kamerų, kuriose laikytas pareiškėjas, plotai pakankamai dideli (nuo 17,48 kv. m iki 20,69 kv. m), o galimybė vėdinti patalpas per langus buvo sudaryta, todėl nėra pagrindo teigti, kad kamerose galėjo tvyroti blogas kvapas, patalpas reguliariai vėdinant. Be to, iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kuriomis kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

21. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas anksčiau teismui nebuvo nurodęs aplinkybių apie minkštojo inventoriaus tariamą susidėvėjimą ar pan., todėl negali tokių nusiskundimų reikšti apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjas, pasiimdamas patalynę, nereiškė jokių pretenzijų. Pareiškėjas neneigia, kad buvo sudaryta galimybė keisti patalynę kas savaitę.

22. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktą medžiagą, bei, atsižvelgdamas į tai, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 22 d.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2019 m. kovo 6 d.), kurio 1.3.1 papunktyje įtvirtinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Šiame teisės akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei kitas inventorius. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į sanitarinio mazgo užimamą plotą atsižvelgiama tais atvejais, kai asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017).

26. Byloje atsakovo atstovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tekę mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (atsižvelgiant į sanitarinio mazgo užimamą plotą), taigi neatsirado Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė nuomonę, jog vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas iš bendro kameros ploto atimant baldų ir kitų daiktų užimamą plotą, tačiau šios jo pozicijos nepatvirtina nei nacionalinis teisinis reglamentavimas, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

27. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (7.6 p., 9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020). Vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021). Jokių medicininių duomenų apie negalėjimą naudotis tupiamu tualetu pareiškėjas nenurodė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

28. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose esančiuose sanitariniuose įrenginiuose, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiui (nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 22 d.) Higienos normoje nebuvo nustatyti reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams. Pagal Taisyklių 14.5 papunktį, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinis reglamentavimas nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo bendro kameros ploto. Pareiškėjas neneigia, kad jis galėjo kameras išvėdinti natūraliu būdu per langus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiuo aspektu nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

29. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių TI buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017). Taigi, pareiškėjo teiginys dėl to, kad kalinimo metu jam buvo draudžiama turėti kamerą ar telefoną, todėl jis negali įrodyti savo argumentų, nereiškia, kad jis yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

30. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018). Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo išreiškęs nusiskundimų dėl pasivaikščiojimo metu tenkančio ploto kiemeliuose, taip pat dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos darbų, o apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl jis šių nusiskundimų negalėjo pateikti anksčiau, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo naujai nurodytų aplinkybių.

31. Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog sanitariniai mazgai nuo kameros ploto atskirti dalinėmis sienelėmis bei užuolaidomis, o praustuvės įrengtos kamerose. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys apie kamerų įrengimą bei kamerų foto nuotraukos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atitvarų aukštis buvo kur kas didesnis nei 1,5 m, tai buvo patvirtinta ir Patikrinimo aktu. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu nebuvo pažeista.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui ginčo laikotarpiu taip pat buvo užtikrinamos sąlygos pasirūpinti švara kalinimo kameroje. Iš Patikrinimo akto matyti, jog atsakovo atstovas užtikrino valymo priemones pareiškėjui, pareiškėjas nenurodė konkrečių tai paneigiančių aplinkybių. Taigi, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog jam buvo sudaryta galimybė keisti patalynę kiekvieną savaitę, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo skundus dėl netinkamos patalynės būklės. Taigi, abstraktaus pobūdžio teiginiai apeliaciniame skunde nepaneigia pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytų išvadų.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto bei higienos sąlygų kamerose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė