2022-01-19 Nr. AB-1536-3-63-3-00256-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-58-1062/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00256-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.3; 18.10; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 16S-55-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei J. B.” (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT pagal jos prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,4925 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) – nusprendė atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3920 ha žemės, atlyginant pinigais, indeksuota 0,3920 ha žemės vertė – 472,29 Eur.

3. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra. Atkuriant nuosavybės teises į nusavintą turtą, prioritetas turi būti teikiamas buvusių savininkų teisei atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovo Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatoms, kadangi NŽT nesugrąžino pareiškėjai žemės natūra, tačiau už žemę nusprendė atlyginti pinigais. Pareiškėja siekia, kad nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą žemę būtų atkurtos natūra, tai yra grąžinant žemę turėtoje vietoje.

4. Pareiškėjos įsitikinimu, buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytos 0,4925 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), vietoje yra laisvos žemės, kuri turėtų būti grąžinta pareiškėjai natūra. Skundžiamas Sprendimas priimtas neįvertinus faktinės situacijos ir nenustačius aplinkybės, kad visa teritorija, į kurią pretenduojama, negali būti grąžinta natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija turėjo išsamiai išanalizuoti situaciją (ginčo teritoriją) ir atsakovui suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. NŽT kartografinėje medžiagoje pažymėjus savininko turėto žemės sklypo ribas, Palangos miesto savivaldybės administracija turėjo formuoti žemės sklypą, organizuoti jo kadastrinius matavimus. Atsakovas, gavęs dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui, turėjo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Palangos mieste, kuri iki nusavinimo priklausė A. A..

5. Pareiškėja nurodė, kad net ir nustačius, jog buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytos 0,4925 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), vietoje nėra laisvos žemės, kuri galėtų būti grąžinta pareiškėjai natūra, nustatyta 472,29 Eur kompensacija už 0,3920 ha žemės yra akivaizdžiai per maža ir neteisinga. (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų vertės yra kelis ar net keliasdešimt kartų didesnės nei NŽT nustatyta 472,29 Eur kompensacija, ši kompensacija nėra lygiavertė žemės sklypo grąžinimui natūra ir neužtikrina teisingo nuosavybės teisių atkūrimo.

6. Pareiškėja teigė, kad NŽT Sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Atkūrimo įstatymui.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai yra atkurta nuosavybės teisė natūra į dalį žemės, o skundžiamu Sprendimu atkurta nuosavybės teisė į likusią 0,3920 ha žemės dalį, atlyginant kitu būdu – pinigais, indeksuota žemės vertė yra 472,29 Eur. Skundžiamas Sprendimas yra galutinis rezultatas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

9. Atsakovas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

10. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pareiškėjai buvo vykdoma remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę A. A. turėtoje žemėje. NŽT Palangos skyrius ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvos (neužstatytos) žemės pateikimą ir patikslinimą A. A. „A“ dalyje. Palangos miesto savivaldybės administracija dėl laisvos (neužstatytos) žemės A. A. valdytoje žemėje, dalyje 109A pateikė informaciją 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-3050, 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-B-1850r-B-1851 r-3125, 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-3261, 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-k01-2120r-3919 (raštą pateikė ir J. B.).

11. Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (14.17.)-D3-4106 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Palangos skyrių apie tai, kad laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. A. valdytoje žemėje nėra, o likusi neatkurta žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją turi būti atlyginama remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu.

12. Pareiškėja nepasinaudojo galimybėmis Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais pareikšti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę (pareiškėjai buvo siųsti raštai 2012 m. vasario 21 d. Nr. 16SD-(14.16.104.)-602 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ ir 2014 m. lapkričio 5 d. Nr. 16SD-(14.16.104.)- 1815 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“).

13. Atsakovas dėl informacijos pateikimo apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2019 m. vasario 1 d., kuriame numatyta galimybė piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodė, kad ši informacija buvo paskelbta viešai – visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos interneto svetainėje, todėl NŽT atskirais raštiškais pranešimais piliečių neinformavo.

14. Atsakovas dėl žemės vertės apskaičiavimo paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ yra patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) ir šio nutarimo 4.2.1. papunktyje numatyta, jog valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą). Metodikoje nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Valstybės išperkamos (pinigais) žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha. Vadovaujantis Metodikos 6.1.4 punktu, Palangos mieste esančiai valstybės išperkamos žemės vertei, teritorijos socialiniam – gamybiniam potencialui įvertinti taikomas pataisos koeficientas 4. Pažymėjo, kad minėto nutarimo 2.1.3. papunktyje nurodyta, jog apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, vertę, taikoma šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika.

15. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

17. Nurodė, kad byloje yra įkelti tinkami kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pareiškėja 2020 m. birželio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog susipažinus su internetiniame tinklalapyje www.tpdr.lt esančiais: Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtintų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtintu (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu (toliau – ir Specialusis planas), matyti, kad šių planų brėžiniuose teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatėjimas. Pagal Specialiojo plano Teritorijos funkcinio zonavimo brėžinį minėta teritorija yra pažymėta kaip „Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos”, „Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona” skirta susisiekimo, komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams. Tačiau, pareiškėjos vertinimu, būtent toks suplanuotas kelias nėra reikalingas visuomenei ir žemė gali būti pažymėta kaip laisva.

18. Administracija su tokia pareiškėjos pozicija nesutiko ir nurodė, kad K6, K7, K9 ir K10 kvartalai šiuo metu nėra pilnai užstatyti. Užstačius visus kvartalus, didės transporto priemonių srautai ir bus reikalingos visos suplanuotos gatvės bei parkavimo vietos. Parkavimo vietų prie jūros labai trūksta, jos reikalingos ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos gyventojams, nes pajūriu turi teisę naudotis visi gyventojai. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriais taip pat tiesiami ne tik keliai, bet ir klojami visi inžineriniai tinklai, numatyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.2. p.

19. Teigė, kad ginčo teritorija, gatvei skirta žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, negali būti grąžinta natūra.

20. Atlikus viešuosius pirkimus buvo nupirktas kompleksinių planavimo dokumentų parengimas, kurių metu buvo planuojamos gatvės (taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvė). Pareiškėja tuo metu neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų, nors planų rengėjai su organizatoriais į tokius pasiūlymus būtų privalėję atsakyti, o kilus ginčui, tokių pasiūlymų pagrįstumą būtų vertinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir VTPSI). Pareiškėja, nepasinaudojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka teikti pasiūlymus (anksčiau galiojo analogiška tvarka) bei praleidusi terminus, pradėjo reikšti pretenzijas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pločio reikalingumo. Jei pareiškėja manė, kad rengiamų planavimo dokumentų sprendiniai yra nepagrįsti ir neteisėti, turėjo teisę planavimo metu nustatyta tvarka įrodinėti, kad tokia gatvė yra nereikalinga ir prašyti, jog ginčą nagrinėtų VTPSI, taip pat nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

21. Administracijos vertinimu, proceso dalyviai neturėtų iš naujo įrodinėti gatvių reikalingumo, kai yra galiojantys kompleksiniai planavimo dokumentai, vienas iš jų – specialusis norminis aktas.

II. 22. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos J. B. skundą atmetė.

23. Teismas nurodė, kad dėl faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra, ginčas yra tik dėl jų vertinimo.

24. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs Palangos miesto apylinkės teismas) 2007 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-89-47/2007 pagal pareiškėjų V. P. P., V. K., Z. M., A. Š., J. B. ir P. P. A. pareiškimą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl valdymo fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, taip pat 2007 m. birželio 27 d. nutartimi (ištaisytas rašymo apsirikimas) tenkino iš dalies pareiškėjų prašymą ir nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 2,955 ha žemės (duomenys neskelbtini), dabar – (duomenys neskelbtini) mieste. Šiais įsiteisėjusiais teismo procesiniais dokumentais buvo atnaujintas pareiškėjams terminas pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą ir savininko A. A. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į 2,955 ha žemės. Pagal šiuos teismo sprendimus 2008 m. gruodžio 18 d. buvo parengtas žemės sklypo atkuriamo nuosavybės teisėmis vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas ir pagal liudininkų parodymus nustatyta, kad 109 žemės sklypo „A” dalis nuosavybės teise priklausė A. A..

25. Remiantis tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. sausio 23 d. parengta pažyma Nr. 1251 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nustatyta, kad pagal 1934 m. vasario 1 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą (Kretingos apskrities Rūšiavimo Komisija Nr. 23), Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą ir 2007 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-89-47/2007, giminystės ryšį įrodančius dokumentus, pilietė J. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,4925 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos valdė buvęs savininkas A. A..

26. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į 0,1005 ha žemės pareiškėjai buvo atkurtos: Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2459 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) Pilietei J. B.“, NŽT Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-56 dėl šio sprendimo pakeitimo, grąžinant nuosavybėn natūra turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) 0,0326 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1954 ha) (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė); NŽT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 16S-154, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0554 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos); 2019 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 16S-12-(14.16.3.), grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,0125 ha žemės sklypą, esantį teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), A. A. valdytos žemės dalyje (kitos paskirties žemė, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos). Skundžiamu 2020 m. vasario 3 d. Sprendimu pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į likusią 0,3920 ha žemės dalį, atlyginant kitu būdu – pinigais, indeksuota vertė yra 472,29 Eur.

27. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis. Pažymėjo, kad iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, jog įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.

28. Teismas nurodė, kad išanalizavus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo, turinį, akivaizdu, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d., pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis ir Atkūrimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių. Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

29. Pareiškėja 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-602 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“, 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1815 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ buvo informuota apie galimybę pasinaudoti Atkūrimo įstatyme nustatyta galimybe pakeisti valią.

30. Administracija 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (14.17.)-D3-4106 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Palangos skyrių, kad laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. A. valdytoje žemėje nėra.

31. Teismas dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad ginčo teritorijoje yra suplanuotas kelias, tačiau jis nereikalingas visuomenei ir žemė gali būti pažymėta kaip laisva, nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas ir Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtintas Specialusis planas; šių planų brėžiniuose teritorija, esanti tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), yra pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatėjimas. Pagal Specialiojo plano Teritorijos funkcinio zonavimo brėžinį minėta teritorija yra pažymėta kaip „Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos”, „Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona” skirta susisiekimo, komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams“.

32. Teismas pažymėjo, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės keliu su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų: kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Šiuo atveju nesprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės reikalingumo ir gatvės pločio, nes yra galiojantys Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 17 ir Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. T2-101. Ginčo teritorija, t. y. gatvei skirta žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, negali būti pareiškėjai grąžinta natūra.

33. Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu, 21 straipsnio 5 dalimi bei Administracijos pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, pasirinkdamas atlyginimo būdą – pinigais, kadangi grąžinti likusią žemę natūra nėra galimybių.

34. Teismas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su apskaičiuota kompensacija už žemę, nurodė, kad NŽT, paskaičiuodama pareiškėjai kompensaciją, vadovavosi Metodika, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai. Teismas, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu tinkamai apskaičiavo pareiškėjai kompensaciją už 0,3920 ha negrąžintos žemės.

III. 35. Pareiškėja J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

36. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino detalaus suplanavimo projekte ir specialiajame plane numatytų sprendinių, juose numatytos (duomenys neskelbtini) gatvės pločio ir kitų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, taip pat nepagrįstai nesprendė klausimo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės reikalingumo ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Konstitucinio Teismo praktikos.

37. Pareiškėja teigia, kad Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtintas Specialusis planas nepatvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodomų aplinkybių.

38. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto brėžinyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kvartale tarp gatvių Nr. 2 ir Nr. 3 suprojektuota gatvė. Brėžinyje gatvės pavadinimo nėra, tačiau pagal dabartinius brėžinius, ši gatvė atitinka (duomenys neskelbtini). Minėtame brėžinyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini) išsišakoja į dvi gatves. Vis dėlto, priešingai nei nurodo Administracija, minėtoje (duomenys neskelbtini) gatvėje jokios automobilių stovėjimo aikštelės nebuvo ir nėra numatytos. Projekto brėžinio legendoje nurodyta, kad projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės žymimos „P“ raide. Tačiau (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra „P“ žymėjimų, tai reiškia, kad automobilių parkavimas (duomenys neskelbtini). nebuvo suplanuotas ir numatytas. Šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto aiškinamasis raštas, kuriame taip nėra numatytas automobilių parkavimas (duomenys neskelbtini) gatvėje.

39. Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto analizė patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad detalaus suplanavimo projekte joks automobilių parkavimas (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytas.

40. Pareiškėja nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtintu Specialiuoju planu buvo keičiami aukščiau nurodyti sprendiniai. Iš minėtu sprendimu patvirtinto Specialiojo plano matyti, kad jo brėžiniuose teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra numatyta jau nebe kaip (duomenys neskelbtini) gatvės išsišakojimas į dvi gatves, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatėjimas. Specialiojo plano brėžinio legendoje (duomenys neskelbtini) gatvė įvardinta kaip „Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos”, „Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona” skirta susisiekimo, komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams. Iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto 2.5.2. dalies matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelių/automobilių parkingo (duomenys neskelbtini) nėra numatyta. Nors Specialiajame plane nėra nurodytos koordinatės, tačiau iš faktinės ginčo teritorijos situacijos matyti, kad Specialiajame plane esant nurodytam maksimaliai 16,5 m pločio (duomenys neskelbtini), yra pakankamai vietos dar vienam žemės sklypui suformuoti.

41. Pareiškėjos įsitikinimu, aplinkybė, kad minėta neužstatyta ginčo teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalaus suplanavimo projekte ir Specialiajame plane numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės praplatinimui, savaime nereiškia, jog į šią teritoriją negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.

42. Administracija nepagrįstai nurodė, kad ginčo teritorijoje yra suplanuotos automobilių parkavimo vietos, kadangi nei detalaus suplanavimo projekte, nei Specialiajame plane (duomenys neskelbtini) nėra numatytas joks automobilių parkavimas. Šių aplinkybių nei NŽT, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino.

43. Pareiškėja teigia, kad teismo sprendimo teiginiai, jog šiuo atveju nesprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės reikalingumo ir gatvės pločio, nes yra galiojantys minėti Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 17 ir Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. T2-101, nepagrįsti ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

44. Pirmosios instancijos teismas esmine aplinkybe laikė, kad yra patvirtinti ir galiojantys detalaus suplanavimo projektas ir Specialusis planas, tačiau teismas šių teritorijų planavimo dokumentų visiškai neanalizavo ir nenagrinėjo aplinkybės, ar iš tiesų ginčo teritorija yra reikalinga visuomenės poreikiams.

45. Pareiškėjos įsitikinimu, teritorija, esanti tarp žemės (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad detalaus suplanavimo projekte ir Specialiajame plane numatyta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatinimas, yra neužstatyta, todėl ši teritorija, suformavus joje žemės sklypą, gali būti grąžinama pareiškėjai natūra.

46. Aplinkybę, kad minėta teritorija yra laisva, tai yra, nėra užstatyta ir kad jokio konkretaus visuomenės poreikio šiai teritorijai nėra, pareiškėja grindžia antstolės 2020 m. gegužės 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F20-32, kuris buvo pateiktas su pareiškėjos 2020 m. birželio 1 d. rašytiniais paaiškinimais. Protokole užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pažymėtų Nr. 24, Nr. 26, iš dalies prie Nr. 30 yra laisvas, neužstatytas. Minėtas žemės sklypas yra privačių namų teritorijoje, kur kiekvienas privatus namas turi savo teritoriją ir parkavimo vietas. Antstolė užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra tik planuojama: šiuo metu tai yra smėlio takas su provėžomis, apžėlęs žole. Atsižvelgiant į antstolės užfiksuotas faktines aplinkybes, matyti, kad minėti Palangos miesto detaliojo suplanavimo projekto ir specialiojo plano sprendiniai nepatvirtina visuomeninio poreikio buvimo pareiškėjos pageidaujamai susigrąžinti žemei natūra. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo nurodytų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

47. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

48. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

49. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui ir jos nekeičia. Akcentuoja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pareiškėjai buvo vykdoma ir skundžiamas sprendimas priimtas remiantis ir Administracijos pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. A. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

51. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos pageidaujama susigrąžinti natūra žemė Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtintu Specialiuoju planu (teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) yra pažymėta (suplanuota) kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatėjimas. Pagal Specialiojo plano Teritorijos funkcinio zonavimo brėžinį minėta teritorija yra pažymėta kaip „Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos”, „Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona” skirta susisiekimo, komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams.

52. Administracija nesutinka, kad kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais suplanuota gatvė „Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos”, „Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona” yra laisva ir būtų grąžinta pretendentei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad atlikus viešuosius pirkimus, buvo nupirktas kompleksinių planavimo dokumentų parengimas, kurių metu buvo planuojamos gatvės (taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvė). Pareiškėja neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų, nors planų rengėjai su organizatoriais į tokius pasiūlymus būtų privalėję atsakyti, o kilus ginčui, tokių pasiūlymų pagrįstumą būtų vertinusi VTPSI. Nepasinaudojusi Teritorijų planavimo įstatyme 37 straipsnyje nustatyta tvarka teikti pasiūlymus (anksčiau galiojo analogiška tvarka) bei praleidusi terminus, pareiškėja pradėjo reikšti pretenzijas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pločio reikalingumo.

54. Pažymi, kad K6, K7, K9 ir K10 kvartalai šiuo metu nėra pilnai užstatyti. Užstačius visus kvartalus, didės transporto priemonių srautai ir bus reikalingos visos suplanuotos gatvės bei parkavimo vietos. Parkavimo vietų prie jūros trūksta, jos reikalingos ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos gyventojams, nes pajūriu turi teisę naudotis visi gyventojai. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriais taip pat tiesiami ne tik keliai, bet ir klojami visi inžineriniai tinklai, numatyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.2. punkte. Be to, byloje esančios nuotraukos ir ortofoto ištrauka patvirtina, kad norimu susigrąžinti keliu ir šiuo metu važinėja gyventojai, juo naudojasi ir patenka į jiems priklausančius sklypus.

55. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo J. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,3920 ha žemės) atlyginant už ją pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

57. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundžiamas NŽT sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, pareiškėjos skundą atmetė.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino detalaus suplanavimo projekte ir Specialiajame plane numatytų sprendinių, jų neanalizavo ir nenagrinėjo aplinkybės, ar iš tiesų ginčo teritorija yra reikalinga visuomenės poreikiams, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei Konstitucinio Teismo išaiškinimų.

59. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

60. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

61. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

62. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

63. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

66. Ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Piliečiams už valstybės išperkamą turtą atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į A. A. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemę (pareiškėjai tenkanti dalis yra 0,4925 ha). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja išreiškė valią atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra buvusio savininko turėtoje vietoje. Pareiškėjai nuosavybės teisės į 0,1005 ha žemės atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2459 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste Pilietei J. B.“, NŽT Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-56 dėl šio sprendimo pakeitimo, grąžinant nuosavybėn natūrą turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) 0,0326 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1954 ha) (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė); NŽT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 16S-154, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0554 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos); 2019 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 16S-12-(14.16.3.), grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,0125 ha žemės sklypą, esantį teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), A. A. valdytos žemės dalyje (kitos paskirties žemė, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos).

68. Administracija 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-3050, 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-B-1850r-B-1851 r-3125, 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-3261, 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-k01-2120r-3919 informavo NŽT Palangos skyrių bei pareiškėją dėl laisvos (neužstatytos) žemės A. A. valdytoje žemėje, dalyje 109A, nurodydama, kad visa žemė yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais, esamais pastatais, esamomis bei suplanuotomis gatvėmis, todėl priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Taip pat Administracija 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (14.17.)-D3-4106 informavo NŽT Palangos skyrių, kad laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. A. valdytoje žemėje nėra, o likusi neatkurta žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją turi būti atlyginama remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu.

69. NŽT Palangos skyrius 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 16SD-195-(14.16.104) informavo pareiškėją, kad parengė sprendimą atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą, pareiškėjai tenkančią 0,3920 ha dalį žemės iš buvusio savininko A. A. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) mieste, o 2020 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 16S-55-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste pilietei J. B.“ atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į likusią pareiškėjai tenkančią 0,3920 ha žemės dalį, atlyginant kitu būdu – pinigais, vertė (indeksuota – indeksas 1.6) 472,29 Eur.

70. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Palangos skyriaus Sprendimu, teigia, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad detalaus suplanavimo projekte ir Specialiajame plane numatyta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatinimas, yra neužstatyta, todėl ši teritorija, suformavus joje žemės sklypą, gali būti grąžinama pareiškėjai natūra.

71. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo teiginių, pažymi, jog Taryba 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtino (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektą, taip pat Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtintas Specialusis planas, kurio brėžiniuose teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatėjimas. Pagal Specialiojo plano Teritorijos funkcinio zonavimo brėžinį minėta teritorija yra pažymėta kaip „Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos”, „Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona”, skirta susisiekimo, komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams.

72. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teritorija, kaip nurodyta ir minėtuose Administracijos raštuose, yra užimta, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatėjimas, skirta susisiekimo, komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, negali būti pareiškėjai grąžinta natūra. Žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės keliu su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų: kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

73. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad aptariama teritorija, suformavus joje žemės sklypą, gali būti grąžinama pareiškėjai natūra.

74. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad aplinkybę, jog minėta teritorija yra laisva, t. y. neužstatyta ir, kad jokio konkretaus visuomenės poreikio šiai teritorijai nėra, patvirtina antstolės 2020 m. gegužės 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F20-32, kuriame užfiksuota, jog žemės sklypas, esantis prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pažymėtų Nr. 24, Nr. 26, iš dalies prie Nr. 30 yra laisvas, neužstatytas, (duomenys neskelbtini) gatvė yra tik planuojama. Kaip jau buvo minėta, ginčijamai teritorijai yra galiojantys kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patvirtinti Tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 ir Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtintu (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu. Šių planų brėžiniuose teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės praplatėjimas. Pagal Specialiojo plano Teritorijos funkcinio zonavimo brėžinį minėta teritorija yra pažymėta kaip „Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos”, „Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona” skirta susisiekimo, komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, žemė nėra laisva, ji priskiriama valstybės išperkamai, kaip raštuose NŽT nurodė Administracija, todėl negali būti grąžinta pareiškėjai natūra.

75. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiek tai susiję su visuomenės poreikiu konkrečiai žemei, šiuo atveju neaktuali, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Be kita ko, pažymėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėja, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kuriomis apeliaciniame skunde remiasi pareiškėja, yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas. Taikant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas, darytina išvada, jog atitinkamo žemės sklypo detaliojo plano nebuvimas nėra besąlygiškas ir absoliutus pagrindas pripažinti tokią teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri gali būti grąžinama natūra asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju būtina papildomai atsižvelgti ar esama duomenų, jog yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems objektams. Tik tuo atveju, jei tokių duomenų (informacijos) nėra, galima konstatuoti, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-305/2010, kt.).

76. Nagrinėjamu atveju teritorijai, kurioje pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, yra patvirtinti detalūs planavimo sprendiniai, kurie yra galiojantys, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad netgi esant galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (teritorijos detalaus suplanavimo projektui ir Specialiajam planui), žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, turi būti traktuojamas kaip laisvas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nevertino pareiškėjos argumentų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės reikalingumo ir gatvės pločio, kadangi yra galiojantys Tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 17 ir Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. T2-101, kuriais patvirtinti teritorijos planavimo sprendiniai ir kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

78. Byloje duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, reikalavimai ir/ar kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ir pan., nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėja.

79. Atkreiptinas dėmesys, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

80. Nagrinėjamoje byloje susiklostė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta situacija, kad pareiškėja šio įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai jos prašyme nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių į likusią nekilnojamojo turto dalį, t. y. pareiškėjos teisės negali būti įgyvendintos tuo būdu, kurio siekia pareiškėja, todėl atsakovas NŽT Palangos skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjai atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

81. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė